Prokuratūra : teisėjai yra nepakaltinami, jie neatsako tyčinius nusikaltimus net ir veikdami organizuotoje gaujoje

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.75 (2 Votes)

Prokuratūra : teisėjai yra nepakaltinami, jie neatsako už tyčinius nusikaltimus net ir veikdami organizuotoje gaujoje

 

Aurimas Drižius

 

 

Vilniaus apygardos prokuratūra pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis padarė nusikaltimą ir suklastojo savo  nutartį, tačiau kažkodėl nusprendė, kad teisėjas nusikaltimą padarė netyčia,  per klaidą įrašydamas į savo nutartį savo išgalvotus melagingus duomenis ir tos klastotės pagrindu priimdamas savo nutartį.

Šis teisėjo Petro Karvelio nusikaltimas yra viena nedidelė dalis nusikaltimų, kuriuos vykdo gerai organizuota ir neliečiama teisėjų gauja Vilniaus apylinkės, apygardos ir Apeliaciniame teisme.

Kaip žinia, į redakciją prieš kelis metus kreipėsi Veisiejų miestelio gyventojas Romas Balevičius, kuris papasakojo neįtikėtiną istoriją – Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys jam užsakė renovuoti savo antikvarinį automobilį „Volgą“, tačiau už dviejų metų darbą  meistras ne tik kad negavo nė cento, tačiau teisėjo pastangomis dar buvo ir pasodintas į kalėjimą, jam prikelta begalė įvairių absurdiškų bylų po to, kai išdrįso kreiptis į žiniasklaidą.

 

Beje, pats V.Kažys sako, kad pinigus už Volgos remontą meistrui sumokėjo, tačiau neprašė joki dokumentų, nors remonto išlaidos viršijo 3 tūkst. Eurų, ir teisėjas turėjo pareigą deklaruoti šias išlaidas. Pats R.Balevičius sako, kad iš V.Kažio negavo nė cento, tik pažadus, o vėliau – grasinimus susidoroti, nes ‚aš teisininkas“. Teisėjai patikėjo savo kolegos V.Kažio žodžiais, nors visi jo pakviesti liudininkai pasakojo skirtingas istorijas apie remontą, kurias jiems papasakojo pats V.Kažys. R.Balevičius buvo nuteistas už „svetimo turto pasisavinimą“ bauda, o kai atsisakė ją mokėti – pusę metų praleido Lūkiškėse, ir tada tas pats Kauno apygardos teismas nusprendė, kad jis „bausmę jau atliko“.

 

 

Galiausiai prokuratūra iškėlė baudžiamąsias bylas „Laisvo laikraščio“ redaktoriui A.Drižiui ir žurnalistui Kazimierui Juraičiui už tai, kad jie sąžiningai dirbo savo darbą – parengė reportažus apie minėtą istoriją.

Aš, kaip šios bylos įtariamas V.Kažio šmeižikas, paprašiau, kad nukentėjęs teisėjas V.Kažys pateiktų savo pajamų ir išlaidų deklaraciją – jeigu jis atsiskaitė už R.Balevičiaus darbą, tai turi būti įrašyta ir jo išlaidų deklaracijoje.

Prokuratūra atsisakė tai padaryti – neva čia ir tai jau viskas aišku, „teismas viską išsiaiškino“, tada šį prokuratūros atsisakymą apskundžiau Vilniaus apylinkės teismui.

Skundą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis nesugalvojo nieko gudriau, kaip tik suklastoti savo nutartį – t.y. įrašyti melagingą skundo pateikimo datą ir tuo pagrindu jį atmesti.

Tada paprašiau, kad teisėjui P.Karveliui būtų keliama baudžiamoji byla už dokumento klastojimą.

Nurodžiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Karvelis 2018-08-01 priėmė nutartį atsisakyti priimti mano skundą ir man jį gražinti – neva aš tą skundą padaviau praleidus apskundimo terminą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00529-17.

Tačiau taip tikrai nėra – skundžiamas prokuratūros nutarimas buvo priimtas 2018-07-24, o mano skundas teismui pateiktas 2018-07-30, t.y. nepraleidus septynių dienų apskundimo termino.

Nurodžiau, kad teisėjas P.Karvelis arba visiškai neskaito bylos dokumentų, arba juos sąmoningai klastoja , nes į savo nutartį įrašo, kad prokuratūra priėmė nutartį liepos 7 d. Nors iš tikrųjų prokuratūros nutarime aiškiai pasakya, kada ji priimta – liepos 24 d.

Teisėjas Karvelis sąmoningai ir labai kvailai suklastojo savo nutartį, įrašydamas į ją žinomai melagingus duomenis, ir taip pats padarė nusikatimą – dokumento klastojimą

Vienintelė bėda – teisėjai niekaip neatsako už savo padarytus nusikaltimus, todėl ir rašo tokias nesąmones. Remdamasis išdėstytu, prašiau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo Petro Karvelio atvžilgiu pagal BK 300 straipsnį – dokumento klastojimas

“Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas” (Byla Nr. 2K-290/2008).

“Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas” (Bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).

“Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas” (Byla Nr. 2K-426/2010).

Teisėjas P.Karvelis sąmoningai įrašė melagingus duomenis, kad atmesti mano prašymą kito teisėjo – Viktoro Kažio byloje. Tai padarė sąmoningai ir dėl to aš patyriau žalą – esu persekiojamas šios vadinamųjų “teisėjų” gaujos.

Darydamas tokias faktines klaidas bylose, teisėjas P.Karvelis negali nagrinėti bylų, o turi atsakyti už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumento suklastojimą.

 

Vilniaus apygardos prokuratūros ONTT prokuroras Rolandas Imbrasas atsisakė pradėti tyrimą P.Karvelio atžvilgiu, nes :

„Pareiškėjas, nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P. Karvelis 2018-08-01 priimtoje nutartyje sąmoningai įrašė klaidingą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2018-07-24 priimto nutarimo datą tam, kad atmesti jo skundą, remiasi vien bendro pobūdžio pamąstymais, kurie yra pagrįsti jo subjektyviu vertinimu. Nors nustatyta, kad 2018-08-01 priimtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta netiksli skundžiamo nutarimo data, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad klaidinga data galėjo būti įrašyta tyčia. .. netiesiogiai patvirtina, kad minėto nutarimo klaidinga data nutartyje įrašyta buvo dėl žmogiškosios klaidos, o ne siekiant Pareiškėjui sukelti tam tikras teisines pasekmes.

LR BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis - kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius - psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

Nors LR BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.

Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-205/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. Drižiaus teiginiai apie padarytą nusikalstamą veiką nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P. Karvelis, priimdamas nutartį, tyčia įrašė klaidingą datą, be to, tai Pareiškėjui negalėjo sukelti ir nesukėlė teisinių padarinių, turinčių esminę reikšmę jo teisių pažeidimui, kadangi minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-01 nutartis galėjo būti skundžiama LR BPK nustatyta tvarka. Todėl, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo P. Karvelio veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos požymių nėra.

LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina, kad tais atvejais, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.

LR BPK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakoma“.

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismui

Ikiteisminio tyrimo teisėjui (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-2-02-00826-18)

Pareiškėjas Aurimas Drižius, a.k. 

Konstitucijos per. 23b, Vilnius

2018 m. rugpjūčio 28 d.

 

Skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą

 

Kreipiausi į generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Karvelio nusikalstamos veiklos – dokumento klastojimo.

Vilniaus apygardos prokuratūra pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis padarė nusikaltimą ir suklastojo savo  nutartį, tačiau kažkodėl nusprendė, kad teisėjas nusikaltimą padarė netyčia,  per klaidą įrašydamas į savo nutartį savo išgalvotus melagingus duomenis ir tos klastotės pagrindu priimdamas savo nutartį.

Šis prokuratūros nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl sekančių priežasčių:

Šis teisėjo Petro Karvelio nusikaltimas yra tęstinė nusikalstama veikla, kurią vykdo gerai organizuota ir neliečiama teisėjų gauja Vilniaus apylinkės, apygardos ir Apeliaciniame teisme.

Kaip žinia, į „Laisvo laikraščio“ redakciją prieš kelis metus kreipėsi Veisiejų miestelio gyventojas Romas Balevičius, kuris papasakojo neįtikėtiną istoriją – Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys jam užsakė renovuoti savo antikvarinį automobilį „Volgą“, tačiau už dviejų metų darbą  meistras ne tik kad negavo nė cento, tačiau teisėjo pastangomis dar buvo ir pasodintas į kalėjimą, jam prikelta begalė įvairių absurdiškų bylų po to, kai išdrįso kreiptis į žiniasklaidą.

Beje, pats V.Kažys sako, kad pinigus už Volgos remontą meistrui sumokėjo, tačiau neprašė jokių dokumentų, nors remonto išlaidos viršijo 5 tūkst. Eurų, ir teisėjas turėjo pareigą deklaruoti šias išlaidas. Pats R.Balevičius sako, kad iš V.Kažio negavo nė cento, tik pažadus, o vėliau – grasinimus susidoroti, nes ‚aš teisininkas“. Teisėjai patikėjo savo kolegos V.Kažio žodžiais, nors visi jo pakviesti liudininkai pasakojo skirtingas istorijas apie remontą, kurias jiems papasakojo pats V.Kažys. R.Balevičius buvo  Kauno apygardos teismo nuteistas už „svetimo turto pasisavinimą“ bauda, o kai atsisakė ją mokėti – pusę metų praleido Lukiškėse, ir tada tas pats Kauno apygardos teismas nusprendė, kad jis „bausmę jau atliko“.

Galiausiai prokuratūra iškėlė baudžiamąsias bylas „Laisvo laikraščio“ redaktoriui A.Drižiui ir žurnalistui Kazimierui Juraičiui už tai, kad jie sąžiningai dirbo savo darbą – parengė reportažus apie minėtą istoriją.

Aš, kaip šios bylos įtariamas V.Kažio šmeižikas, paprašiau, kad nukentėjęs teisėjas V.Kažys pateiktų savo pajamų ir išlaidų deklaraciją – jeigu jis atsiskaitė už R.Balevičiaus darbą, tai turi būti įrašyta ir jo išlaidų deklaracijoje. Prokuratūra atsisakė tai padaryti – neva čia ir tai jau viskas aišku, „teismas viską išsiaiškino“, tada šį prokuratūros atsisakymą apskundžiau Vilniaus apylinkės teismui.

Skundą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis nesugalvojo nieko gudriau, kaip tik suklastoti savo nutartį – t.y. įrašyti melagingą skundo pateikimo datą ir tuo pagrindu jį atmesti. Tada paprašiau, kad teisėjui P.Karveliui būtų keliama baudžiamoji byla už dokumento klastojimą.

Nurodžiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Karvelis 2018-08-01 priėmė nutartį atsisakyti priimti mano skundą ir man jį gražinti – neva aš tą skundą padaviau praleidus apskundimo terminą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00529-17.

Tačiau taip tikrai nėra – skundžiamas prokuratūros nutarimas buvo priimtas 2018-07-24, o mano skundas teismui pateiktas 2018-07-30, t.y. nepraleidus septynių dienų apskundimo termino.

Nurodžiau, kad teisėjas P.Karvelis arba visiškai neskaito bylos dokumentų, arba juos sąmoningai klastoja , nes į savo nutartį įrašo, kad prokuratūra priėmė nutartį liepos 7 d. Nors iš tikrųjų prokuratūros nutarime aiškiai pasakyta, kada ji priimta – liepos 24 d.

Teisėjas Karvelis sąmoningai ir labai kvailai suklastojo savo nutartį, įrašydamas į ją žinomai melagingus duomenis, ir taip pats padarė nusikaltimą – dokumento klastojimą

Vienintelė bėda – teisėjai niekaip neatsako už savo padarytus nusikaltimus, todėl ir rašo tokias nesąmones. Remdamasis išdėstytu, prašiau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo Petro Karvelio atžvilgiu pagal BK 300 straipsnį – dokumento klastojimas

“Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas” (Byla Nr. 2K-290/2008).

“Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas” (Bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).

“Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas” (Byla Nr. 2K-426/2010).

Teisėjas P.Karvelis sąmoningai įrašė melagingus duomenis, kad atmesti mano prašymą kito teisėjo – Viktoro Kažio byloje. Tai padarė sąmoningai ir dėl to aš patyriau žalą – esu persekiojamas šios vadinamųjų “teisėjų” gaujos. Darydamas tokias faktines klaidas bylose, teisėjas P.Karvelis negali nagrinėti bylų, o turi atsakyti už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumento suklastojimą.

 Vilniaus apygardos prokuratūros ONTT prokuroras Rolandas Imbrasas atsisakė pradėti tyrimą P.Karvelio atžvilgiu iš esmės tokiais motyvais : visi šie mano pateikti faktai yra pavadinti „bendro pobūdžio pamąstymais, kurie yra pagrįsti jo subjektyviu vertinimu“.

Prokuratūra pripažįsta, kad 2018-08-01 priimtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta netiksli skundžiamo nutarimo data, tačiau kažkodėl nusprendžia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad klaidinga data galėjo būti įrašyta tyčia. .. Taip pat nurodoma, kad minėto nutarimo klaidinga data nutartyje įrašyta buvo dėl žmogiškosios klaidos, o ne siekiant Pareiškėjui sukelti tam tikras teisines pasekmes.

Visiškai sutinku su prokuratūros požiūriu, kad LR BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis - kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti.

Visos mano išvardintos aplinkybės – Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio pareiškimas persekioti žurnalistus už jų profesinę veiklą, prokuratūros atsisakymas išsireikalauti pagrindinio šios bylos įrodymo – V.Kažio pajamų ir išlaidų deklaraciją, galiausiai teisėjo Karvelio grubus bylos klastojimas, įrašant žinomai melagingus duomenis, ir tuo pagrindu atmetant mano skundą – rodo, kad veikia organizuota grupė, kuri dangsto teisėjų daromas galimai nusikalstamas veiklas.

Būtent toks nusikaltimų dangstymas, kai teisėjų kreditoriai yra tų pačių teisėjų sodinami į kalėjimus, o jiems keliamos baudžiamosios bylos siekiant nutildyti, ir rodo, kad teismų sistema yra visiškai susikompromitavusi ir dangsto savo teisėjų galimai nusikalstamas veiklas.

Tai turi liautis, nes tokia teismų praktika yra neįmanoma teisinėje ir demokratinėje visuomenėje, o nusikaltimus padarę teisėjai turi už tai atsakyti. Tik tada įmanoma, kad visuomenėmis pasitikėti teismų sistema.

Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą.

Teisėjo P.Karvelio priimta nutartis, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai, pažeidė mano teises, nes aš nebegalėjau apsiginti nuo kito teisėjo – V.Kažio persekiojimo už tai, kad pateikiau jo galimo kreditoriaus R.Balevičiaus nuomonę. Toks teisėjo Karvelio sprendimas sukėlė man ir valstybei teisiškai reikšmingus padarinius – buvo atsisakyta išsireikalauti pagrindinio bylos įrodymo – teisėjo V.Kažio pajamų deklaracijos. Tokia veikla yra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes pridengia kitą nusikalstamą veiklą, ir daro žalą visai teismų sistemai, o tai jau yra grėsmė visuomeninėms vertybėms.

Teisėjas P.Karvelis negalėjo netyčia suklastoti savo nutarties, nes vienintelis jos atmetimo pagrindas yra R.Karvelio išgalvoti duomenis – t.y. suklastota prokuratūros sprendimo priėmimo data.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO NUTARTIS NR. 2K-416-489/2015 (2015-10-27) (TYČIA) nurodo, kad tyčinės  kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

Visos mano išvardintos aplinkybės byloja, kad esu persekiojamas gerai organizuotos grupuotės, kuri klastoja dokumentus, ir teismų sistemai būtų pats metas apsivalyti.

 

 

 

 

Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.).

Pagal teismų praktiką yra konstatuojama, kad kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia,  panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti.  Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už netikro ar suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, būtina nustatyti, kad asmuo žinojo apie tai, kad dokumentas netikras ar suklastotas.

Šiaip dokumentų klastojimas savaime reiškia, kad asmuo, suklastojęs dokumentą, tai padarė tyčia, ir to siekdamas. Kalbėti apie tai, kad teisėjas „netyčia“ įrašė suklastotus, savo išgalvotus duomenis, yra neprotinga ir nelogiška.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-35/2011).

Dokumento suklastojimo objektas – dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-745/2006). Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006), teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir sukelia tam tikras pareigas. Kreipimosi į įgaliotas institucijas datos nurodymas šioje byloje yra vertinamas kaip prielaida atsirasti tam tikrai teisei.

 

Visa Petro Karvelio veikla – nors turėjo prokuratūros nutarimą, kuriame aiškiai parašyta, kad jis priimtas liepos 27 d., ir mano skundas teismui, išsiųstas liepos 30 d. , tačiau teisėjas tyčia suklastojo savo nutartį, įrašęs, kad prokuratūros nutartis priimta liepos 7 d., ir kad neva mano skundo terminas jau pasibaigęs.

Tai yra tyčinė veikla, siekiant padėti išvengti atsakomybės kitam teisėjui – V.Kažiui, kuris persekioja savo kreditorius ir net žurnalistus, kurie rengia apie tai reportažus. Tai yra sąmoninga veikla, nes išreikalavus teisėjo V.Kažio pajamų deklaraciją, gali paaiškėti, kad jokių pinigų savo kreditoriui R.Balevičiui jis nėra mokėjęs ir šių išlaidų nėra deklaravęs, todėl kils ir Apeliacinio teismo teisėjo V.Kažio atsakomybės už melagingus parodymus klausimus. Siekiant to išvengti, ir dengiant galimai sunkią nusikalstamą teisėjo V.Kažio veiklą, kitas teisėjas beatodairiškai klastoja savo nutartis.

Remiantis išdėstytu, prašau panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-08-17 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo Petro Karvelio galimai nusikalstamos veiklos.

Prašau nusišalinti Vilniaus miesto apylinkės teismą nuo šio skundo nagrinėjimo, nes teisėjas P.Karvelis dirba šiame teisme.

Priedai – skundžiamas prokuratūros nutarimas.

 

Aurimas Drižius

 

 

 

 

 

 

Peržiūros: 1266

Komentarai   

+14 # Arvydas Brunius 2018-08-27 15:05
Zulikai jie sudini teisejai ! Iki ko daejom!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Kol teismuose dirbs 2018-08-28 08:47
Grybauskaitės statytiniai teisėjai ir prokurorai tvarkos nebus nei teisėtvarkoje, nei teisėsaugoje.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Albina 2018-08-29 11:09
http://tv.lrytas.lt/laidos/24-7/2016/11/19/news/kiek-lietuvoje-kainuoja-slapto-liudytojo-paslaugos-iii--262685/
Ir dar mums drįsta aiškinti apie prokurorų profesionalumą, nešališkumą!? Kada gi pagaliau atsiras prokurorų, teisėjų asmeninė atsakomybė? Jie, kaip ir medikai, gali negrįžtamai sužlugdyti žmogui gyvenimą, net privesti prie savižudybės ir ...nieko? Manau, jie privalo turėti personalinę atsakomybę ir materialine išraiška atlyginti savo veiksmais ir sprendimais žmogui padarytą žalą.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti