Ištikimiausias „Lietkabelio“ gerbėjas: kartais norisi išlėkti į aikštelę padėti komandai

Peržiūros: 317
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Ištikimiausias „Lietkabelio“ gerbėjas: kartais norisi išlėkti į aikštelę padėti komandai

„Bandome būti geru šeštu komandos žaidėju“, – sako 38-erių panevėžietis Marius Červinskas. Krepšiniu aktyviai domėtis jis pradėjo prieš trejus metus, o jau dvejus metus į priekį veda ir koordinuoja krepšinio klubo „Lietkabelio“ sirgalius.

 

Beveik nė vienų savo mėgstamo komandos varžybų nepraleidęs Marius šiemet sulaukė klubo įvertinimo. Baigiantis LKL sezonui jam buvo įteikta „Lietkabelio“ ir „Kalnapilio – Tauro“ grupės įsteigta tradicinė „Ištikimiausio gerbėjo“ taurė bei klubo marškinėliai. Klubo direktorius M. Ignatavičius džiaugėsi, kad nepaisant kelių mažiau žiūrovų aktyvumo sulaukusių varžybų, susidomėjimas krepšiniu Panevėžyje neslūgsta, o jį išlaikyti padeda ir savo pomėgiui nuoširdžiai atsidavę sirgaliai.

 

Buvimas sirgaliumi – ne tik palaikymas arenoje

Prizo ir įvertinimo iš „Lietkabelio“ vadovo rankų sulaukęs panevėžietis pasakoja sulaukęs ir daugiau dėmesio – sveikino ir draugai, ir kiti sirgaliai. „Šis apdovanojimas – ne mano vieno nuopelnas, o visų „Lietkabelio“ fanų. Užtat už šį titulą dėkoju ir kitiems“, – pakiliomis emocijomis dalijasi taurės laimėtojas.

 

M. Červinskas pasakoja, kad krepšiniu aktyviau domėtis pradėjo prieš trejus metus. Iki tol tik pasidomėdavo savo mėgstamos komandos rezultatais, kurie, neslepia pašnekovas, anksčiau būdavo išties prastesni.

 

„Maždaug tris sezonus atgal pamačiau, kad vien tik darbu gyvas nebūsi ir nusprendžiau, kad reikia dar kažkuo užsiimti. Prieš porą metų su drauge užsirašėme į „Lietkabelio“ sirgalių klubą, po truputį pradėjome važinėti į išvykas ir esame labai patenkinti šia veikla. Tai gerokai praplėtė mūsų akiratį“, – pasakoja jis.

 

Paklaustas, ar daug laiko atima buvimas fanu, pašnekovas pasakoja ir apie nematomą šios veiklos pusę. Tai ne tik palaikymo šūksniai arenose: „Laiko skiriame ne tik varžybų stebėjimui, taip pat pamąstymams ir pašnekesiams po jų: kaip sekėsi komandai, dėl kokių priežasčių laimėjome ar nelaimėjome. Tai aptariame po kiekvienų rungtynių. Fiziškai eini į varžybas, sėdi ir sergi už savo komandą, kitą laiką buvimo sirgaliumi užima galvojimas ir apmąstymai“.

 

Pašnekovas juokauja, kad kartais už komandos rezultatus reikia pasiaiškinti ir darbe bei žinoti jų priežastis.

 

Svarbiausia noras

 

Būdamas sirgalių lyderiu Marius sako, kad tai – atsakingas darbas, nes krepšininkams jų palaikymas yra itin svarbus, todėl ir pareigas reikia atlikti deramai. „Esame pasiskirstę grupėmis, kurios atlieka tam tikrus veiksmus – vieni sudarinėja sąrašus, kiti buria į išvykas ir t.t. Bet šį darbą verta daryti, nes būti sirgaliumi yra rimčiausia pareiga tiek miestui, tiek komandai“, – pasakojo jis.

 

Paprašytas įvardinti skirtumus, tarp tikro sirgaliaus ir besidominčio krepšiniu, jis teigia, kad kelių varžybų aplankymas sirgaliumi žiūrovo dar nepadaro. „Būna ir tokių, kurie ateina į rungtynes tik pamatyti kokią geresnę komandą ir tiek“, – atvirauja jis.

 

Beveik visas sezono varžybas namuose ir išvykoje stebėjęs vyras džiaugiasi, kad pavyko pasirinkti pomėgį, kuris suteikė jo gyvenimui naujų spalvų: „Kaip ir sakiau, vien darbu ir namais gyvas nebūsi. Reikia plėst akiratį, susitikti su kitais žmonėmis, susirasti draugų. Buvimas sirgaliumi tokias galimybes man suteikė“.

 

Ko nemato TV žiūrovai?

 

Ne visos varžybos baigiasi pergalingais šūksniais. Kaip sirgaliai jaučiasi, kai komandai tiesiog nepasiseka? „Reaguojame dviprasmiškai. Kartais būna tikrai liūdna. Ypač, jei pralošiama kokių dviejų taškų skirtumu. Tada atrodo, kad geriau skirtumas būtų bent 20 taškų. Bandome būti geru šeštu komandos žaidėju. Kartais net norisi išlėkti į aikštelę padėti komandai. Labai stengiamės prablaškyti krepšininkus, kad jie nesijaustų dėl to kalti“, – pasakoja panevėžietis.

 

Pokalbio metu Marius atskleidė ir tai, ko nemato TV žiūrovai namuose ar stebintys varžybas baruose. Pasak jo, reklaminės pertraukėlės – tai ne tik metas suvaikščioti iki šaldytuvo. Arenose atmosfera jų metu būna visai kitokia: „Įdomu tai, kad kai kurių varžybų metu galime sėdėti netoli trenerių štabo. Galime matyti, kaip treneriai derina, dėlioja tolesnę rungtynių eigą, strateguoja. Krepšininkai mus pastebi, jaučiasi draugiškumas ir iš jų. Kaip sako broliai, jie žaidžia mums“.

 

Marius sako, kad konfliktų su kitų komandų sirgaliais išvengti pavyksta. Priešingai – santykiai draugiški. Kitų komandų sirgaliai panevėžiečius ne kartą gyrė už jų aktyvumą ir sveikino nugalėjus. „Jei pralaimime, sveikiname mes“, – sirgaliaus gyvenimo užkulisius atskleidžia prieš trejus metus krepšinį naujai atradęs Marius.

 

„Lietkabelio“ ir „Kalnapilio – Tauro“ grupės įsteigta tradicinė „Ištikimiausio gerbėjo“ taurė šiemet buvo teikiama antrą kartą. Pernai ji atiteko Laurai Trumpickienei.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: EIVILTAS PARAŠČIAKAS, UAB „INK AGENCY“

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti