Konstitucinio teismo teisėjo vieta įvertinta vienu milijonu eurų

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.25 (2 Votes)

 

Konstituciniame teisme sėdi kyšininkai, juos pridengia V.Pranckietis ir Pašilis

 

Aurimas Drižius

 

Kaunietis Jonas Aleksandravičius buvo apstulbęs, kai papasakojęs Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kaip teisėjai kyšininkai atėmė jo nuosavybę, sulaukė tokio klausimo: „Tai kiek gi tu nori pinigų už tą bylą?“.

„Atsakiau, kad noriu milijono, nes tiek kainavo bylinėjimasis su tais korumpuotais teismais 20 metų, ir tas mano turtas, kuris buvo pagrobtas dėl tokių teisėjų kyšininkų“, - juokėsi J.Aleksandravičius. Jis buvo dar kartą nustebintas, kad analogiško klausimo – „tai kiek gi tu nori“ – sulaukė ir iš generalinio prokuroro E. Pašilio.

 

 

 

J.Aleksandravičius (nuotr. viršuje) prarado savo turtą dar koncerno EBSW laikais – jis turėjo trečdalį buitinių paslaugų įmonės „Žaibas“ akcijų, tačiau Gintaro Petriko berniukai veikė sau įprastais metodais – perėmė įmonės valdymą, suklastoję dokumentus, kad jie neva turi kontrolinį akcijų paketą. EBSW veikė įprastais metodais – iš pradžių nusipirko dalį akcijų, papirko įmonės vadovą, kad reikia didinti įstatinį įmonės kapitalą, ir jį padidinę, neva tokiu būdu įgijo kontrolinį akcijų paketą.

 

Vėliau „Žaibą“  Gintaro Petriko gauja įkeitė bankui, pasidalino pinigus, ir įmonė bankrutavo, niekam ji neberūpėjo, turtą akcininkai prarado.

 

„Aš tą „Žaibą“ stačiau, vėliau jame ilgai dirbau, ir kai prasidėjo privatizacija, agitavau visus kolegas pirkti savo įmonės akcijas, - pasakojo J.Aleksandarvičius, - tačiau vėliau, kiek žinau, EBSW papirko mūsų įmonės vadovą, kad galėtų perimti jo valdymą, ir vadovas ėmė tikinti žmones, kad reikia parduoti akcijas EBSW. Tačiau aš jiems nepasidaviau, ir padaviau skundą teismui dėl neteisėtų veiksmų. Tada EBSW ėmėsi visokių machinacijų, kad tik užvaldyti įmonę. O tada teisėjai ir prokurorai buvo viena gauja“.

 

J.Aleksandravičius dar 1997 m.  padavė skundą Kauno apylinkės teismui – jame nurodė, kad sprendimas padidinti „Žaibo“ įstatinį kapitalą buvo neteisėtas, nes apie akcininkų susirinkimą nebuvo pranešta prieš mėnesį, jame nebuvo pranešta, kad bus svarstomas klausimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, kaip reikalavo įstatymas. Be to, tame „Žaibo“ akcininkų susirinkime balsavo žmonės, kurie neturėjo įgaliojimų atstovauti kitiems akcininkams, todėl jame nebuvo kvorumo, ir sprendimas didinti įstatinį kapitalą buvo neteisėtas. Tačiau teisėja D.Mekšraitienė atmėtė skundą – neva dėl susirinkimo datos „įvyko klaida“, o įgaliojimai neva buvo galiojantys.

 

„Bylos sudėtingumas tame, kad reikėjo atlikti paprastą aritmetikos veiksmą – suskaičiuoti, kiek galiojančių akcininkų balsų buvo tame susirinkime, - pasakojo J.Aleksandravičius, - paaiškėtų, kad tų balsų nepakako kvorumui, todėl ir visi susirinkimo sprendimai yra neteisėti. Praėjo 30 metų, ir nė vienas teisėjas, prokuroras ar valdininkas nesugeba atlikti paprasto aritmetikos veiksmo – sudėti akcininkų balsus. Tada teisme aš pasiūliau – išeikime į gatvę, pasikvieskime pirmą vaiką, ir paprašykime jo sudėti visus balsus. Kai tą istoriją papasakojau Vytautui Landsbergiui, jis taip sureagavo – „tu ką, atėjai manęs mokyti aritmetikos?“. Atsakiau, kad jeigu žmones su intelekto negalia patenka į aukštas pareigas, tai aš ne čia pataikiau“.

 

Žmogus nepasidavė, ir Kauno apygardos teismas pripažino, kad Jono Aleksandravičiaus skundas pagrįstas, klausimas dėl „įstatinio kapitalo didinimo“ nebuvo numatytas susirinkimo dienotvarkėje, o susirinkimo pirmininkas G.Balkevičius negalėjo balsuoti kitų akcininkų vardu, nes buvo stebėtojų taryboje. Be to, teisme liudininku apklaustas R.Augustinavičius „teisme paneigė balsavęs pagal įgaliojimą 12774 balsais“.  

 

 

Nauko apygardos teismas nutartyje nurodė, kad "teismo posėdyje apklaustas liudininku Augustinavičius paneigė balsasvęs", o Stripeikienė apeliacinio teismo nutartyje nurodė, kad "to nepatvirtina posėdžio protokolas, kuriame nėra tokių parodymų".

 

„Dar romėnai sakė, kad valstybės pagrindas yra teisingumas, o jeigu teisingumą vykdančiuose teismuose vyrauja chaosas, tai čia toks ir teisingumas, - pasakojo žmogus, - tačiau EBSW nepasidavė, ir parašė skundą Apeliaciniame teismui. Skundą nagrinėjo trijų kyšininkų kolegija – A.Ablingis, J.Stripeikienė ir B.Pupkovas.  Ablingis vėliau už kyšininkavimą buvo išvytas, tačiau vėliau sugražintas į teismą. O tokia J.Stripeikienė atsidūrė vėliau Aukščiausiame, o dabar dirba Konstituciniame teisme teisėja. Ta pati Stripeikienė ta pačią civilinę bylą nagrinėjo du kartus, nors tai daryti draudė Civilinis kodeksas. Žodžiu, ta kyšininkų kolegija panaikino Kauno apygardos teismo nutartį“.

 

Apeliacinis teismas nurodė, kad nors vienas „Žaibo“ akcininkas R.Augustinavičius ir paneigė balsavęs 122274 balsais, tačiau to neva „nepatvirtina posėdžio protokolas, kuriame nėra tokių parodymų“. Nors tokie parodymai buvo užfiksuoti Kauno apygardos teismo nutartyje, Apeliacinis teismas nutarė, kad to nėra, ir dar nusprendė, kad EBSW ir neturėjo skelbti, kad didins įstatinį įmonės kapitalą, nors to reikalavo įstatymas.

 

 

 

 

„Ta Apeliacinio teismo kolegija yra paprasti kyšininkai“, - įsitikinęs J.Aleksandarvičius, - tačiau vėliau jiems prireikė visas tas aferas įteisinti, ir viską užbaigti. Nors dar 2005 m. Seimas buvo įkūręs komisiją EBSW veiklai ištirti. Ši komisija baigė darbą 2007 m.  – aš jai pateikiau dokumentus apie teismų darbą ir EBSW įtaką. Tada Seimo komisija sutiko, kad teismai klastojo dokumentus, nesugebėjo atlikti paprastų aritmetinių veiksmų, ir nutarė kreiptis į teismų tarybą. Seimo komisijos pirmininkas Algis Rimas, nors ir buvęs LKP veikėjas, tačiau buvo sąžiningas ir teisingas žmogus, tai jis man atvirai prisipažino : „Jonai, aš tau nieko negaliu padėti“.

 

Už Janinos Stripeikienės darbo vietą Konstituciniame teisme "valstiečių" atstovas Pranckietis pasirengęs sumokėti, ir klausia : "kiek tu nori?"

 

Nors nuo minėtų įvykių pradėjo beveik 30 metų, niekas nepasikeitė – tie patys teisėjai kyšininkai toliau dirba ir kyla karjeros laiptais.

 

J.Aleksandravičius rugsėjo 17 d. parašė laišką Seimo Žmogaus teisių komitetui. Jame nurodė, kad „

Gerbiamas Seimo žmogaus teisių komiteto narį, kreipiuosi j Jus, kad padėtumėte atstatyti pažeistas žmogaus teises ir ginti apvogtos valstybės interesą. Seimas 2007-01-18 Nutarimu Nr. XP-1094(4) patvirtino „Seimo laikinosios komisijos EBSW veiklai ištirti išvadas“. Išvadų 8 p. rašoma:

„Komisija, atsižvelgusi j tai, kad papildoma medžiaga susijusi su teisėjų veikla nagrinėjant civilinę bylą Nr 2-2215/97 buvo gauta komisijai jau baigiant darbą, todėl komisija nutarė šią medžiagą perduoti Teismų tarybai“. Komisija tyrimo rezultatų išvadas patvirtino 2006-12-20 posėdyje - vienbalsiai. Balsavimo rezultatai „už“ - 9, „prieš“-0, „susilaikė“-0, o Seimas 2007-01-18 neeilinio posėdžio metu: balsavo seimo narių 67 iš 141, „už“-59, „prieš“-4, „susilaikė“ - 4, beveik taip pat pritarė vienbalsiai, reiškia seimui nekilo daugiau abejonių, kad Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdami šią bylą kasacine tvarka, kaip aš galvoju - už kyšį, surašė diktantą, taip buvo apvogta valstybė ir sąžiningi jos piliečiai. Kas tuomet gina valstybinį interesą, jeigu teisėjai, dengiami seimo vadovybės, apvagia valstybę ir sąžiningus jos piliečius? Kur kreiptis eiliniam piliečiui, jeigu seimas priima nutarimą, kad reikia kreiptis į Generalinį prokurorą ir Teismų tarybą. Kad būtų vykdomas seimo priimtas Nutarimas (įstatymas)? Nusikalstama EBSW struktūra, kaip tvirtina EVSW komisijos išvados, išvogė Lietuvos bankus, sugriovė pramonę, sužlugdė ekonomiką, tą parodo išvadose surinkta medžiaga, bet gudruolių seimo narių pagalba, niekas  neatsako, taip sukūrus tokią sistemą, kad teismai ir prokuratūra išteisina nusikaltėlius. O Seimas nenori matyti, kad tai yra padarytas nusikaltimas, reiškia nusikaltėliai yra dengiami aukščiausiu lygiu, paaukštinami tarnybinėse pareigose, užuot, kad būtų išvyti. Taip yra griaunama Lietuvos Valstybė iš vidaus gerai apmokamų Valstybės priešų. Taip yra vykdoma, labai išreklamuota, parlamentinė kontrolė. Didžiausi nusikaltėliai gyvena prabangiuose namuose apvogę Lietuvos valstybę ir „vsio zakonno“, taip yra vykdomas, kaip aš galvoju - Tautos genocidas. Raginame, kad tautiečiai grįžtų į Tėvynę - kadangi trūksta vergų - nėra kam dirbti ir nėra ką apvaginėti. Noriu priminti, kad genocido nusikaltimams nėra senaties terminų, Į Lietuvą lietuviai grįš tada, kai atsiras elementarus teisingumas ir baigsis melas.

Aš galvočiau, kad šioje minimoje byloje nusikaltimas yra dengiamas aukščiausiu lygiu, kadangi ši byla yra politinė.

Prašau, vadovaujantis Lietuvos konstitucijos 74 str., kreiptis į Generalinį prokurorą, kad jis išsireikalautų civ. Bylą Nr 2-2215/97 ir pasisakytų: su kiek teisiškai galiojančių balsų buvo pravesta 1993-03-ji AB „žaibas“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu neteisėtai ,daugiau nei dvigubai, buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas, neįnešant nei vieno cento ir naujai išleistas akcijas, nusikalstamo koncerno EBSW žmonės išsidalijo tarp savęs, taip perimdami įmonės valdymą, klastojant dokumentus - ir ta įmonė neteisėtai koncerno EBSW žmonių valdoma iki šiol. Apeliacinio teismo kyšininkų teisėjų kolegija, surašydama diktantą nuslėpė nusikaltimą, o kaip aš galvoju, kyšininke J, Stripeikienė paaukštinta net iki konstitucinio teismo teisėjo pareigų.

Turi būti atsakyta:

1.                  Ar atsakovas pažeidė susirinkimo sušaukimo tvarką, nes paskelbė apie jo laiką ir papildė jo dienotvarkę pažeisdamas įstatyme numatytą terminą ir sąlygas?

2.                  Ar buvo pažeistas susirinkimo vedimo tvarka, nes buvo svarstyti dienotvarkėje nepaskirti klausimai? Kodėl teismui pateikti susirinkimo protokolai neatitinka vienas kito?

3.                  Ar susirinkime balsavo įgaliojimų neturintys asmenys? Ar nutarimai buvo priimti nesant kvorumui?

4.                  Ar buvo klastojami dokumentai?

Buvo ir daugiau pažeidimų, bet pradžiai reikėtų atsakyti nors tik į šiuos.

Prašau, kad mano prašymas būtų apsvarstytas Žmogaus teisių komitete, pasikviesti mane, kad galėčiau atsakyti ir paaiškinti iškilus neaiškumui, Po to kreiptis į Generalinį prokurorą, kad jis galutinai išsiaiškintų šį sunkų nusikaltimą. Priesaikos sulaužymas yra sunkus nusikaltimas.

Tokiu būdu, aukščiausi pareigūnai vykdo valstybės griovimo ir tautos genocido politiką.

 

Nors Seimo komisija pripažino, kad teismai klastojo dokumentus, nagrinėjant „Žaibo“ bylą, ir nutarė kreiptis į teismų tarybą, tačiau pastaroji, pasak J.Aleksandravičiaus, „įjungė durnių“. „Nors ta teismų taryba formaliai ir sprendė tą klausimą, tačiau manęs nepakvietė, - pasakojo žmogus, - aš pats sužinojau ir nuėjau. Tačiau apie tą bylą man net neleido kalbėti – leido kalbėti apie mergas, tačiau ne apie bylą. Teismų taryba pranešė, kad negali kišis į teismų darbą. Nors Seimo komisija vienbalsiai nubalsavo už komisijos išvadas, tačiau tos išvados nėra vykdomos. Kreipiausi į Seimo valdybą, kodėl nevykdomos šios išvados, ir man atrašė kažkokia sekretorė, kad „vsio zakonno“.

 

Po šių pasityčiojimų Jonas Aleksandravičius užsirašė į susitikimą su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečių, nes norėjo jo paklausti, kaip pastarasis vykdo „valstiečių“ pažadus vykdyti parlamentinį kontrolę. „Kai jam papasakojau visą šią istoriją, kaip teisėjai klastoja nutartis, tai V.Pranckietis manęs tiesiai paklausė : „Kiek tu nori už tą bylą?“. Kiek aš noriu pinigų. Atsakiau, kad noriu milijono eurų, ir jo paklausiau : Kokia pinigų suma jūs įvertintumėte savo paskutinių 30 metų darbą? Aš 30 metų tąsausi su tais niekšais. Kodėl V.Pranckietis taip pasakė? Manau, kad ta EBSW šutvė jam pasakė, kad „tu pasiimk dalį, ir duok tam durnam Aleksandravičiui, kad jis atsisakytų tų reikalų, ir viską pamirštų“. Paskaičiavau V.Pranckiečiui, kiek kainuoja mano nusavintos trečdalis „Žaibo“ akcijų, ir bylinėjimasis 30 metų. Seimo pirmininkas man nieko nepasakė, o kitą kartą kai atėjau, pasakė, kad aš daugiau pas jį nevaikščiočiau, o kreipčiausi į savo Seimo narį mano rinkimų apylinkėje. Kreipiausi ir į savo rinkiminės apylinkės Seimo narį Laurą Stacevičių, tačiau ir jis man pasakė, kad nieko padėti negali. Visi jie kaip papūgos kartoja tą patį – „į teismų darbą kištis negalima“. Tačiau jeigu Seimas sugebėjo neteisėtai pašalinti prezidentą Rolandą Paksą, tai kaip Seimas negali atleisti pagauto kyšininko teisėjo, tuo labiau, kad yra Seimo komisijos nutarimas dėl to teisėjo. Todėl Seimas dabar mane ne atsako, tačiau tik atsirašinėja“.

 

J.Aleksandarvičius pateko ir pas generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, užsirašęs į priėmimą. „Atvežiau jam parodyti visus popierius, tačiau juos prokuroras tik pastūmė į šoną, ir man uždavė tą patį klausimą: „Kiek, Jonai, nori tu už tą bylą?“. Pasakiau tą patį, ką ir V.Pranckiečiui, tačiau E.Pašilis nieko man neatsakė, tik atsiprašė, kad daugiau neturi laiko“.

 

Peržiūros: 1081

Komentarai   

+10 # jeronimas 2018-10-08 17:50
Lietuviski teismai ,tai uabai pinigu isisavinimui.O projektus isisavinimui ,ruosia ivairaus lygio tyrejai su prokurorais.O advokatai teisminiu uabu kasininkai.Ar as pasakiau ka nors netaip?? mano mieste daugybe mano likimo broliu deportavusiu is Tevynes-Lietuvos.Apie lietuviskus teismus kaip parasiau,pasakytu absoliuti dauguma,bent jau kas antras tai tikrai.Kartais tokiu nuotykiu isgirsti,kad sunku patiketi.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Albina 2018-10-15 07:06
Teisingumą prokuratūra ir teismai baigia jau išguiti iš mūsų šalies. Taip kalbu ne iš tuštybės, o turėdama rimtą bylą, kurioje prokurorės K. Mockienės dėka, neįgalų žmogų sužalojęs “Lietuvos Karo policijos vado pavaduotojas” A. Venckus patapo "nukentėjusiu" ir dar 1000 eurų užsiprašė iš sužalotojo už "paslaugą". O tam "nusikaltėliui" jau 3-čias insultas gresia po "atvesdinimų" į teismus, kuriuos suorganizavo teisėja, labai remdama tokias prokurorės pasakas ir neleisdama jos nušalinti (neskundžiama nutartimi), bei visai nekreipdama dėmesio į tai, kad teisiamasis posėdis pradėtas neįteikus kaltinamaiam "kaltinamojo akto" (jį gavo tik penktame posėdyje). Teisėjai J. Vasiliausikienei tai neatrodė kliūtis bylą priimti nagrinėti. Ir net 3 VDU kamerų įrašai, esantys byloje, anot advokatės, vargiai bepadės, kai siekiamybė viena – bet kokia kaina išsukti nuo atsakomybės “nusipelniusių gyventi geriau” atstovą nuo padaryto akivaizdaus nusikaltimo t.y. nepagydomai sužalojus neįgalųjį.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti