Kodėl mikrochirurgija tveriama naujo?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

 

Kodėl mikrochirurgija tveriama iš naujo?

Gyd. med. dr. Valdas Mačionis

 

Sklaidydamas „Lietuvos ryto“ interneto puslapius nusistebėjau antrašte „Nupjautiems pirštams gelbėti – trys chirurgų brigados“ (2017-04-03). Dar labiau nustebino straipsnio pasakojimas. Vilniaus universiteto Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje atlikta keturių pirštų replantacija vaizduojama vos ne kaip stebuklas. Toks vertinimas, tikriausiai, tiktų, jei šis rašinys būtų pasirodęs prieš daugiau nei prieš 30 metų, kai užkulisiuose dar buvo klausiama: kas nori sunaikinti mikrochirurgiją? Dabar tokiam straipsniui labiau derėtų užvadinimas „Plaštakos mikrochirurgiją kuriam iš naujo“. 

 

Amputuotų pirštų replantacija (prisiuvimas) – viena sudėtingiausių chirurginių procedūrų seniai, dar iki mikrochirurgijos pradžios Lietuvoje, tapo vadovėline operacija. Santaros klinikų plastinės chirurgijos skyriuje (anksčiau vadintame ligoninės „Raudonasis kryžius“ mikrochirurgijos skyriumi bei kitais vardais) ši chirurgą alinanti ir lavinanti operacija entuziastingomis pastangomis buvo gerai įvaldyta ir tapusi kone įprastine. Deja, panašu, jog visa tai tik tam, kad būtų pradedama nuo pradžių.

 

Paviešintas atvejis atskleidžia Santaros plastinės chirurgijos klinikos vadovybės nuosmukį. Taip galiu teigti, nes šiame skyriuje išdirbau daugiau nei 28 metus. Prieš ketverius metus, nepaisant mano gerų klinikinių rezultatų, publikacijų pripažintuose užsienio plastinės chirurgijos žurnaluose ir ką tik apgintos daktaro disertacijos, mano darbo vieta buvo panaikinta kaip perteklinė. Keista, kad tais pačiais metais Santaros klinikose buvo įsteigtas naujas administracinis postas, skirtas ne bet kam, o chirurginėms paslaugoms organizuoti. Dėl to, kad naikinama sukaupta patirtis ir kad tai neigiamai atsilieps pacientams, bergždžiai apeliavau Santaros klinikų generaliniam direktoriui. Tame laiške taip pat pabrėžiau, kad plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovo prof. K. Vitkaus remiamas atleidimas yra susidorojimas su manim kaip su pažangiu specialistu.  

 

Ironiška, kad ankstesniame Lietuvos ryto straipsnyje „Santariškių mikrochirurgai tobulina kūnus ir gelbsti gyvybes“ (2013-05-14) prof. K. Vitkus skundėsi, kad „... jeigu nebus rezidentų, išėjus į pensiją dabartiniams medikams, nebeliks tų, kas prisiuvinės...“ Nemažiau ironiška ir tai, kad vos keletas mėnesių iki mano atleidimo perėmiau jaunesnio chirurgo operaciją ir išgelbėjau nesėkmingai prisiūtus keturis rankos pirštus. Nenuostabu, kad tuomet ši operacija, nepateko į populiarios spaudos puslapius. Spauda nesužinojo ir apie pirmąja ir, kiek žinau, vienintelę Lietuvoje sėkmingą penkių rankos pirštų replantaciją, kurią atlikau taip pat likus nedaug laiko iki atleidimo. Šią operaciją, padedamas tik vienos operacinės slaugės, atlikau per 10 valandų. Skandalinga, kad ką tik paminėtas mano vaduotas bendradarbis netrukus gavo papeikimą dėl nepadoraus elgesio su studentėmis, tačiau tai nesutrukdė prof. K. Vitkui užtarti nusižengusį gydytoją šį incidentą nušvietusioje Lietuvos ryto televizijos laidoje, o pačiam gydytojui laimėti konkursą toliau eiti pareigas. Dar skandalingiau, kad iškarpoma istorija,   plastinės chirurgijos skyriaus publikacijų sąrašo, pateikto Santaros klinikų svetainėje, nepasidrovėta išbraukti 18 mano straipsnių, iš kurių visi išspausdinti žurnaluose su tarptautiniu citavimo indeksu. Dabartiniame skyriaus vos keliolikos publikacijų sąraše neatsirado vietos ir kitų čia dirbusių gydytojų darbams. Kodėl šitaip menkinamas plastinės chirurgijos įvaizdis? Kodėl švaistomos valstybės investicijos? O kokia paskata jauniems gydytojams vystyti klinikinę ir mokslinę veiklą, jei viską galima sugriauti keliais biurokratiniais ėjimais?

 

Kita problema yra tai, kad nauji plastinės chirurgijos gydytojai Vilniaus universitete ruošiami neturint be tinkamos eksperimentinės bazės – esminės ir būtinos sąlygos rekonstrukcinei chirurgijai vystyti. Mikrochirurgijos laboratorijai taip pat esu atidavęs daug jėgų ir JAV universitetuose įgytos patirtiesBe to, kaip ir kiti senesnės kartos mikrochirurgai, mokiausi rekonstrukcinių operacijų atlikdamas lavonų disekcijas. Dabar tokios galimybės universitete jau nebėra. Faktiškai, dabartiniai jauni plastikos chirurgai yra priversti mokytis tiesiog  paciento. Disekcijų ir eksperimentavimo su gyvūnais negali atstoti tokio darbo imitacija (pvz. funkcionuojančios gyvūno kraujagyslės susiuvimo pakeitimas plastiko plastikinio vamzdelio sujungimu). Dauguma dabartinių Santaros jaunesnės kartos plastikos chirurgų, įskaitant skyriaus vedėją, neturi arba turi minimalią laboratorinės mikrochirurgijos patirtį.  Priežastis paprasta,  gyvūnų laboratorija Vilniaus universiteto Medicinos fakultete buvo panaikintauždaryta. Bet svarbiausia, kad eksperimentinės bazės išlaikymui ir vystymui nebuvo dabartinės plastinės chirurgijos vadovybės pastangų.

 

„Žuvis genda nuo galvos“ – mano kartos gydytojams gerai žinoma sentencija. Negerai, kad sudaromos sąlygos gedimui, pvz., universitetų minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai neskaido daugiaautorinių publikacijų įnašo (faktiškai, tokiu būdu viena publikacija padauginama iš bendraautorių skaičiaus ir atveriama galimybė išnaudoti pavaldinius), o statutai leidžia lengvatinėmis sąlygomis profesoriauti. Dar ir šiandien dažnas vadovas gali vadovautis posakiu „Nugalėtojai neteisiami“. Na, gal taip ir būna, bet visiškai nepriimtina, jeigu nugalėtojo titulas ateina eliminuojant kolegą.

 

Įstatymai turėtų būti apsaugoti nuo amoralaus jų panaudojimo. Teisiškai tvarkingą mano atleidimą iš Santaros klinikų palyginčiau su gatvėje partrenkto žmogaus palikimu. Nesirūpino ir straipsnyje apie pirštų gelbėjimą liaupsinamas skyriaus vedėjas (jo komplikuotą persodinimo operaciją taip pat neseniai buvau išgelbėjęs)Iš tiesų, ką veikti su tais savo metais, paaukotais plastinei rekonstrukcinei chirurgijai, pasiekimais ir patirtimi siauroje specialybėje be darbo vietos? Neįvardintinų jėgų bandymai mane palaužti prasidėjo kartu su mano klinikinio darbo sėkme ir ypač suintensyvėjo, kai pradėjau publikuoti savo darbo rezultatus bei kai tais pačiais 1995 metais laimėjau prestižinę Fulbright stipendiją studijoms JAV (šį konkursą esu laimėjęs ir 2004 metais). Daugelį metų tenka kęsti rafinuotą psichologinį spaudimą, kurio mastas daug kam atrodys neįtikėtinas. (Skeptikams priminčiau, jog garsiam chirurgui teko laužtis į operacinę, kad prisiūtų Raselės kojas.) Mobiliųjų technologijų pagalba gali būti trikdoma įvairiausiais būdais: nuo koordinuotų garsų kaimyniniame bute ir susitikimų laiptinėje iki imituo situacijų kitose vietose. Iš kur tam imami resursai  mįslė, bet, kita vertus, į teatrą man eiti nereikia. Teko susidurti su organizuotais mėginimais mane demoralizuoti ir sugadinti mano reputaciją, negatyvios opinijos platinimu, trukdymais atlikti pareigas, dvigubais profesiniais standartais, šeimos narių nuteikinėjimu, asmeninio ir šeimyninio gyvenimo griovimu, grasinimu, kad nesulauksiu pensijos... Tai tik blankus atspindys to ką tenka patirti vystant savo talentą pacientų naudai.

 

Šį straipsnį „Lietuvos ryto“ dienraštis atsisakė spausdinti. Gal trukdė praeityje kurtas stebuklinės mikrochirurgijos įvaizdis? Galbūt nesinorėjo kivirčytis su chirurgijos autoritetais? O gal tiesiog baimintasi, kad nieko nėra brangiau už sveikatą?

 

Nuorodos: 

Nupjautiems pirštams gelbėti – trys chirurgų brigados. lrytas.lt,  2017-04-03, prieiga internete  https://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/2017/04/03/news/nupjautiems-pirstams-gelbeti-trys-chirurgu-brigados-712727/

 

Santariškių mikrochirurgai tobulina kūnus ir gelbsti gyvybes. lrytas.lt,  2013-05-14, prieiga internete https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2013/05/14/news/santariskiu-mikrochirurgai-tobulina-kunus-ir-gelbsti-gyvybes-1230690/

 

Jaunos medikės nebeiškentė gydytojo prisilietimų ir klausimų apie seksą. Lietuvos ryto televizijos reportažas, lrytas.tv, 2016-11-13, prieiga internete 

 https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2016/11/13/news/jaunos-medikes-nebeiskente-gydytojo-prisilietimu-ir-klausimu-apie-seksa-261980/

 

Vilniaus universitetas. Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija - Rezidentūra -  Aprašymas - Prieiga internete https://www.vu.lt/studijos/rezidenturos-studijos/programa/1099-plastine-ir-rekonstrukcine-chirurgija

 

 

Vilniaus universiteto Senato nutarimas Nr. S-2016-6-4 dėl partnerystės profesoriaus ir partnerystės docento pareigybių

https://www.vu.lt/site_files/Reguliaminas/D%C4%97l_partneryst%C4%97s_profesoriaus_ir_partneryst%C4%97s_docento_pareigybi%C5%B3.pdf

 

Vilniaus universiteto statutas (žr. 15 str. 4 skyrių 14 statuto psl.)

http://www.vu.lt/site_files/Adm/statutas/Vilniaus_universiteto_Statutas.pdf

 

Vilniaus universiteto pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo nuostatai

 https://www.vu.lt/site_files/Reguliaminas/Pedagoginio_ir_mokslo_personalo_atestavimo_nuostatai.pdf

 

R. Prascevičiūtė, kuriai vaikystėje buvo prisiūtos abi kojos, su dukra atvyko į Lietuvą. lrytas.lt, 2013-05-02, prieiga internete

https://zmones.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2018/07/29/news/juros-sventeje-ir-lietuvoje-atostogaujantis-mario-cimarro-7102087/

 

VU Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus publikacijų sąrašas ligoninės interneto svetainėje. Prieiga internete

http://www.santa.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2318&catid=62&Itemid=129

 

Gyd. V. Mačionio publikacijų sąrašas Pubmed (MEDLINE) duomenų bazėje. Prieiga internete https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Macionis+v

 

Gyd. V. Mačionio kai kurių rekonstrukcinių operacijų video. Prieiga internete https://www.youtube.com/channel/UCh3V21naLYyfJldQybBZpIg

Peržiūros: 812

Komentarai   

0 # sveikas protas 2018-08-14 21:04
Santaros klinikos tarsi kremlius, ir niekas nedrįsta net pagalvoti kas kremliaus caras. Puikus straipsnis, ir ačiū LL kad supažindino skaitytojus su realybe
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti