Teisėjas R.Švirinas čempionas vienu nuosprendžiu nuteisė net 15 nekaltų žmonių

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)

Teisėjas R.Švirinas – čempionas – vienu nuosprendžiu nuteisė net 15 nekaltų žmonių

 

Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija išsigando visuomenės nuomonės ir išteisino visus 15 žmonių, kuriuos įvairiomis bausmėmis buvo nuteisusi garsioji Kauno apygardos teismo kolegija ( pirmininkas Rimas Švirinas (nuotr. viršuje),

teisėjai Algirdas Jaliniauskas (nuotr.)

ir Viktoras Preikšas“.

 

Kaip žinia, Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo toks : 

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusiklatimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus (nuotr. viršuje) apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (teisėjas Gintautas Kaulakis) 2016 m. spalio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, Garliavos šturmo stebėtojai pripažinti kaltais pagal LR baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir jiems paskirtos tokios pinigines baudos: K.Dudėnui - 180 MGL (6778,80 Eur) bauda, T.Januševičiui, Ž.Bulotui, A.Arnauskui,  Erikui Kuktai, R.Urbelienei, Ž.Paškevičiui, S.Gudynui, E.Staliūnui, G.Aidukui, G. Okuniui po 150 MGL (5649 Eur), G.Knapkienei, A. Balčiūnei, S.Tamuliui po 100 MGL (3766 Eur), M.Morkevičiui - 20 MGL (teismas atsižvelgė, kad tuo metu jis buvo nepilnametis)

2017 m. spalio 31 d. posėdyje, suteikus paskutinį žodį kaltinamiesiems, S. Tamulis teismui pasakė: „Jei mane nuteisite, prašau savo nutartyje labai aiškiai išdėstyti, už kokias veikas esu nuteistas“.

 

Šioje byloje visi teismo sprendimai ir nuosprendžiai neatitinka tikrovės, yra melagingi - pvz., teismas nusprendė, kad advokatas Černiauskas nenešė mergaitės

 

 

Teismas taip pat nustatė, kad banditai policininkų uniformomis nemušė gulinčių pensininkų, taikydami į tarpkojį. Viso to teismai nenustatė. Todėl jie vieninteliai ir gali "objektyviai vertinti įrodymus"

 

Aušrinė Balčiūnė šį nuosprendį pakomentavo taip:

Taigi, skaitau teismo nuosprendį ir viliuosi, kad teisėjų kolegija bus labai aiškiai ir sąžiningai indentifikavusi kiekvieno asmens padarytą veiką, pagrįstą labai aiškiais ir  neginčijamais įrodymais, to tikėjosi ne tik teisiamieji, bet ir  advokatai, įsitikinę, jog ši baudžiamoji byla iškelta už administracinės teisės pažeidimus.

Iš nuosprendžio: „nors visi išteisintieji neprisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK 231 straipnio 2 dalyje, tačiau jų kaltę patvirtina žemiau aptartų įrodymų visuma“. Skaitau „aptartų įrodymų visumą“, o tai yra liudytojų parodymai - juose S.Vaicekauskienė, G. Didžbalienė, E.Talailienė, R.Oželis, M.Gušauskas, D.Žukauskas, M.Kabašinskas, V.Rusakas, A.Nemand, D.Zlatkus, I.Visalga, S.Mataitis, V.Korobov, B.Bulanovas, S.Kolesnikov, R.Venskus, S.Kinderevičius, A.Miknevičius, R.Meškauskas, S.Mataitis, A.Meilus, E. Žiška, E.Pakutka, R.Ūksas, S.Santarovič teigia, kad  2012-05-17 prie namo Klonio gatvėje 5 stovėjo visa minia žmonių, kurie rėkavo, giedojo himną, dainavo, triukšmavo, stumdėsi, buvo susispietę apie namo terasą, kalbėjo maldas, gestikuliavo, keikėsi, buvo susispaudę, nenorėjo praleisti, buvo susibūrę, buvo neklusnūs, sudarė spūstį, neprasiskyrė, kai kurie užgauliojo antstolę, laikėsi vienas kito, tupėjo, trukdė antstolei praeiti, šaukė praleisti antstolę ir pan... Kai kurie pareigūnai liudijo: ištraukiau iš minios kažkokį vyrą, ištraukiau iš minios kažkokią moterį, tačiau teismo salėje neatpažino nei vieno žmogaus, tik  antstolė įsidėmėjo K.Dūdėną. Daugelis liudytojų savo parodymuose paliudijo ir, kad žmonės antstolę praleido, jie nematė, kad antstolė būtų  kaip nors stumdoma ar žalojama. 

Taigi, visi šie parodymai buvo ne apie konkrečių 15-os teisiamų asmenų elgesį, o apie visus ten susirinkusius šimtą,  gal ir daugiau žmonių, apskritai. Tai, kurie dabar yra kurie? 

Iš nuosprendžio: „Išteisintųjų kaltę patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga“: 

- „Iš byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno S.Mataičio 2012-05-17 matyti, kad įraše užfiksuoti susibūrę asmenų grupėje ties namo įėjimu ir susiglaudę, nepasišalina, susikabinę rankomis kaltinamieji K.D., Ž.B, M.M, S.T., T.J. bei kiti asmenys: R.Čiegis, P.Stonys, A.Tamulis, R.Radišauskas užstoję antstolei ir policijos pareigūnams praėjimą link namo. Dalis jų susiglaudė, susikabinę rankomis, nepkaklūsta antstolės ir policijos reikalavimams pasitraukti, nepasišalina“. Tačiau pastarieji keturi asmenys už tą patį elgesįnubausti tik administracinėmis bausmėmis. 

- „Iš byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno A.Meilaus 2012-05-17 matyti, kad įraše užfiksuoti žmonių grupėje priešais namą kaltinamieji S.G., K.D. Ž.B., Ž.P., E.S., M.M., T.J., A.A., E.K., R.U. bei kiti asmenys: J.Valiušaitis,  P.Stonys, J.Vaikšnoras, V.Stončius, D.Bulotienė“. Pastarieji taip pat nubausti tik administracine tvarka. Nors jie visi, pabrėžiu visi, kaip nuosprendyje išdėstyta: „triukšmauja, kai kurie susikibę rankomis, susiglaudę, nepasitraukia, nepasišalina nuo įėjimo antstolės  ir pareigūnų reikalavimu“.

- „Iš byloje esančio vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūno T.Juozapavičiaus 2012-05-17 matyti, kad vaizdo įraše užfiksuoti priešais namo įėjimą žmonių grupėje stovintys asmenys, tarp jų katinamieji E.K., T.J., G.A., M.M., S.G, G.O., Ž.B., Ž.P., A.B., K.D., bei kiti nustatyti asmenys D.Stonys, D.Bulotienė, A.Zadoržnij, V.Milevičienė, J.Vaikšnoras, V.Stončius, R.Čiegis, R.Radišauskas.  Visi šie asmenys buvo policijos pašalinti iš žmonių grupės priešais namą ir išvesti“.  Ir vėl tas pats – nors pats teismas traktuoja, kad visi elgėsi vienodai, tačiau paskutiniai aštuoni nubausti tik administracine tvarka. 

Toliau iš esmės viskas kartojasi - E.Žiškos, E.Pakutkos, R.Ūkso, S.Santarovič darytuose vaizdo įrašuose tas pats - Kauno apygardos teismas įvardija apie žmonių grupėje esančių ne tik kaltinamųjų, bet ir nubaustųjų administracinėmis baudomis bei kitų asmenų vienodai atliekamas, analogiškas veikas. Tačiau, teismas šią filmuotą medžiagą vertina kaip įrodymą, kuris įrodo, kad vieni asmenys – nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o kiti – trukdė antstolės veiklai. Todėl vieni ir buvo nubausti administracine tvarka, o kitiems iškeltos baudžiamosios bylos.  Teismas sako: „Šie vaizdo įrašai, kuriuos prokuroras pagrįstai įvertino kaip pagrindinius išteisintųjų kaltės įrodymus, paneigia išteisintųjų parodymus“. 

Toliau dar įdomiau:

 

„...Antstolė prisistatė, pranešė, kad bus vykdomas teismo sprendimas perduoti vaiką motinai ir prašė netrukdyti tai padaryti ir leisti praeiti prie namo, tačiau žmonės nepraleido praeiti iki namo durų. Tada policijos pareigūnai balsu ir per garsiakalbį prašė žmonių atsitraukti, padaryti praėjimą prie namo, žmonės buvo perspėti kad vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus....“ Galvojau, kad gal būt neteisingai supratau, kas turima omeny kalbant apie garsiakalbį, tačiau toliau tekste randu dar vieną įdomų sakinuką: „Kaip patvirtino ir aukščiau aptartų vaizdo įrašų duomenys, pareigūnas R.Oželis per garsiakalbį pasakė, kad trukdymas vykdyti teismo sprendimą bus laikomas nusikalstama veika, šis tekstas aiškiai girdimas. K.Dūdėnas stovi netoli, be to kitus šio pareigūno žodžius jis teigė girdėjęs, todėl darytina išvada, jog ir įspėjimą apie atsakomybę žinojo“. Tai suglumino. Peršasi mintis, kad tekstas tarsi tyčia suveltas taip, jog atrodytų, kad žmonės kuo aiškiausiai girdėjo jiems antstolės bei pareigūnų duodamus nurodymus, nes buvo kalbama per garsiakalbį, iš arti. O ir nutartyje ne vieną kartą pabrėžiama, kad  žmonėms „R.Oželis yra matomas ir gerai girdimas“.  Apie faktą, kad iš tiesų garsiakalbis skambėjo už gerų 20 metrų policijos automobilyje ir įjungtas vėliau – net neužsimenama. Ir todėl teismas daro išvadą, visa, himną giedanti ir „Lietuva“ skanduojanti, minia gerai turėjo girdėti, kas jiems sakoma. O mintis, kad taip sako, dar ir todėl, kad žiūrėdami įrašą, padarytą arti perspėjimus sakančio žmogaus, jie, t.y. teisėjai, iš tiesų viską gerai girdi, išvis trikdo -  juk teismas turėjo išsiaiškinti ar teisiamieji tuo nurodymus realiai girdėjo.... Įrodymų, panaigiančių kaltinamųjų žodžius, jokių nenustatyta.

Pasak teismo, tų penkiolikos asmeninę kaltę įrodo jų nenuoseklūs parodymai: „Kiti išteisintieji taip pat buvo nenuoseklūs savo parodymuose, visi teigė, kad negirdėjo pareigūnų perspėjimų pasitraukti, netrukdė antstolei praeiti link namo durų, su ja kontaktų neturėjo, jos nelietė, nestumdė, nei jai nei policijos pareigūnams užgaulių žodžių nesakė, todėl nesuprato, kodėl būtent jie buvo ištraukti iš minios ir sulaikyti, tačiau tuo pačiu visi nurodė, kad ant praėjimo ir prie įėjimo į namą žmonių buvo daug, visi stumdėsi, kai kurie stovėjo susikibę rankomis, žmonės patys nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų antstolė ėjo kartu su policijos pareigūnais, ir jie (išteisintieji) suprato, kad reikia pasitraukti ir praleisti antstolę, tačiau nebuvo kaip, nes buvo spūstis“. Taigi, tai, kad išteisintieji savo parodymuose tuo pačiu liudijo, kad jie netrukdė anstolei ir, kad prie namo buvo spūstis, tai  ir įrodo jų kaltę. Nes, teismas iš to  daro išvadą, kad būtent šitie žmonės ir buvo ... spūstis. Todėl ir buvo sulaikyti. Kas gali būti akivaizdžiau.. „Akivaizdu, tą patvirtina vaizdo įrašai, kad policijos pareigūnai, siekdami kuo operatyviau ir optimaliau įvykdyti savo pareigas, nuo praėjimo link namo ir jo durų pašalino labiausiai trukdžiusius asmenis, t.y. išteisintuosius, o kadangi visi buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, už tokius neteisėtus veiksmus ir niekas savanoriškai nesitraukė, jie buvo sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ – rašoma toliau. Bet juk sulaikyti buvo ir tie, kurie vėliau nubausti administracinėmis baudomis.

„Tai, kad kiti greta buvę asmenys nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, savaime nedaro išteisintųjų veiksmų nenusikalstamais, esant juose akivaizdžiai jiems inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių visumai“ – toliau dėsto Kauno apygardos teismo kolegija. - „Iš visų aptartų įrodymų matyti, kad visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys atliko panašius, praktiškai tapačius veiksmus – visi jie stovėjo minioje ant praėjimo į namą ir prie namo durų, paprašius antstolei pasitraukti nuo praėjimo, šių reikalavimų nevykdė, policijos pareigūnams pareikalavus nepakluso, trukdė antstolei praeiti ir ją praeinančią stumdė.... Įvertinus aptartą, darytina išvada, kad visiems išteisintiesiems kaltinimai suformuluoti pagal nustatytas faktines aplinkybes – jie visi bendrai atliko tapačius veiksmus, ir tokius išteisintųjų veiksmus kolegija vertina kaip smurto ir prievartos naudojimą ir tai negali duoti pagrindo išvadai, kad kaltinimai jiems nebuvo individualizuoti“ – tokiu būdu neva individualizuoja kaltinimus kiekvienam atskirai Kauno apygardos teismo kolegija. Tačiau juk administracinėmis baudomis nubausti – elgėsi lygiai taip pat. 

Perskaičius Kauno apygardos teismo nuosprendį, taip ir  nebesupratau, kurie čia įrodymai ką įrodo. Ar kaltinamųjų kaltę įrodo liudytojų duoti parodymai, kuriuose liudijama,  kad tą rytą stovėjo apie 100 žmonių ir visi bendrai kažką nusikalstamo veikė? Ar tie įrodymai su vaizdo medžiaga, kurioje pats teismas detalizuoja, kad prie namo stovinti žmonių grupė kai ką bendrai nusikalstamo veikė  - ne tik tie, kurie dabar teisiami, bet ir tie, kurie nubausti administracinėmis baudomis ir tie, kurie niekaip nenubausti. Ar vis dėlto „darymas bendrai“, tai  ir reiškia – „individualiai“? Ir kokiu būdu teismas atskyrė, kad vienodai besielgę žmonės – vieni nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, o kiti trukdė antstolio veiklai? Ar yra dar kažkas, kas slypi tarp eilučių, kažkas ką turime nuspėti, įsivaizduoti, suprasti? 

Man labai patinka kiekvieną šeštadienį, sekmadienį per Baltijos televiziją transliuojamas pagal dokumentinius kadrus sukurtas prancūzų serialas „Kas žudikas“. Jame tikri įvykiai, tikros istorijos, tikri teismai ir tikri nusikaltėliai bei aukos. Be galo įdomu žiūrėti, kaip dirba profesionalai – nagrinėjama kiekviena detalė, aplinkybė, kiekvienas įkaltis, įrodymas. Ir jame, jei kyla nors mažiausia, nors menkiausia abejonė dėl įtariamojo kaltės – jis išteisinamas. Nes įrodymų trūkumas, jų nepagrįstumas ar abstraktumas, vienareikšmiškai kalba įtariamojo naudai. Geriau išteisinti, nei nuteisti neteisingai. 

Čia gi viskas kažkaip atvirkščiai. Pagal tuos pačius, bendrus prokuroro R.Gailevičiaus kaltinimus - vieni žmonės nusikalto lengvai, o kiti sunkiai.  Ir nors kaltinimai suformuluoti visiems bendrai, tos pačios veikos buvo įvertintos skirtingai. Teismas net nesivargino konkrečiai detalizuoti kokius gi iš tiesų nusikalstamus veiksmus atliko kiekvienas išteisintasis atskirai. O turėtų, nes byla – juk baudžiamoji. Pagal teismą „bendrai“ tuo pačiu reiškia ir „individualiai“. Todėl už tuos pačius analogiškus veiksmus, žmonės ir buvo nubausti skirtingai. Ne bendrai. 

 

Aukščiausias teismas pakeitė „kolegų“ sprendimą

Aukščiausias teismas visus šiuos žmones išteisino, nurodęs:

Teismas, vertindamas elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys antstoliui vykdyti teismo sprendimą, privalo įvertinti atliekamų veiksmų pavojingumą ir įvykio kontekstą

2018-07-04

Trukdymas gali būti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliūtis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kišantis į atitinkamo pareigūno veiklą.

Teismai nustatė, kad asmenys, susibūrę į grupę turėdami tikslą kliudyti antstoliui priverstinai vykdyti teismo sprendimą – perduoti mažametę jos motinai, atvykę į mažametės buvimo vietą namo priekyje sustatė suolų eilę. Atvykus antstolei ir būdami įspėti, kad bus vykdomas teismo sprendimas, jie priešais gyvenamojo namo duris susikibę už rankų sudarė kliūtį antstolei patekti prie namo durų, kėlė triukšmą, šaukdami užgauliojo atvykusią antstolę ir ją lydinčius policijos pareigūnus; antstolės ir policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų pasitraukti nuo įėjimo į namą nevykdė. Be to, vienas iš asmenų spūstyje dar sugriebė antstolei už rankos, ją laikė neleisdamas eiti ir spaudė, šiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Taip asmenys aktyviais veiksmais trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą.

Pirmoji instancija visus penkiolika asmenų, kurie kliudė antstolei vykdyti teismo sprendimą, išteisino, o apeliacinė instancija nuteisė. Kasacinius skundus pateikė tik vienuolika asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) jų skundus patenkino. Jie išteisinti paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Dėl kitų keturių asmenų, nors jie nepateikė kasacinių skundų, LAT taip pat pasisakė. Trys asmenys išteisinti paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vienam asmeniui, kurio veiksmai skyrėsi nuo visų kitų (jis vartojo fizinį smurtą), paliktas galioti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis.

LAT pabrėžė, kad veikai kvalifikuoti reikšmingos faktinės aplinkybės teismų nuosprendžiuose nustatytos vienodai, tačiau skyrėsi jų teisinis vertinimas, jis ir nulėmė skirtingą įstatymo taikymą. Byloje kilo ginčas dėl BK 231 straipsnio 2 dalies sudėties požymių aiškinimo ir taikymo pagal nustatytas bylos aplinkybes. Pagal BK 231 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad bet kokiu būdu trukdė <...> antstoliui vykdyti teismo sprendimą panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo; trukdymas gali būti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliūtis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kišantis į atitinkamo pareigūno veiklą ar sudarant fizines kliūtis.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys antstoliui vykdyti teismo sprendimą, ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė antstolis, bet ir įvykio kontekstą. „Būtina atsižvelgti ir į tai, kokie subjektai atlieka trukdymo veiksmus: ar tai yra asmenys, kurių interesai yra tiesiogiai susiję su vykdomo sprendimo turiniu, ar tai yra kiti asmenys, į kurių interesus vykdomas teismo sprendimas tiesiogiai nėra nukreiptas. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo antstoliui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir norėtų taip veikti. Antstolio veiksmų teisėtumas ir jo pasirinktas teismo sprendimo vykdymo būdo adekvatumas situacijai taip pat yra svarbios aplinkybės vertinant jo veiklai trukdžiusio asmens veiksmų pavojingumą ir jo kaltės klausimą“, – nurodoma nutartyje.

Teisėjų kolegija sutiko su kasaciniuose skunduose nurodomais teiginiais, kad kaltinimas nuteistiesiems grindžiamas vieno asmens veiksmais, tinkamai neatskleidus jų konkrečių veiksmų ir indėlio į nusikalstamos veikos padarymą, neteisingai konstatuotas bendrininkavimas, dėl to netinkamai įvertintas atskirų asmenų veiksmų pavojingumas.

LAT pažymėjo, kad, išskyrus vieną asmenį, nė vienas iš kaltinime nurodytų asmenų jokio fizinio smurto nevartojo. Kaltinimas šiems asmenims dėl BK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo paremtas iš esmės tik pritarimu veiksmams, atliktiems to vieno asmens, kuris spūstyje sugriebė antstolei už rankos, ją laikė neleisdamas eiti ir spaudė, sukeldamas fizinį skausmą. Kiti asmenys, kuriems pareikštas kaltinimas, pagal bylos aplinkybes buvo išsiskirstę ir atitolę nuo antstolės įvairiu atstumu. Jokių duomenų, kad jie būtų buvę pažįstami ar būtų derinę veiksmus su asmeniu, kuris panaudojo fizinę jėgą, nėra.

Kaip nurodė teisėjų kolegija, buvimo minioje kartu su kitais faktas dar nereiškia visų pritarimo bet kokiems bet kurių asmenų, esančių minioje, staiga, be perspėjimo atliktiems trumpalaikiams veiksmams. Buvimas minioje, stovėjimas susikabinus rankomis gali būti vertinamas tik kaip bendras asmenų grupės veiksmas kiekvienam asmeniškai pritariant tik pačiam buvimui. Tačiau toks buvimas nereiškia pritarimo vieno asmens, kuris naudojo fizinę jėgą prieš antstolę, veiksmams; tokio asmens veiksmai buvo išimtinai asmeninio, vienašališko sprendimo pasekmė ir byloje nėra pakankamų duomenų, kad kiti buvę minioje apie juos būtų žinoję; nenustatyta, kad visi kaltinime nurodyti asmenys tikrai matė, girdėjo ir suprato antstolę sugriebusio asmens veiksmus; nepatvirtinta, kad jie tokiems veiksmams išreiškė pritarimą ir taip tapo smurtavusio asmens bendrininkais. „Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados apie susitarimą panaudojant smurtą trukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, <...> nenustačius bendrininkavimo požymio, pagal nustatytas bylos aplinkybes smurtą vartojus tik vienam asmeniui, kiti nuteistieji už šiuos veiksmus neturi atsakyti“, – nurodoma nutartyje.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad antstolė pasitelkė policijos pareigūnus teismo sprendimo vykdymui užtikrinti, kliūtims šalinti. Policijos pareigūnai teisėtai ir pagrįstai reikalavo, kad tiek nuteistieji, tiek kiti susirinkę asmenys kieme pasitrauktų, atlaisvintų priėjimą prie namo durų, netrukdytų antstolei praeiti ir vykdyti teismo sprendimą. Kieme susibūrę asmenys išreiškė savo priešišką nusiteikimą antstolės veiksmams, nesutikdami su vykdomo teismo sprendimo turiniu demonstraciniais veiksmais (šūksniai, giesmės, susikibimas už rankų ir kt.) siekė atkreipti antstolės dėmesį, atsižvelgti į tam tikros visuomenės grupės nuomonę dėl tokio sprendimo teisingumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į tai, kad antstolės vykdomas teismo sprendimas visuomenėje buvo itin jautrus klausimas, jis sukėlė prieštaringų vertinimų, grįstų skirtingais visuomeniniais, politiniais, socialiniais įsitikinimais. „Visi nuteistieji aiškiai nurodė, kad jie susirinko stebėti, kaip bus vykdomas sprendimas, tokius jų veiksmus lėmė ne siekis sutrukdyti antstolei, bet siekis išreikšti nepasitenkinimą teismo sprendimo turiniu, per protestą atkreipti visuomenės ir kartu antstolės dėmesį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokiuose asmenų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių“, ¬– pažymėjo kasacinis teismas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

 

Peržiūros: 1145

Komentarai   

+30 # joooo 2018-07-09 12:55
kas zmonems atlygins moraline skriauda?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+23 # bumeris 2018-07-09 13:00
svirinas su savo kompanija yra ne teisejai o nusikalteliai,bendrininkai visos klonio istorijos..
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+21 # IŠ KANADOS 2018-07-09 14:34
Siaubinga Lietuvos teisėsauga. Brangieji lietuviai, negrįžkit į tokią Tėvynę, kol nebus atstatytas TEISINGUMAS!!!!!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # yellowstone 2018-07-09 18:57
Так вот чекист, по имееющейся у меня на данный момент информации. Если с табой иметь какие либо дела, геммороя наберусь до конца жизни. Что получу в замен? 3 копейки и то хуй знает когда. Вот поэтому чекист мы с тобой НИКОГДА и ни о чём не договоримся.
------------
Ты конечно чекист можешь убить мои почки и я сдохну. Но от этого отнашение моё к тебе никогда не изменится.
----------
Для чего тебе это всё надо? ты просто натворил делов выше крыши и думаешь что я могу тебе чем то помочь. Но к сожилению я не хочу и не буду тебе ни с чем помогать.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Banditai su uniforma 2018-07-09 19:05
O jie nuteisė LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU? Tada viskas aišku - juos gi pastatė LR Prezidentas, kuris yra visiškai teisiškai glušas, todėl priima savus :o
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # paaiškinkite, 2018-07-09 19:39
kuo pasireiškė vienintelio nuteistojo smurtas
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # Atas 2018-07-09 23:09
Tai ko tam Švirinui neteisti nekaltų žmonių, juk jis gi už nieką neatsako!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # jeronimas 2018-07-10 15:47
15 Lietuvos pilieciu,kurie buvo tampomi lietuvisku teisingumu pavadintu teisine sistema,privalo kreiptis del moralines ir materialines zalos atlyginimo.Buvo priteista bendra suma 15 pilieciu virs 75 tukstanciu euru.Kiekvienam vidutiniskai virs 5 tukstanciu.Tad kiekvienam moralines zalos galima teistis uz tuos 6 metu isniekinimus ir kancias,sveikatos praradimus ,suma dauginant is 100,t.y. 500 tukst kiekvienam.Byla skambi ,zmones isniekinti garsiai ir visom imanomom priemonem.Dar privaloma zmonems priteisti ir materialines islaidas,nes teismai ir tardymai buvo vykdomi visoj Lietuvoj.Ir atskiras pareiskimas teismui turetu buti del smeizto ,melo ,nebutu dalyku viesinimo visuomeninemis priemonemis.Tai televizijos ir dienrasciai.Vien Lavaste su savo sukurtais is nebuties interviu ar komjaunuoles is komjaunimo laikrascio K rasytojos ,kuri savo rasinyje ne karta buvo nuteisusi siuos zmones,juos apsmeizusi,apkalbejusi,ir ,manau,teismus tiesiog suklaidinusi.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # jeronimas 2018-07-10 15:54
Tes. Sios ,mano negerbiamos ,"ponios" turetu buti nubaustos didziausiomis piniginemis baudomis atlyginant pilieciams padaryta moraline zala,bet ir patyrti tokia pat patycia,skausma,kancias,pazeminima ir issityciojima kaip patyre sie 15 pilieciu.Juk prezidente pasake seimo tribunoj,kad ivyko teisingumo proverzis?? Tad kiekvienas turi nelikti nenubaustas pagal nusikaltimo laipsni.Suprantama,isniekintiems pilieciams zala tures dengti valstybe,t.y. visi mes,mokesciu moketojai.Bet toks teisingumas,ir jis tu nekaltu ir tampytu 6 metus zmoniu atzvilgiu,turi buti ivykdytas,Jei ne turime europos ir pasaulio teisingumo teismus.Juk mes europiecia,ir siuo atveju neturi reiksmes,kad mes europieciai ne savo noru.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti