Nukentėjusios mažametės atstovavimas pedofilijos byloje

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)

Nukentėjusios mažametės atstovavimas pedofilijos byloje

Neringa Venckiene

Pedofilijos byla, kurios viešą procesą šiuo metu akylai stebi visa Lietuva, vos prasidėjusi nestokoja kvestionuotinų mo men tų. Vienas iš tokių klausimų – nukentėjusios mažametės atstovavimas šiame teisminiame procese. 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, nagrinėdamas pedofilijos bylą, kurioje L.Stankūnaitės draugas Andrius Ūsas kaltinamas jos mažametės dukters tvirkinimu, 2012 m. balandžio 19 d. priėmė nutartį atmesti Stankūnaitės prašymą dėl leidimo dalyvauti teismo procese ginant dukters interesus, taip pat nutarė pakeisti nukentėjusiosios mažametės atstovą pagal įstatymą. Vietoje Neringos Venckienės nukentėjusiosios atstovu nuspręsta paskirti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoją. Kuo remiantis priimtas toks sprendimas? Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog tiek L. Stankūnaitės, tiek N. Venckienės teisė pagal įstatymą atstovauti nepilnametės interesams gali būti interpretuojama nevienareikšmiškai, taip pat į tai, kad tarp motinos ir globėjos susiklostė priešiški santykiai ir kyla pavojus, jog vaiku gali būti manipuliuojama, nuteikinėjant jį atitinkamai prieš motiną arba prieš globėją, L. Stankūnaitės prašymas atmestinas, o nukentėjusiosios įstatyminis atstovas teisme keistinas, vietoje globėjos N. Venckienės įstatyminiu atstovu įtraukiant Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į prieštaringą L. Stankūnaitės ir N. Venckienės, kaip nepilnametės įstatyminių atstovių, teisinę padėtį. 2011-12-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nukentėjusiosios gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. Stankūnaite. Sprendimas įsiteisėjo 2012-04-18. Jokių teisinių L. Stankūnaitės motinos valdžios apribojimų dukters atžvilgiu nėra, tačiau teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas, nepilnametė faktiškai gyvena pas globėją, o globa, skirta vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, iki šiol nepanaikinta. Nutartyje primenama, jog A. Ūsas kaltinamas nusikaltimo padarymu patalpoje, kurioje kaltinime nurodytu laiku gyveno ir L. Stankūnaitė. Kita vertus – N. Venckienės teisė atstovauti pagal įstatymą nukentėjusiosios interesams taip pat vertintina prieštaringai. Teigiama, jog globėja neįvykdė 2011-12-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dalyje, kurioje yra įpareigota skubiai perduoti globotinę motinai, o tai teismui kelia abejones, ar N. Venckienė nepiktnaudžiauja savo, kaip globėjos, teisėmis. Be to, kaip teigiama, tarp motinos ir globėjos susiklostė priešiški santykiai, o tai sudaro prielaidas, kad vaiku gali būti manipuliuojama. Tai esą įrodo byloje esanti psichologų išvada, kad tarp L. Stankūnaitės ir N. Venckienės šeimos vykstantys ginčai turi neigiamos įtakos D. Kedytės emociniams bei elgesio ypatumams bei, kad vienas iš veiksnių, turinčių įtakos mergaitės parodymams apie galimai jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus, yra aplinkinių poveikis. Tačiau gerai žinodama teisinę situaciją dėl vaiko, esu įsitikinusi, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis dalyje pakeisti nukentėjusiosios mažametės atstovą pagal įstatymą yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl privalo būti panaikinta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.238 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. LR CK 3.240  straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises

ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Civilinio kodekso 3.272 straipsnio, reglamentuojančio vaiko globėjo teises, 1 dalyje nurodyta, kad vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Taigi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas aiškiai reglamentuoja, kad vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Vaiko globėjas atstovauja vaiko interesams ex officio (savo iniciatyva), be specialaus pavedimo. Lig šiolei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. A-3880 dėl manęs kaip mažametės globėjos skyrimo yra tebegaliojantis, mažametė gyvena su manimi, 2012 m. kovo 1 d. globa buvo pratęsta. Akivaizdu, kad skundžiama nutartimi manęs, mažamečio vaiko globėjos, pakeitimas Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovu yra grubus teisės normų pažeidimas. Skundžiama nutartis dalyje dėl nukentėjusios mažametės atstovo pagal įstatymą pakeitimo turi būti panaikinta. Man visiškai nesuprantami skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai, jog tarp motinos ir globėjos susiklostė priešiški santykiai ir kyla pavojus, kad vaiku gali būti manipuliuojama nuteikinėjant jį atitinkamai prieš motiną arba prieš globėją. Noriu pabrėžti, jog niekada nedariau jokio spaudimo mažametei dėl požiūrio į motiną, savo nuomonę apie ją mergaitė turi susidariusi jau seniai. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu mažametė buvo apklausta jau penkis kartus: 2008-12-17, 2008-12-30, 2009-06-09, 2009-1023 ir 2009-12-21, taigi ji teisme apklausiama daugiau jau nebus. Tad apie kokį galimą manipuliavimą ir išorinį poveikį kalbama? Be to, juk būtent pradėjus nagrinėti pedofilijos bylą, pati teisėjų kolegija, kuri priėmė šią skundžiamą nutartį, jau pagarsino mažametės parodymus. Sprendžiant pedofilijos bylą, neabejotinai svarbūs faktai yra tai, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo akto išvadoje nurodyta, jog Andrius Ūsas kaltinamas nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 d. bute, esančiame adresu M. Gimbutienės g. 8-1, Kaune, kurį nuomavo Laimutė Stankūnaitė, tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų mažametei laižė įvairias kūno vietas, lytinius organus bei prašė mažametės laižyti savo kūną, taip tvirkindamas mažametį asmenį, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str. Taigi kaltinamasis aktas patvirtina, kad L. Stankūnaitė galimai susijusi su kaltinamojoje išvadoje nurodyta nusikalstama veika, nes nusikalstama vieta yra jos nuomojamas butas. Ši aplinkybė patvirtina, kad L. Stankūnaitė jokiu būdu negali būti mažametės įstatymine atstove. Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Nėra jokių abejonių, kad kaltinamojo pedofilija A. Ūso draugės L. Stankūnaitės dalyvavimas procese prieštarautų mažametės interesams. Kartu pabrėžtina, kad nėra jokių neigiamų aplinkybių ar sąlygų, dėl kurių aš negalėčiau atstovauti mažametei. Manau, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai cituojama byloje esanti psichologų išvada, jog tarp L. Stankūnaitės ir N. Venckienės šeimos vykstantys ginčai turi neigiamos įtakos mažametės emociniams bei elgesio ypatumams bei, kad vienas iš veiksnių, turinčių įtakos nukentėjusios parodymams apie galimai jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus, yra aplinkinių poveikis. Šią išvadą parašiusią psichologę surado kaltinamasis pedofilija A. Ūsas, o ją specialistė parašė, nė karto nemačiusi mažametės.

Svarstant visuomenei itin svarbios pedofilijos bylos proceso momentus, kvestionuotinas ir kelią nuostabą tas faktas, jog  byloje yra teismo psichologinės – psichiatrinės ekspertizės išvada, kurios teismas net nemini. 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-18 (1 t., b.l. 75-78) teigiama, jog atliekant nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie byloje nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kuomet atsakydama į klausimus mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas“, „laižo liežuviu“, „laižė daug kartų“, (mergaitė anatominiame piešinyje pažymi ausį, burną, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną“, „tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena“, Andrius „raudonas“, „storu pilvu“, jis „prašė, kad laižyčiau“ (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtinę, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima“. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog mažametei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Tiriamajai nenustatytas ir padidintas polinkis fantazuoti bei nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija. Nepastebėta ir padidinto įtaigumo požymių, tačiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus, prašymus. Taip pat teigiama, jog tiriamajai nebūdingos tokios individualios psichologinės savybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) bei duoti apie tai parodymus. Šio ekspertizės akto išvadoje konstatuojama, jog mažametė, atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. Mažametei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie D. Kedžio daromą poveikį nukentėjusiajai ar jos parodymams. Akte taip pat nurodyta, jog teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės metu nevertinamas tiriamo asmens parodymų patikimumas, jų teisingumas, atitikimas realybei, objektyvumas, nes tai priklauso teismo kompetencijai. Nurodytame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-18 (1 t., b.l. 75-78) nurodyta, jog kalbant apie galimą seksualinę prievartą kontaktas su tiriamąja blogėja

– ji įsitempia, tampa nerimastinga, aktyviai vengia šios temos, akivaizdu, kad pokalbis apie tai neigiamai veikia tiriamąją. Šitai, mano supratimu, darkart  patvirtina, jog mažametė nukentėjusioji patyrė seksualinę prievartą, dėl ko jos papildomos apklausos nerekomenduojamos. Daugiau jokių ekspertizių, susijusių su mažametės nukentėjusios psichine būkle, parodymais ar jų turiniu šio ikiteisminio tyrimo metu atlikta nebuvo. Skundžiamoje nutartyje iškeliami kiti, kur kas ,,reikšmingesni“ nei minėtasis, momentai – pavyzdžiui, nepagrįstai akcentuojama, jog globėja neįvykdė 2011-12-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dalyje, kurioje yra įpareigota skubiai perduoti globotinę motinai. Todėl tai neva kelia abejones, ar N. Venckienė nepiktnaudžiauja savo, kaip globėjos, teisėmis. Atsakingai noriu pabrėžti: aš teismo sprendimą vykdau, tačiau mažametė savo valia neina pas motiną L. Stankūnaitę. Į klausimą, kodėl neina, atsakymas ir yra šita byla: tai patirtos seksualinės prievartos ir išnaudojimo atvejis, vaiko prisiminimai apie tai, kas brutalaus ir žiauraus biologinės motinos namuose patirta ir neišdildomai įaugę į vaiko sąmonę. Taigi vaikas nenori, atsisako gera valia eiti gyventi su motina. Antstolės S. Vaicekauskienės organizuotas vaiko perdavimas 2012 m. kovo 23 d. tą akivaizdžiai patvirtino. Tokiu būdu nenaudodama prievartos vaikui, aš neturiu galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Mano, kaip teisininkės, giliu įsitikinimu, atstovauti teisme mažametei šiuo atveju neabejotinai turi jos globėja. Žinoma, taip turi būti, jei siekiama objektyvios tiesos išaiškinimo ir pripažinimo. Atkreipiu dėmesį į tai, jog aš esu labai gerai susipažinusi su visa pedofilijos byla (25 tomais), pasidariusi visas bylos kopijas, rašiusi daugybę skundų ir prašymų. Manau, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo dalyvavimas pedofilijos byloje tebus formalus veiksmas, kuris niekaip neužtikrins nei mažametės nukentėjusiosios teisių, nei jos interesų, nekalbant apie tai, jog šis atstovas bus visiškai nesusipažinęs su teismine bylos medžiaga. Mažametei atstovaus žmogus, nė karto jos nematęs, su ja nekalbėjęs. Tad kyla pagrįstų abejonių - kokios tiesos teisme siekiama? Ar jame, visuomenei lyg ir nubrėžusiame tiesią vyksmo liniją, neprasidės, kaip ir ankstesniuose, susijusiuose su šia istorija, įvairiausių netikėtų posūkėlių ir nenumatytų vingių? Ar iš tiesų tai bus tiesos kelias, leidžiantis pasiekti finišo tiesiąją? Viena neabejotina: visa, kas vyksta šiandien, virsta istorija. Ir šis teismas – mūsų tautos gyvenimo, jos mentaliteto istorija. Tačiau svarbiausia – tai mažosios mano brolio dukrelės gyvenimo istorija. Nepamirškime šito. 

Nukentėjusios 

Peržiūros: 808

Komentarai   

-1 # V.K. 2018-09-12 09:29
Kodėl Aurimas Drižius publikuoja psichinio ligonio Lino Gudzinsko (Tomkaus), prisistatančio įmonių „Eurostatybų koncernas“, „B.Vokė“ ir „Vilniaus pirkliai“ savininku, sukurtas melagingas istorijas?
www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1480
www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1559

Apie Lino Gudzinsko psichinę ligą rašoma teismo psichiatrijos ekspertizės akte:
https://imgur.com/a/kh3BR5u

Lino Gudzinsko „teisybės“ kūrimo talentas atsiskleidžia šiame video:
https://www.youtube.com/watch?v=8Q_5J_eTyhI

Apie Lino Gudzinsko veiklą „daktarų“ nusikalstamoje grupuoteje rašoma D.Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“ 165-167 puslapiuose:
https://imgur.com/a/BFnrAeI
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti