skip to Main Content

17 metų kalėjimo nuteistas KAM pulkininkas S.Vitkus : „Džiovink džiūvėsius -jau niekas nepadės. Ir tai yra teisinė ir demokratinė valstybė? Abejoju…“

 

 

Kadangi prie savo laiško nutariau pridėti ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016-04- 18 raštą Nr. S-2016-2757, tai trumpai paaiškinsiu…

Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarime nustatyta: „9. Pagal Konstitucijos 31 str. 1 d. asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs: iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti, asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisine garantuojamam nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter cilia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios instituciniu ar pareigūnu neteisėtu veiksniu; teisinis reguliavimas, įgyvendinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymu leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir i koki teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtu įgyvendinti savo teise kreiptis j teismą dėl savo teisiu ir laisvių pažeidimo“. Taigi, kaip matome iš pateikto Konstitucinio Teismo nutarimo, valstybė privalo sudaryti sąlygas kreiptis į teismą kai asmens konstitucinės teisės yra pažeidžiamos, o tokia asmens teisė yra garantuojama nepriklausomai nuo asmens teisinio statuso. Taip pat akivaizdu, kad įstatymo leidėjas (LR Seimas) privalo aiškiai nustatyti kaip ir į koki teismą asmuo gali kreiptis, kad galėtų ginti savo konstitucines teises. Pažymėtina, kad asmens konstitucinės teisės gali būti pažeidžiamos ir ikiteisminio tyrimo metu (prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismui, specialistui, ekspertui atliekant neteisėtus veiksmus), ir teisminio nagrinėjimo metu (teismui pačiam atliekant neteisėtas veikas ar ignoruojant tokias veikas, kai jas atlieka kiti proceso dalyviai). Savaime suprantama, baudžiamojo persekiojimo subjektams sąmoningai pažeidžiant asmens konstitucines teises – kreiptis į juos pačius dėl pažeidžiamų teisių yra beprasmiška, kadangi nei vienas jų nepripažins, kad pažeidžia asmens konstitucines teises.

Kaip matome iš pridedamo Seimo rašto (2016-04-18 raštas Nr. S-2016-2757), nors LR Konstitucija ir Konstitucinis teismas nustato, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių nepriklausomai nuo jo teisinio statuso – LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui atrodo kitaip – jei esi persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka, tai netenki teisės i Konstitucijos garantuojamas teises (gali ginti savo teises tik BPK nustatyta tvarka). Akivaizdu, kad LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui nėra žinoma, kad nei vienas teisės aktas (tame tarpe ir įstatymas) negali prieštarauti Konstitucijai. Šiuo atveju, gerb. Seimūnas bando įrodyti atvirkščiai. Na, jei vardan S.Vitkaus reikia pažeisti LR Konstituciją ir kitus įstatymus – tai šventa kiekvieno Lietuvos valdininko pilietinė pareiga (beje, Vilniaus apygardos teismo teisėjas V.Lenčikas nuosprendyje taip ir pasakė). Ir kiek truks tokios nesąmonės…? Beje, Jūsų jau spausdintas prokuroro nutarimas (kuriuo prokuroras atsisako leisti susipažinti su ikiteisminio tyrinto medžiaga iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas) jau savaime atėmė iš manęs visas teises (BPK 64 str. 1 d. nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiksmus galima apskųsti tik kol vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau prokuroras viso ikiteisminio tyrimo metu neleidžia to padaryti). Taigi, jei kokie nors Hogwarts-o (LKPB ar Generalinės prokuratūros) burtininkai (ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai) priima stebuklingus, nepaaiškinamus ir akivaizdžiai neteisėtus sprendimus – viskas… Džiovink džiūvėsius -jau niekas nepadės. Ir tai yra teisinė ir demokratinė valstybė? Abejoju…

S.Vitkus

 

Facebook komentarai
Back To Top