„Pensijų reforma: ko tikisi žmonės ir ko tiesų siekia Vyriausybė“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario J. Varkalio pranešimas: „Pensijų reforma: ko tikisi žmonės ir ko iš tiesų siekia Vyriausybė“

2018 m. birželio 5 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

 

 

Kiekvienas sąžiningai dirbantis ir mokesčius mokantis žmogus tikisi, kad po aktyvių darbo metų sulauks orios senatvės, kurios metu bus užtikrinta solidi pensija. Valdžios interesai ir žmonių lūkesčiai šiuo klausimu turėtų sutapti – valstybė turi garantuoti orią ir ramią senatvę. Deja, siūloma pensijų reforma rodo ką kitą – Vyriausybės interesą lįsti į žmogaus kišenę, o ne reformos būdu užtikrinti orią ir saugią senatvę bei tinkamą pensiją.

 

Visų pirma, valstybė turėtų garantuoti:

 

- Sąžiningą pensijos dydį. Tai reiškia, kad pensijos dydis turi priklausyti nuo to, kiek žmogus sukaupia per ilgus darbo metus. Valstybė privalo garantuoti, kad senatvėje žmogui sugrįš visi pensijų kaupimo fonduose ar „Sodroje“ sukaupti pinigai.

 

- Visos sukauptos pensijos sumos išmokėjimą naudingiausiomis pensininkui sąlygomis.

 

- Sukauptos pensijos atsiėmimą arba paveldėjimą, siekiant maksimaliai mažinti valstybės įsipareigojimus dabartiniams ir būsimiems pensininkams.

 

Visa tai mes galėtume pasiekti, tačiau reikia parodyti, kad pensijų kaupimo sistema gali būti patikima. Deja, šiuo metu Vyriausybė pasirinko kitą kelią. Nors Vyriausybės žadama garantija bazinę pensiją mokėti pereinamajame laikotarpyje – geras sprendimas, tačiau labai laikinas. Patvirtinus šiuos sprendimus, bazinis pensijos dydis priklausys ne nuo „Sodrai“ surenkamų įmokų, o tik nuo valdžios sprendimų. Taigi kyla grėsmė, kad pensija taps manipuliacijos įrankiu prieš rinkimus ir tai tikrai nepridės pasitikėjimo ir nepaskatins žmonių kaupti pensijas senatvės laikotarpiui.

 

Nors daug perspektyvesnė yra II pensijų kaupimo pakopa, kuria skatinama savarankiškai rūpintis savo ateities pensijos dydžiu, dabartinis Vyriausybės siūlymas atsisakyti II pensijų kaupimo pakopos visiškai sužlugdys visuomenės pasitikėjimą bet kokia pensijos kaupimo forma.

 

Šiandien yra numatyta, kad anuiteto sutartis yra privaloma sukaupus apie 17 000 Eur ir žmogus turi laisvę pasirinkti, su kokia įmone sudaryti šią sutartį. Deja, šią laisvę Vyriausybė siūlo naikinti – II pakopos kaupimo fonde žmonės sukaupę daugiau nei 10 000 Eur privalės sudaryti anuiteto sutartį tik su „Sodra“, kito pasirinkimo nebeliks. Tokiu būdu siekiama panaikinti galimybę anuitetų paslaugą teikti privačioms bendrovėms. Tačiau žinant buvusias ir esamas „Sodros“ problemas, kokios gali būti garantijos, kad vėl nebus sprendimų mažinti išmokas, juolab kad apdraustųjų skaičius 2050 m. bus ne 1,18 mln. kaip buvo planuota, o tesieks tik 0,69 mln. („Eurostat“ duomenimis). Esant mažesniam apdraustųjų skaičiui beveik per pusę mažės ir „Sodros“ biudžetas.

 

Dabar galiojantis pensijų kaupimo įstatymas numatė, kad įmokos į pensijų kaupimo fondą iš „Sodros“ turėjo augti nuo 2,5 proc. iki 5,5 proc., (tiesa, krizės laikotarpiu – 2009 m. – ši „Sodros“ pervedama dalis sumažėjo iki 1,5 proc.) Tačiau kaupiantiems pensiją „2+2+2“ nuo 2020 m. kaupimo procentai turėjo padidėti iki 3,5 proc. ir tai turėjo atstatyti krizės metu sumažintą tarifą. Dabar Vyriausybė siūlo formulę keisti į „0+4+2“ ir žada didesnes pensijas. Tačiau jau dešimtą kartą keičiama pensijų skaičiavimo formulė jokios esminės naudos neatneš, o pensijos kaupimo tempas visiškai nepadidės, o žmonių lūkestis liks nepateisintas. Kyla klausimas: tai kur čia naujos sistemos patrauklumas ir patikimumas?

 

Užuot naikinusi galimybes žmonėms savarankiškai prisidėti prie pensijos, valstybė turėtų aktyvinti būsimų pensininkų iniciatyvas kaupti. „Sodra“ yra pajėgi didinti įmokų dalį – „Sodros“ biudžetas šią dieną siekia apie 200 mln. Eur, pensijų fonde yra sukaupta  380 mln. Eur daugiau negu reikia išmokėti pensijoms. Manau, tinkama sistema galėtų būti: „5,5+x+0“, kai  5,5 proc. – tai ankstesnis „Sodros“ įsipareigojimas prisidėti prie II pakopos pensijų kaupimo.  Padidinti šią dalį iki 5,5 proc. būtų galima nuo kiekvieno asmens gaunamo atlyginimo, o ne nuo VDU (vidutinio darbo užmokesčio). „X“ – kiekvieno asmeninė dalis iš atlyginimo, darbdavių prisidėjimas, vaikų, giminių ir t. t., o valstybės biudžeto lėšos – „0“.

 

Mano įsitikinimu, Vyriausybės pensijų reformos siūlymai nėra pagrįsti ir, užuot paskatinę žmones kaupti pensijas senatvei, nesukurs naujos pensijų kaupimo ir išmokėjimo sistemos patikimumo ir patrauklumo. Kyla pagrįstos abejonės ar daug bus norinčių nuo 40-ies metų atidėti savo dalį atlyginimo į neaiškią ir visiškai negarantuotą ateities pensiją.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: MONIKA KUTKAITYTĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA

Peržiūros: 1107

Komentarai   

+3 # jeronimas 2018-06-08 22:43
Nenustebciau,jeigu vyriausybe isvis atsisakytu pensininkams moketi pensijas.Tokiam pritarimui seimo opozicija ,manau,pritartu vienbalsiai,kaip 2008 berods metais?? kam tu pensininku aplamai reikia,juk valdzios elitas apsirupines ofshoruose pilnai ir net savo palikuonims.ir apsirupines oriam gyvenimui ir prasmatniam nugyvenimui.???Aisku ,naujam seimui ir vyriausybei pavyko prideti didiesiems ubagams po 20 euru menesiui,bet juk tai nepadenge net isaugusiu kainu eurui ivedus???? Apie infliacija suryjusia tuos priedus jau nebelieka vietos ir galvoti.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Atas 2018-06-09 22:38
Panašiau, kad vyriausybė planuoja ir tikisi, kad pensijų žemiausia grandis nebegautų visai, daugiau lėšų liktų išsidalinimui
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti