„Kontrabandininkų grupuotės paskandino kitą grupuotę aptarnaujantį teisėją R.Skirtuną“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

„Kontrabandininkų grupuotės paskandino kitą grupuotę aptarnaujantį teisėją R.Skirtuną“

Taip mano Seimo Antikorupcijos komisijos narys Naglis Puteikis, vienas iš neformalaus judėjimo „Už demokratiją. Už teisingumą“ lyderi. Jis mano, kad šis judėjimas įgaus jėgos, kai piliečiams prieš Seimo rinkimus patars, kuris kandidatas yra vertas žmonių pasiti kė jimo. O kol kas N.Puteikis ma no, kad „brežnevizmo laikais susiformavusi korupcijos ir blato kultūra įgavo naujas formas, Europoje veikia kontrolės mechanizmai, pas mus jie neveikia jokie“. N.Puteikis atsakė į LL klausimus:

- Į ką transformuosis jūsų pilietinis judėjimas, juk Seimo rinkimai čia pat, ar tai bus dar vienas naujas politinis žaidėjas?

- Mano asmenine nuomone, jeigu šis visuomeninis judėjimas bandys transformuotis į politinę jėgą, gali susidurti su didelėmis problemomis. Nes šio judėjimo branduolį sudaro priešingų pažiūrų žmonės, nes ji vis tiek sudaro ketveriukė – D.Kuolys, A.Medalinskas, R.Ozolas ir Genzelis. Jų pažiūros iš esmės yra priešingos. Atrodo, kad negali būti keturi poliai, tačiau šioje ketveriukėje taip ir yra. D.Kuolys pats save vadina liberalu, tačiau jis labiau panašus į konservatorių, o Genzelis yra aiškiai kairiųjų pažiūrų.  Todėl esant keturioms skirtingoms asmenybėms, turbūt neįmanoma sukurti realios politinės jėgos, keturiems skirtingiems mąstymo poliams. Nors politologai sutaria, kad užsienyje sparčiai trinasi skirtumai tarp politinių partijų, jos labai persidengia. Dabar viskas priklauso nuo lyderio, tačiau šiai dienai aš nematau, kad tai būtų judėjimas. Bent jau dabar, kai posėdžiauja šio judėjimo iniciatyvinė grupė, tai jie kelia tikslą išjudinti visuomenę. Išjudinti akcijomis, mitingais, žalių raištelių raišiojimo prie valdžios ar teisėsaugos durų. Bandome išjudinti bendrą visų skaudulį – teisėsaugą, teisėtvarką, teismus ir prokuratūrą.

- Tačiau tas FNTT skandalas lyg ir užgeso, dabar nebėra dėl ko muštis. Atrodo, kad nebeliko idėjos, kurią galėtumėte realizuoti? - Kodėl?

Ta idėja labai aiški. Akivaizdu, kad FNTT vadovai buvo paaukoti vardan koalicijos stabilumo, ir visi mes suprantame, kad jie buvo atleisti jokios kaltės.

- Tačiau Palaičio stovykla sako, kad VSD pagal Giržado telefono buvimo vietą nustatė, kad jis buvo susitikęs su „Lietuvos ryto“ žurnalistu Lekavičiumi, ir todėl jis ir galimai nutekino informaciją apie „Snoro“ užgrobimą?

- Jeigu taip ir buvo, tai kur tada prokuratūros veiksmai? Jeigu taip buvo, tai turėjo būti pradėtas tyrimas, nustatyti kaltieji, ir klausimų niekam nekiltų. Tai nėra slapta informacija, ir jeigu yra toks kaltinimas, jis turi būti pateiktas. Turėjo būti pateiktas kaltinimas, ir tada FNTT vadovai butų atleisti. Tačiau vietoj to vyksta visokie žaidimai. Jie trunka jau 20 metų, ir tai kelia didžiulį nerimą. Vieni į postus pastato vienus teisėsaugininkus, kiti kitus, o rezultatas – šiandieninė teisėsaugos būklė. Ką tik perskaičiau, kad Breiviko teisme Norvegijoje posėdžiauja 2 teisėjai profesionalai ir trys neprofesionalai, ir eilėje laukia dar eilė atsarginių teisėjų. Vienas neprofesionalus teisėjas po Breiviko žudynių parašė, kad sprendimas gali būti tik vienas – žudiko sušaudymas. Tą teisėją šiandien nušalino. Mes matome, kad panašioje pagal dydį valstybėje teisingumo klausimai sprendžiami elementariai paprastai, ir visuomenininkai sudaro teisėjų daugumą. Nušalinimai įvyksta iš karto dėl akivaizdaus suinteresuotumo, ir mane labiausiai sužavėjo tas faktas, kad yra eilė atsarginių teisėjų. Lietuvoje teisėsauga ir advokatai, aptarnaujantys nesąžiningus teisėsaugininkus, uždirba neįmanomas sumas būtent dėl bylų vilkinimo ir senaties terminų pritaikymo. Tokie paprasti buitiniai dalykai, o Seimas jų negali išspręsti per 20 metų. Seimas vienintelis yra atsakingas už teisingumą Lietuvoje, nes čia kuriami įstatymai, kurie vykdo teisingumą. Įstatymai kuriami tokie, kad nesąžiningi teisėsaugininkai  galėtų daryti visokius blogus dalykus.  Ir FNTT vadovų nuėmimas parodė, kad ar tai dvaro intrigos, ar asmeniniai nesutarimai, tačiau prezidentės patarėjas Markevičius kitą dieną po to, kai Gailius laimėjo FNTT vadovo konkursą, pasakė, kad tai yra blogai. Žmogiška prasme aš suprantu, kad dėl rūmu intrigų jis ir buvo pašalintas. Kas slepiasi po tuo tyrimu, aš negaliu pasakyti, tačiau aš matau, kad esant tokiems žaidimams, teisingumo Lietuvoje nebus. Jo ir nėra, ir mes su tuo susiduriame kasdien. Gailius su Giržadu gal ir nėra kažkokia teisingumo ašis, tačiau jų atleidimas buvo paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę. Anksčiau STT vadovas buvo V.Junokas, kuris pagalvojo, kad galima išgaudyti korumpuotus kelių policininkus. Todėl jis provokuodavo – mašinos specialiai viršydavo greitį, kad paskui policininkai prašytų kyšių. Tačiau Seimas sukilo, ir visa teisėsaugininkų grietinėlė pasipiktino – kaip drįsta Junokas taip elgtis, nes neva tai Europos teisingumo teismas neleidžia provokuoti dorų ir sąžiningų policininkų, kurie mažai uždirba ir todėl, jeigu jam pasiūlai kyšį, jis suabejoja ir netyčia gali paimti. Taip negalima ir tai yra valstybės pamatų griovimas.

- Taip, tačiau anksčiau tas pats Junokas ateidavo į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, atsinešdavo papkutę ir klausdavo, kurį veikėją galima liesti, o kurio ne?

- Ar aš pasakiau, kad yra kažkokie dievai? Aš pasakiau, kad dalis žmonių bandė sugriauti korupcinę sistemą, užsiimdami ne smulkmenomis, ir gal būt, buvo tokia situacija, kai visi darbuotojai, turintys savo viršininkus, žino, kad jeigu jis ką nors užkabins, jį gali atleisti. Tačiau pažiūrėkime bendrą vaizdą, pažvelkime iš didelio aukščio į tą žemėlapį. Kelių policininkai toliau sėkmingai ima kyšius, ir niekas jų negaudo. - Tačiau teisėjus pradėjo gaudyti, net Vilniaus apygardos teismo? - O aš manau, kad nepradėjo gaudyti, aš manau, kad čia veikia kontrabandininkų grupuotės, ir jos paskandino kitą grupuotę aptarnaujantį teisėją. Kodėl aš darau tokią išvadą? Dėl Lavastės straipsnio „Lietuvos ryte“. Tas, kas norėjo tą informaciją paskleisti, tą ir padarė – Vilniaus teismuose už fiksuotas sumas, kurias perduoda advokatai, sprendžiamos visos svarbiausios bylos. Tai Lavastės straipsnio mintis. Po šio straipsnio žurnalistę su žvėriška jėga ima triuškinti Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Prapiestis. Jis kreipiasi į prokuratūrą, kuri nukreipia prašymą į STT. Ta imasi veiklos. Nors nebėra Junoko, STT gal ir galėtų gaudyti korumpuotus policininkus – kiek kartų mane, padariusį kelių taisyklių pažeidimą, stabdydavo policininkai ir klausdavo – tai ką darysime? Ir klausdavo to kokis septynis kartus. Mes puikiai suvokiame, ką ši frazė reiškia. Grįžtant prie teisėjo Skirtūno – Lavastės straipsnis pasitvirtino 200 proc. Ji rašė apie fiksuotas sumas – 30 tūkst. Litų. Prokurorai sako, kad Skirtunas paėmė 30 tūkst. Litų. Skikas paėmė 20 tūkst. Reiškia, yra tarifai arba kainynas. Ir tai vaidinasi teisingumu. Grįžtant prie FNTT vadovų, šitam baisaus kyšininkavimo fone jų nuėmimas atrodo kaip dar viena grandis. Jeigu koks nors teisėsaugininkas bando ką nors padaryti, tai jam iš karto nuima galvą. Bet kaip ir greitai, o bylas nutraukia arba išsprendžia „teisingai“. Taip veikia visa grandinė ir realybė tokia, kad Lavastės straipsnyje viskas pasitvirtino – mes visi iš laikraščių ir ne tik žinome, kad Lietuvoje sodina tik už vištų vagystę. Todėl tas dabartinis judėjimas ir yra kantrybės netekusių žmonių judėjimas. Ar jų bus daug ir kaip jiems seksis prispausti politikus – aš, kaip Antikorupcijos komisijos narys, galiu pasakyti, kad pirmasis mitingas prie prezidentūros padarė poveikį ta prasme, nes Antikorupcijos komisija bandė nustatyti, kas tuose FNTT vadovų nuėmimuose buvo negero ir neteisingo. Antrasis mitingas prie Seimo iš esmės padarė poveikį, registruojant ypatingojo prokuroro statusą. Šis mitingas paskatino dalį Seimo narių registruojant įstatymo pataisą balsuoti už ir įsteigti ypatingojo prokuroro instituciją. Aš nežinau, ar tai vienintelis vaistas, tačiau manau, kad tai dar viena plyta į teisingumo mūrą. Tie visi mitingai ir piketai pamažu pradeda priversti teisėsaugą atsigręžti į tą realybę, kuri piktina daugybę žmonių, taip pat ir Seimo narius.

- O kaip baigėsi istorija su naujuoju FNTT vadovu Jucevičiumi, dėl kurio Antikorupcijos komisija siuntė signalus, kad jis smarkiai prisidirbęs?

- Mes tik nustatėme, kad jis melavo. Amerikoje ar Anglijoje tai būtų pakankamas pagrindas jį atstatydinti. Vien tai, kad Jucevičius grubiai melavo Seimo nariams, o tokioje Anglijoje pareigūno melavimas yra pats didžiausias nusikaltimas ir trukdymas teisingumui. Tačiau mes ne iš prancūzų perėmėm teisės konstrukciją. Mums visi teisės žinovai sako, kad mes perėmė europinę teisę, tačiau Prancūzijoje meluoti irgi negalima. O pas mus galima. Visi pas mus meluoja – politikai, teisėsaugininkai, ir būtent tas melas ir judina judėjimą „Už teisingumą“.

- Mano galva, svarbiausias šios FNTT vadovų istorijoje rezultatas yra tas, kad visi pamatė, kas yra D.Grybauskaitė, ir toliau ji nebegalės kartoti, kad jos prioritetas yra kova su korupcija?

Dabar visis pamatė, kad prezidentės prioritetas yra sutvarkyti spec. Tarnybas taip, kad jos dirbtų išimtinai asmeniškai prezidentei. Tačiau tai juk Lukašenkos stilius? - Ką mes pamatėme Antikorupcinėje komisijoje, tai, kad Generalinė prokuratūra ir STT, taip pat ir VSD yra absoliučiai priklausomi nuo prezidentūros patarėjų. Jie yra lengvai stumdomi, ir jiems lengvai duodami et kokie nurodymai, kurie besąlygiškai vykdomi. Aš nežinau, kaip buvo prie Adamkaus ar prie Brazausko, tačiau matau, kad tai yra sudėtinė visos tos teisėsaugos ligos, to mirtino vėžio, požymiai. Jeigu mes ateiname į STT ir klausiame, ar išsiuntėte pažymą dėl naujojo FNTT vadovo, STT vadovas sako, kad „ne, neišsiuntėme, terminas dar nesuėjo“. O šalia stovi jo pavaduotojas Urbonavičius, kuris pasisuka į savo šefą, ir į jį pasižiūri, ir tada vadovas sako, kad „Ne, išsiuntėme“. Tai mes suprantame, kad yra dvivaldystė, ir kas STT vadas jau nebe vadas, o tikrasis vadas yra Urbonavičius. O visi sako, kad Urbonavičius klauso tik prezidentūros patarėjų. Panašiai kalba ir apie generalinę prokuratūrą. Reiškia, gauname vaizdą, kuris taip pat skatina judėjimą „Už teisingumą“. Nes įstatyme parašyta, kad jie visi, ir generalinis prokuroras, ir STT šefas, yra savarankiški. Tačiau ar gali būti gamtoje savarankiškos spec. Tarnybos ir Generalinė prokuratūra. Aš taip galvoju, kad negali. Man tada toptelėjo tokia mintis – padarykime kaip yra daugelyje Europos šalių – tegul tos spec. Tarnybos būna pavaldžios vyriausybėms. Tegul ateina gera ar bloga partija, tegul pastato savo gerą ar blogą prokurorą, kuris tegul gaudo politinius oponentus – kurioje partijoje kyšininkų nėra? Tegul bent kartą juos pasodiną, kad tauta pajustų teisingumo skonį. Tačiau tada mes bent jau žinosime, iš ko reikalauti atsakomybės. O dabar iš ko jos reikalauti? Iš prokuroro, kuris neva nepriklausomas? Čia tas pats, kaip su tais „juodaisiais archeologais“. Tą bylą tyrusiam prokurorui sakau, kad byloje yra banko sąskaita, jos numeris, parašyta, už ką pervedė ir kam. Klausiu, kodėl neareštuoja sąskaitos ir neapklausia jos savininko. Atsakymas toks – todėl, kad teisme jie pasakys, kad tai yra literatūrinis kūrinėlis. Gerai, tai bent atlikite šį veiksmą, ir gal būt teismas nepatikės tokiomis pasakomis. Atsakymas – ne jūsų reikalas, nesikiškite į ikiteisminį tyrimą. Jie savarankiškai priima sprendimus. O tas savarankiškai reiškia telefono laidą tarp prezidentės patarėjo ir generalinio prokuroro.

- Tačiau ar dėl to, kad prie Seimo surengsite mitingą, prokuroras pasijus savarankiškesnis?

- Jūs pasakėte, kad šis skandalas atskleidė, kad tos neva nepriklausomos įstaigos yra priklausomos nuo prezidentūros. Aš matau ir kitą dalyką – šitas Seimas nenori jokių reformų, ir jie nori viską palikti taip, kaip yra. Aš tą matau Seimo posėdžių salėje. - Tai ypatingai matosi iš S.Šedbaro veiklos? - O kodėl mes viską suvedame į Šedbarą ir darome iš jo kažkokį demoną? O tame Teisės ir teisėtvarkos komitete yra daugiau narių, kurie mano kitaip, nei Šedbaras? Ar yra skirtumas tarp šio komiteto narių, nors jie ir priklauso skirtingoms partijoms? - Tačiau jeigu niekas nenori permainų, koks yra šio Seimo likimas? Ar jie turi kokių nors galimybių čia pasilikti ir ar jie patys to nesupranta, galvoja, kad toliau veiks švytuoklė? - Šiandien man susidaro toks įspūdis, kad jie taip ir galvoja – kad mes tiesiog susikeisime vietomis (su opozicija – aut. Pastaba). Vis tiek Seimo nario alga yra didžiulė, mažiausiai 6 tūkst. Litų į rankas plius bonusai – 2 tūkst. Litų, už kurį galima išsinuomoti baisiai prabangų automobilį. - Plius dar įvairūs lobistai? - Na, matyt, kad vaikšto lobistai, saldainių palieka, taigi ar tu pozicijoje ar opozicijoje, tu visada turi galimybę gyventi pakankamai prabangų gyvenimą, lyginant su statistiniu vidutiniu lietuviu. Reiškia, tarp pozicijos ir opozicijos iš tikrųjų labai didelio skirtumo nėra. - O ką veiks Antikorupcijos komisija, kuri pasirodė ant balto žirgo? Gal paliesite daugiau skaudulių? - Norėtųsi, tačiau mūsų komisija visus sprendimus FNTT skandalo metu priminėjome tik vieno balso persvara. Visą laiką balansavome ant trapios ribos. Kažkodėl kai svarstėme prezidentės atsakymus, kuriuos aš nelaikau atsakymais, nes tai paprasti popieriaus lapai be parašų ir galų gale Viešojo administravimo įstatymas neleidžia siųsti tokio atsakymo, komisijos nariai nebesutiko pareikalauti, kad tas atsakymas būtų pasirašytas bent jau prezidentūros kanclerio.

- Man įdomiausias vis tiek yra Grybauskaitės vaidmuo – greitai Mazuronio komisija paskelbs savo išvadas dėl „Snoro“ banko, kuriame greičiausiai parašys, kad Lietuvos banko veiksmai prieš „Snorą“ buvo neadekvatūs, ir reikėjo naudoti kitas priemones, o ne nacionalizaciją. Ką tada paskys Grybauskaitė, kuri ir pradėjo šią aferą?

- Tačiau ar užteks „Snoro“ komisijoje opozicijai, kuri ten sudaro daugumą, drąsos pasakyti, kad Lietuvos bankas lygiai taip pat valdomas prezidentūros, kaip ir spec. tarnybos. Ar jiems užteks drąsos, ar jie norės likti toje pačioje sistemoje? Juk taip aršiai opozicija veržėsi į tą komisiją, taip aršiai aiškino, kad duokite mums svertus, ir mes viską ištirsime, o jūs, valdantieji, esate paklodė po prezidentūros durimis, ir neturite jokio savarankiško balso, ir bankrotinote tą banką tik todėl, kad meldėtės prezidentūrai. Dabar, kai aš matau mirtiną tylą, kuri supa „Snoro“ komisijos darbą, aš matau, kad jau yra dvi paklodės, ir opozicija tapo tokia pat paklode. Gal jie laukia malonės ir premjero posto iš prezidentės?

- Tačiau opozicija galėtų tapti dienos herojais, jeigu pasakytų tiesą apie „Snorą“?

- Galėtų, tačiau nėra tvirto judėjimo už teisingumą, nėra didelių mitingų po Seimo langais, ir tai politikams sukelia iliuziją, kad spalio mėnesį po rinkimų viskas liks kaip buvę. Tačiau mano nuojauta sako, kad bus kitaip.

- Tačiau kam reikėjo uždarinėti tą „Snoro“ banką – ar jus turite savo nuomonę?

- Aš galiu padaryti tiko tokią prielaidą – jeigu STT vadas sako, kad jis išsiuntė pažymą, o jo pavaduotojas – kad neišsiuntė, tai aš manau, kad valstybėje veikia kelios galingos ekonominių ir politinių interesų grupės, ir jų veiksmai tarpusavyje nėra gerai koordinuoti. Atliekama daugybė chaotiškų veiksmų ir to „Snoro“ subankrotinimo aš net negaliu paaiškinti. Man tai panašu į kažkokį vieną veiksmą, bet bendro chaoso reiškinį. Gal būt, kažkur sutapo Rusijos ir JAV interesai, gal konkuruojančių bankų interesai. Gal būt, tai iš tikrųjų susiję su ginklų pardavimu kažkokioms šalims, o gal atsakymas dar paprastesnis – gal kažkas kažko išsigando? Man įtikinama atrodo ir versija, kad kažkas sprendė FNTT vadovo nuėmimo klausimą. Jie ne bankrotino „Snorą“, tačiau norėjo nuimti FNTT vadovus. Intriga suregzta siekiant sukompromituoti Gailių su Giržadu, o po to paaiškėjo, kad galima ir banką nuvaryti į bankrotą. Viskas nuo ko prasidėjo – pirmiausiai „Snorą“ pradėjo Lietuvos bankas „trumpinti“ dėl to, kad jo palūkanos neva per didelės. Tada „Snoras“ ėmė sukčiauti – jis išleido tokį produktą, kuris vadinasi indėlio sertifikatas. Vargšai pensininkai, apgauti žodžio indėlis, nešė ten savo pinigus, o bankininkai jiems po nosimi pakišdavo bendrą bukletą, kur parašyta, kad visi „Snoro“ produktai yra apdrausti įstatymo. Pensininkai pasirašė, ir jiems tada bukletą iš rankų jau atimdavo, nors kai kurie jų man tuos bukletus atnešė.  Reiškia, kad „Snoras“ sukčiavo, tačiau Lietuvos bankas ir Vertybinių popierių komisija tylėjo. Pas mus gi visi tyli, nors galima mušti žmogų vidurį dienos, visi tylės, net aukščiausi pareigūnai. Žmonės buvo apgaudinėjami, ir visi tylėjo. Todėl man tas neeilinis Lietuvos banko patikrinimas „Snore“, dėl kurio išvadų šis bankas ir buvo uždarytas, man panašus į tokį pat patikrinimą, kuris įvyko prieš pat palūkanų sumažinimą. Lietuvos bankas irgi patikrino, nurodė sumažinti palūkanas. Vėliau vyko eilinis patikrinimas, ir jo metu kažkuriam genialiam prezidentūros ar VSD veikėjui kilo mintis – nutekiname informaciją, kad neva imsime „Snorą“, prieš tai pakvieskime FNTT vadovus, ir permeskime „Lietuvos rytui“ šią informaciją, o į dienraščio straipsnį įdėkime žodžius, panašius į Giržado, ir juos taip nuimkime.

- Tai labai gyli sąmokslo teorija?

- Kaip atskirti sąmokslo teorija nuo ne sąmokslo teorijos? Sąmokslo teorijos visada būna sudėtingos, o maniškė yra paprasta – kažkas norėjo nuimti Gailių su Giržadu ir tam pasinaudojo „Snoro“ bankrotu. Sugalvoti šitą veiksmą, vykstat eiliniam „Snoro“ patikrinimui, labai nesudėtinga. Politikai nėra į ateitį matantys žmonės, jie tik turi savybę į besikeičiančias sąlygas reaguoti greitai. Kažkas sureagavo į pasikeitusias sąlygas „Snore“ ir jį subankrotino. Veikė kelios interesų grupės – vienos nuiminėjo FNTT, o kita pamatė, kad pakeliui patogu sunaikinti ir „Snorą“. Tuo momentu jie veikė kaip sąjungininkai. - Ar mes kada nors sužinosime, kaip viskas vyko iš tikrųjų? - Aš manau, kad dalį dalykų sužinosime, o Kenedžio nužudymas rodo, kad tiesos galima laukti ir šimtą metų. Tačiau aš manau, kad tiesą sužinosime, nes Lietuvoje korupcija yra tiek daug kartų didesnė, ir todėl konkurentai ims pasakoti ir pardavinėti tuos, kurie juos pirko, išpasakos visus niuansus, kurių mes dabar nematome.  Todėl grįžtant prie „Judėjimo už teisingumą“, visa tai, ką aš papasakojau, rodo, kad valstybė ne priartėjo, bet nutolo nuo europinių standartų. Brežnevizmo laikais susiformavusi korupcijos ir blato kultūra įgavo naujas formas. Europoje veikia kontrolės mechanizmai, pas mus jie neveikia jokie. Europoje visuomenė ir visuomeninės organizacijos kontroliuoja politikus, pas mus atvirkščiai – politikai bando jas kontroliuoti. Blatas ir kyšiai, įgavę laisvę, vakarietiškoje demokratijoje suklestėjo ir kasdien vis kyla į naujas aukštumas. Skirtuno atvejis ir Lavaste straipsnis rodo, kad ši sistema tuoj prieis dugną ir pati save sugriaus, ir teisingumo judėjimo misija ir yra nuolat žmonėms priminti ir bandyti sugėdinti politikus. - Tačiau kai kurie šio judėjimo vadovai mane stebina – pvz., prisimenu tokį Seimo vicepirmininką Ozolą, su kuriuo prieš daugelį metų dariau interviu, ir jis baisiausiai bijojo, kad tik Artūras Paulauskas nepamatytų, kad aš su juo kalbėjau. Tokie ozolai man pasitikėjimo neįkvepia. - Šio įdėjimo pliusas yra tas, kad iš esmės nėra jokio lyderio. Tai iš esmės islandai, 11 amžiuje susėdę prie apvalaus stalo, išrado parlamentinę demokratiją. Jeigu ši grupė išsirinks pirmininką arba lyderį, turės didelių problemų. Norint sukurti politinį judėjimą, reikia turėti lyderį, ir tada kas nors sakytų, kad jis blogas. Aš manau, kad jeigu šis judėjimas ir toliau taip veiks, t. y. žadins visuomenę, kreips dėmesį, darus kažkokias visuomenines akcijas, tai ji ir užpildys demokratijos vakuumą. Vakarietišką demokratija numato, kad visuomenė reaguoja ir protestuoja, ateina pasmerkti arba palaikyti politikų, mitinguoja prie teismų. Lietuvoje šito nėra visai. - Visi mano, kad nuo to niekas nepasikeis? - Aš manau, kad spalio mėnesį judėjimas „Už demokratiją“ ir kitos visuomeninės organizacijos pabandys visuomenei pranešti, kuriuos konkrečiai politikus palaiko, tai aš neabejoju, kad mes turėsime keliolika Seimo narių, kurie nedidele balsų persvara laimės prieš oponentą ir aš manau, kad visuomenei bus visai aišku, kad nevyriausybinės organizacijos  parama ir padėjo jam laimėti pergalę rinkimuose.  Tai va tada judėjimas įgaus jėga ir nebus taip svarbu, kiek žmonių ateina į mitingus. Ir jeigu judėjimas ir toliau nerinks pirmininko, tai ir bus jo moralinė stiprybė paremiant spalio mėnesį konkrečius politikus. 

 

Peržiūros: 327

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti