Neturėkite iliuzijų Aukščiausias teismas jau seniai kontroliuojamas mafijos

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.63 (4 Votes)

Neturėkite iliuzijų – Aukščiausias teismas jau seniai kontroliuojamas mafijos

 

Aurimas Drižius

 

Po to, kai Lietuvos Aukščiausias teismas (LAT)  vakar paskelbė, kad išteisina visus šešis metus tampytus Garliavos bylos liudininkus, advokatas Vytautas Sirvydis paskelbė trumpą, bet taiklų komentarą : „ Paprastas, elementarus ėjimas: LT turime teisingus teismus, duokit šen Venckienę“.

Deja, bet turiu sutikti su tokia advokato nuomone, nes tie patys teisėjai, kurie vakar išteisino pilietiškus žmonės (Fedosiukas, Šeškauskas, pagaliau ir LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Gutauskas) savo veiksmais jau anksčiau ne kartą įrodė, kad seniai tarnauja mafijai.

Dar prieš mėnesį kreipiausi į LAT, kad būtų atnaujinta baudžiamoji byla, kurioje aš buvau nuteistas dėl tariamo tokio piliečio Alvydo Sadecko (buvusio Seimo NSGK pirmininko) šmeižto. 

Savo skunde nurodžiau, kad teisėjai netinkamai taiko teisės aktus, taiko dvigubo nuteisimą ir dvigubą proceso, atsisako vertinti bet kokius mano pateikiamus įrodymus, ir taip taiko naująją  baudžiamojo proceso praktiką – byloje jokių įrodymų nebereikia,

Nurodžiau, kad tai nusikalstami Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų veiksmai.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas (nuotr. viršuje) 2018-06-01 raštu Nr. 2PA-49 mane informavo, kad aš savo prašyme nesuformulavau teisinių argumentų, kurie pagrįstų mano prašymą.

 

 

Nors nurodžiau, kad Konstitucija aiškiai pasako, kad draudžiamas dvigubas nuteisimas, kas buvo padarytas mano byloje, tačiau teisėjas A.Gutauskas man visiškai nepaaiškino, nuo kada Lietuvoje nebegalioja Konstitucija ir kodėl jau legalizuotas dvigubas arba trigubas nuteisimas. Todėl manau, kad tokia teisėjo A.Gutausko nuomonė yra visiškai nepagrįsta, tai tik dar vienas atsirašinėjimas, padarytas „copy-paste“ būdu.

 

Savo prašyme nurodžiau, kad buvau nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 29-851/2017 dėl tariamo Alvydo Sadecko šmeižto. Buvau nuteistas todėl, kad parašiau straipsnius „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą", kuriuose parašiau savo nuomonę, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus, dėl kurių aš buvau nuteistas.

Nors byloje pateikiau faktus, kad A.Sadeckas buvo pagrindinis asmuo „Mažeikių naftos" privatizavime, asmenišKai keitė įstatymus, kad „Mažeikių nafta" atitektų Rusijos kompanijai „Jukos". Tačiau teismui pateikė ieškinį, reikalaudamas uždrausti jį sieti su „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, ir teisme ne kartą teigė, kad jis niekaip nėra susijęs. Negalėdamas paneigti šiuos faktus, minėtas teismas juos įvardino kaip mano fantaziją, t. y. paskelbė, kad tokių faktų nebuvo, ir padarė nusikalstamą veikią - dokumento klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Toks mano nuteisimas neteisėtas dar ir todėl, kad vieną kartą jau buvau nuteistas dėl minėto straipsnio „Mafija visiškai užvaldė generalinę prokuratūrą" parašymo, kurioje jau buvau nuteista dėl tų pačių teiginių, tačiau Lietuvos Aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 mane visiškai išteisino.

LAT teisėjas Olegas Fedosiukas man išaiškino, kodėl esu nuteistas : "todėl, kad rašiau  straipsnius, žinodamas, kad jie nepatiks Sadeckui" (žiūrėti nutartį apačioje) 

 

Todėl esu antrą kartą nuteistas už to pačio straipsnio parašymą, ir net lietuviškai „teisėsaugai" tai yra nenormalu. Esu žurnalistas, ir laikraščio "Laisvas laikraštis Lietuvai" redaktorius, leidėjas. Mano leidžiamame laikraštyje ne tik aš, bet ir įvairūs kiti autoriai aprašė Lietuvos strateginio naftos objekto "Mažeikių nafta" privatizavimo galimą aferą, kai turtas buvo iššvaistytas, perleistas neatlygintinai užsienio "investuotojams". Net Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija nurodė, kad Lietuvos biudžetui dėl minėto privatizavimo buvo padaryta didžiulė žala.

Mano straipsniuose buvo paminėta tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko pavardė, jis asmeniškai be komiteto pritarimo pakeitė AB „Mažeikių naftos" privatizavimo sąlygas, pašalinant iš „AB „Būtingės nafta, Mažeikių nafta, Naftotiekis reorganizavimo įstatymo" reikalavimą, kad šių įmonių pirkėjas atitiktų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas - tokiu būdu prieš pat stojimą į NATO "Mažeikių nafta" atiteko Rusijos įmonei "Jukos", ir tik vėliau perleista Lenkijos įmonei "Orlen". Minėtas Alvydas Sadeckas po šių straipsnių, kurie pasirodė apie 2003 metus, užvedė nesibaigiančius teismų procesus prieš mane ir kitus autorius, prieš mano visas valdomas įmones, ir šiuo metu yra išvaržomas mano asmeniškas turtas. Bylos būdavo įvairios, nuo 2009 metų A. Sadeckas sugalvojo, jog bendrosios kompetencijos teisme jis gali man uždrausti rašyti apie jį - įvedė cenzūrą, o kai neklausiau šio antikonstitucinio reikalavimo, ėmė padavinėti skundus į prokuratūrą, ir man pradėtos baudžiamosios bylos pagal LR BK 245 str.- teismo sprendimo nevykdymas. Pirmosios, antrosios ir trečiosios instancijos teismams pasibaigus 2015 10 01 visišku išteisinimu dėl vieno kodekso straipsnio, Alvydas Sadeckas nenustojo manęs persekioti: tą patį kaltinimo tekstą perrašė ,tik | dėjo į straipsnį "šmeižimas", LR BK 154 str. ir padavė 2015 12 32 Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti privataus kaltinimo tvarka.

Teismas mane pirma išteisinęs, vėliau nuteisė realia laisvės atėmimo bausme 1 metus ir 10 mėnesių, galutinis sprendimas 2017 10 24. Lietuvos Aukščiausiasis teismas elgėsi visiškai nepaisydamas Europos Žmogaus teisių teisingumo teismo bylos Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 2017 06 13 kur Teismas aiškiai pasisakė, jog net antrasis procesas dėl to paties, net jeigu nepavyksta nuteisti, yra laikomas dvigubu persekiojimu už tą pačią veiką ir Konvencija, konkrečiai 7 protokolo 4 str. 1 d. tai draudžia.

A. Sadeckas, ir teismai laikė, jog jeigu Lietuvos Aukščiausiasis teismas mane 2015 10 01 išteisino, vadinasi, rezultatas lygus 0, todėl galima užvesti iš naujo bylą, ką ir padarė. Dvigubo nuteisimo, dvigubo persekiojimo taisyklės negalimumo Lietuvoje, ypač mano bylose nesilaikoma, nes Lietuva apskritai nevykdo Žmogaus teisių teismo sprendimų, jų neperkelia į nacionalinę teisę, ir dalyje bylų ginčijasi su EŽTT (Paksas priešų Lietuvą (nevykdoma nuo 2011 metų); L. prieš Lietuvą (nevykdoma nuo 2009 metų), Vasiliauskas prieš Lietuvą (nevykdoma nuo 2015 metų)- 3 visiškai nevykdomos bylos.

Šitas nebaudžiamumas, visiškas nepaisymas netgi tarptautinių teismų sprendimų ir atsispindi Lietuvos teismų jurisprudencijoje, jog dvigubas nuteisimas vis dar galimas netgi po Šimkaus laimėjimo, ir tai įrodo mano byla. Taip pat esu persekiojamas labai daug metų, kodėl nesilaikau teismo man įvestos cenzūros, kai Lietuvos teismai nutartimis, ir sprendimais tariasi sustabdę Lietuvos Konstitucijos 44 straipsnio galiojimą (masinės informacijos cenzūra yra draudžiama). Buvau nuteistas jau netgi laisvės atėmimo bausmėmis, kodėl nesilaikiau cenzūros, kas yra ir Žmogaus teisių Konvencijos 10 str. 1-2 d. pažeidimas - reikalauti, jog masinės informacijos skleidėjas laikytųsi cenzūros reikalavimo. Lietuvos teismai nepaiso demokratinės valstybės nuostatų, jog demokratinėje valstybėje draudžiama įvedinėti cenzūra, drausti domėtis šalies naujienos, rinkti, gauti ir skelbti informaciją. Kadangi nepaisiau labiau diktatorinei valstybei būdingo draudimo, esu nuteistas ir netgi pakartotiniame procese laisvės atėmimo bausme demokratinėje valstybėje, dėl šmeižto kvalifikacijos, kuri kitose demokratinėse valstybėse net nelaikoma nusikaltimu.

Demokratinėje visuomenėje turėtų būti naudojamasi civilinės teisės teikiama galimybe bylinėtis dėl garbės ir orumo pažeidimo. Alvydas Sadeckas beveik niekada nesinaudoja šia galimybe, jis kreipiasi dėl mano rašymo tiesiai baudžiamąja tvarka, ir tokiu būdu Lietuvos valstybė pažeidžia nusistovėjusią tvarką, jog pirma visus klausimus reikia stengtis spręsti civiline, o baudžiamoji teisė skirta tik tada, kai išnaudotos švelnesnės galimybės.

Žmogaus teisių konvencijos straipsnis buvo pažeistas, nes dvigubo proceso, dvigubo nuteisimo negalimumas buvo pažeistas ( žiūrėti -prejudicinis sprendimas Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. Nr. 4 1788/11, 2017 06 13) Šis konvencijos straipsnis aiškiai buvo pažeistas, nes valstybė narė savo kodeksuose numato taip pat, kad turi būti nagrinėjama per kuo trumpiausią laiką, mane gi persekiojant lygiai du kartus dėl to paties dalyko, procesas truko daugelį metų. Pirmą kartą mane teisiant dėl teismo sprendimo nevykdymo procesas vyko 1,5 metų vien teismuose, o antrą kartą - 2 metus. Persekiojimas dėl spaudos darbo kaip prasidėjo 2009 04 10 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu, taip tebesitęsia jau 9 metus. Todėl jeigu valstybė narė būtų laikiusis Konvencijos 6 str. 1 d. reikalavimų, tai jokiu būdu nebūtų nagrinėjama byla šitiek metų. Tuo labiau, jog visas šitas asmens kankinimas kilo iš to, jog pirmosios instancijos teismai kategoriškai atsisakė pripažinti mano pažeistas teises, bei išnagrinėti faktines aplinkybes - nes antrosios ir trečiosios instancijų teismai faktinių aplinkybių nevertina ir netikrina. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 10 01 2K-7-205-222/2015 nesugebėjo išsamiai ir aiškiai pasisakyti, ir užkirsti kelią pakartotiniam procesui, nes naujai užvestame procese teismams esą nėra aišku, jog aš kartą jau išteisintas, jie laiko, jog ten pasisakyta labai abstrakčiai, ir todėl dar kartą teisti jie esą galėjo. Teismai nesilaikė nacionalinių teisės aktų reikalavimų tuo pačiu ir neužkirto kelio Konvencijos 7protokolo 4 str. 1 d. pažeidimams. Lietuvos Aukščiausias teismas 2015 10 01 nutartyje netgi davė patarimą Alvydui Sadeckui užvesti pakartotinį procesą, tokiu būdu Lietuva pažeidė dvigubo nuteisimo negalimumo reikalavimą - Aukščiausias teismas paragino, paskatino bylininką pradėti teisės pažeidimo procedūrą, jis tuo patarimu ir pasinaudojo: "Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmuo (A. Sadeckas), manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, pvz., buvo apšmeižtas (BK 154 straipsnis), turi galimybę jas ginti bendra tvarka, taip pat ginti savo garbę ir orumą civilinėmis teisinėmis priemonėmis." (LAT 2015 10 01 nutartis, 7 puslapis.) Teismas ėmėsi Alvydo Sadecko advokato vaidmens, neskundžiamoje instancijoje įrašė melagingą ir su Konvencija prasilenkiantį patarimą - inicijuoti pakartotinį procesą dėl to paties, dėl ko nepavyko manęs nuteisti pagal LR BK 245 str. Teismas privalėjo būti nešališkas ir atlems pusėms vienodas, o ne nutartyje rašinėti patarimus, kaip mane pakartotinai nubylinėti, kas ir įvyko - po šio "patarimo" užvestas pakartotinis procesas. Tokiu būdu buvo įvykdytas Konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimas.

Lietuva mane nuteisė už savaime teisėtą veiklą (ir beje, tą LAT 2015 10 01 nutartyje teisingai pažymėjo)straipsnių rašymą, ir už tai, kad nevykdžiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 04 09 sprendimo Nr. 2-117-734-2009, kuriuo man buvo draudžiama rašyti straipsnius(Konvencijos 10 str. 1-2 d. pažeidimas, cenzūros įvedimas). Pakartotiniame teisiniame procese A. Sadeckas pakeitė tik baudžiamąjį straipsnį, ir mane nuteisė vėlgi už žurnalistinę veiklą. Nors Lietuvoje spaudos darbas kriminalizuotas, tačiau tai yra Konvencijos 7 str. pažeidimas, nes pagal tarptautinę teisę žurnalistika nėra priskiriama prie nusikalstamų veikų. O jeigu nėra nusikaltimo, nėra ir bausmės. Jokio nusikaltimo aspektų mano rašyme nėra: aš tik informavau visuomenę apie A. Sadecko veiklą.

Lietuvos Respublikos teismai pažeidė Konvencijos 10 str. 1, 2 dalis nes cenzūra yra draudžiama. Nacionaliniai teisės aktai, draudžia spaudos cenzūrą - Konstitucijos 25, 44 straipsniai, ir Visuomenės informavimo įstatymo 15 str. buvo pažeisti. Tai, jog man nepavykdavo iškelti baudžiamųjų bylų dėl melagingų parodymų ar šmeižto Alvydui Sadeckui, būdavo laikoma automatiniu įrodymu, jog aš neturiu teisės aprašinėti strateginio Lietuvos objekto, kas yra labai svarbu Lietuvos nacionaliniam, ypač kariniam saugumui, privatizaciją, kurios metu šis objektas buvo tiesiog padovanotas. Mano rūpestis visos Lietuvos žmonėmis laikomas nusikaltimu, ir man yra įvedamas cenzūra - šiuo metu esu nuteistas laisvės atėmimo bausme, kodėl nesilaikiau įvestos cenzūros ir rašiau straipsnius. Konvencija aiškiai pasisako, jog tokia situacija negalima demokratinėje valstybėje ir Konvencijos valstybėje - narėje.

Noriu atkreipi dėmesį, kad prokuratūra visokiais įmanomais būdais dengė nusikalstamą A.Sadecko veiklą, nurodydama, kad A.Sadeckas niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos" privatizavimu, nors jis asmeniškai priėmė esminius sprendimus, kam ir kaip turi būti perduotos šios įmonės valstybės valdomos akcijos.

 

LAT pirmininko R.Norkaus išvedžiojimai, kad teisėjai apskritai gali nevertinti jokių įrodymų - tai yra jų reikalas

 

Noriu taip pat atkreipti teismo dėmesį, kad net Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartyje b. byloje Nr. 2K-212-696/2017 yra akivaizdžiai ginami A.Sadecko neteisėti veiksmai - niekaip nėra vertinami mano įrodymai, kad A.Sadeckas vienasmeniškai be Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimo  keitė „Mažeikių naftos" privatizavimo įstatymus taip, kad juos galėtų įsigyti Lietuvai nedraugiškos Rusijos įmonės. Tai darė pažeisdamas ne vieną įstatymą, tame tarpe ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, mat A.Sadeckas pats deklaravo, kad yra „Mažeikių naftos" akcininkas. Be to, Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad visa „Mažeikių naftos" privatizavimo epopėja buvo įvykdyta pažeidžiant Lietuvos Konstituciją, todėl neteisėta, todėl ir visokių sadeckų veikla, atliekant minėto privatizavimo veiksmus, taip pat turėtų būti vertinama kaip neteisėta.

Tačiau minėtoje LAT kolegijos nutartyje ne tik kad niekaip nėra vertinami mano pateikti įrodymai, tačiau net aš esu mokomas, kad apie A.Sadecką turiu rašyti tik tokius straipsnius, kurie jam patiktų : „..A.Drižius vis tiek sąmoningai, žinodamas, kad tai nepatiks A.Sadeckui, pažemins jį, įvardino A.Sadecko veiksmus kaip neteisėtus ir melagingus, t.y. iš esmės nusikalstamus".

Ir dabar sakau - visa A.Sadecko veikla, paduodant „prevencinį ieškinį, kurio pagrindu buvo į vesta cenzūra, ir visi jo parodymai teisme, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, yra melaginga ir nusikalstama, ir minėti teismų sprendimai tik dar kartą įrodo, kokia korumpuota yra visa Lietuvos teisinė sistema.

Todėl nurodau, kad LAT kolegijos Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir Vytauto Pesliako minėta nutartis yra neteisėta, teisėjams veikiant sąmoningai nusikalstamai, ignoruojant mano pateikiamus įrodymus, ir dar mane mokant, kad turėjau rašyti tik tokius straipsnius, kurie patiks A.Sadeckui. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi - jokie teisės aktai manęs neįpareigoja rašyti tik gražius straipsnius apie žmonės, kurių veikla, mano nuomone, yra nusikalstama.

 

LAT pirmininkas A.Gutauskas man nurodė, kad visi šie mano išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir jokių teisinių argumentų nėra suformuluota.

Tai tipiškas tos teisėjų piktnaudžiavimo tarnyba ir savo monopoline teise „vykdyti teisingumą“ pavyzdys. Teisėjas A.Gutauskas nenurodo, nuo kada Lietuvoje nebegalioja Konstitucija, ir nuo kada teisėjų nuomonė pasidarė svarbesnė, nei Konstitucijos reikalavimai. Taip pat visiškai nepaaiškinta, kodėl teismas atsisako vertinti melagingus A.Sadecko parodymus, kad jis yra visiškai nesusijęs su AB „Mažeikių naftos“ privatizavimu, nors atliko esminius šio privatizavimo veiksmus. Teismas atsisako vertinti mano pateiktus įrodymus ir taip formuoja naują teismų praktiką – įrodymai „teismuose“ apskritai tampa nebereikalingi, viską lemia „teisėjo vidinis įsitikinimas“, kuris dažnai būna visiškai priešingas bylos įrodymams.

Toks teisėjų piktnaudžiavimas savo suteiktais įgaliojimais ir kuria tokį didžiulį žmonių nepasitikėjimą teismais ir apskritai – savo valstybe.

 

Remiantis išdėstytu, o taip pat tuo, kad BPK 452 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paduodami Aukščiausiam teismui, prašau:

1. Atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-29-851/2017 ir mane išteisinti, nepadarius jokios nusikalstamos veiklos. 

2. Įvertinti melagingus A.Sadecko skundus ir jo melagingus parodymus, dėl kurių aš buvau nuteistas.

 

Žemiau pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegijos nutartis, kuriame teisėjai Pikelis, Fedosiukas ir Piesliakas man aiškiai atsako, kad jie nevertins mano pateikiamų įrodymų, nes tik jie yra nusipirkę licenciją "vertinti įrodymus", ir kad jie nuteisia mane už tai, kad "A.Drižius toliau rašė straipsnius, žinodamas, kad jie nepatiks Sadeckui".

 

Į KOPIJA~|

Baudžiamoji byla Nr. 2K-212-696/2017 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00001-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.6


 

LIETUVOS AUKSCIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėju Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas). Olego Fedosiuko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Ručinskienei, nuteistajam Aurimui Drižiui, nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Aurimo Drižiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 1 1 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu Aurimas Drižius išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 2 dalj. nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Alvydo Sadecko civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu privataus kaltintojo Alvydo Sadecko apeliacinis skundas tenkintas iš dalies - panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendis ir Aurimas Drižius pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalj ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems melams dešimčiai mėnesių.

Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems melams, įpareigojant Aurimą Didžių bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vielos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteista iš Aurimo Drižiaus Alvydo Sadecko naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, ¡klausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u statė:

L A. Drižius nuteistas už tai. kad, per visuomenės informavimo priemonę paskleisdamas straipsnius apie A. Sadecką, jį apšmeižė, t. y.;

2012 m. rugpjūčio 18 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis” (2012 m. rugpjūčio 18-24 d. Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą" paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą:

kopija tikrmL^z/


 

 


Tam. kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus...

2013 m. vasario 2 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 m. vasario 2-8 d. Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadeeką,jo garbę ir orumą:

<...> LL redaktorius A. Drižius nuleistas tris kartus pagal melagingus A. Sadecko parodymus trijose baudžiamosiose bylose;

2015 m. gegužės 30 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. gegužės-birželio 5 d. Nr. 21(526)) straipsnyje „Laisvo laikraščio" redaktorius A. Drižiaus ¡kalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadeeką,jo garbę ir orumą:

<„.> teisme A. Sadeckas davė melagingus parodymus;

2015 m. birželio 27 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2015 m. birželio 27-licpos 3 d. Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. Sadecko naudai" paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadeeką, jo garbę ir orumą:

<...> A. Sadeckas. puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrove, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundų, t. v. padarė nusikaltimų, kuris B K įvardijamas kaip melagingas skundas; <...> parašiau tiesa apie neteisėta A. Sadecko dalyvavimų „Mažeikių naftos" privatizavime... <...> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. Sadecko ..prevencinis" skundas yra melagingas; <...> A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu; <.„> A. Sadecko valdomų absoliučiai korumpuotų teismų sistemų;

2015 m. liepos 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. liepos 4-10 d. Nr. 26 (531)) straipsnyje „Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadeeką, jo garbę ir orumą:

<„.> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis ... (3ai todėl, kad skundus nagrinėja prieš Alvydų Sadeeką. net aštuonis melus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <„.> apie neteisėta A. Sadecko dalyvavimų „Mažeikių naftos" privatizavime; <...> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone;

2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2015 m. rugpjūčio 29-rugsėjo 4 d. Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas”, nusprendė teismas“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadeeką. jo garbę ir orumą:

<...> melagingų A. Sadecko parodymų; <...> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami melagingus duomenis. A. Sadecko naudai: <...> apie neteisėta A. Sadecko dalyvavimų .. Mažeikių naftos" privatizavime.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Drižius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

2.1.    Kasatorius teigia^teisiamojo posėdžio metu neneigęs publikavęs kaltinime nurodytus straipsnius, tačiau, pateikdamas publikacijose tokią informaciją, rėmėsi savo subjektyviais samprotavimais apie teismų sistemą, joje dirbančius teisėjus, teismų jo atžvilgiu priimtus nepalankius sprendimus, o publikacijose paminėta A. Sadecko pavardė, neva jis valdo korumpuotą teismų sistemą, kuri teismo vertinama kaip asmeninė ir ne visai etiška, nepagrįsta jokiais teisiniais, logiškais argumentais. Kaip tvirtina kasatorius, tarp jo ir A. Sadecko teisinis konfliktas vyksta seniai, dėl jo yra priimta daug nepalankių teismo sprendimų. Kasatorius. pasisakydamas apie teismų darbą, vertino ne A. Sadecko veiksmus, bet pačią Lietuvos Respublikos teisinę sistemą ir tai negali būti vertinama kaip A. Sadecko orumo, garbės įžeidimas ir (ar) šmeižimas. Kasatorius publikacijose akivaizdžiai išreiškė asmeninę neapykantą ne A. Sadcekui. o konkrečiam teismui. Teiginys, kad


A. Sadeckas valdo korumpuotą teismų sistemą, vertinamas kaip subjektyvi žurnalisto nuomonė, kuri susiformavo visų vykusių teismų procesų metu, ir tai lėmė kasatoriaus, kaip žurnalisto, poziciją, kurią jis ne visai etiškai išdėstė savo publikacijose.

2.2.    Kasatorius pažymi, kad, nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, turi būti atribojama informacija nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2009). Publikacijose paskleista informacija yra išsakyta žurnalisto nuomonė ir (ar) situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją. Todėl šiai informacijai (publikacijai) negali būti taikomas visiškas tiesos kriterijus, kuris taikomas faktams ir duomenims, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Be to, paskelbta informacija (nuomonė) apie nukentėjusiojo neva valdomą teismų sistemą, kuri yra korumpuotą, ar tai. kad teismai klastoja dokumentus, nėra ir negali būti traktuojama kaip šmeižianti nukentėjusiojo garbe ir orumą. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, liek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei informacija paskelbta nevisiškai tiksliai ar klystant, turi būti vertinamas informacijos paskleidimo tikslas. Tai reiškia, kad kasatorius tokiais teiginiais nepaniekino, nepažemino A. Sadecko ir informacija negali būti traktuojama kaip neigiamo pobūdžio. Interpretuodamas turimą informaciją, kurią laikė subjektyviai patikima, kasatorius išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis. Be to. straipsnyje paskelbta informacija, kuria grindžiamas kaltinimas, turi būti vertinama bendrai visame straipsnio kontekste, o ne atskirai. Beje, šiame straipsnyje nėra pareikšta kategoriška informacija, kad A. Sadeckas padarė sunkų ar labai sunkų, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ir piktnaudžiavo tarnyba.

2.3.    Pasak kasatoriaus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ne tik užtikrina žmogaus teisę skleisti teisingą informaciją apie fizinį ar juridinį asmenį, bet ir gina asmenį, kuris paskleidė kad ir ne visai tikslias žinias, tačiau lai padarė sąžiningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių (10 straipsnio 2 dalis). Kasatorius, savo publikacijose analizuodamas ir vertindamas faktus, informaciją kaip žurnalistas ir įgyvendindamas šio įstatymo suteiktą teisę, neperžengė jos realizavimo ribų, t. y. rašydamas publikacijas jis neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti A. Sadecką, pakirsti pasitikėjimą juo, pažeminti jo garbę ir orumą bei apkaltinti jį padarius sunkius, labai sunkius ar korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Todėl nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių, kasatorius turi būti išteisintas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2.4.    Kasatorius teigia, kad buvo netinkamai pritaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Pasak kasatoriaus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Taigi A. Sadeckas reikalavo uždrausti kasatoriui naudotis teisėmis, kurias jam suteikia teisės aktai.

2.5.    Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas tik atkartojo apeliacinio skundo motyvus ir konstatavo, kadram nekelia abejonių, jog A. Drižius šmeižė A. Sadecką ir tai darė tyčia. Kasatorius pabrėžia, kad pagal nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi pasisakyti ir dėl kitų byloje surinktų kaltinimui prieštaraujančių duomenų; teismo išvados, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstos.

2.6.    Kasatorius atkreipia dėmesį į tai. kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-989/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, kuriame buvo nagrinėjami analogiški teiginiai, kaip ir šioje byloje, todėl


 


 
 

i

 

 

 


 


4

šios bylos peržiūrėjimas kasacine tvarka yra reikšmingas dėl vienodos teismų praktikos panašiose bylose.

3.    Nuteistojo A. Drižiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl A. Drižiaus nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį pagrįstumo

4.   A. Drižiaus ir A. Sadecko santykių problema atsirado tada, kai A. Drižius ėmė tyrinėti AB „Mažeikių naftos“ privatizavimo aplinkybes. Gilindamasis į šią temą ir analizuodamas turimą medžiagą, A. Drižius padarė išvadą, kad A. Sadeckas dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese ir iš to turėjo naudos. Kadangi A. Sadeckas dirbo IJAB „Ekskomisarų biuras“, kuri teikė paslaugas AB „Mažeikių nafta“, buvo vienas iš vadovų, o vėliau. 2000 m. spalio 8 d., išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame iki 2008 m. ėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas ir dalyvavo rengiant AB „Mažeikių nafta“ reorganizavimo įstatymo pataisas. A. Drižius padarė išvadą, kad jis atliko neteisėtus veiksmus šios Įmonės privatizavimo procese. A. Drižius savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ nuo 2003 m. publikavo daug straipsnių, kaltindamas A. Sadecką neteisėtais veiksmais privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Dėl šių publikacijų tarp A. Drižiaus ir A. Sadecko kilo konfliktinė situacija. A. Sadeckas kreipėsi į teismus dėl A. Drižiaus publikacijų. Buvo pradėtos tiek civilinės, tiek ir baudžiamosios bylos. Kai kuriose bylose A. Drižius buvo nuteistas, kitose išteisintas. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. ir 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiais A. Drižius, be kita ko, buvo nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už A. Sadecko šmeižimą. Be to, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimais civilinėse bylose buvo uždrausta A. Drižiui publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios įmonės privatizavimu ir G. Kiesiaus nužudymu. Tačiau A. Drižius nevykdė teismo sprendimo ir tęsė publikacijas, kuriose buvo minima A. Sadecko pavardė ir vertinami kai kurie jo veiksmai. Už tai jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimus dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (BK 245 straipsnis), nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

4.1.    

 
 

Nepalankūs A. Drižiui teismų sprendimai savaitraštyje „Laisvas laikraštis" buvo negailestingai kritikuojami, nepagarbia forma atsiliepiant apie Lietuvos teismų sistemą, minint ir teisėjus, dalyvavusius priimant teismų sprendimus. Siame fone buvo minimas ir A. Sadeckas, kaip tų procesų dalyvis. Antai 2012 m. rugpjūčio 18 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 m. rugpjūčio 18-24 d. Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ yra teiginys <...> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus... 2013 m. vasario 2 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis" (2013 m. vasario 2-8 d. Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?" yra teiginys <...> LL redaktorius A. Drižius nuteistas tris kartus pagal melagingus A. Sadecko parodymus trijose baudžiamosiose bylose. 2015 m. gegužės 30 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. gegužės-birželio 5 fl. Nr. 21 (526)) straipsnyje „Laisvo laikraščio“ redaktorius A. Drižiaus įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“ yra teiginys <...> teisme A. Sadeckas davė melagingus parodymus. 2015 m. birželio 27 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. birželio 27-liepos 3 d. Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. Sadecko naudai“ yra teiginiai: <...> A. Sadeckas, puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t. y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas; <...> parašiau tiesą apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimų ..Mažeikių naftos" privatizavime... <...> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis

 

A. Sadeckoprevencinis" skundas yra melagingas; <...> A, Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB,,Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu; <...> A. Sadecko valdomą absoliučiai korumpuotų teismų sistemą. 2015 m. liepos 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis4' (2015 m. liepos 4-10 d. Nr. 26 (531)) straipsnyje „Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus" yra teiginiai: <...> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis ... Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš Alvydą Sadecką. net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <...> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą ,, Mažeikių naftos" privatizavime; <...> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone. 2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (201 5 m. rugpjūčio 29-rugsėjo 4 Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ yra teiginiai: <...> melagingų A. Sadecko parodymų;                visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami melagingus

duomenis, A. Sadecko naudai; <...> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos" privatizavime. Dėl nurodytų teiginių apie A. Sadecką savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ A. Sadeckas inicijavo privataus kaltinimo procesą.

4.2.      Pažymėtina, kad A. Drižiaus publikuoti straipsniai, dėl kurių turinio A. Sadeckas inicijavo privataus kaltinimo bylos iškėlimą, nebuvo skirti A. Sadecko asmeniui ar jo veiksmų analizei. Šiuose straipsniuose A. Sadecko vardas minimas vertinant teismų sprendimus, juos komentuojant, nesutinkant su jais. Pagrindiniai A. Drižiaus vartojami teiginiai, pasikartojantys daugumoje publikacijų, kuriose minimas A. Sadeckas ir dėl kurių pareiškėjas įžvelgia šmeižimo požymius, yra „tam, kad nuslėptų Alvydo Sadecko nusikaltimus“, „melagingo skundo padavimas“, „melagingi parodymai“, „neteisėtas dalyvavimas AB „Mažeikių nafta“ privatizavime“.

4.3.      Nepaisant A. Drižiaus pareiškimų prokuratūrai dėl A. Sadecko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto dalyvavimo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ ir melagingų parodymų davimo, teisėsaugos institucijų sprendimais nebuvo nustatytas A. Sadecko neteisėtas dalyvavimas privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ ar melagingų parodymų davimas teismų nagrinėjamose bylose. Priėmus teismų sprendimus, nors A. Drižius susipažino su jų turiniu, jis vis tiek vystė šią temą. Nors, kaip jau nurodyta, A. Drižiaus straipsniai nėra skirti A. Sadecko vaidmens privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ analizei, o teismų priimtų sprendimų dėl A. Drižiaus publikacijų ir jo skundų teismams vertinimui, vis tiek straipsniuose minimas A. Sadeckas. Vertindamas teismų sprendimus ir nesutikdamas su jais, A. Drižius būtinai A. Sadecko parodymus teismuose ir jo paduotus skundus įvertina žodžiu „melagingas“. Pažymėtina, kad už melagingų parodymų davimą BK 235 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę, tačiau nė vienoje byloje tokia aplinkybė nei teismų, nei prokuratūros sprendimuose nebuvo konstatuota. Priešingai, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2013 m. gegužės 29 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos, nustatytos BK 235 straipsnyje, sudėties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. galutine nutartimi, kuria atmestas A. Drižiaus skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-324/13 nutraukimo, konstatuota, kad BK 235 straipsnyje nurodytų nusikaltimo sudėties požymių nenustatyta. Iš A. Drižiaus publikacijų savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ aišku, kad jis susipažinęs su teismų ir prokurorų sprendimais dėl A. Sadecko parodymų teisme vertinimo, tačiau, nepaisydamas to, vis tiek viešoje visuomenės informavimo priemonėje publikuoja teiginius, kad A. Sadeckas neteisėtai dalyvavo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, o jt> parodymai ir skundai buvo melagingi. Taigi, priešingai teismų ir prokurorų nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, A. Drižius vis tiek publikacijose teigia dėl A. Sadecko neteisėto dalyvavimo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, jo parodymų ir skundų melagingumo.

4.4.      Be abejo, niekas negali uždrausti žmogui viešai reikšti savo nuomonę bet kokiu klausimu, tačiau toks nuomonės pareiškimas turi būti motyvuotas. Asmuo gali nesutikti su teismų ar kitų teisėsaugos institucijų sprendimais, teigti, kad jie neteisėti dėl kai kurių proceso dalyvių parodymų melagingumo. Tokiu atveju įstatymai nustato tam tikrą teisinę procedūrą - pranešimų



dėl, tikėtina, melagingų parodymų teisėsaugos institucijoms padavimą ar skundų dėl jų priimtų sprendimų padavimą. Kaip jau nurodyta, tokie pareiškimai ir skundai dėl tariamai melagingų A. Sadecko parodymų buvo paduoti ir kompetentingos institucijos dėl jų priėmė sprendimus. Teismų sprendimai yra privalomi vykdyti. Taigi, esant galiojantiems teismų sprendimams dėl asmens veiksmų teisinio vertinimo ir žinant jų turinį, toliau teigti, kad A. Sadecko paduoti skundai ar liudijimai yra melagingi, teisiniu požiūriu neleistina. Tai gali pažeisti kito žmogaus garbe ir orumą, menkinti jo reputaciją, jo autoritetą tarp kitų žmonių, sudaro pagrindą juo abejoti. Daug kartų pakartotas melas žmonių sąmonėje gali transformuotis į teisybę. Aišku, tik pats asmuo, apie kuri paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, sprendžia, ar ta informacija apie jį neteisinga, ar jį žeidžia, žemina ir ar laikyti ją šmeižimu. Net ir tuo atveju, nukentėjęs dėl neteisingos informacijos paviešinimo, žmogus turi teisę ,.praryti karčią piliulę“ ir niekur nesikreipti dėl apie jį paskleistos neteisingos informacijos, žeminančios jo garbę ir orumą. Tačiau jei asmuo jaučiasi apšmeižtas, pažemintas kitų akyse. įstatymai suteikia jam teisę inicijuoti civilinį ar baudžiamąjį procesą dėl garbės ir orumo gynimo. Iš A. Sadecko 2015 m. gruodžio 31 d. skundo dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo aiškėja, kad nukentėjusysis įvertino savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2012 m. Nr. 33 (389). 2013 m. Nr. 5 (412), 2015 m. Nr. 21 (526), 25 (530). 26 (531), 32 (536) atitinkamose publikacijose pateiktus teiginius, kuriuose minima jo pavardė, kaip žeminančius jo garbę ir orumą, t. y. šmeižikiškus, ir pasirinko savo teises ginti baudžiamojo proceso forma.

4.5.    Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu išteisindamas A. Drižių, pažymėjo, kad jo publikacijose paskleista informacija vertintina kaip neatitinkanti tikrovės, nes ji neįrodyta ir niekuo nepagrįsta, tačiau ji nevertinama kaip tikslas apšmeižti A. Sadecką. A. Drižius tokiais teiginiais nepaniekino, nepažemino A. Sadecko. Apylinkės teismo nuomone, A. Drižius, interpretuodamas turimą informaciją, ją laikė subjektyviai patikima, išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis.

4.6.     Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apylinkės teismo sprendimą, pažymėjo, kad A. Drižiaus publikacijose minimos A. Sadecko veikos nėra kritika, nes asmens kritika - tai asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Teiginiais straipsniuose A. Drižius konstatavo tam tikrus faktus, t. y. A. Sadecko neva padarytus nusikaltimus, o tai konstatuoja tik teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi nėra duomenų, kad A. Sadeckas būtų nuteistas už melagingus parodymus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kategoriška ir konkreti informacija yra nepagrįsta. Pažymėtina ir tai. kad nurodyti A. Drižiaus teiginiai apie A. Sadecką aiškiai atspindi jų kategoriškumą, yra konstatuojamojo pobūdžio, juose nėra žodžių, atspindinčių teigiančiojo asmens vertinamąjį pobūdį, pavyzdžiui, „tikriausiai“, „galbūt", „mano nuomone“ ar pan. 'baigi A. Drižius pateikė tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją apie A. Sadecką, kurios esmė yra teigimas, kad jo nurodyti faktai yra tikri, nors dėl to nepateikė jokių konkrečių tai patvirtinančių duomenų. Šiuo atveju savaitraštyje išsakomą informaciją A. Drižius pateikė kaip faktus, sukurdamas jų tikrumo ir objektyvumo iliuziją, tekste nenaudojo jokių nuorodų, kurios atskleistų, kad pateikiama informacija yra tik jo asmeninė ir subjektyvi nuomonė (nevartojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip: mano manymu, mano supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir t. t.), tai leidžia daryti išvadą, kad A. Drižiaus straipsniuose buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama asmeninė subjektyvi nuomonė. A. Drižiaus samprotavimai dėl A. Sadecko neva melagingų parodymų neturi jokio faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima spręsti, kad jis, rašydamas apie A. Sadecką, sąmoningai neiškreipia jo turimų duomenų.

4.7.   

 
 

Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, motyvavo savo sprendimą, bet, darydamas išvadą, neatsižvelgė į keletą dalykų. Šmeižimas objektyviai yra veiksmas, kuriuo apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri ne tik neatitinka tikrovės, bet pažemina, paniekina žmogų kaip asmenybę, pakerta pasitikėjimą juo.

 


A. Sadeckas nėra eilinis, niekam nežinomas žmogus. Ilgą laiką jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, sprendžiantis gyvybiškai svarbius Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus. Dėl to jo veiksmai, poelgiai visada yra visuomenės dėmesio centre, ir nuo jų vertinimo tam tikra dalimi priklauso viso Lietuvos Respublikos Seimo darbo vertinimas. Be abejo, prieš įvardijant tokį žmogų melagiu, nesąžiningu žmogumi, reikia turėti pakankamai rimtos informacijos ir daryti lai labai pasvertai, tinkama forma, neįžeidžiant. Teisėjų kolegija tiki, kad A. Drižius rimtai gilinosi į klausimus, susijusius su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu ir A. Sadccko vaidmeniu tame procese, tačiau, kaip matyti iš daugybės teismų sprendimų, sprendžiant A. Drižiaus ir A. Saciecko ginčą, A. Drižius padarė išvadas dėl A. Sadecko tam tikrų veiksmų vartodamas žodžius ir pasakymus, kuriems patvirtinimo jis neturėjo. Teismai savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad A. Sadeckas su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesu susijęs tik tiek, kiek jis, kaip Seimo narys, pagal savo pareigas rengė teisės aktus šioje srityje. Tai, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, jokia teisėsaugos institucija nekonstatavo. Todėl A. Sadeckas sureagavo į nevienkartinius savo pavardės minėjimus, nušviečiančius jį neigiamoje šviesoje A. Drižiaus publikuotuose straipsniuose, pateikdamas privataus kaltinimo skundą teismui. Jis laikėsi pozicijos, kad savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ pateiktoje informacijoje jis yra šmeižiamas. Anksčiau nurodytais prokurorų ir teismų sprendimais nustatyta, kad A. Drižiaus pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, taigi yra neteisingi. Be abejo, neteisingi dar nereiškia šmeižikiški. Neatitinkanti tikrovės informacija nebūtinai gali būti vertinama kaip šmeižikiška. Kaip tik tokią išvadą padarė apylinkės teismas, išteisindamas A. Drižių dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.

4.8.    Tam, kad informaciją būtų galima vertinti kaip šmeižimą, turi būti nustatyta ne vien tai. kad ji neatitinka tikrovės, bet ir kad pati informacijos pateikimo forma yra netinkama, nepagarbi, nemaloni, žeidžianti asmenį, jo garbę ir orumą, pakertanti pasitikėjimą asmenybe, nes susieja jį su elgesiu, kuris visuomenėje vertinamas neigiamai. Aplinkybė, kad A. Drižiaus publikacijose pateikta informacija apie neteisėtą dalyvavimą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, melagingus A. Sadecko parodymus ir skundus neatitinka tikrovės, nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Akivaizdu, kad netinkama, nemaloni yra medžiagos pateikimo forma. Kartu pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis veikimas - asmuo, skleidžiantis informaciją apie žmogų, suvokia, kad informacija, kurią jis viešai pateikia, yra neteisinga, be to, nemaloni nukentėjusiajam, dėl jos jis pasijus pažemintas, sugniuždytas, ir nori tokią informaciją skleisti. Jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sąžiningai klydo, ši aplinkybė šalina jo atsakomybę. Kaip jau ne kartą nurodyta, A. Drižius buvo susipažinęs su prokuratūros ir teismų sprendimais tiek dėl neva neteisėto A.Sadecko dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese, tiek dėl jo parodymų melagingumo teismuose. Jis žinojo, kad kaltinimai A. Sadeckui dėl neteisėto dalyvavimo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, dėl melagingų parodymų davimo ir melagingų skundų buvo teismų paneigti, tačiau vis tiek sąmoningai, suprasdamas, kad tai nepatiks A. Sadeckui, pažemins jį, įvardijo A. Sadecko veiksmus kaip neteisėtus ar melagingus, t. y. iš esmės nusikalstamus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino A. Drižiaus veiką kaip A. Sadecko šmeižimą, detaliai motyvavo savo sprendimą ir priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

Dėl bausmių bendrinimo, galutinės bausmės ir civilinio ieškinio

5.   Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. Drižius nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu A. Drižius taip pat buvo nuleistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį 2259 Eur (60 MGL) dydžio bauda. Ši bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, apėmimo būdu buvo




 

rugsėjo 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė jam buvo paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11d. nuosprendžiu paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino iš dalies sudedant su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

5.1.    Kadangi ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. Drižin bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu taip pat pritaikė BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, tačiau jau dvejiems metams, paliekant tą patį įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5.2.    Be to, ankstesniu 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu iš nuteistojo A. Drižiaus nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Sadeckui buvo priteista 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vėlesniu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu priteista iš A. Drižiaus A. Sadeckui dar 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5.3.    Pažymėtina, kad tiek 2016 m. kovo 4 d., tiek ir 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. Drižius pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteistas už A. Sadecko šmeižimą, kuris pasireiškė analogiškų teiginių publikavimu toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, t. y. „melagingas liudijimas“, „melagingas skundas“, „neteisėtas dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavime“. Ankstesniu 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu šmeižimu buvo pripažinti A. Sadecką šmeižiantys teiginiai, publikuoti savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2014 m. liepos 19 d. Pažymėtina, kad dalis teiginių, pripažintų šmeižimu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, buvo publikuoti iki teiginių, minimų 2016 m. kovo 4 d. nuosprendyje (2012 m. rugpjūčio 18 d., 2013 m. vasario 2 d. savaitraštis „Laisvas laikraštis“) publikavimo, o kita dalis - po 2016 m. kovo 4 d. nuosprendyje minimų teiginių publikavimo (2015 m. gegužės 30 d.. 2015 m. birželio 27 d., 2015 m. liepos 4 d.. 2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštis „Laisvas laikraštis“). Be to, visi A. Sadecką šmeižiantys teiginiai abiem nuosprendžiais buvo pripažinti vienu tęstiniu nusikaltimu, tai aišku iš A. Drižiaus nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Dėl to yra pagrindas visus teiginius, publikuotus savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. ir minimus 2016 m. kovo 4 d. ir 2017 m. sausio 11 d. teismų nuosprendžiuose, laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu. Kartu pažymėtina, kad kadangi Baudžiamojo proceso kodeksas neįtvirtina galimybės šioje situacijoje sujungti kelis nuosprendžius ir laikyti vienu nuosprendžiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad vienintelė galimybė pasiekti teisingumą šiose bylose yra bausmes, paskirtas 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, bendrinti ne bausmių sudėjimo, o apėmimo būdu ir jau po to jas bendrinti su 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. rugsėjo 15 d. ¿nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Kadangi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. Drižius pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, o ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nuteistas 2259 Eur (60 MGL) dydžio bauda, šios bausmės bendrinamos ne bausmių sudėjimo, o bausmių apėmimo būdu ir pagal BK 154 straipsnio 2 dalį skirtina subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

5.4.    Tačiau kadangi A. Drižius buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės


 

atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį už aštuonis baudžiamuosius nusižengimus, už kiekvieną atskirai paskiriant po 20 parų arešto, šios bausmės, esant nusikaltimų sutapčiai, taip pat turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 ir 9 dalių nuostatomis, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pagal BK 181 straipsnio 1 dalį iš dalies pridedant pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę ir apimant pagal BK 245 straipsnį paskirtas bausmes.

5.5.   Dėl tų pačių pirmiau nurodytų priežasčių keistina teismo sprendimo dalis dėl civilinio ieškinio. Kadangi civiliniai ieškiniai, priteisti skirtingais nuosprendžiais, nėra bendrinami, o padaryti nusikaltimai turi pavienio tęstinio nusikaltimo požymių, priteisto šioje byloje civilinio ieškinio dydis mažinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu.

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teisimo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Aurimui Drižiui pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirtą 2259 Eur (60 MGL) dydžio baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 ir 9 dalių nuostatomis, bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinti su 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Aurimui Drižiui pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį už aštuonis baudžiamuosius nusižengimus po 20 parų arešto už kiekvieną nusižengimą paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu priteistą iš Aurimo Drižiaus Alvydo Sadecko naudai neturtinės žalos dydį sumažinti iki 800 eurų.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 1 1 d. nuosprendžio dalis, tarp jų ir Aurimui Drižiui vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, palikti galioti.


 

 

 

 

 

 

 

Peržiūros: 1592

Komentarai   

+9 # Atas 2018-07-05 17:22
Labai taiklus straipsnio užvardijimas, labai teisingai, mes, visi eiliniai Lietuvos žmonės seniai įsitikinę, kad visus teismus, ne tik aukščiausiajį, Valdo mafija
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # Arvydas Brunius 2018-07-05 18:55
Isitikinau teisejai meslas gavau is ju atsakyma ! Dar dadesiu meslu meslas!!! O vaidina teisuolius!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti