JAV MOKSLININKĖS: SULĖTĖJUSI KALBOS RAIDA AR KALBOS SUTRIKIMAS GALI TURĖTI ĮTAKOS TOLESNIAM VAIKO UGDYMUISI

Peržiūros: 620
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

JAV MOKSLININKĖS: SULĖTĖJUSI KALBOS RAIDA AR KALBOS SUTRIKIMAS GALI TURĖTI ĮTAKOS TOLESNIAM VAIKO UGDYMUISI

Vaikas, tik pradėjęs tarti garsus, jungti skiemenis ir kalbėti, džiugina šeimos narius. Deja, užsitęsus ar atsiradus garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo, balso valdymo ar kalbos  trūkumams, dažnai nustatomi kalbėjimo ir kalbos sutrikimai, kurie tiek ikimokykliniame amžiuje, tiek mokykloje lemia specialiuosius vaikų ugdymosi poreikius.

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. net 84 proc. vaikų, ugdomų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, ir 46 proc. – bendrojo ugdymo mokykloje, susiduria su įvairiais kalbėjimo ir kalbos sutrikimais. Dar 2017 m. Švietimo ir mokslo ministerijos leidinyje „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2017. Mokytojas“ pabrėžiama, kad šalyje mažėja specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams reikalingos pagalbos prieinamumas, kuris tokių sutrikimų turintiems vaikams yra būtinas kuo ankstesniame amžiuje.

Svarbu atskirti „sulėtėjusią kalbos raidą“ ir „kalbos sutrikimą“

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkės Amy S. Nordness ir Shari DeVeney (nuotr.), dalyvavusios Šiaulių universitete vykusiame 5-jame Baltijos šalių logopedų kongrese, sako, kad svarbu vaikui suteikti reikiamą pagalbą kuo anksčiau.

„Tiek sulėtėjusi kalbos raida, tiek kalbos sutrikimai gali paveikti tolesnį vaiko ugdymąsi: vaiko raštingumą, skaitymo gebėjimus, socializaciją, elgesį, nes visi šie aspektai yra tarpusavyje susiję. Anksti pradėjus mokyti vaiką taisyklingai tarti garsus, ugdyti jo kalbos ir komunikacinius gebėjimus, galima tikslingai ir kokybiškai nukreipti vaiko ugdymąsi teisinga linkme“, – tikino A. S. Nordness.

Tai, kad vaikas turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, anot specialisčių, priklauso nuo tam tikrų lingvistinių kalbos charakteristikų. JAV, kaip ir Lietuvoje, priimta atskirti „sulėtėjusią kalbos raidą“ ir „kalbos sutrikimą“.

„Tikėtina, kad sulėtėjusios kalbos raidos atveju vaikas ugdymosi tikslus pasieks kiek vėliau nei jo bendraamžiai. Esant kalbėjimo ar kalbos sutrikimui, reikia kiek kitaip planuoti ir organizuoti vaiko ugdymąsi. Pavyzdžiui, JAV, vaikui nustačius sulėtėjusią kalbos raidą  ar kalbos sutrikimą, ugdymasis pradedamas nuo 3 metų amžiaus. Tačiau kartais logopedai dirba su vaikais daug anksčiau, t.y. nuo 16-ojo vaiko gimimo mėnesio“ – pasakojo Sh. DeVeney.

Svarbu stebėti vaiko raidos etapus          

Paklaustos, ką svarbu žinoti šeimoms, norinčioms kuo anksčiau pastebėti kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, mokslininkės pabrėžia, kad svarbu stebėti vaiko kalbos raidos nuoseklumą, t.y. tam tikram vaiko amžiui būdingus kalbos ypatumus. Jei šeimos pastebi neatitikimus, tuomet būtina pasikonsultuoti su logopedu.

Kai vaikai yra maži, paprastai ieškoma ikikalbinių požymių, leidžiančių įtarti kalbėjimo ar kalbos trūkumus. Štai kalbant apie kūdikius, visų pirma, reikia kreipti dėmesį į verksmą, tariamus garsus. Verksmas tokiame amžiuje dažniausiai siejamas su alkio jausmu, o suėjus pirmiesiems metams jau tikimasi, kad jis peraugs į komunikacijos būdą. Vis dėlto, verksmas kaip priemonė vaikui išreikšti tam tikrą žinutę ikikalbiniame amžiuje gali ir toliau dominuoti, nes vaikas dar nevartoja garsų, kaip kalbėjimo priemonės.

Jeigu 6-8 mėnesį vaikas ima tarti pasikartojančių skiemenų junginius, tada tikėtina, kad iki 12 mėnesio jis gebės tarti įvairius garsus, jų junginius, pamėgdžiojamas tėvų kalbėjimo intonaciją. Suėjus vieneriems metams ir iki 14-ojo mėnesio jau tikimasi pirmųjų žodžių, nors dažnai tėvai bendravime vis dar vartoja kūdikių žargoną. Suėjus 2 metams, vaikas jau turėtų bandyti jungti, derinti tam tikrus žodžius.

„Galima sakyti, kad tėvams labai pravartu šiame vaiko raidos etape stebėti kaip ir kada vaikas taria garsus, žodžius ir jų junginius, kad galėtų laiku sureaguoti, jeigu kažkas vyksta ne taip“ – apibendrino Sh. DeVeney.

Garsą „R“ tarti sunkiausia ne tik lietuvių vaikams

Lietuvių kalboje mažiems vaikams sudėtingiausia tarti garsą „R“. Mokslininkės tikina, kad tik nedaugelyje pasaulio kalbų nėra garso „R“, tad šio garso tarimo problema yra plačiai paplitusi. Štai anglų kalboje vienas sunkiausiai ištariamų garsų vaikams taip pat yra „R“.

JAV egzistuoja tam tikri reguliaciniai aktai, nurodantys, kada paprastai vaikai turėti mokėti ištarti tam tikrus garsus. Kiekvieno garso tarimui aktualus tam tikras laikas, todėl atliekami testai ir nusprendžiama, ar vaikui jau laikas gebėti tarti tam tikrą garsą ar tikslingai logopedai ugdo vaiką ir teikia jam pagalbą.

„JAV yra paplitusi praktika, kad tėvai tiesiog ateina pas logopedus pasitikrinti, ar būdamas tam tikro amžiaus vaikas teisingai taria garsus, todėl faktas, kad daugybė tėvų ir vaikų lankosi pas logopedus, nereiškia, kad visi vaikai turi kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Priešingai, tai reiškia, kad tėvams šis vaikų raidos etapas yra svarbus. Aišku, pasitaiko atvejų, kai tėvai susirūpina, jog jų pusantrų metų vaikas dar netaria garso „R“, tada mes juos tiesiog nuraminame, kad dar ne laikas susirūpinti“ – pasidalino savo patirtimi Sh. DeVeney.

Svarbus tėvų ir specialistų bendradarbiavimas

 

S. Nordness praktikoje susiduria su kalbėjimo motorikos sutrikimų turinčiais vaikais. Tai atvejai, kai informacija iš smegenų netinkamai siunčiama į kalbėjime dalyvaujančius raumenis. Specialistė sako, kad tam tikrais atvejais susiduriama su kalbėjimo ir kalbos sutrikimais, kurių negalima įveikti, tačiau yra daug būdų padėti „apeiti“ ar išspręsti kylančius sunkumus.

 

Kartais tenka susidurti, kai kalbėjimo ir kalbos sutrikimai yra antrinės kilmės, t.y. pasireiškia kaip kitų sutrikimų ir ligų (pvz. autizmo spektro sutrikimas, intelekto sutrikimas, sunki smegenų trauma, insultas) pasekmė. „Labai svarbu surasti įvairių būdų kaip padėti žmonėms komunikuoti, kai kalbėjimo ir kalbos sutrikimai yra labai sudėtingi. Kartais susiduriame su vaikais, kurie, esame tikri, niekada nekalbės, todėl mokome tiek vaikus, tiek jų tėvus komunikuoti kitais būdais: raštu, piešiniais, gestais ir kitokiomis priemonėmis“ – pasakojo mokslininkė. 

Vaikui nustačius kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, šeimai ir pedagogams yra svarbu dirbti komandoje, tarpusavyje derinant veiksmus. „JAV gali būti rekomenduojama tiesioginė logopedo pagalba vaikui, tačiau didžiausių pasiekimų galima tikėtis tik pripažįstant lygiavertį šeimos vaidmenį ugdymosi procese, taip suteikiant didesnes galimybes vaikui greičiau įveikti kylančius komunikacijos sunkumus. Labai svarbus aspektas yra betarpiškas ir atviras tėvų ir logopedų bendradarbiavimas“, – Šiaulių universitete, kuriame atliekami logopedijos tyrimai ir organizuojamos logopedijos studijos, pasakojo A. S. Nordness.

JAV patirtis ir teikiama logopedo pagalba vaikams

JAV pagalba žmonėms, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų prieinama tiek švietimo institucijose, tiek medicinos įstaigose. Jei yra nustatoma, kad vaikui reikalinga logopedo pagalba, tėvai naudojasi šalies sveikatos apsaugos sistemos teikiamomis paslaugomis, kurių išlaidas dengia privatus sveikatos draudimas. Priklausomai nuo draudimo bendrovės ir paties draudimo specifikos, gali būti dengiamos nuo 20 iki 60 vaiko kalbėjimo ir kalbos terapijos seansų per metus, o jeigu reikalinga daugiau seansų, juos tėvai dengia nuosavomis lėšomis.

Nepasiturinčioms šeimoms, kurios negali sau leisti mokėti už pilną sveikatos draudimą, valstybė siūlo atitinkamas federalines sveikatos apsaugos programas (angl. MEDICARE, MEDICAID) ir šeimos gali pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis, tik šiuos procesus griežtai kontroliuoja gydytojai, tad tėvai negali laisvai pasirinkti nei paslaugų, nei terapijos – viskas griežtai kontroliuojama medicinos darbuotojų pagal tam tikras programos taisykles.

„Logopedo paslaugos mokykloje yra nemokamos. Jeigu nustatoma, kad vaiko kalbėjimo ir kalbos sutrikimai turi įtakos jo gebėjimui mokytis, mokymosi procesui, tai dokumentuojama ir tada vaikui teikiama nemokama logopedo pagalba. Tam tikra paslaugų dalis gali būti teikiama namuose (mažamečiams vaikams), taip pat ir gydymo įstaigose, atskiruose vaikų ugdymo centruose, aptarnaujančiuose konkrečius regionus“, – pasakojo Sh. DeVeney.

„JAV tėvai gali kreiptis į vietinių mokyklų atstovus, kad jų vaikams, nuo gimimo iki 21 metų, būtų atlikti testai, siekiant įvertinti kalbos gebėjimus, identifikuoti galimus sutrikimus. Vaikams iki 3 metų šie testai gali būti atliekami namuose, tiesiog atvykus mokyklos atstovui. Toks vertinimas gali padėti tėvams suprasti vaiko kalbos raidos eigą, įtarti galimus sutrikimus. Taip pat yra teikiamos rekomendacijos, parodančios į ką vertėtų atkreipti dėmesį vaiko elgesyje“ – pridūrė A. Nordness.

Kalbos ugdymuisi  reikšmingas ir technologijų naudojimas  

Sh. DeVeney tikina, kad visai nesvarbu, ar kalbame apie garsų tarimo problemas ar kalbos sutrikimus, pagalbos tikslas suteikti žmonėms galimybę būti kuo savarankiškesniems. Apie sėkmingą pagalbą vaikui galima kalbėti tik tada, kai vaikas išmoksta savarankiškai komunikuoti, net jeigu tai nėra įprastiniai, verbaliniai, komunikavimo būdai. „Gebėjimų savarankiškai komunikuoti ugdymasis taip pat turi būti laikomas logopedo teikiamos pagalbos tikslu suaugusiųjų neurodegeneracinių ligų atvejais (kai laipsniškai silpnėja pažintinės ar fizinės funkcijos)“, – papildė A. Nordness.

Asmenims, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, ugdyti ar komunikuoti neretai į pagalbą pasitelkiamos ir technologijos. Tiesa, daug svarbiau ne pati technologija, bet jos turinys – kaip ta technologija yra naudojamasi, kokia egzistuoja kalbos sistema. „Kalbant paprasčiau, tai, kad planšetiniame kompiuteryje yra programėlė, tai dar nereiškia, jog ji gera ir tinkama, todėl iš tiesų reikėtų logopedo patarimo bent jau išsiaiškinant, ko vaikui tikrai reikia ir kaip galima efektyviai šią priemonę panaudoti. Be abejo, tiek planšetiniai kompiuteriai, tiek įvairios programėlės šiais laikais yra lengvai prieinami ir jų yra kiekvienoje šeimoje, tačiau tik specialistai gali patarti, kokią technologiją ar programėlę geriausia naudoti konkrečiam vaiko atvejui, pvz. ugdant vaiką, turintį autizmo sindromą“ – tvirtino A. S. Nordness.

Šiaulių universitete paskaitas skaičiusių mokslininkių teigimu, naujos technologijos išplečia ne tik asmenų, turinčių kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos  sutrikimų, savarankiškumo ir aktyvaus dalyvavimo socialiniame gyvenime galimybes, bet taip pat padeda specialistams ieškoti geriausių sprendimų, susijusių su sėkmingu šių asmenų ugdymusi.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: DOVILĖ CICĖNAITĖ-KAVECKIENĖ, ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

Komentarai   

-1 # V.K. 2018-09-12 09:28
Kodėl Aurimas Drižius publikuoja psichinio ligonio Lino Gudzinsko (Tomkaus), prisistatančio įmonių „Eurostatybų koncernas“, „B.Vokė“ ir „Vilniaus pirkliai“ savininku, sukurtas melagingas istorijas?
www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1480
www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1559

Apie Lino Gudzinsko psichinę ligą rašoma teismo psichiatrijos ekspertizės akte:
https://imgur.com/a/kh3BR5u

Lino Gudzinsko „teisybės“ kūrimo talentas atsiskleidžia šiame video:
https://www.youtube.com/watch?v=8Q_5J_eTyhI

Apie Lino Gudzinsko veiklą „daktarų“ nusikalstamoje grupuoteje rašoma D.Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“ 165-167 puslapiuose:
https://imgur.com/a/BFnrAeI
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti