Kodėl moterims, turinčioms vaikų, Lietuvoje nepatartina kreiptis į teisėsaugą dėl patirto smurto vaikų tėvo

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Kodėl moterims, turinčioms vaikų, Lietuvoje nepatartina kreiptis į teisėsaugą dėl patirto smurto iš vaikų tėvo 

 

Kristina Kareckienė

 

Valstiečių ir žaliųjų partijai laimėjus rinkimus visuomenei formuojama nuomonė, esą šis seimas priima įstatymus ir jų pagrindu įgyvendina  antismurtines programas pagal "skandinavišką modelį". 

 

Vilniaus miesto savivaldybės puslapis skelbia kaip liejasi Norvegijos milijonai į miesto infrastruktūros ir verslo plėtrą. Net Vilniaus miesto apylinkės teisme garso vaizdo sistemos buvo patobulintos skandinavijos šalių lėšomis 

 

Yra ir kitokių žinių, pvz. 2015-12-21 LVAT sako, jog Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai neteikė išlaikymo  VšĮ "SOS vaikų kaimui"

 

"Apynasris" žiniasklaidai šia tema suveržtas stipriai, nes pasakius "A", būtinai reiktų išdiskutuoti tema, iš kokių lėšų  buvo (o gal ir yra) išlaikomi vaikai, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojos  Linos Juškevičienės pavaldinės gelbėja ir pristatinėja  į VšĮ "SOS vaikų kaimą"

 

Žiniasklaidos priemonėse skelbiama informacija turi atitikti faktą, todėl  čia teikiamas tekstas, kuriame faktais nurodoma, jog yra visiškai priešinga padėtis dėl smurto prieš vaikus ir moteris prevencijos, nei skelbia MG Baltic koncerno žiniasklaidos priemonės. 

 

Laisvo laikraščio viešinami piliečių skundų tekstai gali padėti asmenims ryžtis patiems kreiptis į teisėsaugą dėl jų patirto smurto iš valstybės ir trečiųjų asmenų.

 

 Žemiau pateiktas skundas dėl prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą asmeniui, kuris su Vilniaus miesto savivaldybe 2015-07-30 - 2015-07-31 sudarė rašytinį  susitarimą mažametę dukrą P. K. išvežti į Norvegiją, ir prašyti jai  pagalbos  pas  Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybas. Vilniaus miesto savivaldybės ir advokatės V. E. kliento susitarimo objektas - mažametė mergaitė. Minėto susitarimo ir jo vykdymo liudininkė - motina Kristina Kareckienė. Kitiems liudininkams pasireiškia ženklūs atminties, klausos, regėjimo, orientacijos   sutrikimai dėl aplinkybių, susijusių su P. K., K. Kareckiene ir jų dukra.  Dar pastebėjau, kad įžūliai melagingus parodymus davę asmenys netikėtai sudalyvauja kokiame nors MG Baltic koncerno TV projekte, ar laidoje. Na žinoma tai tik sutapimas. Kaip ir antstolio D. Traigio interviu Delfyje, netrukus po to, kuomet teismas pasakė, kad antstolis D. Traigys teisingai padarė nepriėmęs vykdyti teismo nutarties, kuria draudžiama išvežti mažametę Kristinos Kareckienės dukrą į Norvegiją, ir taip padarė prieš tai pasitaręs su Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriumi. O dar sako kad teismas, antstoliai savo veiklą vykdo pagal LR CPK nuostatas, visai ne. Gal dabar tai nebemadinga?

 

Mažametei Kristinos Kareckienės dukrai  (Vilniaus miesto savivaldybės ir advokatės V. E. kliento P. K. 2015-07-30 susitarimo objektui)  iki šios dienos sveikatos paūmėjimų metu būtina skubi medicininė pagalba stacionare. 

 

Linas Slušnys kaip jau įprasta šiam veikėjui, - nuotoliniu būdu ir pagal tai, "ką sako Laima Lavastė", "nustatė", kad vaiką reikia paslėpti  Norvegijoje, o motiną geriausia būtų paslėpti psichiatrinėje.   

 

Vilniaus miesto savivaldybė šią Lino  Slušnio, Laimos Lavastės,  Dainiaus Pūro valią  sprendžia unikaliomis teismo nutartimis, kur nei vieno žodžio apie faktines aplinkybes, bet tai kompensuoja trijulės "tiesa" "pagal nuojautą". 

 

 Arba dar gražiau - Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismas nutarė nepasisakyti dėl K. Kareckienės skundų, nes prokurorė L. Martinaitytė nepasisakė dėl skunde nurodytų faktų ir argumentų. 

 

Prokurorę galima suprasti, ji,  nenorėdama pasisakyti dėl K. Kareckienės pateikto skundo,  ir galimai privalėdama rasti būdą  Vilniaus miesto savivaldybės susitarimo vykdytojui P. K. vykdyti  2015-07-30 susitarimą, ikiteisminį tyrimą nutraukė ne bet kada, bet kuomet skundas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atskiruoju skundu  buvo teisme. 

 

Štai kodėl susitarimus su Vilniaus miesto savivaldybe (kur kyšo MG Baltic koncerno ausys)   dėl mažametės mergaitės kviečiami pasirašinėti ne bet kas, o tie, kurie patikrinti "gerų advokatų". 

 

Šiuos ir kitus  faktus Generalinei prokuratūrai pateikusiai mergaitės motinai Vilniaus miesto savivaldybė paprašė nustatyti neveiksnumą. Tam kad šis pačių sunkiausių nusikaltimų požymių turintis atvejis   būtų įgrūstas į glitų MG Baltic koncerno žurnalistės  Laimos Lavastės, Lions Quests Lietuvoje atstovo Lino Slušnio, Jungtinių tautų Dainiaus Pūro išgalvotos istorijos "teisingumą", prireikė kelių metų. Nes dar yra valstybėje padorių tarnautojų ir piliečių, kurių dėka surinkta ir pateikta teisėsaugai visa eilė įrodymų, kurių galima netirti tik vienu atveju - pradanginus į nežinią Vilniaus miesto savivaldybės susitarimo objektą - mažą mergaitę, bei sunaikinus/pašalinus  nusikalstamos veikos liudininkę, mergaitės motiną, vienu ar kitu būdu

 

Pavarčius ligos istorijas aptinkama, jog D. Šakalienės, D. Pūro, L. Slušnio iniciatyvomis "išvalyta nuo pseudo psichiatrų"  Lietuvos  psichiatrijos platforma sako, jog teikti skundą ir įrodymus dėl valstybės ar trečiojo asmens neteisėtų veikų, Lietuvoje yra vadinama PATOLOGINE VEIKLA.

 

Panašu kad apsivaliusi ir gerosiomis skandinavijos praktikomis besivadovaujanti psichiatrų, psichologų bendrija tvirtai nusprendusi išvalyti Lietuvos visuomenę nuo PATOLOGIJOS ir PATOLOGIJOS PALIKUONIŲ. Tik va įdomu ką darys norvegai su "Vilniaus miesto savivaldybės siuntiniu?"

 

Štai kas gavosi Lietuvoje iš gerųjų skandinavijos praktikų ponai ir ponios. Smurtautojui, kelis metus registruotam darbo biržoj  bedarbiui, neįsileidžiančiam į namus vaiko teisių apsaugos specialisčių, linkėtina ir ateityje smurtauti ir apiplėšinėti vaiko motiną (sutuoktinę), nes tokia "gerųjų skandinavijos praktikų" diegėjų Lietuvoje veiklos kryptis, skirta išrūšiuoti visuomenę į SVEIKUS ir PATOLOGINĘ VEIKLĄ VYKDANČIUS.  

 

O štai prokurorės negalėjimas pasisakyti dėl smurtaujančio P. K., nes jam reikia dukrą išvežti į Norvegiją, ir Vilniaus miesto apygardos teismo negalėjimas pasisakyti dėl smurtaujančio P. K., nes "prokurorė skundo nagrinėjimo metu nutraukė ikiteisminį tyrimą", primena socializmo statymo grimasą, kuomet nomenklatūriniai tinklai vadovavosi nerašyta taisykle - dirbtinas statistikos gerinimas - kiekvieno valstybės draugo pareiga

 

Asmeniškai man Lino Slušnio, Dainiaus Pūro pomėgis slėpti vaikus primena prasižengusį vaiką, kuomet šis  bando pakavoti savo neatsargaus ar neatsakingo elgesio pasekmes. Tik bėda ta, kad kas galima mažam vaikui, licenzijuotam Jungtinių Tautų pranešėjui - nevalia

 

 

 

 

 

Nukentėjusiosios:

 

Kristinos Kareckienės

 

a.k. xxxxx

 

adresas: xxxxx Vilnius

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS PROKURATŪROS

 

VILNIAUS APYLINKĖS PROKURATŪROS 2-JOJO SKYRIAUS

 

VYR. PROKURORUI

 

Adresas: Rinktinės 5A,  LT-01515 Vilnius

 

 

 

 

 

SKUNDAS

 

DĖL 2018-05-29 D. VILNIAUS APYGARDOS PROKURATŪROS VILNIAUS APYLINKĖS PROKURATŪROS 2-OJO SKYRIAUS PROKURORĖS LORETOS MARTINAITYTĖS NUTARIMO NUTRAUKTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ NR. 01-1-61463-17

 

 

 

2018-06-24

 

Vilnius

 

 

 

Nepraleisdama Nutarimo apskundimo termino, Nukentėjusioji Kristina Kareckienė pagal nurodytą nutarimo apskundimo tvarką, teikia skundą dėl 2018-05-29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Martinaitytės nutarimo nutraukti  ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61463-17  dėl P. K. atliktų nusikalstamų veikų numatytų LR BK 140 str., LR BK 180 str., LR BK 187 str. žemiau nurodytomis  faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais

 

Pasisakoma ir dėl  2018-03-06 vyr. prokuroro M. Taškūno nutarimo, kuriuo prokuroras atsisakė 2018- vasario mėn atlikti pakartotinę K. Kareckienės apklausą pastarajai kreipusis į Suomijos policiją dėl tarpininkavimo teikiant pakartotinus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61463-17  M. Taškūno vadovaujamai prokurorei ir tyrėjai

 

Pažymėtina, jog 2018-06-20 tyrimo medžiagoje neaptikta BPC garso įrašų, 2017-12-19 ir 2018-05-15 K. Kareckienės skundų teismui priedų, todėl jie pakartotinai teikiami su šiuo skundu

 

 

 

Skundo motyvai

 

 

 

1.                                          Nukentėjusioji nesutinka su Prokuroro sprendimu nutraukti Ikiteisminį tyrimą. Skundžiamame Nutarime prokuroras išeliminuoja faktą, jog dėl patirto smurto iš P. K. nukentėjusioji buvo savaitę nedarbinga. Be to, Prokuroras, tendencingai, klaidingai  įvertino byloje esančius įrodymus, kompiliavo tyrimo eigoje tikrovėje neegzistuojančius teiginius, neatliko jokių procesinių ir tyrimo veiksmų,   ir padarė nepagrįstas ir nukentėjusiajai nepalankias išvadas, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą 01-1-61463-17.

 

2.                                          Iš tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėja pati surinko įrodymus, ir tyrimo medžiagoje nėra nei vieno epizodo, patvirtinančio jog valstybė bent kaip nors atstovavo nuketėjusios interesus. Priešingai, yra duomenų, jog net po patirto smurto policijos atstovu prisistatęs asmuo  23.30 val nakties metu 2017-08-31 skambino K. Kareckienei ir prašė įleidžiamas į jos butą adresu Didlaukio 90-28 Vilnius,  kas yra ne kas kita kaip dar vienas institucinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu epizodas

 

3.                                          Pažymėtina, jog policijos pareigūnai, P. K. atrakinus buto duris ir be K. Kareckienės leidimo ir žinios patekę į butą  xxxxxx Vilnius naktį iš 2017-07-14 į 2017-07-15 naudojo prievartą Kristinos Kareckienės draugės S. J. atžvilgiu, dėl ko S. J. pateikė pranešimą ROIK 9917000031423, kuris nebuvo tirtas, todėl  valstybės atstovai ir P. K. buvo paskatinti smurtauti K. K. ir jos aplinkinių atžvilgiu

 

4.                                          Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str. numato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Iš į tyrimo medžiagos matyti, jog prokuroras veikė priešingai LR BK nuostatoms

 

5.                                          Faktą, jog prokuroras nepasisakė dėl Kristinos Kareckienės  prašymų, įrodymų, faktų, argumentų pateiktų į tyrimo medžiagą Nr. 01-1 61463-17 patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjas M. Gvozdovičius 2018-01-12 nutartimi

 

6.                                          Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo Prokurorė, K. Kareckienės nuoseklūs ir labai išsamūs parodymai, esanti 2017-09-01 specialisto išvada Nr. G xxx/2017 (1), kurioje Kristinai Kareckienei konstatuota, jog buvo padarytos kraujosrūvos kaktos kairėje pusėje, rankose, dešinėje kojoje, paviršiniai odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairės rankos IV-V pirštuose patvirtina, jog P. K.  panaudojo fizinį smurtą prieš Kristiną Kareckienę, dėl ko privalo atsakyti pagal baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., LR BK 180 str., LR BK 187 str.

 

7.                                          Prokurorė nepasisakė dėl prieštaringų P. K. parodymų jos nutarimui. T. y. P. K. apklausoje pripažino, kad jis turėjo K. Kareckienės telefoną, bet tyrėjams, prokurorams neiškilo klausimas kaip telefonas atsidūrė pas P. K.

 

8.                                          Prokurorė K. Kareckienės  atkaklias pastangas atsiradus galimybei (netikėtai į  įvykio  vietą atvažiavęs taksistas sutrukdė P. K. ir jo bendrininkams tęsti smurtinę ataką prieš K. Kareckienę) atgauti visus P. K. užgrobtus  jos daiktus kurie buvo kuprinėje – piniginę, banko korteles, dokumentus, buto, mašinos raktus, telefonus, diktofoną, transformuoja į K. Kareckienės sėdėjimą santuokoje su K. Kareckiene P. K.  įgytame automobilyje Reno traffic SU xxxx. Prokurorė ignoruoja faktą, jog tik atvykus taksi vairuotojui ir K. Kareckienei Reno automobilyje pareikalavus grąžinti jos kuprinę su daiktais, P. K. viduryje įvažiavimo, t. y. daugiau nei 5 metrų atstumu nuo K. Kareckienės, numetė jos kuprinę ant žemės

 

9.                                          Tolimesnis Valstybės veikiamas priešingai įstatymams ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61463-17, atsisakyme pradėti  ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-70566-17, 2018-01-12, 2018-06-06 teismo nutartyse dar kartą patvirtino,  jog K. Kareckienės pastangos atgauti P. K. jos užgrobtą asmeninį turtą buvo pagrįstos. T. y. K. Kareckienė, kaip ir jos dukra, kaip ir visa eilė kitų piliečių, patiria institucinį  smurtą ir susidorojimą valstybės vardu vykdomą pasinaudojant trečiaisiais  suinteresuotais asmenimis, todėl auka tokiomis sąlygomis turi išnaudoti visas galimybes apsaugoti savo teises ir interesus. Be to, su P. K. buvęs keleivis atliko vaizdo įrašą, bet prokurorė neišsireikalavo jo į tyrimo medžiagą, tam, kad jis neprieštarautų  ir taip jau  nelogiškam prokurorės nutarimui

 

10.                                      Ypatingai kritikuotina Prokuroro pozicija, kuri visiškai neatitinka įstatymų leidėjo numatytų normų: „Sukelto skausmo intensyvumas ir stiprumas, taip pat skausmo keliamas pavojus konkretaus žmogaus sveikatai ar gyvybei yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Šiuo atveju P. K. veiksmai – galimai suėmimas sutuoktinei (sutuoktinei tik formaliai, nes abu parodė, kad keletą metų kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, be to, šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas) už abiejų rankų riešų (žastų) – negali būti laikomi fiziniu smurtu, kadangi šie veiksmai nėra pavojingi, kriminalinio pobūdžio, negali būti prilyginami smurtinio pobūdžio veiksmams, negali būti laikomi pakankamu pagrindu juos pripažinti nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 1 d..“. (Citata iš Nutarimo). Tačiau ir dabar tebejaučiamas skausmas sprando srityje, reiškia, jog P. K., laužęs aukai sprandą, padarė žalą jos sveikatai, kurio pasekmės kol kas netirtos ir dėl jų prokurorė nepasisakė

 

11.                                       Nutarime Prokurorė pripažino, jog P. K. panaudojo fizinę prievartą prieš Kristiną Kareckienę, tačiau nepaisant to vis tiek visiškai nepagrįstai ikiteisminį tyrimą nutraukė. Be to, ir pats P. K. pripažino, jog minėto įvykio 2017-08-31 buvo fizinis kontaktas su nukentėjusiąją, pripažino jog savo rankose turėjo nukentėjusiosios telefoną, teikė prieštaringus parodymus kaip jis atsidūrė garažuose netrukus po to, kaip į juos atvyko nukentėjusioji, be to pripažino, kad tai buvo jo aktyvūs veiksmai, šalia Nukentėjusiosios parodymų ir medicininių dokumentų ir 2017-09-01 d. specialisto išvados Nr. G xxxx/2017 (1) pateikti įrodymai, jog 2017-08-31 17.30 val ligoninės priėmimo skyriuje nukentėjusioji buvo nukreipta pas šeimos gydytoją, kur 2017-09-01 jai buvo nustatytas savaitės nedarbingumas, o vėliau fizinės reabilitacijos poreikis dėl sprando ir nugaros skausmų.

 

12.                                      Prokurorė nepasisakė dėl nukentėjusios pateiktų vaizdo medžiagų ir jų antstolio konstatuotų aplinkybių protokolų. Vaizdo medžiagos patvirtina, jog D. P. buvo neadekvačios situacijai psichoemocinės būklės, jo neverbalinė kūno kalba aiškiai rodė familiarumą policijos pareigūnų atžvilgiu. Policijos pareigūnų elgesys vaizdo įrašuose patvirtina šališką, aplaidų, cinišką pareigūnų veikimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Kiti vaizdo įrašai patvirtina, jog P. K. drąsiai ir sistemingai puldinėja K. Kareckienę, aplinkiniai niekada nedrįsta tramdyti P. K., žinodami, kad gali tekti melagingai liudyti, vengia tapti P. K. smurto liudininkais ir objektais, būna susikaustę. BPC garso įrašų į tyrimo medžiagą valstybė taip ir nepateikė, todėl tai už valstybę atliko pati nukentėjusioji, ir teikia įrašus su šiuo skundu

 

13.                                      Pažymėtina, kad mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužiant ir pan. BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tik sukeliant fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant, tiek trumpam susargdinant.[1] Remiantis minėtu, akivaizdu, kad nukentėjusiajai Kristinai Kareckienei padaryti daugybiniai mechaniniai poveikiai, o šiuo atveju, konstatuoti 2017-09-01 d. specialisto išvadoje Nr. G xxxx/2017 (1), 2017-09-01 UAB „xxxx klinika“ išraše, 2017-08-31 lazdynų greitosios pagalbos ligoninės išraše atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo – nežymaus sveikatos sutrikdymo požymius.

 

14.                                      Niekas nepasirenka vietą ir laiką, kada bus atliekamas nusikaltimas, ir iš kitos pusės visiškai akivaizdu, kad P. K. turėdamas tiesioginę tyčią panaudoti fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę Kristiną Kareckienę, savo suplanuotus neteisėtus veiksmus atliko nematant tokiems  asmenims, kurie liudytų prieš jį. Tik K. Kareckienės pastangomis buvo gautas D. G. kontaktinis telefono numeris, ir tik netikėtas D. G. pasirodymas įvykio vietoje sustabdė P. K. smurtą, bei sudarė galimybę K. Kareckienei susigrąžinti kuprinę (be P. K.  atimto diktofono ir telefono)

 

15.                                      Juo labiau, Kristina Kareckienė ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, kad iki 2014 metų P. K. vykdė skardininko veiklą Ozo g. 6 25 Vilnius garaže kaimynystėje, kur komercinę veiklą vykdė liudytojai I. U.,  D. P., S. P. Todėl jie yra pažįstami  su įtariamuoju P. K., todėl yra suinteresuoti asmenys.  Prokurorė nepasisakė dėl prieštaringų ir melagingų  D. P. parodymų, kuomet jis meluoja esą davęs kopijuoti elektros skaitiklių duomenų knygą K. Kareckienei, ir pan

 

16.                                      Priešingai nei nurodo Prokuroras, šioje vietoje ypatingą reikšmę turi ir susiformavusi teismų praktika ir baudžiamosiose bylose, kuriose ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta netgi mažiau įrodymų, nei šioje byloje, o būtent: „Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyse ne kartą konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti būtina nustatyti, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajautė skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą (LAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Šiuo atveju, sukelto fizinio skausmo faktą nukentėjusioji nurodė ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 12). Fizinio skausmo faktą taip pat patvirtina ir tai, jog iš karto po patirtų smurtinių veiksmų nukentėjusioji pranešė policijai, ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo.“ (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-684-397/2017 Šaltinis: (https://www.infolex.lt/tp/1537878) [2017-12-05]).

 

17.                                       Pažymėtina ir tai, kad Nutarime visiškai nepagrįstai analizuojama nusikalstamos veikos sudėtis, numatyta BK 140 str. 1 d., nors visas ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliekamas pagal BK 140 str. 2 d. (smurtas artimoje aplinkoje). Tokiu būdu, vėlgi ignoruojamas neginčytinas faktas, kad Kristina Kareckienė ir P. K. iki šiol yra sutuoktiniai, todėl Prokuroras neteisėtai savo Nutarime analizuodamas tik  BK 140 str. 1 d. sudėtį, o ne BK 140 str. 2 d. sudėtį, sušvelnino P. K. teisinę padėtį ir jam kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumą. Pažymėtina, kad už smurtą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui BK 140 str. 2 d. numato viešųjų darbų bausmę arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėjimo bausmę iki dvejų metų. Prokuroras nusikalstamų P. K. veiksmų nevertino leisdamasi į interpretacijas, kad Kristina Kareckienė ir P. K. yra tik formalūs sutuoktiniai, kadangi šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas. Prokurorė nepasisakė dėl kitų Nukentėjusiosios  pateiktų pareiškimų dėl P. K. smurto – 2012-10-28 policijos pažyma, 2014 m. 2015 m. metų nukentėjusiosios pareiškimai ir pranešimai policijai dėl P. K. smurto

 

18.                                      Nukentėjusioji nesutinka su šia Prokuroro pozicija ir mano, jog ji, būdama moteris, t. y. silpnosios lyties atstovė, turi pilną teisę tikėtis, kad teisėsaugos institucijos gins jos interesus ir nepateisins jokių smurto protrūkių. Būtent P. K. turėdamas fizinį pranašumą, valstybės sistemingą paskatą smurtauti Kristinos Kareckienės ir mažametės jų dukters P. K. atžvilgiu, bei siekdamas apriboti  Kristinos Kareckienės teisę į jai priklausantį turtą, bei užvaldyti informaciją kuri buvo užfiksuota K. Kareckienės diktofone ir mobilaus ryšio telefone, 2017-08-31 tiesiogine tyčia padarė veiką numatą BK 140 str. 2 d., LR BK 180 str. LR BK 187 str, o vertinant P. K. veiksmus nuo 2012 metų, padarė veiką, numatytą LR BK 145 str

 

19.                                      Be to, pasirinktas P. K. smurtavimo būdas intensyvūs daugkartiniai smurtiniai veiksmai (ką įrodo ne tik specialisto išvada, tačiau ir Nukentėjusiosios veiksmai ir parodymai) parodo jo veiksmų pavojingumą ir jo elgesio ciniškumą, žeminant ir niekinant nukentėjusiąją Kristiną Kareckienę.

 

20.                                      Remiantis šiame skunde pateikiamomis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, negalima sutikti su Nutarime dėstomu P. K. nusikalstamų veiksmų vertinimu, kadangi pastarojo veiksmai, pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį (BK 140 str. kontekste), jau yra pasiekę tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, P. K. būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės (lot. k. ultima ratio) priemonių taikymas. Šioje vietoje ypač reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog „sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Nukentėjusiosios įsitikinimu, šioje byloje akivaizdi Nukentėjusiosios, kaip silpnosios lyties atstovės diskriminacija, o būtent, kuomet smurtautojas turi pranašumą prieš silpnąją smurto auka tokioje baudžiamojoje byloje. Nukentėjusiajai netiesiogiai formuojama nuomonė, jog ji net neturi galimybių teisiniu būdu apsiginti prieš asmenį, smurtautoją ir priversta toliau kentėti pažeminimą ir fizinį skausmą.

 

21.                                      Visiškai nesuprantama ir tai, kodėl ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas pagal BK 180 str. Minėtame BK straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Nutarime nebuvo pateiktas nei vienas argumentas, dėl baudžiamosios atsakomybės P. K. kilimo pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Nukentėjusioji savo parodymuose buvo nurodžiusi, kad iš jos P. K. minėto įvykio metu atėmė telefoną Samsung SGH D500 ir diktofoną Olimpic. Taigi akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas esant tokiems duomenims, privalėjo būti atliekamas ir pagal BK 180 str., kadangi minėto įvykio metu, P. K. neteisėtai, panaudodamas fizinę prievartą užvaldė svetimą Kristinos Kareckienės turtą.

 

22.                                      Taipogi kritikuotini Prokuroro argumentai ir dėl ignoravimo kitų reikšmingų aplinkybių, kai nebuvo įvertinti P. K. veiksmai pagal BK 187 str. 1 d. Pažymėtina, kad minėtas baudžiamojo įstatymo straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Kristina Kareckienė pažymėjo, jog 2017-08-31 d. išpuolio metu P. K. sulaužė jos akinius Polaroid. Taigi ikiteisminis tyrimas privalėjo būti atliktas ir pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį.

 

23.                                      Tokiu būdu, Nutarime ne tik, kad pateikta šališka, vien tik įtariamojo pozicija besiremianti Prokuroro argumentacija dėl neva neįrodytos nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str., tačiau visiškai nepasisakoma ir ignoruojamos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo pagal BK 180 str, 187 str. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso tikslas yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Taigi šioje vietoje, Prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą pateisina asmens galimai padariusio nusikaltimą veiksmus ir esant akivaizdiems nusikalstamų veikų numatytų BK 140 str., BK 180 str, 187 str. požymiams toleruoja tokius asmens (asmenų) veiksmus. Tai nesuderinama ir su formuojama teismų praktika nagrinėjant skundus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ikiteisminio tyrimo nutraukimo „Pažymėtina, kad didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o nepagrįstas, išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių, atisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tokiu atveju neįvykdoma BPK 2 str. nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties, lieka neapginti nukentėjusių asmenų teisėti interesai. Visapusiškai, pilnai neištyrus visų galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, nesurinkus visų tyrimui reikšmingų duomenų, negalima objektyviai spręsti, ar asmens veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, dėl kurio buvo paduotas pareiškimas, požymių.“ (Kauno apylinkės teismas 2015-12-07 d. nutartis Nr. S-622-954/2015). Akivaizdu, kad  Nutarime dėstomi argumentai, visiškai neatitinka bendros praktikos ir vėlgi parodo, jog susiduriama su situacija, kai nuo smurto nukentėjusi auka, net ir kreipdamasi į teisėsaugos institucijas, negali sulaukti to, jog nusikaltimą padaręs asmuo atsakytų už savo veiksmus.

 

24.                                      Negana to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2018-05-15 d. skundu dėl 12-01-2018 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nukentėjusioji kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, skųsdama prokuroro neveikimą, prašydama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tačiau matyti, jog skundo padavimo metu, dar neišsprendus minėto skundo ir bylai esant teisme (?), Prokuroras vadovavęs ikiteisminiam tyrimui priėmė 2018-05-29 d. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nors skundas Vilniaus apygardos teismo buvo išnagrinėtas ir nutartis datuojama 2018-06-06 d.

 

25.                                      Prokurorė nenurodyti pagrindu taiko P. K. neliečiamybės statusą. Nebuvo atliktos kratos ieškant pagobto diktofono ir telefono. Akivaizdu, jog garso įrašai gali būti sukelti į P. K. kompiuterį ir vertėtų tai patikrinti

 

26.                                      Pagrįstai daroma išvada, jog Vilniaus  Apygardos teismo teisėjas, 2018-05-16 gavęs 2018-05-16 K. Kareckienės skundą, ieškojo pagrindo skundui atmesti. Neradęs teisėtų argumentų, sulaukė formalios ir akivaizdžiai neteisėtos priežasties skundui atmesti  - 2018-05-29 prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neleidžiant teismui pasisakyti dėl K. Kareckienės skundo, o prokurorei teismas 2018-01-12 ir 2018-06-06 nutartimis sudarė galimybę nepasisakyti dėl P. K. veikų pagal LR BK 145 str., LR BK 180 str., LR BK 187 str. Tokiu būdu valstybė nepasisakė  dėl Kristinos Kareckienės argumentų, Toks Prokuroro veiksmas, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, net neleidžiant aukštesnės kompetencijos teismui išspręsti Kristinos Kareckienės skundo šiame ikiteisminiame tyrime, akivaizdžiai prieštarauja teisinės valstybės principui, ir yra neteisėtas, iš esmės suvaržantis Nukentėjusiosios teises apskųsti Prokuroro neveikimą. Nesuvokiama ir tai, jog Kristina Kareckienė 2018-05-15 d. pasikreipus su skundu, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga turėjo būti išreikalauta iš Vilniaus apylinkės prokuratūros ir perduota skundą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Todėl, akivaizdu, jog Prokuroras Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje priėmė net neturėdamas ikiteisminio tyrimo medžiagos ir turėdamas išankstinę nuostatą nutraukti ikiteisminį tyrimą, net nepaisant būsimos Vilniaus apygardos teismo pozicijos nagrinėjant Kristinos Kareckienės skundą.

 

27.                                       Jei prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą turėdama tyrimo medžiagą, reiškia, teismas priėmė 2018-06-06 nutartį be tyrimo medžiagos, kas rodo būtinybę STT atlikti tyrimą dėl šio tyrimo

 

28.                                      Tai, jog Prokuroras šališkai vadovavo ikiteisminiam tyrimui matyti ne tik, iš Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvų, tačiau ir iš to, jog Nutarimas buvo priimtas iš karto po to, kai įtariamasis P. K. 2018-05-15 kreipėsi į Prokurorą prašydamas leisti jam išvykti į Norvegiją laikotarpiui iki 2018-08-31 d., t.y. prašė panaikinti kardomosios priemonės rašytinį pasižadėjimą neišvykti už Lietuvos ribų nuostatų. Gavusi tokį įtariamojo prašymą, nepaisant to, jog yra surinkta pakankamai duomenų, jog patraukti baudžiamojon atsakomybėn P. K. pagal BK 140 str. 2 d., BK 180 str. 1 d. , BK 187 str. 1 d., LR BK 145 str. požymius, be to netgi nesulaukdamas Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl nukentėjusiosios skundo išsprendimo, Prokuroras priėmė skubotą ir visiškai nepagrįstą bei neteisėtą Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

 

29.                                      Akcentuotina, kad BPK 58 str. 1 d. 4 punkte nurodyta, jog proceso dalyviai gali nurodyti ir kitas aplinkybes keliančias pagrįstų abejonių dėl  prokuroro šališkumo atliekant ikiteisminį tyrimą. Tai reiškia, kad BPK 58 str. 1 d. nenurodytas baigtinis sąrašas nušalinimo pagrindų. Nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvekcijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8672/79, judgement of 1 October 1982; Micaleff v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirmiausia, turi būti objektyvus nešališkumas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus tyrėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Tokie pat  nešališkumo standartai turi būti keliami ir bylą tiriančiam tyrėjui ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui, ko šiame ikiteisminiame tyrime Nukentėjusioji pasigedo.

 

30.                                      Taigi, Nukentėjusioji yra įsitikinus, jog skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas dėl šių aplinkybių: 1) iškart po incidento, nukentėjusioji Kristina Kareckienė nedelsdama kreipėsi į teisėsaugos institucijas (iškvietė policiją) (tą įrodo ir bendrojo pagalbos centro išklotinės ir liudytojų parodymai); 2)Nukentėjusioji Kristina Kareckienė iš karto po įvykio, jau sekančią dieną, t.y. 2017-09-01 d. kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių dėl medicininio tyrimo, kuriame nustatytos Kristinai Kareckienei kraujosrūvos kaktos kairėje pusėje, rankose, dešinėje kojoje, paviršiniai odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairės rankos IV-V pirštuose,  tiriamosios nurodytu laiku (2017-08-31) ir būdu (1 punktas), sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) Kristina Kareckienė ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-61463-17 metu buvo pripažinta Nukentėjusiąja; 4) P. K. nusikalstamus veiksmus pagrindžiančius įrodymus Prokuroras vertino atmestinai ; 6) Prokuroras eliminavo P. K. kylančią baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 str. 2 d., nepagrįstai suabsoliutindamas tarp jų vykstantį skyrybų procesą; 7) Nutarimu iš nukentėjusiosios buvo reikalaujama įrodyti daugiau, nei tą numato BK 140 str. 1 d, reglamentuojanti atsakomybę ne tik už nežymų sveikatos sutrikdymą bet ir fizinio skausmo sukėlimą, o Prokuroro Nutarime pateikta teisinė argumentacija akivaizdžiai prieštarauja susiformavusiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bylose, kuriose netgi buvo surenkama mažiau įrodymų dėl smurto artimoje aplinkoje; 8)Prokuroras tendencingai, ir iš anksto nusistačius prieš Kristiną Kareckienę, neatliko visų ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriuos Nukentėjusioji prašė atlikti ir dėl ko netgi buvo pateiktas ir dar neišspręstas 2018-05-15 skundas Vilniaus apygardos teismui.

 

31.                                      2018-06-20 susipažinus su tyrimo medžiaga aptikta, jog tyrimo medžiagoje nėra K. Kareckienės 2017-12-19 skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui  dėl prokurorės neveikimo, vilkinimo, veiksmų su skundo priedais, nėra BPC garso įrašų, nėra K. kareckienės apklausos vaizdo garso įrašų

 

32. K. Kareckienės apklausos vaizdo – garso įrašu fiksuota, jog Vilniaus 1 PK tyrėja D. Dubickaitė vykdydama  K. Kareckienės apklausą piktybiškai nežymėjo kai kurių parodymų apie K. Kareckienės sveikatos būklę sekančią ir vėlesnes dienas po 2017-08-31 patirto smurto iš P. K. K. Kareckienė kelis kartus pakartoja, jog 2017-09-01 – 2017-09-08 buvo nedarbinga, nes jautė stiprų skausmą pečių srityje, kuris atsirado todėl, kad P. K., turėdamas tikslą atimti iš K. Kareckienės diktofoną ir telefoną, be kitų smurtinių veiksmų sukiojo jos rankas. K. Kareckienė padarė pastabą tyrėjai apie tai, tyrėja atsisakė perrašyti protokolą, ir pasiūlė K. Kareckienei parodymus prirašyti ranka. K. Kareckienei rašant papildymą apie nedarbingumo faktą,  tyrėja D. Dubickaitė dar kartą bando suklaidinti pareiškėją, sakydama „rašykite, jog pajutote riešų skausmą“. Į ką K. kareckienė dar kartą pakartoja, kad sekančią dieną prasidėjo stiprus pečių skausmas dėl P. K. jai sukiotų rankų.

 

33. Tyrimo medžiagoje visi šie duomenys yra, todėl akivaizdu, jog prokurorė tiesiogine tyčia pateikė žinomai melagingus šio ir kitų epizodų  teiginius – argumentus į 2018-05-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61463-17.

 

34. Vaizdo įraše fiksuota, jog D. P. liudija, kad „tokie dalykai vyksta jau trys metai, nes tiek laiko vyksta skyrybos“. Taip D. P. patvirtino, kad įvykis buvo, ir buvo ne tik 2017-08-31 įvykis, bet ir daugiau įvykių. D. P. tvirtina žinantis priežastis – skyrybų procesą, kurio metu dalijamas turtas, tame tarpe garažai. D. P. pakili nuotaika melagingai liudijant policijos pareigūnams nekelia abejonių, jog pastarasis palaiko P. K. smurtą K. Kareckienės atžvilgiu ir jo akivaizdžiai melagingi parodymai yra priimtini patruliams. D. P.  parodymai ir D. P. emocijos viso šio įvykio metu (tame tarpe ir pakili „šaunuolio“ nuotaika atvykus patruliams tariamai reaguojant į įvykį), leidžia daryti išvadą,  kad  asmenys gali naudoti smurtą, melagingai liudyti K. Kareckienės atžvilgiu, gali  riboti K. Kareckienės teises į jai priklausantį turtą (šiuo atveju  garažus Ozo g. 6 Vilnius)   tik todėl, kad jiems tokią galimybę užtikrina teisėsauga ir valstybė.

 

35. P. K. nuo 2012 metų teisėsaugai ir kitoms institucijoms pateikė visą eilę išgalvotų istorijų, ne išimtis ir šis ikiteisminis tyrimas. Šiame ikiteisminiame tyrime P. K. teikia prieštaringus ir  žinomai melagingus teiginius apie „skaitliuko garažuose keitimą“.  P. K. prasitaria, jog jis gavo pranešimą, jog K. Kareckienė yra atvykusi į garažus, todėl esą atvažiavo aiškintis, nes jam atrodė, kad K. Kareckienė  „planuoja naikinti skaitliuką“. Vėliau parodymus keičia, esą jis netyčia važiavo pro šalį,  užsuko į garažų teritoriją ir netyčia sutiko sutuoktinę, su kuria švelniai bendravo, bet nei vienas liudininkas negalėjo patvirtinti švelnaus P. K. bendravimo su nukentėjusiąja, nes visiems tuo metu buvo „nieko nematymo“ ir klausos pasilpimo būsena (D. P. šypsodamasis paaiškino pareigūnams, kad jam beveik 60 metų, todėl jo klausa nėra gera).

 

36. UAB „xxxx klinika“ 2017-09-01 pažymoje  pažymėta, jog K. Kareckienė pakimusi. Tai patvirtina faktą, jog K. Kareckienė garsiai šaukėsi pagalbos 2017-08-31, dėl ko pakimimas – balso stygų pažeidimas, kaip ir hematomos, išryškėja kitą dieną ir vėliau

 

37. Pažymėtina, jog šios nusikalstamos veikos aplinkybės tipiškos kitiems atvejams, kuriuos teisėsauga viešai vadina nusikalstamų grupuočių veikimu turint teisėsaugos palaikymą.  T. y. I. U., D. P., parodymai identiški, o iš Vilniaus 1 PK konfidencialią informaciją gaunantis S. P. visai nebuvo apklaustas.

 

38. 2018-05-29 nutarime prokurorė neskyrė dėmesio reikšmingam faktui, - 2018-05-15 P. K. pateikia prašymą leisti jam išvykti į Norvegiją (2015-07-30 raštu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Linai Juškevičienei P. K. ir jo advokatė V. Eigirdienė pareiškė, jog „žinodamas kas nutinka lietuvių vaikams Norvegijoje“ (citata iš rašto), jis ketina išvežti K. ir P. Kareckų dukrą mažametę P. K. ID xxxxxx į Norvegiją ir prašyti Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos nepatikslintos pagalbos dukrai). P. K. prokurorei L. Martinaitytei teikia  2018-04-06 Vilniaus darbo biržos bedarbio pažymą Nr. SD-5159, kuria nurodoma, jog P. K. nuo 2016-01-06 iki 2018-04-06 yra bedarbis. Pridedamas raštelis neva su vairuotojo darbo pasiūlymu Norvegijoje, nenurodant siūlomo darbo užmokesčio, todėl toks raštelis neturi jokios juridinės vertės. O pažymos duomenys, kad P. K. nuo 2016-01-06 yra bedarbis turi būti kruopščiai patikrinti ar P. K. nevykdo neteisėtos veikos, iš kurios gautų pajamų užsitikrina pragyvenimą, ar/ir minėta pažyma nėra suklastota

 

39. Apibendrinus prokuratūros ir teismo priimtų nutarimų chronologiją, nutarimų turinį ir argumentus negalima abejoti, jog jie priimti turint tikslą dirbtinai sudaryti neteisėtą, bet formalų pagrindą visiškai netirti Kristinos Kareckienės pareiškimo apie P. K. vykdytą veiką, atitinkančią LR BK 145 str., LR BK jos atžvilgiu

 

40. Akivaizdu, kad smurtą patyrusi auka nurodytomis sąlygomis patyrė psichoemocinį šoką, kurį sustiprino valstybės (valstybė, tai valstybės tarnautojai, pareigūnai, veikiantys prieš šalies pilietį, EŽTT praktikoje neišskiriami į  atskirus asmenis ir institucijas) veikimas priešingai įstatymų nuostatoms, teisingumo, sąžiningumo  ir protingumo kriterijams. Pvz. 1. K. Kareckienės pranešimo BPC garso įraše girdėti, jog Bendrojo pagalbos centro darbuotojas pareiškia, jog todėl, kad P. K. jau pasišalino iš įvykio vietos, policijos pagalbos nukentėjusiai nereikia. 2. Vaizdo – garso įrašu fiksuota, jog K. Kareckienė prašo patrulių priimti jos pareiškimą dėl įvykio, tačiau patruliai nereaguoja, kas yra veikimas priešingai įstatymų nuostatoms. 3. K. Kareckienė paliudijo, jog po 2015-09-12 valstybės patirto smurto ir prievartos ji negali rizikuoti naudotis Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtų įstaigų medicinos paslaugomis (tame tarpe ir GMPS)

 

41. Pasitvirtina, jog Kristina Kareckienė patyrė stiprų šoką dėl  P. K. vykdytos fizinės ir psichinės prievartos, ir dėl valstybės atstovų veikimo priešingai nacionalinei ir tarptautinei teisei  jos  atžvilgiu. Tyrėja D. Dubickaitė vykdė apklausą prokurorės nurodymu tik apie šoko metu patirtą skausmą, visai nepateikė klausimų apie psichologinę ir emocinę nukentėjusiosios būklę. Tokiu būdu valstybės atstovų iniciatyva į neteisėtą 2018-05-29  nutarimą nepateikti duomenys apie K. Kareckienės sveikatos būklę 2017-09-01 ir vėliau. T. y. prokurorė ir tyrėjai tiesiogine tyčia nevykdė išsamios nukentėjusios apklausos, bet vykdė šališką, subjektyvią apklausą, kurios pagalba išeliminuoti duomenys iš tyrimo apie nukentėjusiosios patirtą skausmą ir sužalojimus.

 

42. Teisinio nihilizmo reiškiniu vertinama valstybės įtaka ir poveikis dėl 2017-08-31 P. K.  veiksmų. K. kareckienė matydama, jog jos dukra yra realiame pavojuje būdama visiškoje P. K. valdžioje, per VRCP psichologę pateikė pranešimą Vilniaus savivaldybei, jog ji patyrė ne tik P. K. prievartą, bet ir institucinį smurtą. Šio pranešimo pagrindu inicijuota neveiksnumo byla pareiškėjai, esą skųstis instituciniu smurtu, ir advokatės V. Eigirdienės kliento civilinėse bylose  smurtu  gali tik neveiksnus asmuo. Ši aplinkybė tik sustiprina pareiškėjos skundo poziciją jos skunde dėl LR BK 145 str. ir reikalauja prokurorą pasisakyti dėl P. K. bendrininkų, - E. E. N. ir kt.

 

43. Pareiškėjos pateiktas skundas pateikti kaltinimus P. K. pagal LR BK 145 str. sugriežtina P. K. skirtiną bausmę dėl jo veiksmų 2017-08-31. P. K. nuo 2012 metų įteiginėja K. Kareckienės aplinkiniams, jog ji yra neveiksni, todėl jo 2017-08-31 veiksmai K. Kareckienės atžvilgiu yra visiškai nepateisinami, nelogiški. Jis turėjo pats atlikti vaizdo garso įrašą, kad galėtų įrodyti, kaip jis švelniai bendravo su K. Kareckiene ir kitus jo melagingus teiginius

 

44. Kadangi prokurorė nutarime atkartoja  P. K.  teorijas apie Kristinos Kareckienės ir P. K. mažametę dukrą P. K., būtina pažymėti valstybės tarnybų bendradarbiavimą priešingai vaiko interesams. Valstybė (Vilniaus miesto savivaldybės atstovai) neneigia  2015 m. liepą sudarę susitarimą su P. K., jog mainais į psichikos ligą K. Kareckienei, jis išveš P. K. į Norvegiją ir paprašys dukrai pagalbos pas Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybą. Vilniaus miesto savivaldybė gavusi iš VRCP psichologės pranešimą apie 2017-08-31 įvykį, paspartino 2015 liepos susitarimo vykdymą, nes iškilo grėsmė, kad P. K. dėl jo 2017-08-31 nusikalstamos veikos gali iškilti kliūčių įvykdyti 2015-07-30 ir 2015-07-31 susitarimą su valstybe dėl mažametės P. K. perleidimo Norvegijos valstybei. Todėl valstybė (Vilniaus m. savivaldybė)  2017-11-15 sudarė dirbtinas kliūtis vykdyti 2017-05-22 teismo nutartį, kuria nustatytas K. Kareckienės ir jos dukters P. K. susitikimas, kurio vykdymą turi užtikrinti  Valstybė (Vilniaus savivaldybė) ir P. K. K. Kareckienė apie valstybės neteisėtą veiką pranešė teisėtvarkai. Šį faktą valstybės vardu teismas panaudojo kaip pretekstą nutraukti motinos ir dukters susitikimus, kas yra valstybės atviras ir agresyvus veikimas priešingai tarptautinei ir nacionalinei teisei

 

45. Valstybės atstovas (prokurorė) neteisėtame 2018-05-29 nutarime   telefonu valstybės atstovu prisistačiusio asmens bandymą patekti į K. Kareckienės butą 23.30 val nakties, t. y. valstybės atstovams 16.00 val 2017-08-31 atsisakius priimti pareiškimą iš nukentėjusiosios, vadina „atsisakymu bendradarbiauti su policija“. Šis valstybės veikimas patvirtina, jog valstybė nepajėgi priimti logiškų, teisėtų, adekvačių, teisingų, sąžiningų, protingų sprendimų K. Kareckienės atžvilgiu

 

46. Valstybė šiuo atveju veikė priešingai įstatymų nuostatoms, faktinei padėčiai, nes neatliko tyrimo dėl valstybės pareigūnų veikų 2017-08-31 pagal K. Kareckienės pranešimą. Valstybės atstovų pateikti formalūs teiginiai  į nutarimą dėl pareigūnų 2017-08-31 veikimo priešingai įstatymų nuostatoms, bei nepatikslinta aplinkybė dėl neadekvataus tariamai valstybės atstovo bandymo patekti 23.30 val nakties į K. Kareckienės butą „atlikti tyrimą“ leidžia daryti išvadą, jog K. Kareckienė šioje valstybėje negali tikėtis pagrindinių jos teisių ir laisvių užtikrinimo, bet turi būti pasirengusi sistemingai jos atžvilgiu vykdomai valstybės prievartai, provokacijoms, dėl kurių pateikti pranešimai ir įrodymai teisėsaugai niekada nebuvo tirti.

 

Valstybė 2018-05-29 neteisėtu nutarimu planuotai, apgalvotai  sudaro padidintas rizikas  ne tik Kristinos Kareckienės atžvilgiu, bet ir  mažametės P. K. interesais.

 

47. Valstybės atstovai (prokuratūra) formuodama neteisėtus 2018-03-06 ir  2018-05-29 nutarimus panaudojo valstybės galias tam, kad nebūtų atliktas tyrimas dėl policijos veiksmų. Pareiškėja prašė ištirti  P. K. nusikalstamą veiką ir atvirai familiarius P. K. ryšius su policijos atstovais (pvz. policininką Vidrinską apklausos protokole P. K. vadina Norbertu,  nors pareigūnų vardai nežymimi ant jų uniformos). Toks tyrimas nebuvo atliktas, todėl galima manyti, jog  telefonų išklotinės, kurios patvirtintų tokį bendradarbiavimą esant, prokuratūros nebuvo išreikalautos turint tikslą tokią veiką nuslėpti.

 

48.  Pareiškėja parodė, jog jau 2008 metais  S. P. atliko savotiško tarpininko tarp policijos ir 321-osios garažų bendrijos aktyviųjų narių (I. U., P. K. ir kt.) vaidmenį, kuomet keistomis aplinkybėmis buvo rastas negyvas su I. U. veiklą kartu vykdęs asmuo R.

 

 49. Skyriaus vyr. prokuroras M. Taškūnas 2018-03-06 nutarimu modeliavo neteisėtų aplinkybių tariamą teisėtumą. Todėl akivaizdu, jog jo pavaldinė, priėmusi 2018-05-29 nutarimą veikė įtakota jos tiesioginio vadovo – vyr. prokuroro M.  Taškūno priėmė nutarimą, tenkinantį jos vadovą, bet neatitinkantį LR BK ir kitų nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatų.

 

50. Vertinant neįprastą teismo ir prokuratūros susiklausymą ir vieningą kategorišką atsisakymą pasisakyti dėl 2017-12-19 ir 2018-05-15 K. kareckienės skundų ikiteisminio tyrimo teisėjams, darytina prielaida, jog prokuratūra ir teismas peržengė įstatymų numatytą bendradarbiavimą šio skundžiamo  ikiteisminio tyrimo atveju

 

51. Skundžiamame 2018-05-29 nutarime valstybės atstovė kompiliuoja teiginius dėl P. K. užpuolimo metu sulaužytų K. Kareckinės akinių nuo saulės. Apklausos vaizdo garso įrašu ir pareiškėjos pareiškimu (2017-11-13 ir 2017-11-14) fiksuota, jog policininkas Vidrinskas (kurį P. K. tyrime familiariai vadina Norbertu) daro agresyvų spaudimą K. Kareckienei pasiimti akinius. K. Kareckienė kelis kartus prašo Vidrinską nenaudoti prieš ją psichologinės prievartos. Tiek skunde, tiek vaizdo garso įraše fiksuota, jog valstybė neatliko jokių tyrimo veiksmų dėl 2017-08-31, tame tarpe  nenustatė ar ant sulaužytų akinių buvo P. K. pirštų antspaudai. Todėl galima daryti išvadą, jog P. K. pirštų atspaudai ant akinių buvo, bet valstybės iniciatyva ši aplinkybė buvo nuslėpta, ir į nutarimą pateikti nelogiški priešingi faktui teiginiai apie akinius

 

52. Išskirtinį neprofesionalumą, subjektyvumą ir nekompetenciją patvirtina vyr. prokuroro M. Taškūno atsisakymas 2018-03-06 nutarimu atlikti K. Kareckienės apklausą tarpininkaujant Suomijos policijai. M. Taškūno argumentai, esą Lietuvos valstybės pareigūnai nemoka anglų kalbos, todėl esą negali atlikti pakartotinės K. Kareckienės apklausos nuotoliniu būdu, pastarajai atvykus į vieną iš policijos skyrių Suomijoje, yra neįtikinami, bet patvirtinantys faktą, jog valstybė padarė viską, kad 2017-08-31 įvykis ir jo metu  K. Kareckienės patirta turtinė ir neturtinė žala nebūtų  ištirta ir nubausti atsakingi asmenys, tame tarpe ir atstovaujantys valstybę.

 

53. 2018-05-21 pareiškėjai pateikus pranešimą Vilniaus 1 PK, jog valstybės atstovai gali atlikti jos pakartotinę apklausą lietuvių kalba Vilniuje, vyr. prokuroro M. Taškūno pavaldinė L. Martinaitytė nenurodė atlikti apklausos, bet 2018-05-29 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Toks nelogiškas, prieštaringas prokuratūros veikimas suformuoja nuomonę, jog 2018-02 pakartotinės apklausos poreikį valstybė tik imitavo, ir labai gerai žinojo jog K. Kareckienė yra išvykusi į Suomiją.

 

54. Valstybė 2018-05-29 nutarimu formuoja nuomonę, jog asmenys, kurie neveda bendro ūkio ir kartu negyvena su P. K., gali būti apiplėšinėjami ir žalojami. Faktas, jog garažai, kurių teritorijoje K. Kareckienė patyrė smurtą patvirtina, kad  P. K.  vedamo bendro ūkio (garažų) su K. Kareckiene aplinkybę panaudojo įvykdyti savo nusikalstamą veiką – užgrobti K. Kareckienės telefoną ir diktofoną. Todėl prokurorės išvedžiojimai apie bendro ūkio nebuvimą yra nelogiški ir nepagrįsti faktais

 

55. Bendras ūkis šiuo atveju ir buvo P. K. veiksmų K. Kareckienės atžvilgiu dar vienas motyvas. P. K. nuo 2014 metų laisvai ir nevaržomai klastoja procesinius dokumentus. 2016 metais P. K. pateikė prašymą teismui, esą jis vykdo komercinę veiklą garažuose Ozo g. x xx Vilnius (žr. P. K. į tyrimo medžiagą pateiktą 2018-04-06 bedarbio pažymą).  Todėl K. Kareckienė nebegalėjo gauti pajamų (kurių pusę pervesdavo P. K.) už garažo nuomą. Žinodama, jog P. K. realiai jokios komercinės veiklos garažuose nevykdo (priešingai nei teigia teismo nutarys), K. Kareckienė turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, jog P. K., pasinaudodamas valstybės šališkais sprendimais, vykdo K. Kareckienės atžvilgiu ekonominį smurtą. Tuo tikslu ji kreipėsi į garažų bendrijos primininką I. U. pateikti duomenis apie P. ir K. Kareckų garaže sunaudotą elektros energiją. Skaitiklių duomenys patvirtino, kad nuo 2017-01 iki 2018-08-31 elektros energijos sunaudota vos keli kilovatai, kas reiškia, kad P. K. klastojo procesinius dokumentus jog vykdo ten kažkokią veiklą (tamsoje negalima vykdyti skardininko stogdengio veiklos) turėdamas tikslą atimti iš K. Kareckienės gaunamas pajamas už garažo nuomą, tuo tarpu jam pačiam pusė tos nuomos gaunamų pajamų tokia nereikšminga, kad jis jų atsisakė, net būdamas du su pusę metų bedarbiu kaip teigia 2018-04-06 bedarbio pažyma

 

56. Nutarime prokurorė teigia, neva P. K. suėmus už riešo K. Kareckienei, ji buvo sužalota kaktos, žasto, menties, kojų, pirštų, sprando srityje ir užkimo. Tokia prokuroro nekompetencija sutinkama tik STT ir Generalinės prokuratūros dėmesio reikalaujančiose bylose

 

57. Vyriausiasis prokuroras, kuriam teikiamas šis skundas, turėtų geranoriškai kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų patikrintos aukščiau nurodytos aplinkybės. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių turi būti atliktas tyrimas ir nustatyta, ar Vilniaus apygardos teismas turėjo tyrimo medžiagą pagal kurią priėmė 2018-06-06 nutartį, ir ar prokurorė L. Martinaitytė turėjo tyrimo medžiagą nutraukdama ikiteisminį tyrimą. 2018-06-09 K. Kareckienei pateikus prašymą prokuratūrai susipažinti su tyrimo medžiaga, ji buvo informuota, jog tyrimo medžiagą tvarko tyrėja D. Dubickaitė. Būtinybę pačiam prokurorui kreiptis į STT suponuoja faktas, kad tyrimo eigoje stebimas įprastai nepaaiškinamas policijos, teismo ir prokurorų, t. y. valstybės, susiklausymas siekti tikslo, kad nei prokurorui, nei teismui nereiktų pasisakyti dėl P. K. veikos atitinkančios LR BK 145 str. ir kitų veikų, dėl kurių įrodymai pateikti į ikiteisminio tyrimo medžiagą

 

         Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, vadovaujantis nacionaline ir tarptautine teise,  bei atsižvelgiant į vyriausiojo skyriaus prokuroro nušalinimo prašymą, prašoma skundą perduoti nagrinėti pagal kompetenciją :

 

1.      Panaikinti 2018-05-29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Martinaitytės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61463-17, kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

 

2.      Atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61463-17 ir atlikti baudžiamojo proceso veiksmus įstatymų numatyta tvarka;

 

3.      Atnaujinus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-61463-17, pareikšti P. K. įtarimus pagal BK 140 str. 2 d., BK 180 str. 1 d., BK 187 str. 1 d., LR BK 145 str bei paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, uždraudžiant bendrauti su Kristina Kareckiene, artintis prie Kristinos Kareckienės, lankytis tose vietose, kur nukentėjusioji dirba, gyvena ir lankosi;

 

4.      Nušalinti nuo tyrimo Nr. 01-1-61463-17 prokurorus Loretą Martinaitytę, Mindaugą Taškūną

 

5.      Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą M-1-01-70566-17,

 

6.      Atlikti tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų, neveikimo, vilkinimo, piktnaudžiavimo  tyrimuose Nr. M-1-01-70566-17 ir Nr. 01-1-61463-17

 

 

 

Pridedama: 2017-07-15 ROIK xxx pranešimas; 2017-08-31 BPC garso įrašai; 2012-11-20 ir 2012-11-27 P. K. skundai Vilniaus savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai L. Juškevičienei; 2015-09-04 VVTAS vaiko paėmimo iš P. K. aktas Nr. A715-4631/15; CD laikmena su 2017-08-31 BPC garso įrašais; P. K. ir E. E. N. foto

 

 

 

 Kristina Kareckienė

Peržiūros: 975

Komentarai   

+3 # Ne naujiena 2018-07-06 18:04
Pridengs, kaip visada. Čia gi 100 metė LitHujenija :sad: su savo gaujomis ir banditais
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Atas 2018-07-07 00:11
Čia irgi kažkokios problemos dėl vaiko, panašu, kad kartojasi įvykių įstorija kaip buvo su Kedyte
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Vejas 2018-07-08 11:29
Apsoliuti klasika, zmones skiriasi, dalybos, ir kaip gi be kaltinimu ir baudziako iskelimo. Ir kam pilti purva, ir i viesai “apatinius skalbti”.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti