Gintaro Petriko ir EBSW palikimą tvarko L.Stankūnaitės advokatas G.Černiauskas?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.50 (1 Vote)

Aptiko išvogtų EBSW milijonų pėdsakus

Gintaras Petrikas G.Petriko palikimą tvarko L.Stankūnaitės advokatas G.Černiauskas?

 

Lietuvos ir Italijos teisininkų ir įmonės prezidento Giuseppes Caratozzolo  pastangomis atrodo pavyko praskleisti visą buvusio koncerno EBSW vadovo Gintaro Petriko ir jo šeimos apgaulių mechanizmus ir aptikti šio koncerno indėlininkų milijonus, kurie investuoti į Petrikų šeimos įmo nes. Įdomiausia, kad Petrikų šei mos verslo partneris yra garsus advokatas Gintaras Černiauskas, mažų mer gaičių grobimo specialistas.

„Prieš kelis metus Lietuvoje viešėjo Italijos firmos atstovai, kurie čia pamatė didžiules galimybes gaminti plastikinę tarą, - pasakojo Italijos įmonės „Litplastic“ vadovė Irena Riukienė, - tai tokia technologija, kai prekės į parduotuves atgabenamos vienkartinėje taroje, kuri vėliau išmetama ir utilizuojama. Italai pamatė, kad Lietuvoje tokios taros niekas nenaudoja, todėl sukūrė čia įmonę, aš tapau irgi akcininke ir įmonės prezidente, ir pradėjome veiklą. Tokia vienkartinė tara atrodė labai patogi, nes vėliau niekam nereikia jos rūšiuoti ir tvarkyti. Verslo perspektyvos atrodė puikios ne tik visose trijose Baltijos šalyse, bet ir Moldovoje, todėl italai nutarė investuoti ir netoli Vilniaus nusipirko didelę gamyklą, kurioje ketino pradėti vienkartinės taros gamybą. Bankai nesutiko kredituoti mūsų verslo, pabijojo, nes nebuvo analogo Lietuvoje, pasiūlė pradėti gaminti savo jėgomis , o bankai finansuos verslo išvystymą. Todėl italai nutarė parduoti įsigyti turimą fabriką, o gamybą  pradėti nuomotose patalpose. Čia kaip iš dangaus nukrito tokia UAB „Dahelma“, kuri sutiko pirkti gamyklą ir sutiko duoti didelį avansą, ir pažadėjo likusią sumą sumokėti per keturis mėnesius“. Už gautą avansą buvo Italijoje nupirkta įranga, Kaune sumontuota, ir prasidėjo gamyba. Tačiau likę „Dahelmos“ mokėjimai už parduotą gamyklą užstrigo, ir tik tada mes  supratome, kad esame labai apsirikę, įtikėję, kad iš JAV parvežtas G.Petrikas, vedęs derybas dėl pastatų pirkimo ir neva garbingo verslo kūrimo naujam gyvenimui. Gintaras Petrikas  sėdo į kalėjimą o jo brolis  Raimundas Petrikas, kaip ir EBSW įmonėse, tapo įteisintas įmonių, kurios ir nupirko mūsų pastatus, savininku. Visa gamyba sustojo, nes trūko žaliavoms, pritrūko apyvartinių lėšų, ir tada italai nusprendė nenusileisti, o pradėti bylas prieš juos apgavusius pastatų pirkėjus. „Tie italai jau dabar išleido daugiau pinigų teismams, negu ta „Dahelma“ buvo skolinga, tačiau dabar tai jau tapo jų užgautų ambicijų principo reikalas, - sakė I.Riukienė, - tie sukčiai tiek mus apgaudinėjo ir vedžiojo aplink pirštą, buvo net į Italiją atvažiavę, žadėdami, kad atveš pinigus Tiek praėjome visokių tyrimų policijoje ir prokuratūroje. Pradžioje tą ikiteisminį tyrimą buvo nutraukę, tačiau vėliau teismas pripažino, kad tyrimas pilnai neatliktas. Per tuos metus prisikaupė kalnai medžiagos apie Petrikų ir su jais susijusias, ir nuo EBSW laikų perimtas įmones, apie  naujai privatizuotas kaip AB „Kauno duona“, kaip ji buvo privatizuota ir kaip iki šiol Petrikų šeima tebesuka milijonus, galimai gautus  iš tų pačių EBSW koncerno surinktų indėlininkų“. Italų vadovaujami teisininkai surinko begalę informacijos apie tai, kaip broliai Petrikai valdė savo šeimos įmones, kaip jas bankrotino, kūrė kitas, ir palikdavo kreditorius su ilga nosimi. „Dokumentuose akivaizdu, kas valdė šias įmones, kokie  ryšiai tarp steigėjų, o paanalizavus veiklą, tapo aišku, kad EBSW koncerno savininkų veiksmai anais laikais ir dabar liko tokie patys, kaip juos surašė Seimo komisija EBSW veiklai tirti. Jie lygiai taip pat ir dabar apgaudinėja savo partnerius – įkuria įmonę, kuri nieko nevykdo, tačiau jai kraunamos tik skolos, paskui ji bankrutuoja, ir didžiausiu kreditoriumi lieka vėl su R.Petriku susijusios įmonės. Lygiai tas pats buvo ir su italų įmone – tie, kuri nupirko mūsų gamyklą, UAB „Dahelma“, buhalteriškai pavaizdavo, kad ji neva labai atnaujino tą gamyklą, per metus neva investavo 1,5 mln. Litų. Tuo pačiu metu „Dahelma“ nerodė jokio pelno ar pajamų, tik išlaidas. Abi įmonės, kurios neva vykdė visus pertvarkymus, buvo R.Petriko. Jie taip ir veikia – pridaro įmonei didžiulių skolų ir tada ją bankrotina. Kadangi buhalteriškai jie parodo, kad yra didžiausi kreditoriai, tai patys ir pasirenka bankroto administratorių. Tokiu būdų kitiems, realiems kreditoriais nelieka nieko. Tačiau faktas, kad tai aferos, ir kad investuojama fiktyviai, tokius įrodymus pateikėme ir prokuratūrai, ir teismams. Italai įsitikinę kad mes laimėsime, tačiau tam dar reikia laiko“. Kai ta „Dahelma“ nupirko gamyklą, pas juos atvažiavo pats Gintaras Petrikas su garsiuoju pedofilijos bylos advokatu Černiausku, kurie patys viską apžiūrinėjo. Vėliau, kai „Dahelma“ nebevykdė įsipareigojimų, pats G.Petrikas atvažiuodavo pas italų atstovus, ir įkalbinėjo nesikreipti į teismą, nes jie viską sumokės. Vėliau tos „Dahelmos“ vadovas italų atstovams skundėsi, kad tik dėl advokatų kaltės Gintaras Petrikas sėdi kalėjime, ir kad jie tyčia tuos kreditorinius reikalavimus padarė, kad padaryti įmonėje bankrotą. Toks garsus verslininkas Skobas, kaltinamas žmogžudyste, taip pat įrodinėjo I.Riukienei, kad jie vis tiek bus didžiausi kreditoriai ir italai nieko nelaimės. „Visi mūsų pateikiami įrodymai dėl fiktyvių sandėrių yra užregistruoti teisėsaugos institucijose, - sakė I.Riukienė, - mes pateikėme įrodymus, kad bankrotas buvo galimai tyčinis, tačiau buvo akivaizdu, kad prokurorai net netyrė schemų, netikrino faktų. Teisininkė ir italų atstovė susipažinusios su  ikiteisminio tyrimo medžiaga, matė, kaip Raimundas Petrikas pervedinėjo iš savo asmeninės sąskaitos po pusę milijono ar didesnės sumas, kurios vėliau grįždavo atgal. Tačiau jie tokiais pavedimais, kurie grįždavo į jo sąskaitą, demonstruodavo paskolas, akcijų dengimus ir dar kas žino ką.

Kaip atrodė gamyklos užgrobimas? „Dahelma“ sumokėjo avansą už italų parduodamą gamyklą, o vėliau kitos R.Petriko kontroliuojamos įmonės neva pradėjo neteisėtą  pastato rekonstrukciją. „Mes davėm juos į teismą, varėm lauk, tačiau jie tik didino įmonės skolas, - pasakojo I.Riukienė, - jie ten organizavo gyvenamųjų namų gamybą, kol mūsų antstoliai juos išmetė lauk“. Vienas iš EBSW milijonų pėdsakų galimai veda į Daniją, kur Petrikų verslo partneris azerbaidžanietis Shahin Mirzoev turi visą eilę įmonių. Kam vienam žmogui reikia tokios daugybės įmonių, kurios dalyvauja Petrikų įmonių bankroto bylose Lietuvoje ir perka investuoja Lietuvoje į kairę ir į dešinę, stebisi ne tik italų investitoriai bet ir jų teisininkai. Vienas iš pavyzdžių – „Kauno duona“. Ji neaiškiais būdais buvo privatizuota, ir visas 17 mln. Litų valstybės turtas kažkur išgaravo. Naujieji savininkai paskelbė, kad gamykla neatlaikė konkurencijos, ir atleido daugiau kaip šimtą darbuotojų. Visi gamyklos pastatai buvo perstatyti. „Kauno duona“ penkis kartus sumažino įstatinį kapitalą. Buvęs kepyklos vadovas teigė, kad įmonė pakeitė tik veiklos pobūdį, tačiau apie bankrotą neužsiminė. „Kauno duona“ atsiskaitė su visais darbuotojais, išmokėjo jiems kompensacijas. Akcininkai nusprendė, kad neapsimoka tęsti šios veiklos.

Kas tas Gintaras Černiauskas Mergaičių grobimu išgarsėjęs advokatas Gintaras Černiauskas yra įsteigęs Gintarui Petrikui įmonę UAB „Verslo projektai nuo A iki z“. Advokatas yra pristeigusi dar begalę kitų įmonių. Viena iš advokato investicijų – UAB „G.C.investicijos“ (Gintaro Černiausko investicijos). Pastaroji yra įsteigusi UAB „Saivrita“, kuri pagarsėjusi skandalingomis istorijomis, ir tuo, kad kartu su Raimundu Petriku yra įkūrusi UAB „Otega“. Šios įmonės direktorius Ramūnas Kardelis yra įsteigęs UAB „Actualis“, kuri ir  buvo pa

skirta UAB „Dahelma“ bankroto administratoriumi. „Advokatas G.Černiauskas paprašė teismo, kad bankroto administratoriumi būtų būtent ši įmonė, - pasakojo I.Riukienė, - labai įdomiai atrodo – jis yra Gintaro Petriko, sėdinčio kalėjime, advokatas, ir skelbia bankrotą Raimundo Petriko įmonei dėl tūkstančio litų skolos. Ir bankroto administratoriumi paskiria tą, kuris tiesiogiai susijęs su Raimundu Petriku. Aišku, kad mes puolame į Apeliacinį teismą, ir viską skundžiame“. Ar gali nusikaltimui prieš tautą sueiti senaties terminas? „Jei atsikeltų mūsų senoliai, gyvenę ir didžiavęsi ana  nepriklausoma  Lietuva, pakrauptų nuo neteisybės, abuojumo, skriaudų žmonėms ir tokio galingo nihilizmo  įsišaknijimo vadinamojoje laisvoje Lietuvoje, - mano I.Riukienė, - tik ar ji laisva? Ar joje laimingi žmonės? Ar joje veikia įstatymai? Didžiausios  vertybės Valstybei turėtų pirmu numeriu būti jos piliečiai, antru -Valstybės turtas, kas  sudarytų sąlygas savo pilnavertėje šalyje gyventi bent gerai. Tačiau gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje byloja visai kitokias tiesas, realijas ir skambina varpais apie sudužusias  tautos viltis, saugumo jausmo nebuvimą, išrinktųjų privilegijų demonstravimą. Jei į Temidės grakščias svarstyklių lėkštes sudėtume  žmonių nusivylimą teisėsauga, valdžia, valstybe, o į kitą palaimą, pasididžiavimą savo Valstybe, Temidė kreiptųsi į Dangaus ir žemės sutvėrėją, ar tikrai jis nepadarė klaidų, suteikdamas tiek daug  skausmo ir  neteisybės Lietuvos tautai? Girdime, skaitome, matome šimtus, tūkstančius atvejų apie neteisybę teisinėse institucijose, abejingumą žmonių skurdui,  panieką- bedarbiams, praradusiems santaupas valstybinio lygio sukčių dėka, sergantiems, pensininkams,  o  besidžiaugiančių  saugiu gyvenimu   Lietuvos

valstybėje  atrodo neliko visai. Ne, suklydau, yra, tik jie nesipasakoja, apie juos rašo  „aukštuomenės“ odisėjas,  jais užkemša politikų kėdes, nes jie jau turtingi ir „žino“ kaip savo milijonus  dar padidinti, nes Lietuvatikras klondaikas   piliečių ir  valstybės grobstytojams. Nekalbėsiu   kodeksais, teisiniais terminais, nes bendrausiu su tauta. Kad būtų dar aiškiau, panaudosiu pokalbiui  iki skausmo pažįstamus įvykius, palikusius Lietuvos istorijoje ir žmonių širdyse ne tik randus bet kraujo anspaudus, kuriais  pažymėta   Nepriklausomos Lietuvos  teisinės, moralinės, ekonominės  evoliucijos raida. Pradėsiu nuo absoliučios anarchijos teisinėje sistemoje ir nenugalimo slibino kaip EBSW, bujojančio ir dabar, kur jų sargybiniais  išliko tie patys, kurie privalėjo, bet nenukapojo galvų slibinui už sužalotą Lietuvą ir sugriautus  žmonių gyvenimus. Sekantį kartą,  greitai  papasakosiu apie  bankrotų skurdą ir spindesį Lietuvoje, įsijautusius į „teisybės nustatyto“ rolę-bankroto  administratorius, jų biznį ,o dar vėliau-apie valstybės aklą nenorą, nedarymą būti teisine, humaniška Valstybe, ir kaip tai  galima Valstybę prikelti iš ko gero tyčinio letargo miego.  

Kaip viskas prasidėjo Pati pirmoji, stambiausia, piktybiškiausia veikla, šlavusi viską, kas papuolė po kojomis, buvo Investicinė Kauno holdingo kompanija, kurios veiksmus tyrė ir beveik neištyrė, sudarinėjo komisijas, kažką pasodino į kalėjimą pagerintoms sąlygom atsėdėti už griekus, kurie iki dabar lenda kaip ylos iš maišo. O tada kažkam buvo naudinga, reikalinga nematyti ir negirdėti. Apie tai, kaip „net nežinojo“ kas turi gaudyti sukčius, Seimo komisijai, tyrusiai dėl Investicinės Kauno holdingo kompanijos vykdomos veiklos, K. Ratkevičius atsakė „.. tai buvo vieša, nereikėjo niekam nieko informuoti. Buvo pilni laikraščiai, žmonių eilės stovėdavo ir t. t. Visi apie tai žinojo. (...) Lietuvos bankas neturėjoreaguoti. (...) Lietuvos bankas Kauno holdingo kompanijos nereguliavo, neregistravo, neprižiūrėjo, netikrino ir jokių Lietuvos banko įstatyme numatytų poveikio priemonių netaikė.“ K. Ratkevičiaus nuomone, IAB IKHK veikla turėjo susidomėti teisėsaugos institucijos ir imtis priemonių, bet ne Lietuvos bankas. Taigi „Genialus“ auksymetis prasidėjo atkurtos, nepriklausomos Lietuvos metais.  Jis truko iki 1995 m., kai kas net iki dabar,    atvirai, Valstybės panosėje veikė   finansinės  nusikalstamos struktūros kaip EBSW,  gudriai susikūrusios statusą, dėl kurio „nesusigaudė“ nė  Lietuvos bankas nė  teisėsauga, kam pagal pareigas priklauso  kontroliuoti,  stabdyti ar bausti.. Tik 1995 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba Investicinei holdingo kompanijai   iškėlė pagaliau  baudžiamąją bylą pagal piliečių skundus dėl sukčiavimo, kuris kaip matysime patyrė visišką fiasko, o „nesurastus“ turtus toliau varto tie patys Valstybės griovėjai ir nebaudžiamai vėl falsifikuoja dokumentus, savinasi dar likusį valstybinį turtą, apgaudinėja žmones ir niekam nė motais. Už tai teisėsauga turi kitokio užsiėmimo, kaip iškelti teisėjai Venskienei šešias bylas už“ piršto pakėlimą“, pareikalauti pinigų už  jos namų, ginkluotoms pajėgoms įsiveržus, sugriovimą, išplėšiant vaiką iš mylinčios globėjos rankų. Taigi, grįžkime prie visagalio Lietuvos slibino EBSW, kuriame ne kurie asmenys net neįžvelgė nusikalstamos veikos. Kaip buvo pasakyta  A.Debeikio Seimo komisijos išvadose EBSW veiklai ištirti,  matyt nebuvo vados iškelti baudžiamajai bylai dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu. Tai buvo padaryta tik tada, kai patys piliečiai kreipėsi dėl negrąžintų indėlių. O buvęs vidaus reikalų ministro R. Vaitiekūnas teigė, kad  prioritetas pirmiausia buvo teikiamas brutalaus nusikalstamumo sutramdymui, o ne ekonominių finansinių nusikaltimų tyrimui. Galima pagalvoti, kad atgimusioje Lietuvoje gyvenome banditų krašte, kuriame didžiausią grėsmę kėlė sovietiškoje  drausmėje išaugusi karta, nuo kurios reikėjo gintis, pamiršus Lietuvos valstybės milijardinį turtą, žmonių, pamiršusių kas yra privati nuosavybė, privatus bankas, apsaugą nuo iš anksto sugalvotų, paruoštų schemų kaip apiplėšti, išgrobstyti  Lietuvą ir žmones: pensininkus, vaikus, jaunimą, daugeliui išmušus visam gyvenimui bet kokį pagrindą iš po kojų iki gyvenimo pabaigos.

Kaip gimė slibinas EBSW Juk ne paslaptis, kad Saugumo institucija  buvo Lietuvoje ir  yra vienintelė, nekontroliuojama, be kurios palaikymo  ir  EBSW nebūtų padariusi ką padarė, o dabar Lietuvos nevaldytų nebaudžiamas V.Uspaskichas, nežinia iš kur nudribęs į Lietuvą milijardierius Romanovas, o advokatai kaip G.Černiauskas nenaudotų suvienytų pajėgų su struktūromis prieš beginklius žmones ir vaikus, nekeltų bankrotų EBSW vadeivų dabartinėms  įmonėms. Net nekomentuosime, o siūlome paskaityti ištraukėlę iš seimo išvadų: „2005-11-11 Komisijos posėdyje dalyvavęs J. Veselka, kaip buvęs ekonomikos ministras, nurodė: „1994 metais jau nedirbau, buvau LDDP pasiųstas į konferenciją Varšuvoje, ir aš galvoju, kad čekinis privatizavimas buvo sugalvotas komunistinės nomenklatūros, nes per jį buvo geriausia tapti jiems savininkais (...). Tada iš rusų delegacijos toks plikas juodas nedidelis į mane ilgai žiūrėjo, per pertrauką priėjo ir sako, kodėl tu tokios esi nuomonės? Aš sakau, tai kas vis dėlto sugalvojo šitą čekinį privatizavimą, (...) jis man labai trumpai pasakė: „Mes – Peterburgo grupė“ (...) Mes – žydų grupė Peterburge“. Sakau, kodėl Jūs tai sugalvojote? O jis man logiškai atsakė, kadangi labai stipri buvo tada partinė drausmė, aparatas labai drausmingas, vienintelis būdas, kada jį buvo galima suardyti, tai leidus veltui įsigyti turto. (...) Štai viso to čekinio privatizavimo pradžia ir tikslas – leisti lengvai struktūrų žmonėms tapti savininkais“. Neturiu komentaro… Noriu pažymėti, jei tada naujai atkurtos Lietuvos  metais ir galėjo pasitaikyti klaidų dėl nepatirties, nežinojimo, dėl spaudimo iš Rusijos primestų schemų vykdymo, tai dabar, po tokių skaudžių praradimų Lietuvai ir jos piliečiams, gyvenantiems  prasiskolinusioje valstybėje,  yra nusikaltimas vis dar nebaudžiamai leisti toliau slibinams naikinti Lietuvą,  „dirbti“  pagal nesenatančias, nesutramdytas  įstatymais EBSW schemos taisykles, sukrovusias turtus mūsų milijonieriams, Lietuvos „elitui“. Kaip sakė R.Šukys Seimo komisijos EBSW veiklai tirti išvadose, kad buvo akivaizdu ir visi žinojo, kad dėl nebuvimo įstatymo Valstybinio turto indeksavimui, už kapeikas, direktoriai ir jau patapę akcininkai pasiimdavo įmones, iš ko ir atsirado mūsų milijonieriai. Apie neįkainuojamus nuostolius Komisijos išvadose nurodoma„Komisijos tyrimo metu surinktais duomenimis, EBSW koncerno įtakos srityje buvo atsidūrusios mažiausiai apie 159 Lietuvos įmonės. Šiose įmonėse koncernas turėjo akcijų paketus ir tiesiogiai ar netiesiogiai darė įtaką įmonių veiklai bei įmonių valdymo organų priimamiems sprendimams. EBSW grupės įtaka Lietuvos ekonomikai, ypač Kauno regione, buvo milžiniška. Tūkstančiai bedarbių, sužlugdytos  galingos pramonės įmonės Kauno miesto 18 tūkst. bedarbių anksčiau dirbo EBSW privatizuotose įmonėse. Vien žlugus „Bangai“, 12 tūkst. asmenų prarado darbą, o dėl įmonės „Inkaras“ bankroto be darbo liko 3 tūkst. žmonių. Komisija nustatė, kad pirmiau minėtų 52 įmonių skolos kreditoriams ir įmonių darbuotojams bankroto ar restruktūrizavimo proceso pabaigoje sudarė 1 180 425 000 Lt. Komisija pažymi, kad nė viena valstybės institucija nepateikė Komisijai išsamaus įmonių, kurioms turėjo įtaką EBSW grupė, sąrašo. Komisija apibendrino turimus duomenis ir daro išvadą, kad EBSW grupės veiklos mastas iki šiol nebuvo pakankamai suvoktas. Valstybės nenoro nustatyti kaltus fenomenas  atrodo kartojasi. UAB „Litplastic“ akcininkai, italai, patyrę virš dviejų milijonų žalą Laituvoje, atsisakius teisėsaugai tirti Petrikų įmonių veiksmus,  patys savarankiškai, ėmėsi tyrimo, kurio metu paaiškėjo, kad Petrikų  vadovaujamos įmonės per paskutinius tris metus liko skolingos kreditoriams daugiau nei 5 000 000 Lt, valstybė ko gero neteko pajamų apie 19 000 000 Lt, nuslėptų ir nesumokėtų mokesčių daugiau nei 3 000 000 Lt., suklastotų, tik žinomų  dokumentų yra už  388 000 Lt. Kaip užsieniečiai pakliuvo į Petrikų pinkles Prieš keturius metus R. Petriko įmonės savavališkai užvaldė Italų bendrovės „Litplastic“ turtą, atsisakę sumokėti  skolas,  priversdami juos išlaikyti, mokant  už juos mokesčius valstybei bei  primesdami neva atliktus savavališkus darbus, įvertinę milijoninėmis sumomis. Tokiu  elgesiu buvo, yra gvoltavojamos ir kitos įmonės, kurios nemato, nežino kur ir pas ką papuolė. Šiuolaikinis Slibinas sukaupia savo trumpa laikėse įmonėse milijonines skolas tiekėjų, paslaugų sąskaita, susirenka valstybines išmokas, prirašydami  draugų, giminaičių įmonių įmonėlių lyg ir galiojančių sutartėlių, o po to bankrotina, viens du ir galų neliko. Skolininkai neatgauna nieko, nes tos įmonėlės, turinčios   milijoninius  įstatinius  kapitalus skolų sąskaita, kito savo turto neturi arba yra tipo nupirktas svetimas turtas, už kurį neatsiskaitė, o bankroto metu  į jį nutaiko patys slibinai, kurių kreditoriniai reikalavimai viršija proto ribas. Kreditoriai patikliai suteikę paslaugas, prekes pinigų neatgauna, net bankrutuoja, nes jiems tų skolų neatgavimas būna paskutinis lašas Lietuvos grobuoniškų įstatymų dėka išgyventi, arba  kapstosi vėl iš naujo, atiduodami paskutinias jėgas, užsidirbti prarastas lėšas, o slibino pakalikai  priedo prie pasisavintų skolų,  iš valstybės gauna didelias kompensacijas už neva neišmokėtus labai didelius atlyginimus direktoriams, o kartais ir darbuotojams. Ką Lietuvoje veikia VMI, FNTT, Ekonominių nusiklatimų tyrimų skyriai? Suprantama, atėjo krizė, mąstai pasikeitė, bet grobstymo principai liko identiški. O kam išradinėti dviratį? Liūdna ir kraupu, kad  dabar  teisėsaugos, privatizavimo, valstybinės institucijos net nebesivargina tirti „nepatogių“ ekonominių nusikaltimų, net jai joms  mojuoji po nosimi faktais, fiktyviais dokumentais - bergždžiai. Aksčiau po EBSW padarytų ekonominių nusiklatimų buvo  atlikti  kad ir parodomieji  tyrimai, procesai, sudarytos komisijos, surašiusios tonas bylų nors ir   negrąžinusios  ir „neradusios“ nė cento valstybei, nė žmonėms.  Nors dėl akių,  finansiniams nusikaltėliams buvo  paskirtos simbolinės bausmės, pritaikytos įvarios amnestijos,  senaties terminai,o dabar į klausimą kodėl netiriate, gauname  klausimą – kas jūsų prašė, kas dar žino, jei kas nors atsitiktų… Matyt reikėjo Lietuvai, kaip sako liaudis „šlubo vokiečio“  šiuolaikinių užsieniečių,  patekusių į EBSW įkūrėjų ir jų pasekėjų, toliau klestinčių pagal tą pačią schemą iki šių dienų , voratinklį, kuriame paaiškėjo, kad   čia tebeveikia klanai, turintys visus saugiklius teisėsaugos, valstybiniuose  bei politiniuose postuose, kaip: Prokuratūroje, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R.Petriko įmonės UAB „Dahelma“  dėl galimo klastojimo dokumentų, apgaulingos buhalterijos tvarkymo, pasisavinimo svetimo turto, kuri ne tik netyrė, bet net neklausė nieko, pyko už nešamus dokumentų kalnus, o paprašius jų turimų dokumentų kopijų,  nedavė, sužinoję kad paaiškės dar daugiau aplinkybių apie nusikalstamas veikas. Nutraukė ikiteisminį tyrimą, ar tyčia ar ne,  kad pateiktų suklastotų dokumentų nepastebėjo. Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnyboje iš vis neįmanoma susikalbėti, nes net nesusigaudo ar nenori to daryti ką  reikia  tirti. Politikai, kaip kaip A.Čiapliko partija,  paklausus ar žino, kad jo partijos narė Angelė Mažeikienė, besitaikiusi  į Kauno miesto savivaldybę, „sėkmingai“ vadovauja valstybinei įmonei, už nieką perleidusiai 2008 metais R.Petrikui milijonus kainuojantį nekilnojamą turtą,  iš kurio valstybei atrodo  nenubyrėjo, ir kuri  atsakė, kad partijos nedomina jo narių ūkinė veikla.  Įdomu, kam reikalingos anketos, deklaracijos ir rekomendacijos, jei  Partijos nuostata pasyvi apie joje esančius narius? Užsieniečiams UAB „Litplastic“ investitorimas kelio atgal nebėra. Per keturius metus, išbūvus Petrikų klano voratinklyje ir nepamirus, belieka baigti paskutines  teisines procedūras Lietuvoje, kur jokiai institucijai nėra įdomu, gal „nepatogu“, gal „mokama“ tirti privačių asmenų,  juridinių  bendrovių, mokesčių,  valstybinio turto  grobstymo mastus. Čia baudžiami skurdžiai kepaliuką duonos pavogę, benzino baką parvežę iš Baltarusijos bei apmokestinami senoliai iš miško grybų ar uogų į turgelį atnešę.  Ilgai ėję,  nesustosime. Laiko turime. Rėmėjų taip pat. Žinomos jau net  Italijoje  praktijoje atsitinkančios  nelaimės  per daug žinantiems, kaip  užspringti  balutėje ar būti ištiktam „insulto“,  bet tai  mūsų nesustabdys, tad tęsime seklio morkos darbą ir atėjus laikui manome padėsime ne tik sau bet daugeliui žmonių. Kuo skiriasi slibino metodai tada ir dabar? Kaip R. Šukys Komisijai paaiškino, kad EBSW grupės veikimo principas „buvo dalyvavimas per asmenis, per pasitikėjimą asmenimis, per giminystės ryšius. Vyrai, žmonos, broliai, seserys, vaikai, vaikaičiai ir t. t., nes tos pačios pavardės.“ S. Godelis Komisijai sakė, kad EBSW grupė,  savo įtaką realizavo per įmonių vadovus. A. Simaška Komisijai paaiškino: „EBSW vadovai, jūs teisingai pastebėjote, jie turėjo ryšius. Aš neneigiu to.“ Be to, A. Simaška, teikdamas paaiškinimus apie savo veiklą įmonėje „Jūra“, teigė: „aš iš praeities gerai pažinojau Gintarą Petriką, todėl visus nurodymus aš iš jo gaudavau. Sako, važiuok ten, įsidarbink komercijos direktorium, viskas suderinta, dirbk.“ A. Rusakevičius Komisijai paaiškino: „A. Pašukevičius, jis eidavo į Vyriausybę, paskui ateidavo pas mane“. 

Identiškai viskas tas pats ir dabar tik mąstai mažesni: UAB „Atlas homes“ - 100 proc. Raimondo Petriko įmonė. Vėliau visos akcijos buvo perrašytos Juozui Petrikui. Įmonei vadovavo Robertas Jankauskas, buvęs valstybinės įmonės generalinis direktorius, kurios milijoninės vertės  AB „Kauno duona“ turtai atiteko Raimondo Petriko irgi 100 proc. įmonei UAB „Homes in the wood“ . UAB „Dahelma“ priklausė Raimondui Petrikui, jo įmonei UAB „Atlas homes“, kažkiek nubyrėjo Gintaro Petriko  ir Gintaro Skobo partneriui „SES INVEST Aps“ iš Danijos. Vadovavo šiai įmonei Dainius Čepaitis, gavęs iš Gintaro Petriko, iš  EBSW kaip paskolą kažkada 600 000 Lt ir iki pat gyvenimo pabaigos klausė  Gintaro Petriko komandų, nurodymų nežinia kokiu  būdu iš kalėjimo. UAB „Pacta conventa“  priklausė Gintaro Skobo giminei,  kuri vykdė užsakymus įmonės, priklausančios  tėvams ir  artimiesiems. Analogiškos personos „Analizuojant kreditų ėmimo iš bankų schemą, matyti, kad dėl kreditų iš LVKB išdavimo su EBSW grupe susijusioms įmonėms banko vadovams įtaką darė banko tarybos pirmininkas G. Petrikas. Banko vardu kredito sutartis dažniausiai pasirašydavo banko valdybos pirmininko pavaduotoja K. Dabašinskaitė. Nustatyta atvejų, kai vienų EBSW grupės įmonių paimtų kreditų iš Komercijos ir kredito banko grąžinimui buvo panaudojami tuo tikslu iš LVKB paimti kreditai ir atvirkščiai. Tai patvirtino ir buvusi LVKB valdybos pirmininko pavaduotoja K. Dabašinskaitė Komisijos 2005 m. rugsėjo 23 d. posėdyje: „G. Petrikas buvo mūsų tarybos pirmininkas. Pasakykite, ar aš galėčiau dirbti banke nevykdydama tarybos pirmininko, akcininkų ar dar kieno nors nurodymų. Iš esmės jis yra banko savininkas...“ Taip pat ir dabar: analizuojant paskolų, reikalavimų  pasirašymo sutartis, susirašinėjimus matyti, kad su UAB “Dahelma” susijusioms įmonėms, direktoriams darė įtaką  Petrikas.  Įmonių paskolų sutartis pasirašydavo susijusių įmonių migruojanti direktorė Rita Bernotaitė, turinti nuo kelių kelių įmonių 0,5 mln, Lt sumai  įgaliojimus. Buvo nustatyti atvejai, kai gautinos paskolos buvo naudojamos tik skolų sudarymui, o pinigai iškeliaudavo kitais tikslais ir priešingai. R.Bernotaitė pati patvirtino, kad UAB “Dahelma” tai yra Petrikas. 

Apie paskolas Investicinės Kauno holding kompanijos  valdybos ir tarybos posėdžių protokolų analizė rodo, kad paskolų teisėtumas, limitai, palūkanų dydžiai oficialiai nebuvo svarstyti. Nebuvo svarstyti ir paskolų grąžinimo šaltiniai. Įmonių akcijų įsigijimo ir lėšų investavimo į įmones tikslingumas nebuvo ekonomiškai pagrįstas. Nebuvo finansinių ir ekonominių skaičiavimų, ar indėlininkams mokamas palūkanas bus galima padengti investavus šiuos indėlius į įmonių veiklą, kada reikalingas ekonominis efektas bus gautas, ar suėjus indėlių grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminui bus finansinių ir turtinių išteklių jiems padengti.

hGeneralinės prokuratūros duomenimis, atlikta analizė leidžia teigti, kad kreditai iš bankų buvo paimti ne tais tikslais, kurie buvo nurodyti sutartyse, o tam, kad lėšos būtų perskolintos Investicinei Kauno holdingo kompanijai. Per visą veiklos laikotarpį IAB IKHK dirbo nuostolingai ir laisvų nuosavų apyvartinių lėšų neturėjo, todėl visos piniginės lėšos, išduotos iš bendrovės kasos įvairių sutarčių pagrindu, buvo skolintos iš gyventojų ar juridinių asmenų. Be to, už skolintas lėšas buvo pirktos įvairių bendrovių akcijos. Tas pats ir dabar: Paskolų sutartys sudarytos sudarytos vienų paskolų dengimu kaip SES INVEST Aps, skirtą apmokėjimui UAB „Dahelma“ skolą už nekilnojamą turtą, nukeliavo į R.Petriko įmonę. UAB „Pacta conventa“ šiaip sau paskolino pagal fiktyvius dokumentus   700 000 Lt, kurie irgi nukeliavo į R.Petriko įmonę. Paskolos buvo sudarinėjamos priskaičiuojant nesąmoningus delspinius, kaip SES INVEST Aps per tris metus iš bankrutupjančios įmonės UAB „Dahelma“ paprašė už 180 000 Lt „tik“ 150 000 Lt, kai sutarčių sudarymų metu UAB „Dahelma“ jau turėjo 2 000 000 Lt skolų, nevykdė veiklos, jokio verslo net neplanavo vykdyti. UAB „Pacta conventa“, užuot mokėjusi skolas irgi jau bankrutavusiai R.Petriko  įmonei  UAB „Atlas homes“ skolino UAB „Dahelma“ už, jas „pirko“ skolose skendinčios  įmonės akcijas, pirko kitų įmonių akcijas, kaip Supply tarding Avsc UAB, kuri veikiantis  kaip finansinis mechanizmas, įmesti reikiamu momentu pinigų ir atsiimti daug daugiau delspinigių arba surašyti išgalvotų pažadų kalnus, kad kreditoriai nesimaišytų po kojomis siekiant įgyvendinti suplanuotus kėslus, bet pelną generuojančios  veiklos    nevykdanti

Dėl grynų pinigų Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų“ (1993-07-14, Nr. I218 redakcija) 1 straipsnio reikalavimus valstybinės, valstybinės akcinės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės tarpusavyje atsiskaito ne grynais pinigais, o pavedimais per bankus. IKHK direktorė J. Barysienė, vyr. buhalterės D. Kuncaitienė ir E. Markevičienė minėto įstatymo reikalavimus sistemingai pažeidinėjo ir surinktus iš gyventojų indėlius stambiomis sumomis išdavinėjo iš kasos įvairioms akcinėms bendrovėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms grynais pinigais, nors tiek investicinė akcinė bendrovė Investicinė Kauno holdingo kompanija, tiek ir organizacijos, kurioms buvo išduodami pinigai, turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose (Revizijų departamento aktas). Tas pats ir dabar: R.Petriko įmonėje UAB „Atlas homes“ ir UAB „Dahelma“  grynos sumelės vaikšiojo ir 250 000 Lt ir 50 000Lt, ką jau bekalbėt apie mažesnes. Įdomu iš kur ir kodėl tokios sumos buvo įnešamos ir išimamos grynais pinigais? Ką jau kalbėt apie pavedimus iš asmeninės R.Petriko įmonės po 0,5 mln Lt. Štai tie dokumentai ir buvo pas prokurorą, kurių nedavė UAB „Litplastic“ teisininkams, kurie pažadėjo juos gavę pateikti daug daugiau faktų apie mokesčių slėpimą, schemų veikimą, asmenų dalyvavimą. Tą pačią dieną gavusi skundą,dėl Ekonominių nusikaltimų tyrėjos veiksmų, nevykdžiusios  prokuroro nurodymų išduoti dokumentus, prokuratūra   nutraukė  ikiteisminį tyrimą, trukusį metus laiko, o skundą atmetė Darbai  kalba patys už save Pateiksime  vos keletą palyginimų apie tikrojo EBSW ir  iš  jo  persikūnijusių  organizmų  kaip UAB „Atlas homes“, UAB „Dahelma“, SES INVEST Aps, UAB „Pacta conventa“ šiuolaikinius veiksmus, identiškus aniems laikams, kurie  lygiai taip pat nustekena, pakliuvusius į  išsikerojusias, įsisenėjusias  jų pinkles ir lieka nebaudžiami. Tai nebus labai įspūdingos sumos, bet  sudėjus viso voratinklio  narelius, išsiplėtusio net  už Lietuvos ribų, pamatytume jau įspūdingesnius skaičius, kurių štai ir „nenori“ ar „negali“ matyti Prokuratūra, FNTT, STT.

1. Apie kosminius įstatinio kapitalo didinamus Įmonės, kurios sukuriamos ir yra pasmerktos bankrotui, naudoja tokią taktiką - didinti įstatinį kapitalą skolintomis lėšomis. Tai toks gudrus įstatymo apėjimas, nekontroliuojamai  daryti  įnašus, įskaitymus, akcijų pasirašymus,  nesilaikant LR nustatytų Įstatymų. Kapitali didinimas  reikalingas imituoti turtingos įmonės įvaizdį, kai skolos kaupiamos per trumpą laiką daug didesnės už realų įmonės turtą. Pvz.  anais laikais: Investicinė Kauno holding kompanija,  steigėjai buvo A.Pašukevičius, G.Petrikas, Igoris Snetkovas, K.Armaitis ir Marija Snetkova. (V.Krasnickas į holdingo kompaniją atėjo vėliau) 1992 m. balandžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės valdyboje įregistravo įstatus, o 1992 m. spalio 27 d. buvo įregistruota bendrovė. Pradinis bendrovės kapitalas buvo 2 000 000 Lt, jau 1993 m. pabaigoje akcinis kapitalas buvo padidintas iki 8 000 000 Lt, o 1997 m. kovo 8 d. sudarė 10 100 000 Lt. Dabar: Raimondo Petriko įmonė UAB „Atlas homes“ buvo įkurta 2008 m , pradinis kapitalas 10 000 Lt, paskui ir milijonas Raimondo Petriko įmonė UAB „Dahelma“  pradinis kapitalas 2007 m 20 000 Lt, 2008 m-2 000 000 Lt, 2009 m 3 026 000 Lt, (akcijų pasirašymo sutartis išmetė, kai sustabdė bankrotą), 2010 m padidino iki  3 000 000 Lt  ir vėl bankrotas, kurį iškėlė G.Černiauskas dėl 1300 Lt. 2. Akcijų pardavimas 1. 1993 m. rugpjūčio 23 d. įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas ir valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Banga“ direktorius S. Godelis pasirašė akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įmonė „Jūra“ pardavė 109 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė – 100 Lt, pardavimo kaina – 700 Lt. Iš viso – už 76 300 000 Lt sumą. 2009 m.vasario mėn. UAB “Dahelma” direkotius Dianius Čepaitis ir UAB „Pacta conventa“ bei SES INVEST Aps  pasirašė akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įmonė „Dahelma“ pardavė UAB “Pacta convent”  4 400 paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė-100 Lt, pardavimo kaina-139 Lt. It viso – už 730 000 Lt sumą, ir SES INVEST Aps 3 300 paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė -100 Lt, pardavimo kaina 139 Lt, It viso 518 000 Lt. 2.  1993 m. rugsėjo 29 d. įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas ir VĮ „Banga“ direktorius S. Godelis pasirašė akcijų pasirašymo sutartį, analogišką pasirašytai 1993 m. rugpjūčio 23 d., tačiau joje nustatyti skirtingi apmokėjimo už pasirašytas akcijas terminai. 1993 m. rugsėjo 29 d. (antrą kartą tą pačią dieną) įmonės „Jūra“ gen. direktorius V. Trinkūnas ir VĮ „Banga“ direktorius S. Godelis pasirašė akcijų pasirašymo sutartį Nr. 2, nes, sumažėjus akcijų pardavimo kainai, sumažėja suma, kurią turi sumokėti VĮ „Banga“. 2010.07.14 antrą kartą UAB “Dahelma” direktorius Dainius Čepaitis ir UAB “Pacta conventa” direktorius Saulius Giga, bei SES INVEST APS direktorius Shahin Mirzoeve pasirašė aksijų pasirašymo sutartį, analogišką pasirašytai 2009 m. vasario mėn., nes sumažėjus akcijų paradavimo kainai, sumažėja suma, kurią turi sumokėti UAB “Pacta convent” ir SES INVEST Aps. 3.  1993 m. rugsėjo 30 d. prie šios sutarties pasirašomas susitarimas Nr. 2, pagal kurį užskaitoma VĮ „Banga“ apmokėta suma įmonės „Jūra“ tiekėjams – 6 298 428 Lt ir VĮ „Banga“ perveda įmonei „Jūra“ 12 702 000 Lt; iš viso – 19 000 428 Lt. 2010.07.17 pasirašomi susitarimai, pagal kuriuos įskotomos sumos UAB “Dahelma” tiekėjams 190 000 Lt UAB „Atlas homes“, įsiskolinimas SES INVEST Aps 440 000 Lt. 4. 1995 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį dėl įmonės „Jūra“ bankroto. 1995 m. vasario 7 d. AB „Banga“ kreipėsi į įmonę „Jūra“ ir pranešė, kad įmonės „Jūra“ 20 335 522 Lt skola AB „Banga“ būtų grąžinta UAB „Snita“, o ši 1995 m. vasario 17 d. kreditinį reikalavimą perleido UAB „Insula“. 2011.07.12 d. G.Černiausko reikalavimu, Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl UAB “Dahelma” bankroto. 2011.11.23 „Pacta convent“ ir  Lt, SES INVEST Aps kreipėsi į bankroto adminsitratorių, kad būtų gražinta SES INVEST Aps- 180 000 UAB „Pacta convent“ 100 000 Lt, Lt., kurį net nepatvirtinus teismui pardavinėjo už 25 000 Lt. 5. 2006 m. sausio 20 Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00007-06 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, dėl buvusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Rimanto Karazijos parašo suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo – įtariant, kad Lietuvos valstybinės žvejybos ir laivyno įmonės 1993 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 01146/650b yra suklastotas buvusio ministro R.Karazijos parašas dėl sutikimo parduoti įmonės akcijas už minimalią kainą. Kadangi dėl galimo dokumentų klastojimo bei panaudojimo yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, 2006m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-2-00007-06 nutraukė. UAB „Litplastic“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymus netvirtinti kreditorinių reikalavimų UAB Pacta conventa“ bei SES INVEST Aps, nes apie dokumentų fiktyvumą patvirtino R.Petriko įmonės bankroto administratorius po UAB „Litplastic“ atlikto užklausimo. Kadandi dar  senaties terminas fiktyvių dokumentų rašytojams ir pačiam dokuementui dėl 380 000 Lt dar  nesuėjo, Vilniaus apygardos teismas sprendimo dėl fiktyvių kreditorinių reikalavimų, naudojant šiuos dokuemntus  dar nepriėmė, Vilniaus pirmasis teismas  skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dar neišnagrinėjo, Vilniaus apygardos teismas dėl UAB „Litplastic“  neapmokėto nuosavybės už  nekilnojamą turtą nutarimo neprimėmė, bankroto administratorius dar nepripažino UAB „Litplastic“ papildytų kreditorinių reikalavimų, viešinsime kiekvieną nutartį, veiksmą, grąsinimus. Jei neįgali Lietuvos Valstybė apginti nei Lietuvos nei užsienio investitorių priims neteisingus sprendimus, pasaulis turi sužinoti kas čia vyksta. Dominuoja jau nebe pinigai, o principai, kurie yra homosapiens  egzistencijos ir būties gerovės sąlyga. Išvada: Į Komisijos narių klausimą, kodėl anksčiau nebuvo sureaguota dėl Investicinės Kauno holding kompanijos neteisėtos kreditinės veiklos, A. Debeikis atsakė: „Aš galiu tik pateisinti vienu: jeigu iki baudžiamosios bylos iškėlimo per ilgai buvo tęsiama, tai, matyt, nebuvo vados iškelti baudžiamąją bylą...“ Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jau nuo 1994 m. Vyriausybė, Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei kitos teisėsaugos institucijos žinojo apie neteisėtą IAB IKHK veiklą, tačiau nesiėmė jokių konkrečių ir efektyvių priemonių, kad būtų užkirstas kelias tolesnei šios investicinės bendrovės neteisėtai kreditinei veiklai Komisijos posėdžio metu A. Šleževičius paaiškino, kad „Jūros“ privatizacija – tai viena iš tokių juodžiausių dėmių. Kiek ten buvo suvelta, kiek ten buvo įtakų“. Suvelta ir dabar visose įmonėse kur yra Petrikai ir veliama toliau, nežinant kiek valstybė turi turto, kas jį valdo, bet čia atskira tema  ir apie tai vėliau.

Nepateisinami pasiteisinimai Visokavičius Komisijai apie jam iškeltą bylą paaiškino: „byla baigėsi, aišku, nieko negalėjo man primesti, pasakyti. Tai buvo... Tai buvo organizuota byla ir ji buvo, galima įvairiai sakyti, politinė, galima... įvairiai su

interesuotų asmenų, norėjo nugalėti, bet, aišku, aš buvau pasiruošęs kaip profesionalas specialistas, aš visiškai apsigyniau ir man nebuvo jokių problemų, sunkumų įrodyti.“ 2005 m. gruodžio 16 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvęs Ministras Pirmininkas A. Šleževičius į klausimą, kaip jis dabar vertina EBSW koncerno veiklą ir jos įtaką šalies ūkiui, atsakė, kad „.. įmonės privestos prie bankroto ir pinigai iššvaistyti. Tai čia nusikalstama veikla, ką čia galima įžiūrėti teigiamo. Tik blogai, kad visos tarnybos, kurios turėjo padaryti, nepadarė laiku to... Ir Seimas, ir centrinis bankas, ir Vyriausybė, ir Vidaus reikalų ministerija.“ Įdomu ar žino mūsų Prezidentė, deklaruojanti kovą su  korupcijos ir klanų klestėjimu, kas  tie klanai ir kas už jų stovi? Dabar apie partinius, partijas ir pinigus 2006 m. sausio 12 d. Komisijos posėdyje Kazimieras Jonas Jocius, 1991–1993 m. dirbęs Vyriausybės kanceliarijos Pramonės ir ekonomikos referentu, paaiškino: „aš 1992 m. buvau uždavęs klausimą ir tą šiandien pakartoju, ar V. Beriozovas su A. M. Brazausku buvo pas G. Petriką prašyti, kad jis finansuotų A. M. Brazausko rinkimų kampaniją. Aš tą klausimą uždaviau tada, 1992 m. Aš to klausimo neatsisakau ir dabar, nes, mano žiniomis, buvo tikrai. A. Stašaitis atsisakė finansuoti, G. Petrikas sutiko finansuoti. Ir tokiu būdu, kadangi jis sutiko finansuoti, dėl to jis buvo deleguotas Valstybinio komercinio banko tarybos pirmininku; patekęs į šį postą, plovė valstybės biudžeto pinigus ir užsienio paskolas

su valstybės garantu. Aš jums šiandien pateikiau medžiagą, faktinius įrodymus ir už tai, kas čia parašyta, aš galiu atsakyti teisme.“ UAB „Litplastic“ taip pat yra pasiruošęs atsakyti teisme už pateiktus faktus ir įrodymus. 2006 m. sausio 19 d. Komisijos posėdyje generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis nurodė: „... įstatymų leidėjas priėmė tuometinio senojo Baudžiamojo proceso kodekso 66, jeigu neklystu, straipsnį, kurio pagrindu buvo galima iš baudžiamosios bylos perduoti į civilinę bylą, tai yra į bylą, kuri nagrinėjama kaip bankroto byla, visas turtines pretenzijas, kurios buvo pareikštos pirmojoje byloje. Tai štai taip ir buvo padaryta, kad visi turtiniai interesai, kuriuos turėjo apie 15 tūkstančių asmenų, buvo perkelti į bankroto bylą. (...) Baudžiamojoje byloje buvo paliktas tik tas areštuotas turtas, kuris asmens nuosavybės teise priklausė visiems byloje esantiems kaltinamiesiems... Bankroto byla iš pradžių buvo tiriama Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje. Ir turbūt puikiai žinote, dėl ko ji buvo perduota į Vilniaus apygardos teismą. Ši istorija puikiai iliustruoja tai, kad tos pinigų sumos, kurioms... tie asmenys, kurie šiandien yra nuteisti, jie jų lengvai atsisakyti nenorės. Bet dabar aš tiksliai negaliu pasakyti, kiek pinigų buvo pervesta į teismo sąskaitą. Jeigu neklystu, ten buvo kalbama apie kelis milijonus litų. Tai faktiškai tie keli milijonai litų turėjo būti grąžinti indėlininkams, bet to neįvyko. Tie pinigai nukeliavo uždarajai akcinei bendrovei „Snita“, kitaip tariant – tai pačiai bendrovei, kuri priklausė EBSW, kaip aš sakiau, konglo

meratui.(...) Mes atidavėm visą areštuotą turtą bankroto bylą tiriančiam teismui. Aišku, mes niekada negalvojom, kad gali taip įvykti, kad indėlininkai nieko negaus, nes šiaip jau matom, kad visateisė sistema funkcionuoja skaidriai ir teisingai, tai turėjo būti lyg ir viskas gerai...“ Apie personą Raimondą Petriką R.Petrikas buvęs ir esantis UAB „Pignus“ 100 proc. akcininkas buvo kaltinamas pasisavinimu 2 600 000 Lt sumos. Tačiau prokuratūrai ir teismui pateikus sutarčių, užskaitymų , paskolinimų bei perskolinimų, buvo viskas taip sumakaltuota, kad teismas jas bevardindamas nutarė, kad atlikti darbeliai neprieštarauja įstatymams, o nutartys neskundžiamos. Todėl iki šiol R.Petriko vadovaujamos įmonės atlikinėja įskaitymų, užskaitymų, perkskaitymų sutartis ir toliau , kuriose nėra nei terminių, nei garantijų nei paskirties,kurias  užskaito ir mokesčių inspekcijos ir prokuratūra ir ekonominių nusiklatimų tyrėjai. Galioja įstatymai ar korupcija? „Uždaroji akcinė bendrovė ,,Inkaro holdingas” ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, veikianti per įgaliotinį Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Vykintą Viktorą Jukną, sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, esantį Kaune, Laisvės al. 32. Nekilnojamasis turtas parduotas už vieną milijoną penkiasdešimt tūkstančių penkis šimtus penkis litus, iš kurių penkis šimtus litų pardavėjai UAB ,,Inkaro Holdingas” pirkėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra sumokėjo pagal 1995 m. gegužės 25 d. mokestinį pavedimą Nr. 1302 ,,Aurabanke” Vilniuje, sąskaitos Nr. 120616, o likusią dalį – tris šimtus tūkstančių litų įsipareigoja sumokėti iki 1995m. gegužės 31 d. ir du šimtus penkiasdešimt tūkstančių penkis šimtus penkis litus iki 1995 m. birželio 6 d., pervedant pinigus pagal mokestinį pavedimą į UAB ,,Inkaro Holdingas” sąskaitą, esančią Lietuvos valstybiniame komerciniame banke Kauno skyriuje“. Už jį bendrovei buvo sumokėta 1 mln. 50 tūkst. litų. Komisija išvadose teigia, kad UAB „Inkaro holdingas" steigėjas buvo AB „Inkaras", o šioms įmonėms įtaką turėjo EBSW. "Šitas faktas, galvoju,  kai ką pasako. Pinigai buvo sumokėti ne pačiam „Inkarui", o ofšorinei kompanijai „Inkaro holdingas", prokurorai gal turėjo žinoti, kas yra ofšoras", - vakar aiškino K.Starkevičius. Įdomu, kodėl niekas nežino ir niekam nerūpėjo mokesčių mokėtojų pinigų, pervestų į ofšorą, likimas? O gal nereikėjo žinoti? O kaip rašė Dienraštis „Respublika“  pats – „K.Pėdnyčia netgi pareiškė, kad EBSW bylos neskaitė ir apie ją žinojo tik iš spaudos“ „Respublika“  rašė, kad seimo komisija  narpliodama, kaip už indėlius nupirktas turtas vėl atsidūrė koncerno žmonių rankose, komisija nustatė daugiau kaltųjų, tik ar toks narpliojimas apgynė nors vieną nukentėjusį, valstybės nesaugomą pilietį?  Sugrąžino išgrobstyto turto nors dalį? NE. Iš po šiai dienai seimo komisijos

pavadinti  ir nustatyti Lietuvos milijonieriai toliau lobsta  ant užgrobto piliečių, valstybės turto ir nei teisėsauga, nei valstybinė kontrolė, nė pati valstybė net negalvoja apie tokio turto nazionalizaciją, kuri yra visai įmanoma, ką parodė banko Snoro bankrotas. Dar įdomiau, kad  seimo komisija užbegdama už akių į priekį  jau suformavo nuostatą ir „pamojavo, pirštu G.Petrikui“ sakydami  komisijos išvadose –„ ...kad jeigu Gintaras Petrikas ir duotų parodymus apie kitų asmenų iki jo pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo padarytas nusikalstamas veikas, tai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio nuostatas, šiuo metu negalėtų būti pradedamas koks nors kitas baudžiamasis procesas kitų asmenų atžvilgiu, nes išnagrinėtose bylose dėl jo bendrininkų yra priimti nuosprendžiai, o dėl kitų veikų,  apie kurias užuominomis kalba Gintaras Petrikas, net jei jo pateikti duomenys ir atitiktų tikrovę, galimai būtų suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai“. Tačiau valstybėje, kuri save vadina teisine, negali vykti  tokie kuriozai. Jei nesiteikia teisėsauga paieškoti pasisavinto turto, paieškosime mes. Sakoma, lietuvių tauta  pasyvi, nekovoja už savo teises, bijo prarasti darbo vietą... O mes pakviesime tuos, kurie jau nebeturi ko prarasti ir pakovosime, kad surastume kai ką. Praradę savo santaupas, išvyti į gatvę, EBSW užgrobus galingiausias įmones, jau visi beveik pensininkai pagal amžių, kuriems nėra jau ko bijoti, jie praėjo ir ugnį ir vandenį, karą ir nepriklausomybės atkūrimą. Žino visi, kad net garbingo amžiaus sulaukus, siela išlieka jauna. Nori mylėti, nori gyventi, būti laimingam. O jei gali būti ir reikalingas šeimai, tautai, valstybei, net nesuabejojęs stos į pirmųjų gretas, ir išreiks savo valią, savo tiesą, savo reikalavimus. Kiekviena kova turi  tikslą, šauklį ir būrį kovotojų. Mes turime tikslą - atgauti tai, kas priklauso apgautiems piliečiams ir valstybei, ginti jų teises ir savo gerovę. Ginsim Lietuvos Teismuose Konstitucijos pagrindais, o jei būsim neišgisti, ginsim jas ir Europos sąjungos teismuose. Mes turime profesionalus teisininkus, pačius nukentėjusius nuo korumpuotos teisėsaugos  bei kitų institucijų Lietuvoje, kurie pamėgino pasipriešinti sistemai, kurie nori įrodyti tiesas ir atkurti pasitikėjimą Lietuvos valstybe. Turime galimybę viešinti  informaciją, platinti  faktus, organizuoti susibūrimus, mitingus, reikalaujančius TIESOS. Turime jau dalį žinių apie turtus, jų kilmę ir kam jie  neša iki šiol milijonus. Norim parodyti visai tautai ką suradome ir  tai padarysime kelių dienų bėgyje ir papasakosime dar daugiau įdomybių, pasakysime ką turime nuveikti, kad valstybė panaudotų vėl savo galias kaip ir Snoro turtui, kad nesąžiningai užvaldytam turtui negaliotų senaties terminas. Juk pati valstybė parodė mums kelią, reikalaudama iš Rusijos milijardinių nuostolių dėl padarytos žalos valstybei, Lietuvos piliečiams, kuri buvo padaryta dar iki to, kai EBSW išvogė valstybę.

LL inf.

Peržiūros: 998

Komentarai   

+17 # Siaubas 2018-09-18 21:39
Siaubas,ot privirta košės žulikų.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+13 # ojeigu 2018-09-18 23:18
Pertrika is emigracoijos su kita nosim iskilmingai sutiko p.Starkevicius,kuris ir zino kur tie galai...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Atas 2018-09-20 23:14
Toks veikėjas EBSW palikimą tikrai patvarkys...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Irena 2018-09-22 15:59
Kas valdo musu valstybe?Mockai, petrikai ir i juos panasus?Trumpai tariant "Kozanostra".Anksciau skaitydama apie italu mafija, galvodavau, kad mafija gali buti tik Italijoje.O dabar jau galvoju kitaip.Dar ir ta mafija musuose patobulejusi, siuolaikiska.O dar mes spjaudom ant rusu...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti