Metas visuomenei spręsti teisėjų korupcijos klausimus

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.50 (2 Votes)

 

LIETUVOS VISUOMENĖS TARYBOS ORGANIZACINIS KOMITETAS 

LR Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui 

Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius, el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

 

PAREIŠKIMAS 

Dėl būtinumo kreiptis į LR Teisėjų Tarybą dėl TEDK nuostatų tobulinimo 

2018 m. liepos 19 d. 

 

Teisingumo vykdymas demokratinėje visuomenėje įmanomas tik tada, kai teismas yra nepriklausomas, objektyviai ir nešališkai sprendţiantis visuomenės konfliktus. 

Teismų nepriklausomumas pagal Visuotinę ţmogaus teisių deklaraciją suprantamas kaip valstybės pareiga  uţtikrinti,  kad  niekas  nesikištų  į  teisingumo  vykdymo  procesą,  tuo  pačiu  įpareigojant  teisėją nepasiduoti bet kokiai įtakai. Tačiau Lietuvos teismų ir kitų valstybės institucijų veiklos praktika rodo, kad Lietuvoje teisėjo nepriklausomumas daţnai suprantamas ir aiškinamas ne kaip jo pareiga priešintis galimam ar daromam poveikiui, o kaip jo absoliuti teisė būti nekontroliuojamam, nagrinėjant bylą ir priimant  joje  sprendimą  veikti  išimtinai  savo  nuoţiūra  niekam  uţ  tai  neatsiskaitant  ir  savo  priimto sprendimo neprivalant paaiškinti.  

Toleruojant  tokį  teisėjo  nepriklausomumo  suvokimą  sudaromos  idealios  sąlygos  teisėjo  priklausomybei nuo asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi ir galimai darančių teisėjams įtaką tikslu gauti reikalingą verdiktą. Pavyzdţiai rodo, kad nagrinėdami bylas teisėjai daţnai neklauso įstatymo, piktnaudţiauja savo suabsoliutinta diskrecija pasirinkti procesinę poziciją, vertinti įrodymus, spręsti dėl jų reikšmingumo, ignoruoja savo pareigą uţtikrinti bylos šalių teises ir valstybės interesus, būti nešališkais, vadovautis sąţiningumo principais, nusišalinti nuo bylos, kai yra aiškios prieţastys nepasitikėti teisėju. Be tinkamo teismo proceso teisingas teismo sprendimas neįmanomas, taigi – tais atvejais teisėjai ignoruoja savo  pareigą  vykdyti  teisingumą  ir  priima  akivaizdţiai  neteisingus  sprendimus,  nors  Konstitucinis Teismas  yra  išaiškinęs,  kad  (cituojama):  „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandţio 10 d. nutarimai). 

Kokios prieţastys skatina teisėjus taip elgtis – ar suinteresuotų asmenų įtaka, nesąţiningumas, ar profesinė nekompetencija, šiame kontekste nėra svarbiausia – svarbu tai, kad jie, nevykdydami teisingumo paţeidţia Teisėjų etikos kodekso reikalavimus ir diskredituoja Lietuvos teisėjo vardą.  

Teisėjų taryba turėtų bausti nusikaltėlius teisėjus, kurie deklaruoja : "Mano nuomonė svarbiau už įstatymą"

 

Paminėtų  reiškinių  pasekmės  –  visiškas  pasitikėjimo  teisingumu  Lietuvoje  praradimas.  Pasakyti, kad  pasitiki  teismais  gali  tik  nedidelė  dalis  tų,  kurie  su  teismais  niekada  nebuvo  susidūrę.  2012  m. „Vilmorus“ atliktų apklausų duomenimis, teismais pasitikėjo tik 16,33, o nepasitikėjo 44,79 proc. šalies gyventojų, o 2013 m. atlikus kitą tyrimą, pasitikinčių teismais mūsų šalyje jau buvo 75,3 proc., o nepasitikinčių – vos 14 proc.  

Iš to darytinos išvados, kad panaudojus skirtingas metodikas galima gauti kardinaliai skirtingus tyrimų  rezultatus,  tad  aišku,  kad  tokių  tyrimų  rezultatais  vadovautis  negalima.  Kiekvienam  protingam ţmogui turėtų būti aišku, kad nėra jokio realaus pagrindo tikėti pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse pasirodţiusia nuomone, neva teismų sistemoje įvyko lūţis, ir visuomenė staiga pradėjo  pasitikėti  teismais.  Realų  pasitikėjimo  Lietuvos  teismais  ir  teisingumu  lygį  parodo  emigracijos mąstai. Jei kaţkas manytų, kad emigracijos prieţastys - maţi atlyginimai ir augančios kainos, tai pasakytina,  kad  visas  ekonomines problemas galima  būtų išspręsti jei  valstybėje  būtų teisingai  sprendţiami interesų  konfliktai,  t.y.,  vykdomas  ne  formalus,  o  realus,  veiksmingas  ir  greitas  teisingumas.  Būtent TEISINGUMAS,  o  ne  formalus  verdikto  surašymas,  paţeidţiant  pareigą  jį  motyvuoti  ir  nemąstant apie jo sukeliamas pasekmes. 

 

 

Turime realią problemą  

Norėtųsi tikėti, kad valstybę valdantys pareigūnai supranta, jog kovoti su šia problema reikia realiais protingais veiksmais, o ne skelbiant iš esmės neteisingą informaciją, kad visuomenės pasitikėjimas teismais staiga nepaprastai išaugo ir patiems bandant tuo patikėti. 

Aukščiau minėtų reiškinių prieţastys – įstatymiškai įtvirtinta visiška teisėjo neatsakomybė už savo veiksmus vykdant pagrindines jam patikėtas funkcijas, t.y., uţ jo procesinį elgesį ir priimtus sprendimus. Paţymėtina, kad tragišką situaciją Lietuvoje teisingumo vykdymo srityje lemia ne tik teisėjų asmeninės  charakterio  savybės  ar nepakankamas  moralinių  bei  etinių  vertybių  suvokimas, tokią  padėtį sąlygoja neteisingas teisėjų ir teismų veiklos principus reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir/ar supratimas. Jeigu Jungtinių Tautų priimti Pagrindiniai teismų nepriklausomumo principai, apibrėţiantys teisėjo galias byloje, nustato, jog teisėjai bylas nagrinėja „nešališkai, vadovaudamiesi faktais ir įstatymais“, 

tai LR įstatymai leidţia teisėjui įrodymus vertinti pagal savo „vidinį įsitikinimą“ ir pačiam spręsti kuriuos įrodymus  į  bylą  imti,  o  kuriuos  blokuoti,  kad  paprasčiau  būtų  priimti  reikalingą  sprendimą  ar  nuosprendį. Paprastai kalbant, daţnai verdiktai bylose gimsta ne iš bylos medţiagos ir teisingo jos įvertinimo,  o  bylos  medţiaga  sąmoningai  kurpiama  ir procesas  vedamas taip,  kad  iš  anksto žinomas  vienai bylos šaliai palankus verdiktas pašaliniam stebėtojui atrodytų kuo labiau logiškas ir teisingas.  

Ţinoma, įstatymas skelbia, kad tas teisėjo „vidinis įsitikinimas“, kuris pagal LR įstatymus yra lemiamas faktorius  bet kurioje  byloje,  turi  susiformuoti  objektyviai  ir nešališkai  ištyrus  bei  įvertinus  visus 

surinktus įrodymus, o teismo sprendimas, nutartis ar nuosprendis privalo būti motyvuoti. Praktikoje labai dažnai yra atvirkščiai – vienai kaţkuriai šaliai nenaudingus įrodymus teisėjai „pamiršta“, galutinį savo  sprendimą  besąlygiškai  grindţia  tendencingai  iškraipytais  tos  šalies,  kurios  naudai  priimamas sprendimas ir jos kviestų liudytojų (tame tarpe artimiausių giminaičių) parodymais ir/ar paties teismo 

prasimanytomis aplinkybėmis. Yra net nuosprendţių baudţiamosiose bylose, kur teisėjai apkaltinamąjį nuosprendį  pagrindţia  įrodymais,  akivaizdţiai  paneigiančiais  kaltintojų  nurodytas  aplinkybes,  kurių pagrindu surašytas kaltinimas, t.y., juodą pavadina baltu ir atvirkščiai. Dėl nenaudingų įrodymų apskritai nepasisakoma.  

Antras  svarbus  klausimas  teisingumo vykdyme  –  procesas.  Nė  vienas  galutinis  teismo  aktas negali būti laikomas teisėtu, jei nagrinėjant bylą nebuvo užtikrintas tinkamas teismo procesas. Tuo tarpu šiandien Lietuvos teisėjas leidţia sau nepasyti kaltinamojo teisių, paskelbti teismo posėdį neviešu neesant tam jokio pagrindo, būti akivaizdţiai šališku, ignoruoti savo pareigą nusišalinti esant aiškioms įstatyme numatytoms aplinkybėms, daryti bet kokius kitus procesinius paţeidimus ir jam užtai niekaip nereikės atsakyti. Dar daugiau – į tokius faktus nereaguoja ir to teismo Pirmininkas. 

Taigi,  egzistuojant tokiems  reiškiniams  yra  aišku,  kad  teisėjų  nepriklausomumas neuţtikrinamas, jie yra visiškai priklausomi nuo asmenų, siekiančių gauti palankų verdiktą. Akivaizdu, kad tokia teisėjo veikla su teisingumo vykdymu nesuderinama ir kertasi su Teisėjų etikos kodekso reikalavimais, tačiau daugeliu atveju tai nesutrukdo priimti reikalingus sprendimus, o aukštesnės  instancijos teismui  – dėl asmeninio  suinteresuotumo ar dėl  geresnės  statistikos pridengti  kolegų  „darbus“  arba  kaip  išsireiškė jos Ekscelencija LR Prezidentė D.Grybauskaitė - „išskalbti mundurus“. 

Teisėjo atsakomybė - būtina jo nepriklausomumo sąlyga  

Buvęs Europos teismų tarybų tinklo prezidentas, Jungtinės Karalystės Teisėjų tarybos narys Geoffrey Vos pabrėţė, kad teisėjai savo nepriklausomumą turi uţsitarnauti kokybišku, nepriekaištingu darbu ir tik įrodę, kad atliktas darbas iš tikrųjų buvo kokybiškas. Nėra nepriklausomumo be atskaitomumo. Pagal Lietuvos įstatymus uţ blogus darbus teisėjas niekaip ir niekuo neatsako. LR Teismų įstatymo 47 str. nuostata, kad LR Generalinis prokuroras gali pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų galimai padarytų nusikalstamų veikų yra tik teorinė prielaida, akivaizdţiai kertasi su to paties įstatymo 3 str. 4 d., (Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo), tad vienintelė numatyta reali teisėjų drausminės atsakomybės realizavimo priemonė yra drausmės byla teisėjui, kurios iškėlimo klausimą sprendţia Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK). Nuo to, ar pakankamai principingai ir sąţiningai dirba šita komisija, priklauso būti ar nebūti teisėjų savivalei. Tai, kas aukščiau išdėstyta, patvirtina ir LR Prezidentės D. Grybauskaitės pozicija (cituojama): „Netinkamas teisėjo elgesys pakerta žmonių tikėjimą teisingumu ir žemina visą valstybės autoritetą. Teisingumą vykdyti gali tik profesionalūs ir dori žmonės. Todėl tik principingas pačių teismų ir teisėsaugos požiūris į savo darbą gali padidinti visuomenės pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema“ 

http://www.pranesimai.elta.lt/news/public_view/66412 

 

 

Tačiau yra konkretūs pavyzdţiai, kai TEDK atsisako kelti drausmės bylas teisėjams, akivaizdţiai ir šiurkščiai  nusiţengusiems  įstatymų  reikalavimams,  t.y.,  paţeminusiems  teisėjo  vardą,  (pavyzdţiui D.Grizickas,  A.Rimkevičius,  E.Tamašauskas,  D.Burdulienė,  S.Vilutienė,  L.Jachimavičius,  G.Koriaginas, kt.). Taip vyksta dėl kelių prieţasčių:  

1) piktnaudţiavimas teisėjo nepriklausomumo sąvoka ir iškreiptas jos aiškinimas;  

2) Komisijos nuostatų paţeidimai sprendţiant bylos iškėlimo klausimą;  

3) netinkamas Komisijos darbo reglamentavimas. 

 

Drausmės  bylų  teisėjams  iškėlimo  klausimus,  taigi  ir  teikimo  nagrinėjimo  klausimus  sprendţia Komisija, tai yra vienas iš jos uţdavinių - nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams (nuostatų 6.1 p.).  Komisija,  išnagrinėjusi  teikimą  dėl  drausmės  bylos  iškėlimo,  gali  atsisakyti  iškelti  drausmės  bylą teisėjui, jei nėra nustatyta drausminės bylos iškėlimo pagrindo (35.2). Tačiau Nuostatų 22.3.1 punktas leidţia Komisijos pirmininkui, vienam, be komisijos, neatlikus jokių kitų veiksmų informuoti teikimą pateikusį  asmenį  apie  teikimo  nenagrinėjimą,  jeigu  (cituojama): teikime nurodytų aplinkybių, susijusių su teismo procesine ar kita veikla, tyrimas aiškiai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme įtvirtintą teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą.  Kuo  remiantis  vienas  Komisijos  primininkas  nustato  tokias (aiškias) aplinkybes, jei pagal LR Teismų įstatymą (85 str. 1 d.) klausimą dėl bylos iškėlimo turi spręsti Komisija, neaišku. Todėl būtina keisti Komisijos nuostatus, juose nustatant ne Komisijos pirmininko, o Komisijos pareigą atsisakant nagrinėti teikimą NE nurodyti nuostatų punktą, sakantį kada Komisijos pirmininkas  informuoja  pareiškėją  apie  teikimo  nenagrinėjimą,  o  aiškiai  motyvuoti,  kodėl  konkrečiu atveju  laikoma,  kad  nurodytų  aplinkybių  tyrimas  aiškiai  paţeistų  teismų  ir  teisėjų  nepriklausomumo principą. Kitaip yra neribotos galimybės piktnaudţiauti Nuostatų 22.3.1 punktu. Šis nuostatų punktas (22.3.1)  naikintinas,  nes  prieštarauja  LR  Teismų  įstatymo  85  str.  nuostatoms.  Konstatuoti  teikimo (ne)priimtinumą  galima  tik  išnagrinėjus  teikimą  komisijos  posėdyje  ir  priimant  sprendimą  dėl  bylos iškėlimo (nuostatų 35.2 p.). 

Komisijos nuostatų 23 p. nustato, kad teisėjo paaiškinimo galima pareikalauti tik jau nusprendus nagrinėti teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo Komisijos posėdyje. Pats sprendimas nagrinėti teikimą Komisijos posėdyje ar ne, negali būti įtakotas teisėjo paaiškinimų. Tačiau turime pavyzdį, kai 2017-10-10 Komisijos Pirmininko pasirašytu raštu nr. 17P-210- (7.4.8), kuriame išdėstyti visiškai neatitinkantys tikrovės teiginiai, akivaizdţiai perrašyti iš gauto teisėjo A.Rimkevičiaus pasiaiškinimo, pareiškėjas buvo informuotas, kad gavus teisėjo paaiškinimą, jo (pareiškėjo) teikimas dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui nebus nagrinėjamas (priedas 3). Akivaizdu, kad šis sprendimas priimtas vadovaujantis melagingais teisėjo paaiškinimais, o ne faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis pareiškėjo 2017-07-07 teikime (pridedamas teikimas su priedais ir teisėjo paaiškinimas). Taigi - šiuo atveju sprendimas dėl bylos iškėlimo buvo priimtas paţeidţiant TEDK reglamentą ir šališkai - vadovaujantis ne teikimo argumentais, o teisėjo paaiškinimu, kuriame pateikti melagingi duomenys, įtakoję Komisijos pirmininko sprendimą. 

Nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis grindţiama išvada, kad iš esmės vienintelė institucija valstybėje, turinti realius įgaliojimus realizuoti teisėjų atsakomybę, neveikia. Tokiu būdu, vietoj TEK paţeidimų išaiškinimo, atskleidimo, šis teismų savivaldos organas atlieka priešingą funkciją – šiuos paţeidimus slepia. Tokiu elgesiu Komisijos pirmininkas skatina teisėją būti nesąţiningu ir pasinaudoti nebaudţiamumu, taigi – jo priklausomumą nuo suinteresuotų bylos šalių įtakos.  

2018-06-25 Teisėjų tarybos posėdyje Taryba išklausė Aldonos Onos Meilutytės pareiškimą, kuriuo ji  prašė  panaikinti Teisėjų  tarybos  patvirtintų  TEDK  nuostatų  42  straipsnį  (priedas  5).  Palaikome  šį prašymą ir sutinkame su jo argumentais. Teisėjų taryba negali toleruoti praktikos, kai nagrinėjant bylas teisėjai tyčia paţeidţia įstatymus, tačiau teismų savivalda į tai nereaguoja, laikydama, kad jeigu teisėjų priimtas sprendimas nepanaikintas instancine tvarka, tai teisėjų savivalės nagrinėjant bylas niekas visoje valstybėje neturi teisės stabdyti, nes tuo bus paţeistas teisėjų nepriklausomumas, įtvirtintas Konstitucijoje. Kaip minėta, pavojus pasiduoti įtakai teisėjui išnyksta paskelbus verdiktą ir jo atliktus veiksmus bei  priimtą  sprendimą  tada  ne  tik  galima,  bet  būtina  vertinti.  Kitaip  įtvirtinamas nebaudţiamumas, kas tolygu laisvei pasiduoti įtakai, kuria teisėjas gali pasinaudoti. Tada teisėjas yra priklausomas.  

Taip pat naikintinas Nuostatų 35.5 p., leidţiantis atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei praėjo daugiau kaip treji metai nuo teisėjo veikos, kuri sudaro drausmės bylos iškėlimo pagrindą.  Teisėjų taryba negali toleruoti spragų TEDK veikloje ir jos reglamentavime, nes kaip minėta, šiuo metu tai yra vienintelė institucija, galinti ir privalanti realizuoti teisėjų atsakomybę. 

Bangaloro teisėjų elgesio principų Įţangoje teigiama: „Principai iš anksto numato, kad teisėjai už savo elgesį yra atskaitingi tam tikroms nepriklausomoms ir nešališkoms institucijoms, įsteigtoms teisminių standartų apsaugai“.  

Dabartinis TEDK reglamentavimas toleruoja ne tik principą, kad „teisėjus teisia teisėjai“, bet ir įteisina vieno asmens (Komisijos pirmininko) filtrą teikimams dėl drausmės bylų teisėjams iškėlimo ir galimybę tam vienam asmeniui savo sprendimų nemotyvuoti. Tai nesuderinama su teisingumo sąvoka ir TEDK pagrindinėmis funkcijomis. 

Bangaloro teisėjų elgesio principų skyrius „Nepriklausomumas“ numato, kad „(1.6)Teisėjas turi rodyti gerą pavyzdį ir skatina aukštų teisėjo elgesio standartų įgyvendinimą, siekdamas sustiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais, kuris yra svarbus teisėjų nepriklausomumo apsaugos pagrindas“. 

Dabartinis TEDK reglamentavimas ir Komisijos neveikimas leidţia teisėjui nesivadovauti nurodytomis nuostatomis, nesusimąstant apie visuomenės pasitikėjimo teismais praradimo pasekmes.  

Bangaloro teisėjų elgesio principų skyrius „Įgyvendinimas“ nustato: „Teismų sistemos institucijos turėtų priimti veiksmingas šių principų įgyvendinimo priemones, jeigu šios priemonės dar nėra patvirtintos“. 

Teisėjų tarybos 2017 m. sausio 27 d. nutarime Nr. 13P-13-(7.1.2), kuriuo patvirtintos Teisėjų tarybos 2017–2020 metų strategines veiklos kryptys, be kita ko, teigiama „Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Siekiant tinkamai vykdyti Teisėjų tarybai pavestas funkcijas, būtina peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktus, susijusius su teisėjų nepriklausomumo užtikrinimu, kryptingai  ir  nuosekliai  siekti  teismų  autoriteto  stiprinimo  bendraujant  su  konstituciniais  partneriais,  formuojant  valstybės biudžetą, operatyviai ir nuosekliai reaguoti į teisėjų nepriklausomumui kylančias grėsmes, palaikyti glaudų bendradarbiavimą su teismais, siekiant identifikuoti ir spręsti kylančias problemas ir iššūkius“.  

Vadovaujantis išdėstytu, būtina  

1) Panaikinti TEDK nuostatų 22.3.1 p., 35.5 p., 42 p.; 

2) pakeisti Nuostatų 35.2 p. ir jį išdėstyti taip: „atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei nėra nustatyta 

drausminės bylos iškėlimo pagrindo, tokį sprendimą aiškiai ir konkrečiai motyvuojant, kodėl Komisijos nuomone tei-

kimo argumentai tokio pagrindo nesudaro. Šiuo atveju paminėjimas, kad sprendimas priimtas vadovaujantis kuriuo 

nors Nuostatų punktu, nelaikomas motyvu“; 

3) TDEK nuostatus pataisyti kaip įmanoma greičiau. 

Todėl prašome kreiptis į Teisėjų Tarybą dėl nurodytų veiksmų atlikimo. 

Pridedama: 

1.  2017-07-07 pareiškimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai; 

2.  2017-07-29 patikslinimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai;  

3.  2017-10-03 teisėjo pasiaiškinimas; 

4.  2017-10-10 Komisijos Pirmininko raštas nr. 17P-210- (7.4.8); 

5.  Aldonos Meilutytės pareiškimas Teisėjų Tarybai dėl TEDK nuostatų 42 p. panaikinimo. 

 

LVT teisingumo darbo grupė  

el.p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.    Kęstutis Eiva 

          Tauras Jakelaitis 

          Zigmas Vaišvila 

Aurimas Driţius 

LVT Organizacinis komitetas 

el.p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.    Eugenijus Paliokas 

 

 

 

 

 

M.K.Čiurlionio g. 13-5b, Vilnius 

Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

www.lietuvosvisuomenestaryba.lt 

 

Peržiūros: 1517

Komentarai   

+10 # Munas Launis 2018-07-19 21:26
„Paţymėtina, kad mūsų nesąţiningi teisėjai, piktnaudţiaudami akivaizţiu savo nebaudţiamumu daţnai savo nuoţiūra leidţia sau akivaizdţiais paţeidimais neuţtikrinti dorų sąţiningų ţmonių teisių, savo nuosprendţius baudţiamosiose bylose grindţia įrodymais, akivaizdţiai ţeminanšias sąţining teisėjo vardą, pavyzţiui – neuţtikrina tinkamo ţalos nustatymo“ – Pabrėţė didţiai gerbiamas Driţius.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+11 # vladas lukosevicius 2018-07-20 02:27
AČIU KGB prostitutei Grybauskaitei kuri sukūrė tokią teisėsaugą ir teismų sistemą.
Į Konstitucinio teismą paskiria kyšininką Greičių , kuris neteisėtai ėjo Aukščiausiojo teismo pirmininko pareigas Lansbergio nurodymu beveik du metus pasibaigus kedencijai .
Apeliacinio teismo pirmininku paskyrė A. Valantiną ,,,, žudikų bendrininką , kurio anksčiau vadovaujamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismas išsuko nuo baudžiamosios atsakomybės vaikpisį A. Sadecką . Dabar su Grybauskaitės protekcija paskirtas vadovauti Apeliaciniam teismui .
O dabar L. Braždienę paskiria apygardos teismo vadove , kurios anksčiau vadovaujamas Vilniaus apylinkės teismas dangstė pedofilus ir sunkius nusikaltimus prieš mažamečius vaikus.
KO VERTI TOKIŲ TEISMŲ NUOSPRENDŽIAI ,,, KURIEMS VADOVAUJA VAIKPISIŲ , ŽUDIKŲ , AFERISTŲ BENDRININKAI ?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Atas 2018-07-21 22:47
Kokia šauni nusikaltėlių grupė, dabar su kostiumais, kitu laiku prisidengusi teisėjų mantijomis!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # giltinė 2018-07-30 10:57
Visi šalies lesbopedofilai - vienykitės. Ateinu :-x
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti