Ekspolicininko V.Bako svajonė - dirbti cenzoriumi ir vertinti žurnalistų reputaciją

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Ekspolicininkas V.Bakas vertins žurnalistų reputaciją

Aurimas Drižius

Pagaliau paaiškėjo, kam Seimo NSGK pirmininkui Vytautui Bakui prireikė visos tos komedijos, kuri vadinosi  tyrimas„ dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams“.

Kadangi V.Bakas paskelbė tik tai, kas jau seniai buvo žinoma („Leo Lt“ afera ir panašūs dalykai), tai šiandien V.Bakas paskelbė, koks bus šio tyrimo rezultatas:

Vytautas Bakas : „dėl neteisėtos įtakos padarytą žalą valstybei, imtis priemonių ją atlyginti

atsisakyti nacionalinio saugumo požiūriu nepatikimų įmonių paslaugų strateginiuose objektuose;

parengti teisės aktus, kurie sukurtų sąlygas ir paskatas remti iniciatyvas, skatinančias tiriamąją žurnalistiką, stiprintų regionines visuomenės informavimo priemones, jų savireguliaciją, socialinę atsakomybę ir informacijos prieinamumą, mažintų visuomenės informavimo priemonių koncentraciją;

parengti ir pateikti Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias, kad transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos išduodamos tik tiems asmenims, kurių savininkai ir licencijuojamų visuomenės informavimo priemonių vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir nacionalinio saugumo interesus“.

Kitaip sakant, buvęs policininkas Vytautas Bakas vertins, kuris žiniasklaidos (TV arba spaudos_ redaktorius yra „nepriekaištingos reputacijos“, ir ar jis gina „nacionalinio saugumo interesus“.

Tai yra tiesus kelias į Šiaurės Korėją, nes ten taip pat nėra jokios laisvos spaudos.

Lietuvoje bent jau formaliai iki šiol veikė Lietuvos Konstitucija, kuri sakė, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti įsitikinimus, ir gali juos laisvai reikšti.

Dabar V.Bakas nuspręs, kada tie piliečio  įsitikinimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Kitaip sakant, visi, kurie suabejos, kad „rusai puola“, bus nedelsiant apšauti Kremliaus agentais, kurie negali turėti teisės į savo nuomonę.

Tai, kad „MG Baltic“ visą laiką manipuliavo savo žiniasklaida – LNK kanalas pagal užsakymą galėjo ką nors „suėsti“ arba, priešingai – padaryti dienos herojumi, nereiškia, kad reikia apskritai atimti šio kanalo licenziją. Kiekvienas, kuris jaučiasi apšmeižtas, gali laisvai bet kurią žiniasklaidos priemonę privesti prie bankroto tąsydamas ją po teismus. Todėl net LNK Žinios, skelbdamos informaciją, visada rėmėsi faktais. Kitas dalykas, kad tuos faktus jie galėjo pakreipti taip, kaip jiems norėjosi.

Tačiau tai darė absoliučiai visos žiniasklaidos priemonės, o ypatingai – visuomeninis transliuotojas LRT. E.Jakilaitis pats sprendė, ką kviesti į savo laidą, ir ką sudirbti. LRT net padarė laidą apie Povilą Gylį, kai jis buvo pasiūlytas į VRM ministrus – dalyvavo visi jo kritikai, išskyrus, žinoma, patį P.Gylį.

Tą patį darė ir visa „Lietuvos ryto“ imperija – pats prezidentas Rolandas Paksas privačiai pasakojo, kad per patį R.Pakso apkaltos įkarštį jam buvo pasiūlyta sumokėti 5 mln. litų mainais už tai, kad „pasikeistų ‚Lietuvos ryto“ redakcijos politika“. „Redakcijos politikos pasikeitimas jums kainuos 5 mln. litų“, - buvo informuotas R.Paksas, kuris tada prisiekė neturėti jokių reikalų su Gedvydu Vainausku. Tačiau, likimo ironija – dabar abu sėdi tame pačiame kaltinamųjų suole dėl „prekybos poveikiu“. 

Kitaip sakant, žiniasklaida jau seniai tapo reketo įrankiu, tačiau V.Bakas, net turėdamas visus VSD įrodymus, kaip žiniasklaida reketavo įvairius politikus (apie tai užsimenama ataskaitoje, tačiau be jokių pavardžių), nieko dėl to nedaro, o apibendrina – kad visa žiniasklaida yra tokia, ir būtent todėl dabar visą gyvenimą policininku dirbęs Vytautas Bakas spręs, kuris žurnalistas rašo teisingai, „nacionalinio saugumo požiūriu“, o kuris – ne, ir iš kurio turi būti nedelsiant atima licencija. 

Atrodo, kad V.Bakas užsikrovė sau milžinišką naštą,- dabar su juo turės būti suderinti visi žiniasklaidos straipsniai ir reportažai.

Žinima, kad tai absurdas, ir ne V.Bako kompetencija ir ne jo reikalas vertinti žurnalistų darbą.

Tačiau tai ne Bako reikalas – tik skaitytojai sprendžia, ką jiems skaityti, o kas yra šlamštas.

Todėl tokiam ekspolicininkui Bakui reikėtų priminti ir pagrindines Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas:

7 straipsnis. Redagavimo apribojimai

Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui, jų dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos visuomenės informavimo priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją.

 

9 straipsnis.         Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą

Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.

 

10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus

Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

 

 

O V.Bakas siūlo įstatymo apibrėžti, kuris žiniasklaidos priemonių savininkas „yra prastos reputacijos“, ir todėl jam negali būti suteikta licencija skelbti informaciją.

Aš stebuosi, iš kur atsiranda tokių mažiukų stalinų, kaip V.Bakas, kurie nori viską kontroliuoti ir viską leisti arba neleisti. Nors TV ekrane V.Bakas kalba sklandžiai ir argumentuotai, tačiau ši paskutinė jo idėja yra absurdų rinkinys.

Vietoj to, kad reikalautų savo kolegų konservatorių atsakomybės už prasuktą „Leo Lt“ aferą, V.Bakas dabar siūlo užčiaupti ir nutildyti visą spaudą.

 

Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadai (pridedama).

 

 

 

Seimo Pirmininkas

 

 

 

 

 

Projektą teikia:

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas

Vytautas Bakas

 

 

 

 

 

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2018 m. birželio... d.

nutarimu Nr. XIII-

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO DĖL ASMENŲ, VERSLO SUBJEKTŲ IR KITŲ INTERESŲ GRUPIŲ GALIMO NETEISĖTO POVEIKIO VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS PRIIMANT SPRENDIMUS IR GALIMOS NETEISĖTOS ĮTAKOS POLITINIAMS PROCESAMS

IŠVADA

 

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau – Komitetas) Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atliko parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams (toliau – parlamentinis tyrimas).

1. Komiteto įgaliojimų pagrindas. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. XIII-691 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ su pakeitimais (toliau – Seimo nutarimas Nr. XIII-691).

 

2. Komiteto sudėtis: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, nariai Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas.

 

3. Parlamentinio tyrimo klausimai:

 

3.1. ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams;

 

3.2. ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams;

 

3.3. ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

 

4. Komiteto darbo trukmė: 2017 m. spalio 19 d. – 2018 m. gegužės 30 d.

 

5. Komiteto posėdžių datos: 2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. lapkričio 15 d., 2017 m. lapkričio 22 d., 2018 m. sausio 24 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 7 d., 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. gegužės 16 d., 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. gegužės 29 d., 2018 m. gegužės 30 d.

 

6. Komiteto posėdžiuose dalyvavo: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento vyresnysis patarėjas Darius Kuliešius, Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) direktorius Darius Jauniškis, VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys, VSD pareigūnai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) direktorius Saulius Urbanavičius, STT direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Bartkus, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, Lietuvos Respublikos Seimo narys (buvęs susisiekimo ministras) Rimantas Sinkevičius, buvęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Gerimantas Bakanas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Informacinių technologijų centro direktorė Eglė Radvilė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Prevencijos departamento direktorius Rolandas Terminas,
AB „Lietuvos geležinkeliai“ Prevencijos departamento kibernetinės saugos ekspertai Šarūnas Grigaliūnas ir Donatas Vitkus, VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys, buvęs generalinis direktorius Algimantas Raščius, VĮ „Oro navigacija atstovas Tomas Montvila,  ibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Darius Adomaitis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento direktoriaus pareigas laikinai einantis Jonas Skardinskas, Lietuvos kariuomenės atstovas Viktoras Kucenko, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, buvęs energetikos viceministras Romas Švedas, buvę Ministro Pirmininko patarėjai Irina Urbonavičiūtė, Tomas Garasimavičius, Justas Pankauskas, žurnalistas Tomas Dapkus, buvęs Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, buvęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo narys Dainius Kreivys.

 

7. Teisės aktai, kuriais vadovautasi atliekant parlamentinį tyrimą:

 

7.1. Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas;

 

7.2. Lietuvos Respublikos Seimo statutas;

 

7.3. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;

 

7.4. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas;

 

7.6. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas;

 

7.7. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas;

 

7.8. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas;

 

7.9. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas;

 

7.10. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimas „Dėl įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų leidybos, parlamentinės kontrolės ir Seimo priežiūrinės veiklos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Komitetas susidūrė su tarnybiniais tikslais gautos informacijos paviešinimo problema, tuo pagrindu buvo daromas spaudimas Komiteto nariams.

Komitetas, vykdydamas Seimo nutarimą Nr. XIII-691, vadovavosi šia gauta informacija: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. sausio 24 d. raštu Nr.4-01-621; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. 4S-266; Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 17.2-2339; Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 18-3191 ir jo priedais:  2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-286, 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. 19-277, 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. 19-235; Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 18-3279 ir jo priedais: 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 19-286, 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. 19-356, 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. 19-392, 2017 m. sausio 11 d. raštu Nr. 19-33, 2017 m. gegužės 24 d. raštu Nr.19-639, 2017 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 19-466, 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (06)-19-210KF-411KF, 2006 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (03)-19-1510KF-698KF; Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 4-01-3718; Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2018 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (12.8-14 K)3-992; Lietuvos Respublikos Seimo nario Algirdo Butkevičiaus 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. SN-S-40; Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2009 m. lapkričio 20 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-20-14-20; Lietuvos privačių geležinkelių įmonių asociacijos 2017 m. liepos 14 d. raštu Nr. 54; Komiteto 2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. lapkričio 15 d., 2017 m. lapkričio 22 d., 2018 m. sausio 24 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 7 d., 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. gegužės 16 d., 2018 m. gegužės 23 d. posėdžių stenogramomis.

 

8. Parlamentinio tyrimo rezultatai.

Interesų grupių įtaka valstybėje priimant sprendimus pati savaime nėra korupcinė ar neteisėta veikla, tai vienas iš esminių sprendimų priėmimo proceso elementų. Ar interesų grupių įtaka bus naudinga ar žalinga valstybei, priklauso nuo to, kiek šios grupės gali paveikti sprendimo priėmimą, ir kaip ši įtaka yra pasiskirsčiusi tarp atskirų interesų grupių. Neproporcingai didelė vienos ar keleto verslo grupių įtaka gali sukurti sąlygas neteisėtai įtakai, paralelinių struktūrų (valstybinėms institucijoms) atsiradimui ar net valstybės užvaldymui. Šie procesai ilgainiui gali kelti grėsmę atstovaujamajai demokratijai ir valstybės interesams.

Valstybės ar viešosios politikos, pavienių valstybės institucijų užvaldymas apima neteisėtą įtaką politikos formavimui, viešosios politikos sprendimus priimant ne visuomenės, o tam tikros interesų grupės ar asmens (dažniausiai verslo grupės) naudai. To gali būti siekiama įvairiais neteisėtais būdais, pavyzdžiui, korupcijos, prekybos poveikiu, taip pat ir teisėtais būdais – lobizmo ar remiant politines partijas ir politines kampanijas. Neteisėta įtaka priimant sprendimus gali būti daroma ir asmeniškai nepažįstant sprendimus priimančių asmenų, neturint su jais tiesioginių kontaktų, pavyzdžiui, manipuliuojant jiems pateikiama informacija arba atvirkščiai – sukuriant artimus socialinius ar ekonominius ryšius su šiais asmenimis.

Viešosios politikos užvaldymas valstybei daro neigiamą poveikį įvairiais būdais: iškreipiant viešųjų ir privačių išteklių paskirstymą (tai neigiamai veikia tvarios plėtros galimybes), gilinant socialinę ir ekonominę atskirtį, mažinant pasitikėjimą Vyriausybe ir jos legitimumą, politikos veiksmingumą (net neteisėtos įtakos regimybė gali lemti didžiulę žalą) ir t. t..[1].

 

8.1. Ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

 

8.1.1. Komitetas nustatė:

Komitetas atlikdamas parlamentinį tyrimą nustatė, kad neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka kai kuriems politikams ir (ar) politiniams procesams yra neatsiejami nuo neskaidraus ar nepakankamai kontroliuojamo lobizmo, neskaidrių ir nepakankamai kontroliuojamų viešųjų ir privačių interesų, taip pat neskaidrios ir neobjektyvios žiniasklaidos naudojimo tikslams siekti (žr. išvados 8.2. punktą).

Komitetas, 2017 m. atlikęs tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą padarė išvadas, kad: 1) Seimo narys Mindaugas Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus; 2) artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui; 3) Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“  ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. XIII-285 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvados“[2] pritarė Komiteto išvadoms. Seimui pradėjus apkaltos Seimo nariui M. Basčiui procedūras, Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr. KT22-I2/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario M. Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmas – atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika ir taip, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimą nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, elgdamasis nesąžiningai, siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijęs, dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui, – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo veiksmu Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Bastys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką[3].

Komiteto 2017 m. atlikto parlamentinio tyrimo metu buvo gauta informacija apie Lietuvos politikų ir verslo atstovų ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis bei galimą neteisėtą jų poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką kai kuriems politikams ir (ar) politiniams procesams.

Pažymėtina, kad pagal Komitetui pateiktus duomenis prieš 2012 m. Seimo rinkimus įmonių grupės „Arvi“ vadovas, Rusijos Federacijos garbės konsulas Vidmantas Kučinskas protegavo M. Bastį ir siekė, kad po Seimo rinkimų formuojant naująją Vyriausybę jis būtų paskirtas žemės ūkio ministru. Išnaudodamas savo ryšius su Albinu Januška ir tuometiniu Baltijos agroverslo instituto vadovu Raimundu Lopata, jis rūpinosi viešosios nuomonės apie M. Bastį, kaip galimą būsimą žemės ūkio ministrą, formavimu. Šiuo tikslu apie M. Bastį buvo kuriami vaizdo klipai, rengiamos konferencijos, kuriose M. Bastys dalyvavo. 2012 m. spalio mėn. Darbo partijai viešai paskelbus, kad formuojant naująją Vyriausybę viena iš pageidautinų ministerijų yra būtent Žemės ūkio ministerija, koncerno „Arvi“ vadovas V. Kučinskas nurodė koncerno viceprezidentui įtikinti Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) pirmininką Algirdą Butkevičių „neatiduoti“ Darbo partijai šios ministerijos. V. Kučinskas teigė, kad „Arvi“, siekdamas turėti „savą“ žemės ūkio ministrą, daug nuveikė, kad Seimo rinkimuose Suvalkijoje nugalėtų koncerno remti LSDP kandidatai.

Komitetas nustatė, kad 2012 – 2013 m. Seimo narys M. Bastys dalyvavo organizuojant Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios pareigūnais, kuriuose buvo proteguojami „Rosatom“ interesai Lietuvoje ir regione. Nustatyta, kad Rusijos Federacijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“[4] 2012–2013 m. parengė ir mėgino įgyvendinti planą – kartu su Lietuvos bendrovėmis įkurti bendrą įmonę (konsorciumą), kuri, išnaudodama esamas ir numatomas nutiesti elektros perdavimo jungtis su Kaliningrado sritimi, ateityje prekiautų Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomų atominių elektrinių (toliau – Baltijskaja AE ir Astravo AE) pagaminta elektros energija, panaudojant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (toliau – Kruonio HAE), taip pat dalyvautų Baltijskaja AE statybų ir Ignalinos atominės elektrinės (toliau – „Ignalinos AE“) uždarymo projektuose, o susidarius palankioms aplinkybėms – ir naujos atominės elektrinės Visagine statybų projekte. „Rosatom“ tikėjosi verslo partnerių iš Lietuvos padedama ne tik įžengti į Lietuvos rinką, bet ir užsitikrinti paramą savo įgyvendinamiems projektams, pirmiausia Baltijskaja AE projektui Kaliningrado srityje[5].

Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ per savo atstovus ir tarpininkus Lietuvoje bandė įsteigti atstovybę, kuri rūpintųsi „Rosatom“ ir Lietuvos įmonių konsorciumo kūrimu. 2012 m., vykstant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektus vykdančios generalinės rangovės – bendrovės „NUKEM Technologies“ (toliau – „NUKEM“), kurios 100 proc. akcijų nuo 2009 m. valdo „Rosatom“ , ir statybos darbus vykdančios UAB „Vėtrūna“ deryboms dėl nesumokėtos skolos už atliktus statybos darbus, į tarpininkavimą abiem suinteresuotoms pusėms ir kilusį ginčą įsitraukė „NUKEM“ atstovas Kęstutis Puidokas (buvęs SSRS KGB pareigūnas), kuris teikė reikalingą informaciją apie situaciją Ignalinos AE, taip pat Piotras Vojeika (buvęs SSRS KGB pareigūnas) ir Jevgenijus Kostinas, kurie atstovavo „Rosatom“  interesams.

Lietuvos įmonėms buvo siūloma galimybė gauti užsakymų įgyvendinant „Ignalinos AE“ uždarymo projektus[6], o vėliau dalyvauti ir statant Baltijskaja AE bei Astravo AE. 2012 m. rugsėjo mėn. buvo pradėta nagrinėti galimybė statyti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities, o vėliau − ir idėja įstegti bendrą įmonę („Rosatom“  pretendavo valdyti 40 proc. akcijų), kuri pardavinėtų būsimose BAE ir AAE pagamintą elektros energiją. Siekdama užsitikrinti politinį pritarimą šiems planams, „Rosatom“ per savo tarpininkus Lietuvoje keletą kartų mėgino surengti „Rosatom“ atstovų susitikimą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovu.

Teikdamas paaiškinimus Komitetui (2017 m. balandžio 3 d. posėdyje) A. Butkevičius nurodė, kad Seimo narys M. Bastys kreipėsi į jį prašydamas priimti „Rosatom“  atstovą, tačiau 
A. Butkevičius aiškiai pasakęs, kad jo nepriims ir „kad jokio susitikimo nebus“ (citata iš Komiteto 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio stenogramos). A. Butkevičius paaiškino M. Basčiui, kad „politiškai susitikinėti su „Rosatom“  negalima“ (citata iš Komiteto 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio stenogramos) ir įspėjo M. Bastį: „tai aš jam ir pasakiau, kad tu nesusitik“ (citata iš Komiteto 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio stenogramos). Atsakydamas į klausimą, kokie galėjo būti padariniai „Rosatom“ įgyvendinus savo planus Lietuvoje, A. Butkevičius paaiškino, kad tuo metu susitikimai su „Rosatom“ atstovais buvo netikslingi, nes būtų paskleidę abejonių dėl Lietuvos pasirinktos strateginės krypties ir tai būtų komentuojama kaip Lietuvos pozicijos pasikeitimas, atsisakymas strateginių energetikos projektų, pasilikimas BRELL sistemoje. Atsakydamas į klausimą, ar būdamas Ministru Pirmininku jautė „Rosatom“ susidomėjimą Kruonio HAE, A. Butkevičius paaiškino, kad tuo klausimu domėjosi Lietuvos pramonininkų konfederacija, kurioje vyko įvairiausių diskusijų, o Vyriausybėje tas klausimas jam einant Ministro Pirmininko pareigas niekada nebuvo svarstytas.

Komitetas nustatė, kad iš anksto neplanuotas, vietoje suderintas trumpas A. Merteno susitikimas su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi įvyko 2013 m. vasario 22 d. Ignalinos AE statomų objektų aikštelėse,[7] kur vyko pasitarimas su elektrinės uždarymo darbus vykdančia „NUKEM“. Ministro Pirmininko darbotvarkėje šis susitikimas nebuvo numatytas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtame pranešime spaudai nurodoma, kad lankantis atominės jėgainės branduolinių objektų aikštelėse Ministras Pirmininkas susitiko ir su „NUKEM“ akcijas valdančios korporacijos „Rosatom“ atstovais. „Rusatom Overseas“ iniciatyva surengtas trumpas susitikimas, kurio metu buvau supažindintas su įmonės vykdomais projektais“, – pranešime cituojamas Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius[8].

Teikdamas paaiškinimus Komitetui (2018 m. kovo 21 d. posėdis) buvęs A. Butkevičiaus patarėjas energetikos klausimais Tomas Garasimavičius patvirtino, kad susitikimas įvyko, nurodė, kad 2013 m. kovo 22 d. vykusios vizito „Ignalinos AE“ tikslas buvo aptarti problemas Ignalinos elektrinėje – vėluojantys projektai. Buvo vizitas į pačią Ignalinos elektrinę, paskui buvo susitikimas, nuvažiavimas į objektą B1, t. y. panaudoto kuro saugyklą, kuri tuo metu buvo statoma, ir ten vyko susitikimas su rangovais, kuriame, be jo, dar dalyvavo Ministras Pirmininkas ir patarėja Irina Urbonavičiūtė. Susitikime dalyvavo „Rosatom“ atstovas A. Mertenas.

Buvusi A. Butkevičiaus patarėja ekonomikos klausimais Irina Urbonavičiūtė Komitetui patvirtino (2018 m. kovo 21 d. posėdis), kad Ministro Pirmininko vizito į „Ignalinos AE“ metu (2013 m. kovo 22 d.) susitikimas, kurio paprašė „Rosatom“ atstovai, įvyko. Susitikime dalyvavo „Rosatom“ atstovas A. Mertenas. Susitikime kalbėta apie Kaliningrado atominės elektrinės statybos perspektyvas, kad Lietuva kažkokia forma prisijungtų prie projekto, ar čia būtų Kruonio pajėgumų nuoma, ar kitu būdu. Susitikimas nebuvo protokoluojamas.

Komitetui A. Butkevičiaus raštu pateiktuose paaiškinimuose pažymima, kad „Rosatom“ atstovai ne kartą siekė susitikti su juo, kaip Ministru Pirmininku, tačiau visi tokie pasiūlymai buvo atmesti. Vyriausybė turėjo aiškią, į Vakarus orientuotą energetinę strategiją, tvirtą poziciją, todėl bet kokie „Rosatom“ pasiūlymai jo nedomino. 2013 m. vasario 22 d. jam lankantis Ignalinos AE įvykęs susitikimas su „Rosatom“ atstovu A. Mertenu buvo neplanuotas. Vizito metu, jam lankantis statomų branduolinių objektų aikštelėse, jį lydėję „NUKEM“ atstovai paprašė išklausyti „Rosatom“ atstovų informaciją.

Nepavykus užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimo strateginiams „Rosatom“ planams, ši Rusijos korporacija siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje per savo bendrovę „NUKEM“, kuri įgyvendina svarbiausius „Ignalinos AE“ eksploatavimo nutraukimo projektus. „NUKEM“ aktyviai ruošiasi dalyvauti numatomuose konkursuose dėl naujų itin didelės apimties Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų (projekto B25). Šiems sumanymams realizuoti „NUKEM“ siekia užsitikrinti stambios Lietuvos statybų bendrovės, su kuria kartu galėtų dalyvauti konkursuose, paramą. „NUKEM“ ypač svarbu, kad jos projektų partneris turėtų reikiamą įtaką Lietuvos valdžios ir politiniuose sluoksniuose, kas padėtų užtikrinti sėkmę dalyvaujant konkursuose.

Komiteto duomenimis 2018 m. numatoma dėl „Ignalinos AE“ skelbti viešąjį pirkimą dėl trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo projekto (B25), kuriam 2015 m. duomenimis skaičiuojamas lėšų poreikis iki 2022 m. sudarys daugiau kaip 180 mln. eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos“ 2 priedas). „NUKEM“ interesams atstovaujantis buvęs SSRS KGB karininkas K. Puidokas palaiko aktyvius ryšius su koncerno „MG Baltic“ atstovais, kurie yra suinteresuoti šio koncerno valdomos bendrovės „Mitnija“ dalyvavimu Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektuose. Koncerno „MG Baltic“ susidomėjimą šiais projektais rodo dar 2009 m. rudenį įvykęs K. Puidoko ir „MG Baltic“ vadovo Dariaus Mockaus susitikimas. Koncerno „MG Baltic“ ir „NUKEM“ / „Rosatom“ atstovų kontaktai iki šiol yra palaikomi per K. Puidoką, kuris taip pat palaiko ryšius su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu  R. Kurlianskiu. Nuo 2016 m. svarbų vaidmenį šiuose planuose atlieka koncerno „MG Baltic“ interesams atstovaujantis Tomas Dapkus, palaikantis intensyvius ryšius su „NUKEM“ interesams atstovaujančiu K. Puidoku.

Komitetas gavo duomenų, kad kitas „NUKEM“ konsultantas Jonas Tamulis atstovauja „NUKEM“ interesams Lietuvoje.

Dėl koncerno „MG Baltic“ veiklos. Koncernas „MG Baltic“ veikia nuo 1992 m. Koncerno „MG Baltic“ vadovai, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos vystymo strategiją (toliau – Strategija), kuri iki šiol buvo nuosekliai ir kryptingai įgyvendinama. Strategijoje buvo įvardyti šie pagrindiniai tikslai:

– sumažinti valstybinės valdžios ir valdymo, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį (įtaka teisės aktams ir taikomų sankcijų sumažinimas);

– sukurti ir palaikyti pastovius ryšius valdžios ir valdymo institucijose, gauti informacijos iš svarbių institucijų (Seimo, Vyriausybės);

– lobistinė veikla, kurios rezultatai vertinami pagal įtakai paklūstančių struktūrų skaičių.

Strategijai įgyvendinti buvo pasitelkiami kai kurie politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar asmenis kompromituojančią medžiagą, siekiant papirkti, darant įtaką, manipuliuojant informacija visuomenės informavimo priemonėse. Daugeliu atvejų buvo naudojamos koncerno „MG Baltic“ valdomos visuomenės informavimo priemonės, per kurias daroma įtaka ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos mainais į koncernui reikalingų sprendimų priėmimą. Poveikio taikiniais pasirenkami asmenys, kurie gali padėti ar trukdyti realizuoti „MG Baltic“ verslo interesus, todėl jais dažniausiai tampa politinių partijų, valstybės institucijų, valstybės valdomų įmonių atstovai, teismų ir teisėsaugos institucijų atstovai.

Komiteto surinktais duomenimis koncerno „MG Baltic“ atstovai darė įtaką politiniams procesams darydami poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams. 2005–2006 m. koncerno „MG Baltic“ vadovai siekė stiprinti savo įtaką Vilniaus miesto savivaldybėje, kad galėtų išplėsti koncerno įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Tuo metu didžiausius užsakymus Vilniaus mieste įgyvendinamuose projektuose gaudavo su Liberalų ir centro sąjunga (toliau – LiCS) susijusi „Rubikon" įmonių grupė. 

Siekdami užsitikrinti konkurencinį pranašumą, koncerno „MG Baltic“ vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį buvo siekiama paveikti kai kuriuos LiCS narius, kad jie įkurtų naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Naudodamiesi savo įtaka kai kuriems LiCS lyderiams,  koncerno „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo sprendžiant vidinius partijos reikalus: jie nuolat buvo informuojami apie partijoje vykstančius procesus, su jais buvo aptariama naujai steigiamos partijos vadovo kandidatūra, savo ruožtu „MG Baltic“ atstovai teikdavo nurodymus politikams, kaip jie turėtų veikti partijos viduje.

Įsisteigus naujai liberalų partijai – Lietuvos liberalų sąjūdžiui (toliau – LLS), kuriai koncernas „MG Baltic“ galėjo daryti įtaką , su koncerno vadovais buvo aptariami LLS kandidatai į pareigas Seime ir Vyriausybėje. 2016 m. iškilus į viešumą informacijai apie politinės korupcijos bylą, koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė toliau išlaikyti įtaką LLS.

Išnaudodami politinę situaciją, susidariusią 2005 m. pabaigoje dėl Vilniaus miesto savivaldybėje vykstančių procesų, koncerno „MG Baltic“ vadovai siekė paveikti įtakingą Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) narį, kad jis įtikintų savo frakciją balsuoti už Seimo laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios faktus dėl korupcijos Vilniaus miesto savivaldybėje, išvadas. Šiam tikslui buvo pasitelktos ir koncerno „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės.

2007 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekdami sustiprinti savo pozicijas Vilniaus miesto savivaldybėje, darė poveikį kandidatams į Vilniaus miesto tarybą per 2007 m. vykusius savivaldybių tarybų rinkimus, vėliau darė poveikį Vilniaus miesto tarybos nariams, protegavo tam tikrus asmenis į atsakingas pareigas savivaldybėje.

2009 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo politiniuose procesuose, susijusiuose su Tautos prisikėlimo partijos (toliau – TPP) frakcijos Seime skilimu, su jais buvo aptariami Seimo Pirmininko atstatydinimo ir naujo kandidato į Seimo Pirmininko pareigas parinkimo klausimai, šiuo tikslu buvo siekiama proteguoti vienus asmenis ir formuoti neigiamą nuomonę apie kitus asmenis. Be to, su jais buvo derinami veiksmai, kuriais siekta pritraukti dalį TPP frakcijos narių į LLS.

2017 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo procesuose, susijusiuose su LSDP pirmininko rinkimais ir šios partijos skilimu, taip pat siekė paveikti partijos vidaus diskusijas dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje Seime. Šiuo tikslu rinko kompromituojančią informaciją apie galimus kandidatus į partijos pirmininko pareigas, darė poveikį asmenims, kad jie pakeistų savo apsisprendimą.

2008 m. gruodį susisiekimo ministru paskyrus LLS pirmininką Eligijų Masiulį, koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“. Koncerno „MG Baltic“ atstovus labiausiai domino didelės vertės AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuojami rangos darbų pirkimo konkursai. Siekdami palankių sprendimų, koncerno „MG Baltic“ atstovai sukūrė schemą: per žiniasklaidą ir E. Masiulį darė įtaką AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei dėl blogos įmonės veiklos, per tarpininką (E. Masiulio rekomenduotą AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotoją) organizuodavo tiesioginius susitikimus su tuometiniu įmonės vadovu Stasiu Dailydka, kuriuose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. Nuo 2009 m. vasario mėn. koncerno „MG Baltic“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų susitikimai vyko beveik kiekvieną mėnesį, kartais po kelis kartus. Veiksmus koordinavo R. Kurlianskis, neoficialių susitarimų eigą kontroliavo D. Mockus. Veikdami pagal sukurtą poveikio AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei schemą, koncerno „MG Baltic“ atstovai užtikrino savo valdomai įmonei AB „Mitnija“ ilgalaikį sėkmingą dalyvavimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose. Pagrindinė AB „Mitnija“ partnerė AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbiamuose konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“, su šios bendrovės  vadovu N. Eidukevičiumi koncerno „MG Baltic“ atstovai palaiko glaudų nuolatinį ryšį. Abi šios įmonės kartu su kitomis partnerėmis 2009–2013 m. laimėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotų rangos darbų pirkimo konkursus, kurių bendra vertė (su PVM) viršijo 1 mlrd. litų (tai sudarė apie 10 proc. visų AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdytų viešųjų pirkimų). Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) duomenimis AB „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2009 m. nebuvo sudariusi nė vienos viešųjų pirkimų sutarties su koncernu „MG Baltic“ susijusiomis įmonėmis (Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 20 d. raštas Nr. 4S-266).

Pasibaigus didelės vertės Lietuvos geležinkelių infrastruktūros objektų statybos projektams, koncerno „MG Baltic“ atstovai domėjosi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) vykdomais kelių statybos viešųjų pirkimų konkursais. 2016 m. kovo 8 d. LAKD viršininko pavaduotoju, galimai koncerno „MG Baltic“ ir AB „Kauno tiltai“ vadovams proteguojant, buvo paskirtas Daivis Zabulionis, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) viršininko pavaduotojas ir Viešųjų pirkimų tarnybos laikinasis vadovas. Komiteto surinktais duomenimis koncerno „MG Baltic“ ir AB „Kauno tiltai“ vadovai tarėsi dėl nuolatinio neteisėto atlygio D. Zabulioniui mokėjimo už tai, kad, būdamas atsakingas už LAKD viešuosius pirkimus, proteguotų koncerno „MG Baltic“ įmonę „Mitnija“ ir AB „Kauno tiltai“ siekiant gauti LAKD užsakymų.

Koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymų įgyvendinant Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamus projektus (moderniųjų technologijų slėnių, medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka šių ministerijų vadovams, taip pat palaikė ryšius su tuometiniais Kauno medicinos universiteto ir Kauno technologijos universiteto rektoriais, tuometiniu Kauno medicinos universiteto klinikų generaliniu direktoriumi. Su koncerno „MG Baltic“ atstovais buvo derinami klausimai dėl TV reportažų ir publikacijų, susijusių su sveikatos apsaugos sistemos finansavimu bei universitetų rektorių atlyginimų viešinimu.

Nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2016 m. vidurio koncerno „MG Baltic“ valdoma AB „Mitnija“ kartu su kitais partneriais laimėjo 33 universitetų ir sveikatos priežiūros įstaigų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė (su PVM) viršija 100 mln. eurų.

2010 m. sausio mėn. švietimo ministras G. Steponavičius prašė R. Kurlianskio pagalbos, kad nebūtų priimtas Seime svarstomas nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (ištirti, ar kai kurios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Šiuo tikslu R. Kurlianskis siekė paveikti Seimo narį Aleksandrą Sacharuką, kad jo vadovaujama frakcija „Viena Lietuva“ nepritartų kreipimuisi, žadėdamas išspręsti A. Sacharukui svarbius klausimus. Po to, kai Seimo nutarimas nebuvo priimtas, G. Steponavičius informavo R. Kurlianskį apie tai, kad padėkojo A. Sacharukui.

Koncerno „MG Baltic“ atstovai aktyviai veikė siekdami įgyti įtaką sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės lėšomis finansuojamais didelės apimties ir vertės informacinių technologijų projektais, įgyvendinamais Registrų centre, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Bendrosios pagalbos centre. Šiais tikslais T. Dapkus palaikė glaudžius ryšius su teisingumo viceministru Raimondu Bakšiu. 2017 m. T. Dapkus, naudodamasis ryšiais Seime ir tuo, kad dėl daugelį metų nesėkmingai įgyvendinamo e-sveikatos projekto buvo inicijuojamas parlamentinis tyrimas, kartu siekė išnaudoti situaciją, kad e-sveikatos projekto įgyvendinimą galėtų perimti jo proteguojami asmenys.

Koncerno „MG Baltic“ atstovai neskaidriai darė įtaką valstybės institucijų sprendimams, susijusiems su Ūkio ministerijos kuruojamais ir ES lėšomis finansuojamais investiciniais projektais. 2006 m. koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, norėdamas užsitikrinti palankų teniso komplekso, kurio statybos viena iš iniciatorių buvo „MG Baltic“ valdoma UAB „Teniso pasaulis“, o vykdė AB „Mitnija“, finansavimo modelį, siekė paveikti tuometinį krašto apsaugos ministrą Gediminą Kirkilą, galimai grasindamas neigiamomis publikacijomis žiniasklaidoje. Buvo siekiama, kad visas projektas 100 proc. būtų finansuojamas iš viešųjų lėšų, nors tokiam finansavimo modeliui nepritarė Finansų ministerija ir Konkurencijos taryba.

Teikdamas paaiškinimus Komiteto posėdyje (2018 m. gegužės 23 d.) tuometinis krašto apsaugos ministras G. Kirkilas pažymėjo, kad jis pažįsta D. Mockų, juos sieja pomėgis žaisti tenisą, todėl D. Mockus dėl teniso komplekso statybos finansavimo į jį kreipėsi kaip į tenisą žaidžiantį Vyriausybės narį. G. Kirkilas teigė domėjęsis finansavimo klausimu, tačiau laikėsi pozicijos, kad sporto visuomenei reikalingas projektas (viešosios ir privačios partnerystės) būtų įgyvendinimas laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

2010 m. koncerno „MB Baltic“ atstovai bandė paveikti tuometinį ūkio ministrą D. Kreivį priimti koncernui naudingus sprendimus. Kaip poveikio priemonę  koncerno „MG Baltic“ atstovai per koncerno kontroliuojamas visuomenės informavimo priemones  skelbė D. Kreivį kompromituojančią ir šmeižiančią informaciją.

Komiteto turimais duomenimis koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė daryti įtaką politikams ir pareigūnams, kad būtų priimti arba „blokuojami“ teisės aktai, galėję sudaryti koncernui išskirtines verslo sąlygas. 2007–2008 m., naudojantis įtaka LLS frakcijos Seime nariams, buvo siekiama koncernui palankių sprendimų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo, kad kuo mažiau būtų ribojama alkoholinių gėrimų reklama per televiziją.

Koncerno „MG Baltic“ atstovai 2007–2014 m. protegavo VMI viršininką Modestą Kaseliauską, kuris 2007 m. išreiškė norą bendradarbiauti su koncerno vadovais. R. Kurlianskio nurodymu buvo rengiamos neigiamos publikacijos apie M. Kaseliauskui nepalankius asmenis bei institucijas ir stabdomos  M. Kaseliauskui nepalankios publikacijos. 2014 m. koncerno atstovai ypač stengėsi formuoti teigiamą nuomonę apie VMI ir jos vadovo M. Kaseliausko veiklą, siekdami, kad būtų pratęsta jo kadencija.

2015 m. į viešumą iškilus kitos įtakingos verslo grupės „VP Market“ akcininkų tarpusavio ginčams ir kilus įtarimams dėl jų vengimo mokėti mokesčius, „VP Market“ grupės vadovai siekė užsitikrinti koncerno „MG Baltic“ vadovų palaikymą ir galimybę pasinaudoti koncerno įtaka VMI ir jo valdomų visuomenės informavimo priemonių pagalba. 2015 m. rugpjūčio 28 d., tarpininkaujant T. Dapkui, buvo organizuotas R. Kurlianskio ir tuometinio VMI vadovo Dainoro Bradausko (VMI viršininku paskirto 2015 m. balandžio mėn.) susitikimas, kuriame buvo aptariami VMI atliekamos „VP Market“ grupės veiklos mokestinės analizės rezultatai. Susitikime buvo sutarta, kad VMI vadovas kuruos „VP Market“ įmonių grupės mokestinės analizės eigą ir jos rezultatus perduos koncerno „MG Baltic“ atstovui R. Kurlianskiui, o šis savo ruožtu informuos „VP Market“ atstovą.

Komiteto surinkti duomenys taip pat rodo, kad koncernas „MG Baltic“, naudodamasis savo ryšiais VMI, padėjo UAB „Vilniaus prekyba“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų. VP grupė už tai atsilygino koncerno „MG Baltic“ vadovams suteikdama dideles nuolaidas koncerno valdomai bendrovei „Mineraliniai vandenys“, prekiaujančiai „Maxima“ prekybos centruose.

Komiteto nuomone, tikslinga iš naujo įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl minėtų aplinkybių, metu surinktą medžiagą, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su koncernu „MG Baltic“, imtis priemonių, kad būtų įvertintas „Vilniaus prekybai“ apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas ir atlyginta galimai valstybei padaryta žala.

Koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė įgyti įtaką Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje (toliau – LRTK). 2013 m. LRTK pirmininku paskyrus Edmundą Vaitiekūną, koncerno „MG Baltic“ atstovai, palaikydami su juo neformalius ryšius ir iš jo gaudami LRTK vidinę informaciją, siekė, kad koncerno valdomos visuomenės informavimo priemonės įgytų konkurencinį pranašumą ir įtaką.

Komitetas gavo D. Kreivio raštu pateiktą liudijimą, „kad „MB Baltic“ atstovai dėl teniso komplekso finansavimo siekė paveikti ūkio ministrą D. Kreivį, darė jam nuolatinį ir ilgalaikį spaudimą, tačiau jis dėl to nesiėmė jokių veiksmų, kad teniso kompleksas būtų 100 nuošimčių finansuojamas iš viešųjų lėšų. Buvo prašoma, kad projektas patektų į ES fondų lėšomis finansuotinų objektų sąrašą, tačiau pagal galiojančius aprašus ir tvarkas neatitiko minėtų sąlygų, todėl minėtos lėšos plėtrai nebuvo skirtos“.

Koncerno „MG Baltic“ atstovai, palaikydami neformalius ryšius su Konkurencijos tarybos nariu Elonu Šatu, siekė pasinaudoti jo įtaka, kai 2014 m. Konkurencijos taryba sprendė klausimus, susijusius su AB „Alita“ akcijų pardavimu koncerno „MG Baltic“ valdomai įmonei AB „Mineraliniai vandenys“.

2009–2016 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekdami stiprinti savo įtaką teisėsaugos institucijose, rinko informaciją apie Generalinėje prokuratūroje ir kitose teisėsaugos institucijose vykstančius procesus, organizavo susitikimus su prokuratūros atstovais, palaikė ryšius su Vilniaus ir Kauno apygardų prokurorais. Kai kurie pareigūnai, baigę darbą teisėsaugos institucijose, buvo įdarbinti koncerno „MG Baltic“ įmonėse: Aurelijus Racevičius (buvęs „Interpolo“ nacionalinio biuro Lietuvoje vadovas), Nerijus Zulonas (buvęs FNTT Vilniaus apskrities padalinio vienas vadovų), Ramutis Jancevičius (buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas). Bendraudamas su N. Zulonu, koncerno „MG Baltic“ atstovas R. Kurlianskis siekė gauti iš jo įslaptintos informacijos. T. Dapkus palaikė nuolatinį ryšį su Raimondu Petrausku, tuo metu vadovavusiu Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriui, informuodavo R. Petrauską apie rengiamas publikacijas, savo ruožtu R. Petrauskas teikdavo T. Dapkui informaciją apie situaciją Generalinėje prokuratūroje. Koncerno atstovai palaikė ryšius su tuometiniu Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru K. Betingiu – tuo metu Kauno apygardos prokuratūroje buvo atliekamas tyrimas pagal 
A. Gureckio pareiškimą dėl lėšų grobstymo iš bendrovės „Mitnija“. 

2015 m. spalio mėn. koncerno „MG Baltic“ vadovas D. Mockus susitikęs su tuometiniu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru R. Jancevičiumi siekė paveikti prokuratūros sprendimus, susijusius su „MG valda“ įgyvendinamu nekilnojamojo turto projektu „Užupio krantinės“, kadangi dėl šių statybų aukštingumo protestuojanti Užupio bendruomenė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. 2015 m. gruodžio 7 d. pasirodė straipsnis „Užupio krantinių istorijoje padėtas taškas“, kuriame teigiama, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, atlikusi tyrimą, atsisakė kreiptis į teismą dėl šių statybų projekto teisėtumo.

2016 m. vasario mėn. „VP Market“ grupės atstovų prašymu koncerno „MG Baltic“ valdomame interneto portale buvo skelbiama neigiamo turinio informacija apie buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, kuris laikinai vadovavo Generalinei prokuratūrai tuo metu, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl „VP Market“ vadovų veiklos.

Teikdamas paaiškinimus Komiteto posėdyje (2018 m. gegužės 16 d.), koncerno „MG Baltic“ valdomos visuomenės informavimo priemonių grupės atstovas T. Dapkus teigė, kad į viešumą patekusioje VSD pažymoje pateikiama informacija yra jo šmeižimas, bandymas susidoroti su juo, kaip žurnalistu, atskleidžiant jo informacijos šaltinius. Bendraudamas su politikais ir pareigūnais, jis rinkęs informaciją savo žurnalistinei veiklai. Aprašoma jo veikla apima laikotarpį nuo 2005 m., nors koncerno „MG Baltic“ valdomoje žiniasklaidoje jis dirba nuo 2012 m. Į kai kuriuos pateiktus klausimus T. Dapkus neatsakė, teigdamas, kad negali atskleisti informacijos šaltinių.

Dėl UAB „Vilniaus prekyba“ veiklos. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymą, kuriuo nustatė naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo nuostatas ir sudarė teisines, finansines ir organizacines prielaidas įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą.

2008 m. balandžio 29 d tuometinis ūkio ministras Vytas Navickas, veikdamas pagal Vyriausybės 2008 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 331, Lietuvos Respublikos vardu su uždarąja akcine bendrove „NDX energija“ pasirašė sutartį dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo. Šios sutarties 2 punkte nustatyta, kad sutarties objektas yra nacionalinio investuotojo sukūrimas įsteigiant LEO LT ir konsoliduojant į nacionalinio investuotojo įmonių grupę LEO LT akcines bendroves „Lietuvos energija“, „Rytų skirstomuosius tinklus“ ir „Vakarų skirstomuosius tinklus“, kurioje LEO LT veiks kaip šios grupės patronuojančioji bendrovė ir kurioje Lietuvos Respublikai priklausys daugiau kaip 1/2 akcijų bei balsų LEO LT visuotiniame akcininkų susirinkime. 2008 m. gegužės 20 d. LEO LT, AB, buvo įregistruota Juridinių asmenų registre.

Naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnyje buvo numatytas nacionalinis investuotojas – privačią iniciatyvą investuoti į projektą pareiškusi akcinė bendrovė „Lietuvos energija“.

2009 m. kovo 2 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria joje nenustatytas teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų įstatymo tikslo – sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai – įgyvendinimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatyme nėra nustatyta, kokiais principais, užtikrinančiais veiksmingą atstovavimą valstybei kaip akcijų valdytojai įgyvendinant įstatymo tikslą – sudaryti finansines prielaidas naujos atominės elektrinės statybai, turi būti vadovaujamasi parenkant valstybės akcijoms šioje bendrovėje atstovaujančius asmenis. Nėra nustatyta ir tai, kaip turi būti organizuojamas valdymas (nacionalinio investuotojo akcininkams įgyvendinant savo turtines ir neturtines teises), kad būtų sukaupta piniginių lėšų atominės elektrinės statybai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymu nebuvo sudarytos finansinės prielaidos įgyvendinti įstatymo tikslą – sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai, ir taip yra nukrypstama nuo Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo valstybei reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria joje nenustatytas teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų įstatymo tikslo – sudaryti prielaidas naujos atominės elektrinės statybai – įgyvendinimą, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai.

Komitetas gavo duomenų, kad LEO LT projektas buvo įgyvendintas neskaidriai, 2006–2007 m. įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ir jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus ir visuomenės veikėjus. Naudodamasi esmine įtaka šalies mažmeninės prekybos ir kituose ūkio sektoriuose, įmonių grupė „Vilniaus prekyba“ siekė daryti neigiamą poveikį kitoms verslo grupėms, kurioms šis sandoris nebuvo naudingas. Įmonių grupė „Vilniaus prekyba“ rengėsi „atsakomosioms priemonėms“, kurios būtų nukreiptos prieš jos idėjai besipriešinančias verslo grupes ir politikus. Pavyzdžiui, buvo svarstoma galimybė kompromituoti Seimo narį <...>, kuris aktyviai ragino nagrinėti numatomo sandorio skaidrumą, ir <...>, kuris viešai nepritarė projektui. <...>.

Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją, Komiteto nuomone, tikslinga iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika ir (arba) žala Lietuvos valstybei, ir, jeigu tai buvo padaryta, imtis priemonių ją atlyginti. Komiteto nuomone, dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir dėl jo veiklos tikslinga kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar nebuvo padaryta žala valstybei.

Komiteto nuomone, tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė (ar galėjo patirti) dėl nacionalinio investuotojo bendrovės sukūrimo įsteigiant LEO LT ir šios įmonės veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.

 

8.1.2. Komitetas konstatuoja:

Rusijos korporacija „Rosatom“, naudodamasi valdoma bendrove „NUKEM“, 2012–2013 m. siekė daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, kai kuriems politikams ir (ar) poliniams procesams, siekdama užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimą Rusijos Federacijai palankiems strateginiams projektams: naujų atominių elektrinių prie Lietuvos sienos statybai, elektros perdavimo jungčių su Kaliningrado sritimi, per kurias būtų prekiaujama statomose atominėse elektrinėse pagaminta elektra, tiesimui, Kruonio HAE panaudojimui šiuose projektuose.

„Rosatom“  2012 m. pabaigos – 2013 m. planas perimti Lietuvos elektros energetikos sistemos kontrolę vertintinas kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį. Atsižvelgiant į tai, bendrovės „NUKEM“, kurios 100 proc. akcijų nuo 2009 m. valdo „Rosatom“, galimybės dalyvauti Lietuvos energetiniuose projektuose turėtų būti griežtai įvertintos nacionalinio saugumo požiūriu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo nuostatomis.

Rusijos korporacijos „Rosatom“ interesams Lietuvoje atstovaujantys ir tarpininkaujantys asmenys, vykdydami „Rosatom“ vadovų nurodymus, organizavo susitikimus su aukščiausiaisiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, kad gautų pritarimą „Rosatom“ projektams Lietuvoje ir regione, kuriais siekta pakeisti Lietuvos energetikos geopolitinę kryptį ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Nepavykus užsitikrinti Lietuvos valdžios palaikymo, „Rosatom“ planai nebuvo realizuoti.

Rusijos korporacijos „Rosatom“ valdoma bendrovė „NUKEM“, įgyvendinanti svarbius Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektus, tuo pat metu užsiėmė kita veikla: siekė organizuoti aukščiausiųjų Lietuvos Respublikos valdžios pareigūnų susitikimus su „Rosatom“ atstovais, protegavo „Rosatom“ interesus Lietuvoje ir regione, kurie yra priešingi Lietuvos strateginiams interesams, nustatytiems Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.

Rusijos korporacijos „Rosatom“ ir jos kontroliuojamų įmonių interesams atstovaujantys asmenys planuoja išlaikyti „Rosatom“ įtaką uždarant VĮ Ignalinos AE, pasitelkdami įtakingiausią verslo grupę Lietuvoje – koncerną „MG Baltic“, kuris galimai neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, politikams ir (ar) poliniams procesams siekia daryti naudodamasis plačiais politiniais ryšiais ir kontroliuojamomis visuomenės informavimo priemonėmis.

Tiek koncerno „MG Baltic“, tiek „Rosatom“ interesai uždarant Ignalinos AE sutampa. Koncerno „MG Baltic“ įmonė UAB „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti Ignalinos AE uždarymo procesą.

Koncerno „MG Baltic“ vadovai, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, 2002 m. parengė ir nuosekliai įgyvendina ilgalaikę veiklos strategiją, kuri vertintina ne tik kaip verslo plėtros, bet ir siekio daryti neskaidrų poveikį valstybės institucijoms (įskaitant teisėsaugos institucijas), kai kurioms politinėms partijoms, politikams ir politiniams procesams strategija.

Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją (LLS), per mažiau negu 10 metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe. Tai lėmė valdomo turto dydis, platus verslo interesų spektras, įtakingos visuomenės informavimo priemonių grupės kontrolė, artimi ryšiai su politine sistema ir įtaka kai kurioms politinėms partijoms, ryšių ir įtakos išnaudojimas priimant politinius sprendimus, naudingus savo verslo plėtrai.

Koncerno „MG Baltic“ vadovai tiesiogiai ir per tarpininkus siekė paveikti kai kuriuos Seimo narius, ministrus, ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei jų reguliavimo srityje veikiančių valstybės valdomų įmonių vadovus ir valstybės tarnautojus.

Koncerno „MG Baltic“ atstovų veiksmai, kuriais siekiama neteisėtai paveikti ne tik atskirus politikus, bet ir politinius procesu ir, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, vertintini kaip šios verslo grupės modus operandi.

Koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekdami užtikrinti koncerno įmonėms pelningus valstybinius užsakymus, darė poveikį valstybės institucijų ir valstybės valdomų įmonių sprendimams, susijusiems su viešaisiais pirkimais. Pasitelkiant su koncerno vadovais artimai susijusią partiją ir jos deleguotus ministrus, buvo siekiama laimėti didelės vertės viešųjų pirkimų konkursus įgyvendinant Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio ministerijų kuruojamus projektus, taip pat joms atskaitingų įstaigų ir įmonių projektus statybos srityje.

Komiteto vertinimu, koncerno „MG Baltic“ ir LLS atstovų sukurta ypač efektyvi veikimo transporto sektoriuje schema leido koncernui susikurti išskirtines verslo sąlygas. Koncernui priklausanti bendrovė „Mitnija“ kartu su partneriais laimėjo daugiau kaip 1 mlrd. litų vertės vien valstybės valdomos įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009–2013 m. organizuotų rangos darbų pirkimo konkursų(tai sudarė apie 10 proc. visų AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų).

Koncerno „MG Baltic“ atstovų modus operandi buvo taikomas ne tik konkurentams, bet ir koncernui neparankiems politikams, valstybės tarnautojams bei pareigūnams ir šiuo veikimo būdu buvo tikslingai siekiama stiprinti koncerno vadovų neskaidrią įtaką valstybėje. Tam tikros valstybės institucijos galėjo būti vertinamos kaip de facto užvaldytos. Šį teiginį patvirtina atvejai, kai verslo grupės, siekdamos išspęsti kilusias problemas, kreipiasi pagalbos į koncerną „MG Baltic“.

Tokia „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes: 1) politinius sprendimus de factopriima niekam neatskaitingos asmenų grupės; 2) politinė įtaka tapo preke; 3) kai to reikalauja koncerno interesai, jo kontroliuojamos visuomenės informavimo priemonės naudojamos kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis. Galimi tokios veiklos padariniai – fasadinė demokratija, kurioje valdo pinigai ir neformalūs įtakos tinklai.

Koncerno „MG Baltic“ strategijos ilgalaikį sisteminį įgyvendinimą, atsižvelgiant į „MG Baltic“ atstovų veikimo mastą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir dėl to keliančią grėsmę valstybės interesams ir nacionaliniam saugumui.

Komitetas nustatė, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai palaiko nuolatinius ryšius su buvusiu KGB pareigūnu, taip pat kitais asmenimis, kurių atstovaujamos įmonės siekia pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį. Komitetas turi duomenų, kad „Rosatom“ ir koncernas „MB Baltic“ siekia gauti ypač didelius ilgalaikius užsakymus, susijusius su strateginiais Lietuvos projektais, dėl to tai gali kelti grėsmę valstybės interesams.

Komiteto nuomone, viena iš koncerno vadovų veiklos krypčių buvo ir šiuo metu tebėra sisteminės neteisėtos įtakos valstybės ir savivaldybių valdžios įstaigoms, politikams, valstybės tarnautojams ir pareigūnams darymas, šios įtakos naudojimas užsitikrinant gaunamos informacijos valdymą, neskaidrų dalyvavimą valstybės paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose, neteisėtą įtaką teisėsaugos institucijų, kontrolę ir priežiūrą vykdančių valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovams bei neskaidrius ryšius su visuomenės informavimo priemonėmis. Koncernas sukūrė strategiją, kaip organizuoti ir plėsti savo veiklą ir įtaką, bei nuosekliai ją įgyvendino nuo 2002 metų.

Komiteto nuomone, ši strategija skirta ne tiek verslo plėtojimui, kiek koncerno „MG Baltic“ vadovų kuo didesnio nuosavo pelno siekimui, sisteminės neteisėtos įtakos plėtojimui naudojant su teisės normomis prasilenkiančius metodus, dėl to neteisėtos įtakos darymas laikytinas koncerno „MG Baltic“ pasipelnymo šaltiniu ir nuosekliu koncerno dominavimo nuolatiniu didinimu. 

Komitetas nustatė, kad koncerno „MG Baltic“  atstovai palaiko nuolatinius ryšius su buvusiu SSRS ir (ar) LTSR VSK pareigūnu, taip pat kitais asmenimis, kurie atstovauja įmonėms, siekiančioms pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį. Komitetas turi duomenų, kad „Rosatom“ ir koncernas „MG Baltic“ siekia gauti ypač didelius ilgalaikius užsakymus, susijusius su strateginiais Lietuvos Respublikos projektais (pvz., “Rosatom” ir koncernas „MB Baltic“ turi bendrą tikslą gauti labai didelius ilgalaikius užsakymus, susijusius su Ignalinos AE uždarymu), todėl tai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės interesams.

Koncerno „MG Baltic“  vadovai, veikdami savarankiškai ir naudodami koncerno lėšas, nuosekliai plėtojo veiklą, kuria buvo siekiama neteisėtais būdais užsitikrinti valstybės ir savivaldybių politikų, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų, valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų nuolatinę paramą, sukūrė korupciniais ryšiais, neteisėtu poveikiu paremtą įtakos sistemą, skirtą paremti sau naudingus sprendimus valstybės ir savivaldybių lygiais. Iš Komiteto disponuojamos medžiagos matyti, kad šia įtaka ši asmenų grupė naudojosi pelno tikslais teikdama jau minėta neteisėta įtaka paremtas, atlygintinas paslaugas kitiems verslo subjektams, ir darė tai sistemingai, tarpusavyje pasidalijusi vaidmenimis ir siekdama asmeninės naudos. Pagal Komiteto gautą informaciją, yra duomenų, kad turima įtaka buvo prekiaujama suteikiant paramą kitoms verslo grupėms ir iš to gaunant tiesioginės materialinės ir kitokios naudos, kuri nebūtinai tekdavo koncernui, kaip juridiniam asmeniui, o atitekdavo tiesiogiai jo vadovams asmeniškai.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius, naudojo ir tebenaudoja koncerno infrastruktūrą ir lėšas, kaip savo teisei priešingos veikos priedangą. Tokiu būdu pats neteisėtos įtakos darymas tapo koncerno „MG Baltic“ vadovų asmeniniu verslu ir pasipelnymo šaltiniu.

Ypatingą nerimą kelia tai, kad ši asmenų grupė per sau palankius politikus, valstybės tarnautojus, valstybės įmonių darbuotojus, jų vadovus, naudodamasi neteisėtai daroma įtaka, atstovavo ir, Komiteto duomenimis, tebeatstovauja ne tik savo, bet ir kitų įmonių, įskaitant „Rosatom“, interesams. Dauguma šių interesų yra susiję su siekiu pakeisti Lietuvos Respublikos geopolitinę kryptį.

Komitetas gavo duomenų, kad tokio pobūdžio projektus, kurie susiję su Ignalinos AE uždarymu, gali įgyvendinti mažiausiai 46 įmonės iš Europos, JAV, Japonijos, todėl tikslinga, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, siūlyti Vyriausybei ieškoti rangovų, atitinkančių euroatlantinius saugumo kriterijus.

Vertindamas tai, kad tiek Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“, tiek koncerno „MG Baltic“ veikla remiasi neteisėta įtaka valdžios institucijoms, taip pat tai, kad abi įmonės  neskaidriai siekia daryti įtaką politiniams procesams ir kad „Rosatom“ tikslai dominuoti regiono energetikos sektoriuje  nesuderinami su Lietuvos Respublikos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos Federacijos, Komitetas mano, kad toks susiformavęs ryšys kėlė ir tebekelia tiesioginį pavojų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

 

8.1.3. Komiteto išvada:

 

8.1.3.1. Palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis – Rusijos Federacijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ ir jos valdomos bendrovės „NUKEM“ atstovais – siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką kai kuriems politikams ir (ar) politiniams procesams.

 

8.1.3.2. Koncerno „MG Baltic“, kaip įtakingiausios Lietuvos įmonės, taip pat parlamentinio tyrimo metu nustatytų kitų įmonių savininkų ir atstovų veikla, kuria siekiama daryti ir daromas neteisėtas poveikis politinei sistemai, taip pat valstybės institucijoms priimamiems sprendimams ir neteisėta įtaka kai kuriems politikams bei politiniams procesams kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui.

 

 

8.2. Ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

 

8.2.1. Komitetas nustatė:

Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. spalio 26 d. išvada). Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją yra galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią. Politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai.

Iki 2012 m. sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas leido juridiniams asmenims aukoti politinėms partijoms ir politinės kampanijos dalyviams. Įstatymas buvo pakeistas atsižvelgiant į galimą politinių partijų priklausomybę nuo juridinių asmenų aukų bei siekiant skatinti politikus ir politines partijas labiau varžytis ir konkuruoti idėjomis. Būta atvejų, kai interesų grupės politines partijas finansavo apeidamos numatytas maksimalias leistinas aukų ribas, partijas finansuodamos per įvairias tarpusavyje susijusias įmones ir organizacijas.

Komitetas, vertindamas Lietuvos politinių partijų finansavimą ir galimas grėsmes valstybės interesams, gavo duomenų, kad iki 2012 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reglamentavimas leido Lietuvos politines partijas ir politikus finansuoti Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims, kurie savo veikla, jos pobūdžiu ar pagal kapitalo kilmę buvo susiję su kitose valstybėse registruotais ir galimai grėsmę Lietuvos interesams keliančiais subjektais.

Lietuvoje verslo grupės „Petrochemical Holding“ interesams (pirmiausia naftos chemijos srityje, tačiau taip pat ir AB „Mažeikių nafta“ atveju, kai „Baltic Holding“ pretendavo į jos valdymą) daugiausiai atstovavo buvęs Darbo partijos lyderis V. Uspaskich. Ši verslo grupė, Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis, korporatyviniams ryšiams visą laiką skyrė ir tebeskiria ypatingą dėmesį ir daug lėšų, faktiškai siekia įgyti daugelio politikų ir valstybės tarnautojų (ypač Vyriausybėje, Ūkio, Aplinkos ministerijose) palankumą, kuriuo gali prireikti priimant verslo grupei aktualius sprendimus.

Prieš 2004 m. Seimo rinkimus su verslo grupe „Petrochemical Holding“ susijusios lietuviškos įmonės (anot R. Juknevičienės ir L. Kaščiūno, susijusios tik nuo 2006 m.) finansavo įvairias šalies politines jėgas ir kandidatus per Seimo rinkimus, ne tik Darbo partiją. Pavyzdžiui, oficialiais duomenimis, UAB „Nemuno bangos grupė“ (vėliau reorganizuota į UAB „Neo Group“ ir UAB „NB Europe“)  prieš 2004 m. Seimo rinkimus maždaug po 21 tūkst. Lt paramos skyrė A. Vazbiui (Tėvynės sąjunga), A. Kubiliui (Tėvynės sąjunga), P. Grecevičiui (Tėvynės sąjunga), R. J Dagiui (Tėvynės sąjunga), 3 tūkst. Lt paramos – V. Martinkaitienei (Darbo partija).

Per 2004 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją kampaniją Darbo partija oficialiai deklaravo, kad su D. Buriak siejamai UAB „Švenčionių vaistažolės“ už įvairias suteiktas paslaugas (reklamos, renginių organizavimo, įrengimų nuomos ir t. t) sumokėjo apie 80 tūkst. Lt. Dar apie 30 tūkst. šiai bendrovei sumokėjo tuo metu Darbo partijos iškelti kandidatai (kiekvienas nuo keleto šimtų iki keleto tūkstančių litų) S. Bajeričius, A. Bosas, V. Bukauskas, G. Bužinskas, 
V. Domarkas, G. J. Furmanavičius, V. Gedvilas, L. Graužinienė, A. Ivanauskas, J. Jagminas, 
E. Karpickienė, V. Prunskienė, M. Subačius, R. Šatkauskas.

Darbo partija UAB „Forumo rūmai“ už paslaugas, suteiktas 2004 m. Seimo rinkimų agitacijosi kampanijai, deklaravo sumokėjusi apie 20 tūkst. Lt. Neatmestina galimybė, kad tokiu būdu minėtosios bendrovės, kurioms už suteiktas paslaugas teigia mokėję politikai ar politinės partijos, tiesiog legalizuoja dalį savo lėšų. Tai savo ruožtu parodo artimus tų politinių jėgų ir verslo grupių ryšius.

Komitetas turi duomenų, kad Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ tiekiamomis dujomis Lietuvoje prekiaujanti UAB „Dujotekana“ 2004 m. įvairioms politinėms kampanijoms finansuoti išleido 550 tūkst. litų. UAB „Dujotekana“ tiesiogiai ar per savo pagrindinio akcininko valdytą kitą įmonę 2004 m. skyrė po 37,5 tūkst. litų Lietuvos socialdemokratų partijai, Tėvynės sąjungai, Naujajai sąjungai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, 50 tūkst. litų – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai, 100 tūkst. litų – Vilijai Blinkevičiūtei, 30 tūkst. litų – Kazimirai Danutei Prunskienei. UAB „Dujotekana“ 2006–2011 m. skyrė 57,5 tūkst. litų Pilietinės demokratijos partijai ir rėmė su politikais susijusias viešąsias įstaigas, pavyzdžiui, viešąją įstaigą ,Demokratinės politikos institutą, finansavo visuomenės informavimo priemones.

Seimui pakeitus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą, nuo 2012 m. sausio 1 d. Lietuvoje juridiniams asmenims buvo uždrausta aukoti politinėms partijoms ir politinės kampanijos dalyviams. Tačiau Komitetas turi duomenų apie asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių interesus remti atskirus politikus ir politines partijas ir būdus, kuriais buvo pasinaudota siekiant neteisėtai arba neskaidriai finansuoti politines partijas.

Kaip rodo nustatyti atvejai, buvo sudaryta galimybių atskiriems politikams ar politinėms partijoms įgyti pranašumą prieš kitus politikus ar politines partijas, taip pat galimybes teisėtiems ar neteisėtiems jų rėmėjams daryti neteisėtą įtaką ar poveikį priimamiems sprendimams ir politiniams procesams. Komitetas išskyrė pagrindines problemas, kurios dėl sistemiškumo ir suinteresuotų asmenų neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtos įtakos politikams ir (ar) politiniams procesams gali kelti grėsmes valstybės interesams:

1) neskaidrus ir neteisėtas politinių partijų finansavimas;

 

2) neteisėtas ir nekontroliuojamas lobizmas;

 

3) nekontroliuojami viešieji ir privatūs interesai;

 

4) kai kurios neskaidrios ir neobjektyvios visuomenės informavimo priemonės

Neskaidrus ir neteisėtas politinių partijų finansavimas. Nepaisant 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusio draudimo juridiniams asmenims finansuoti politines partijas ir politines kampanijas, suinteresuotos verslo grupės, atskiri verslininkai, politikai ir net visuomenės informavimo priemonių savininkai siekė apeiti šį draudimą, taip pat naudojosi neefektyvia politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės sistema. Verslo atstovai, siekdami išskirtinių sąlygų savo veiklai, yra pasiruošę įvairiomis formomis remti papildomo finansavimo siekiančias kai kurias politines partijas ar pavienius politikus, taip įgydami galimybę daryti įtaką jų priimamiems sprendimams. Išskirtinos šios neskaidraus ir neteisėto kai kurių politinių partijų finansavimo formos:

Parama grynais pinigais. Yra atvejų, kai politinių partijų atstovai prašo ar reikalauja juridinių asmenų paremti grynais pinigais, taip pat ir atvejų, kai paramą siūlo patys verslo atstovai. Komitetui pateikta informacija apie suinteresuotų grupių atstovų siekius ir nusiteikimą teikti finansinę paramą kai kurioms politinėms partijoms, pavyzdžiui, apie rengiamus reguliarius suinteresuotų grupių atstovų susitikimus, kuriuose dalyvauja kai kurie politikai ir kai kurių politinių partijų lyderiai. Tokiuose susitikimuose aptariamos finansinės paramos politinei partijai ar atskiriems jos nariams būdai ir sąlygos, net konkrečios pinigų sumos politinei partijai ar įtakingiems jos nariams, taip pat įvardijami suinteresuotų grupių atstovų reikalavimai politikams dėl galimų priimamų politinių sprendimų, rengiamų ar svarstomų teisės aktų projektų ir kitais klausimais, pavyzdžiui, kandidatūrų eiti tam tikras pareigas valstybės sektoriuje ar jų kadencijų pratęsimo.

Finansinė parama kai kurioms politinėms partijoms neretai teikiama mainais į suinteresuotų grupių reikalavimų tenkinimą dėl konkrečių verslo įmonių interesų viešųjų pirkimų srityje ar dėl investicinių projektų. Juridiniai asmenys dažniausiai kai kurių politinių partijų ir politinių kampanijų finansinei paramai naudoja pinigus, neįtrauktus į oficialią apskaitą, t. y. pinigai iš „šešėlio“, kurių politinės partijos į savo apskaitą taip pat neįtraukia.

Parama suteikiant nuolaidas. Politinės partijos, siekdamos populiarumo turimas lėšas naudoja savo veiklai ar idėjoms viešinti. Reklamos paslaugas teikia verslo subjektai, kurie neretai suteikia kai kurioms politinėms partijoms nepagrįstai dideles nuolaidas, taip finansuodami dalį paslaugų. Tam tikrų visuomenės informavimo priemonių valdytojai arba jų atstovai kaip užslėptą tam tikros politinės partijos, kai kurių politikų paramos formą taiko iš anksto suderintas konkrečias finansines nuolaidas politinei reklamai visuomenės informavimo priemonėse, ar nuolaidas eterio laikui. Nuolaidas gavę kai kurie politikai taip pat įsipareigoja tenkinti suinteresuotų grupių interesus, priimti įtakos grupei reikalingus sprendimus, tenkina suinteresuotų grupių poreikius. Pavyzdžiui, 2017 m. visuomenės informavimo priemonėse pateikta informacija, kurioje teigiama, kad pareigūnai įtaria, jog buvo padarytos nuolaidos politinei partijai už transliuotą politinę reklamą.

Parama per paramos fondų rėmimą. Neretai juridinių asmenų lėšos, kurios aukojamos su kai kurių politinių partijų atstovais susijusiems paramos gavėjo statusą turintiems juridiniams vienetams, yra panaudojamos politinei partijai finansuoti. Komitetui pateikta su tam tikrais politikais susijusios vienos viešosios įstaigos finansinių srautų analizė, iš kurios matyti, kad viešoji įstaiga, turinti paramos gavėjo statusą, faktiškai nevykdė jokios veiklos, tačiau iki rinkimų kampanijos pradžios likus kiek daugiau negu vienam mėnesiui į viešosios įstaigos sąskaitą pervestos lėšos (dešimtys tūkstančių litų) buvo panaudotos apmokėti už salių nuomos, renginių (muzikos atlikėjų), maitinimo, leidybos, marškinėlių ir ženklelių gamybos bei panašias paslaugas, būdingas politinės partijos viešinimo veiklai. Tam tikrais atvejais suinteresuotų grupių ir kai kurių politinių partijų susitarimuose remti politinę partiją per paramos gavėjo statusą turinčius juridinius vienetus dalyvavo ne tik suinteresuotų verslo grupių ir kai kurių politinių partijų lyderiai, bet ir tam tikrų visuomenės informavimo priemonių valdytojai. Komiteto nuomone, tai galėjo būti susiję su ypač neskaidriu valstybės institucijų veiklos  viešinimui skirtų lėšų panaudojimu.

Komiteto duomenimis, 2012–2016 m. Seimo kadencijos 46 Seimo nariai vienaip ar kitaip buvo susiję su viešosiomis įstaigomis, tai yra su paramos gavėjo statusą turinčiu juridiniu asmeniu. Iš viso 46 Seimo nariai buvo susiję su 121 paramos gavėju, o vienos iš Seimo frakcijų 16 narių buvo susiję net su 41 paramos gavėju. Tokie politikų ir paramos gavėjų ryšiai gali sudaryti korupcinių mechanizmų prielaidas.

Parama apmokant sąskaitas. Yra atvejų, kai verslo subjektas (juridinis asmuo), suteikęs paslaugą tam tikrai politinei partijai, tiesiogiai atlygio iš politinės partijos už tai negauna, tačiau patirtas išlaidas juridiniam asmeniui kompensuoja kiti juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar per tarpines įmones laimi viešuosius pirkimus tos politinės partijos paskirtų atstovų vadovaujamose valstybės institucijose arba kurie atstovaudami savo interesams apmoka politinių partijų sąskaitas per paramos gavėjo statusą turinčius ir su tų politinių partijų atstovais susijusius juridinius asmenis. Komitetui pateikta informacija ir iliustruota pinigų srautų judėjimo schema, kuria naudojantis per susijusias įmones apmokėtas didelis dešimtis tūkstančių eurų kainavęs politinės partijos renginys, kuriame viešinta išskirtinai vienos politinės partijos ir jos lyderių veikla.

Parama nemokamai reklamuojant politines partijas (paslėpta reklama). Kai kurios politinės partijos ar atskiri politikai remiami naudojant paslėptą politinių partijų ar atskirų politikų reklamą, akcentuojant politiko ar jo vadovaujamos institucijos teigiamą vaidmenį mainais už verslui palankių sprendimų priėmimą. Komitetui pateikta informacija apie tai, kaip žiniasklaidos verslo grupės atstovai tariasi su tam tikros politinės partijos atstovais dėl nuolaidų partijos reklamos ir viešinimo paslaugoms mainais į verslo grupei palankius partijos sprendimus.

Neteisėtas ir nekontroliuojamas lobizmas. Legalūs lobistai ir jų vykdoma teisėta veikla yra vienas iš brandžios demokratinės visuomenės elementų. Lobistinė veikla yra siejama su konstitucine teise dalyvauti valdant savo šalį, skaidriai vykdoma lobistinė veikla yra naudinga visuomenei ir neretai lemia kokybiškesnį teisėkūros ir valstybės politikos formavimo procesą, tačiau oficiali informacija leidžia teigti, kad Lietuvoje šis teisės institutas kol kas neveikia tinkamai. Nustatyta, kad iki 2017 metų vidurio iš 38 oficialiai registruotų lobistų, tik 12 viešai sklebė informaciją apie savo veiklą, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija, iš viso registruoti 58 lobistai, tačiau ne visi lobistai teikė vykdytos lobistinės veiklos deklaracijas.

Verslo subjektai nuolat ieško ir kuria lobistines strategijas, leidžiančias sudaryti išskirtines sąlygas jų verslo vystymuisi, savo ruožtu politikai, retai žinodami verslo veikimo mastą, nesigilindami į galimus savo veiksmų padarinius, inicijuoja teisės aktų keitimą arba priima sprendimus, kurie kartais naudingi tik siauroms interesų grupėms. Transparency International Lietuvos skyriaus užsakymu atliktas tyrimas „Politikos užkulisiai. Lobizmo (ne)skaidrumas Lietuvoje“[9]atskleidė politinės korupcijos ypatumus:

-               6 iš 10 verslininkų nurodė, kad dažniausiai Lietuvoje įtaką siekia daryti asociacijos, registruoti lobistai (52 proc.), profesinės sąjungos (41 proc.) ir įmonės (35 proc.);

-               8 iš 10 verslininkų žino atvejų, kai valdžios atstovai, priimdami sprendimus, siekė naudos konkrečioms interesų grupėms, neatsižvelgdami į visuomenės interesus;

-               dažniausiai įtaką sprendimų priėmimui siekiama daryti energetikos (81 proc.), statybų (65 proc.), farmacijos ir sveikatos apsaugos (48 proc.) srityse, alkoholio (58 proc.) ir tabako (53 proc.) rinkose, o šias sritis atstovaujančios interesų grupės įvardijamos kaip įtakingiausios;

-               dauguma verslininkų aiškiai suvokia neteisėto lobizmo žalą: 68 proc. verslininkų teigia, kad nuo neskaidrios įtakos darymo priimant sprendimus labiausiai nukenčia piliečių pasitikėjimas valstybe, taip pat nukenčia piliečių finansinė gerovė (66 proc.), šalies biudžetas (64 proc.) bei verslo ir investicijų aplinka (64 proc.).

Analizuojant neteisėto lobizmo atvejus, matyti, kad konkrečiu sprendimu suinteresuotas asmuo pasirenka kelis įtakos asmenis (Seimo narius, valstybės institucijų vadovus), kurie neretai vienas apie kito iniciatyvas palaikyti ir įgyvendinti konkretaus asmens interesus net nežino. Komitetui pateikta informacija apie juridinį asmenį, kuris, siekdamas savo verslo plėtros interesų savivaldybės teritorijoje, siekė pakeisti aplinkos apsaugos srities įstatymo nuostatas. Įmonė, turėdama įtaką savivaldybėje, veikė per savivaldybės vadovus, kad šie kreiptųsi į kuruojančią ministeriją ir inicijuotų neva savivaldybei, o faktiškai verslo įmonei reikalingas įstatymo pataisas. Kai buvo nepritarta savivaldybės siūlomiems įstatymo pakeitimams, verslo įmonė intensyviai siekė paveikti Vyriausybės ir atskirus Seimo narius. Buvo pasiekta, kad projektą neigiamai įvertinę valstybės tarnautojai, nepritariantys įmonei reikalingiems įstatymo pakeitimams, būtų perkelti į kitas pareigas. Šiuo atveju verslo įmonė veikė per politinę įtaką turinčius asmenis ir politikus, kurie neturėjo informacijos apie visus paveiktus asmenis, o įmonės interesai buvo pristatomi kaip viešajam interesui naudingas sprendimas.

Kitas atvejis susijęs su verslo grupės siekiu paveikti kuruojančią ministeriją, kad jai pavaldžios tarnybos teritorinis padalinys pakeistų savo nuomonę ir priimtų verslo grupei reikalingą sprendimą. Šiuo atveju buvo svarstytas sprendimus priimti turinčių asmenų kompromitavimas per visuomenės informavimo priemones, tačiau apsispręsta, kad veiksmingesnis būdas pasiekti norimą rezultatą būtų finansinis pasiūlymas asmenims, galintiems paveikti sprendimo priėmimą per politinės partijos atstovų ryšius. Siekdama sau palankaus sprendimo kitu panašiu atveju, verslo grupė pasiūlo finansinę paramą politiko teigiamam įvaizdžiui formuoti visuomenės informavimo priemonėse mainais už jo poveikį  savivaldybės institucijai, kad būtų priimtas verslo grupei palankus sprendimas.

Atkreiptinas dėmesys į atvejus, kai verslo grupėms palankūs sprendimai tam tikrais atvejais buvo aptariami su kai kuriais Seimo nariais, kurie registruoja suinteresuotoms grupėms palankius teisės aktų projektus, pasiūlymus dėl jų (arba atsisako jų užregistruotų) ar atsisako atskirų pasiūlymų, jeigu tai paranku verslo atstovams. Komitetui pateikta pavyzdžių apie įstatymų projektų nuostatų svarstymą 2012–2016 metų kadencijos Seime.

Komitetas parlamentiniam tyrimui taip pat gavo informacijos apie siekį paveikti Seimo ir savivaldybių politikus, kad būtų priimti sprendimai, susiję su socialines paslaugas teikiančių įstaigų pertvarka. Šis atvejis išsiskiria tuo, kad skirtingoms Seime atstovaujamoms politinėms partijoms priklausantys kai kurie politikai, keli Seimo nariai susitiko su palankiais sprendimais suinteresuotu asmeniu ir jo aplinkoje tarėsi dėl galimų sprendimų, darė įtaką savivaldybės ir vykdomosios valdžios institucijoms. Seimo narių ir savivaldybės politikų veiksmai buvo tarpusavyje derinami, apie politikų susitikimus su asmenimis nebuvo viešai skelbiama, o asmenų tarpusavio ryšiai nebuvo deklaruoti, nors sprendžiamas socialinių paslaugų teikimo visuomenei pertvarkos klausimas.

Visais išvardytais neskaidraus lobizmo ir interesų derinimo atvejais dalyvavo kai kurie šios Seimo kadencijos opozicinės frakcijos ir valdančiosios daugumos Seimo nariai. Turima duomenų, kad vieną iš politikų siekta paveikti už konkretų atlygį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nacionaliniam saugumui grėsmę kelia tokie neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejai, kai valstybėje susiformuoja įtakingos asmenų grupės, kurios neteisėtą įtaką valstybės institucijų priimamiems sprendimas naudoja tiek asmeniniam praturtėjimui, valdomų įmonių pelnui didinti, tiek „prekiauja“ turima įtaka tarpininkaudamos ir kitoms verslo ar interesų grupėms.

 

 

 

Nekontroliuojami viešieji ir privatūs interesai,

Komitetui pateikta informacija apie atvejus, kai verslo ir valstybės atstovus sieja įvairūs tarpusavio ryšiai: jie gali būti mokęsi, dirbę ar leidę laisvalaikį kartu, gali priklausyti tai pačiai politinei partijai ar būti susiję giminystės, santuokos ryšiais ir kt. Asmenų tarpusavio ryšys nevertintinas neigiamai tol, kol nekelia interesų konflikto.

Šiuo metu Lietuvoje iš visų galinčių kilti ar kilusių viešųjų ir privačių interesų konfliktų dažniausiai ištiriami tik tie, kurie tampa vieši. Neišaiškėję interesų konfliktai didina korupcijos atsiradimo riziką ir daro žalą valstybei, kai yra tenkinami verslo ar konkrečių asmenų interesai. Pastebima tendencija, kad verslas siekia turėti kaip įmanoma daugiau sąsajų su valstybės institucijomis ar politikais. Dažnai patys verslininkai tampa politikais, tačiau kol kas Lietuvoje nėra veiksmingos proaktyvios viešųjų ir privačių interesų kontrolės, kuri leistų iš anksto identifikuoti galimus interesų konfliktus ir užkirstų kelią valstybei nenaudingų sprendimų priėmimui, t. y. stokojama atsakingesnio viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir aktyvesnės bei veiksmingesnės deklaruotų duomenų kontrolės. Nors vis plečiamas asmenų, privalančių deklaruoti privačius interesus, sąrašas, tačiau jų deklaracijose pateikiamų duomenų analizė, jų pagrįstumo ir pakankamumo patikrinimai praktiškai neatliekami.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad efektyvios interesų deklaravimo stebėsenos ir patikros, t. y. proaktyvios kontrolės, nebuvimas, kaip vienas esminių Lietuvos viešųjų ir privačių interesų derinimo sistemos trūkumų, Europos Komisijos antikorupcijos ekspertų vertinime įvardytas dar 2014 metais[10].

Pavyzdžiui, gana didelis nepotizmo paplitimas nustatytas 2017 metais atlikus giminystės ryšių analizę vienos iš ministerijų valdymo srityje. Analizės rezultatai atskleidė, kad vienos iš ministerijų ir jai pavaldžių 10 institucijų, atliekančių ūkio subjektų kontrolę ir priežiūrą, darbuotojai buvo giminystės ryšiais susiję su 53 tos ministerijos kontroliuojamomis bendrovėmis ir 5 kontroliuojamomis licencijuotomis asociacijomis.

Interesų konflikto, kaip prielaidos pasireikšti korupcijai ir su ja susijusiai žalai valstybei atsirasti, iliustratyvus pavyzdys – vienos iš valstybės valdomų įmonių buvusio stebėtojų tarybos pirmininko interesai ir ryšiai bei jų įtaka valstybės įmonėms. Pavyzdžiui, paskyrus asmenį, kurį netiesioginiai verslo ryšiai sieja su verslo įmonių grupe, valstybės įmonės stebėtojų tarybos pirmininku, įmonėje aukštas pareigas pradėjo eiti anksčiau susijusioje verslo įmonių grupėje dirbę žmonės arba jų šeimos nariai, o šios verslo įmonių grupės laimėtų viešųjų pirkimų, kuriuos organizavo ta valstybės įmonė ir jos įmonės, suma padidėjo daugiau negu 16 kartų (nuo kelių dešimčių iki dešimčių mln. eurų). Panašus atvejis, kai ta pati verslo grupė per 9 metus buvo laimėjusi 10 mln. eurų vertės kitos valstybės valdomos įmonės viešųjų pirkimų konkursų, tačiau, paskyrus susijusį asmenį į pareigas valstybės valdomoje įmonėje, verslo grupė tik per metus laimėjo 5 mln. eurų vertės viešųjų pirkimų konkursų. Asmens ryšių analizė rodo, kad asmuo pats ir per kitus asmenis turi interesų įmonėse, susijusiose su jo proteguojama ir konkursus laiminčia suinteresuota verslo grupe.

Komitetui pateikta faktais ir analize pagrįsta informacija, iliustruojanti vienos verslo grupės bendradarbiavimo su politine partija finansinę naudą tai verslo grupei. Iki proteguojančios partijos atstovo paskyrimo ministru verslo grupė nedalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, kuriuos vykdė tame sektoriuje veikiančios valstybės valdomos įmonės. Po ministro paskyrimo ta verslo grupė laimėjo 500 mln. eurų vertės valstybės valdomų įmonių paskelbtų viešųjų pirkimų konkursų, iš jų 170 mln. eurų vertės pirkimų iš vienos valstybės valdomos įmonės, kuriai vadovavusio asmens kadencijų klausimas buvo aptartas su įmonę kuruojančiais bei kitais politikais ir įtrauktas į verslo grupės reikalavimų jų remiamiems politikams sąrašą. Verslo grupės atstovų susitikime su valstybės įstaigos vadovu tariamasi dėl abipusiai naudingo bendradarbiavimo.

Per 2009–2012 metus verslo grupės įmonės laimėjo valstybės įmonėje viešųjų pirkimų konkursus, kurie sudarė 32 proc. visų verslo grupės įmonių laimėtų konkursų visame valstybiniame sektoriuje vertės. Per 2013–2017 metų laikotarpį verslo grupės įmonių laimėtų viešųjų pirkimų konkursų vertė valstybės įmonėje sudarė jau net 43 proc. visų verslo grupės įmonių laimėtų konkursų valstybiniame sektoriuje.

Interesų konflikto riziką kelia ir neformalių ryšių palaikymas tarp kontroliuojančių ir kontroliuojamų subjektų. To pavyzdys gali būti valstybės tarnautojų ir suinteresuoto verslo atstovų priklausymas vienam medžiotojų klubui. Pavyzdžiui, vienam medžiotojų klubui priklauso vienai iš ministerijų, jos pavaldžioms įstaigoms vadovaujantys, už valstybinių išteklių naudojimą, priežiūrą atsakingi darbuotojai. Tam pačiam medžiotojų klubui priklauso ir suinteresuoto verslo subjektai, jų akcininkai ir vadovai. Ši medžiotojų klubo narių priklausomybė nurodytiems juridiniams asmenims gali sukelti interesų konfliktą, kai suinteresuoto verslo atstovai medžioja kartu su jų verslui palankesnes sąlygas galinčiais sudaryti valdžios atstovais. Seimo narių medžiotojų priklausymas medžiotojų būreliams gali sudaryti neformalių ryšių su verslo atstovais medžiotojais atsiradimo prielaidas, tokiu būdu atsirandama rizika interesų konfliktams pasireikšti. 2016–2020 metų kadencijos Seime yra 34 Seimo nariai medžiotojai.

Interesų konfliktus gali sukelti ir politinių partijų atstovų dalyvavimas verslo subjektų veikloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016–2020 metų kadencijos Seime 141 Seimo narys kartu su sutuoktiniais yra ar buvo susiję su daugiau kaip 930 juridinių asmenų, t. y. yra ar buvo jų valdymo organų nariais, akcininkais, darbuotojais.

Neskaidrių ir neobjektyvių visuomenės informavimo priemonių vaidmuo.Pagrindinis visuomenės lūkestis – kad visuomenės informavimo priemonių pateikiama informacija būtų objektyvi. Stipri tiriamoji žurnalistika laikoma efektyvia korupcijos atgrasymo ir konkrečių korupcijos atvejų atskleidimo priemone, tačiau turimi duomenys rodo, kad Lietuvoje kai kurios visuomenės informavimo priemonės yra glaudžiai susijusios su verslu.

Lietuva organizacijos „Reporteriai be sienų“ tradicinėje ataskaitoje paskelbtais duomenimis pagal pasaulio žiniasklaidos laisvės indeksą 2017 m. nukrito per vieną pozicija, į 36 vietą. Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos žiniasklaida „žinoma kaip nepriklausoma ir galinti laisvai kritikuoti valdžią, bet ne visada – stambiojo verslo interesus. Komentuodamas šią situaciją Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto vadovas doc. dr. Deimantas Jastramskis teigė, kad žiniasklaidos laisvę silpnina didelė žiniasklaidos organizacijų nuosavybės ir rinkos dalių – televizijos, radijo, dienraščių, iš dalies ir interneto – koncentracija, taip pat tai, jog žiniasklaidą valdo stambūs verslo subjektai, įsitvirtinę ir kitose verslo srityse. Neskaidrūs sandėriai tarp stambaus verslo, valdančio žiniasklaidą, ir politikų dar labiau smaugia dalies žiniasklaidos laisvę. Praėjusiais metais šiuo aspektu liūdnai atrodė „MG Baltic“ ir „Lietuvos ryto“ grupė“[11]. Žiniasklaidos skaidrumo problematiką iliustruoja ir Transparency International Lietuvos skyriaus užsakymu atliktos verslininkų apklausos duomenys[12]:

-    absoliuti dauguma apklaustų verslininkų tiki milžiniška žiniasklaidos galia nulemti asmenų ar įmonių sėkmę: beveik 62 proc. respondentų visiškai tiki ir per 29 proc. labiau tiki, kad nepalankios žiniasklaidos publikacijos ir transliacijos apie konkretų asmenį arba įmonę gali tą asmenį arba įmonę sužlugdyti;

-    54 proc. susidūrusiųjų su žiniasklaidos atstovais patvirtino supratę, kad už reklamavimąsi žiniasklaidos priemonėje, jos žurnalistai parengs ir palankią publikaciją apie įmonę;

-    korupciją žiniasklaidoje respondentai dažniausiai siejo su „užsakomaisiais straipsniais, publikacijomis“ – beveik 44 proc., beveik 21 proc. nurodė, kad tai „neobjektyvi, melaginga, reikiama linkme iškreipta informacija“, ir beveik 14 proc. – „neoficialus žiniasklaidos atstovavimas verslo ir politinėms grupėms“.

Komitetas parlamentinio tyrimo metu gavo duomenų, kad visuomenės informavimo priemonių savininkai tiesiogiai galėjo išnaudoti jas kaip priemonę savo asmeniniams ir valdomo verslo interesams tenkinti, asmeninei įtakai ir pelnui didinti darant neteisėtą įtaką kai kurioms valdžios įstaigoms, kai kuriems politikams, politiniams procesams, siekė daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos, ar valdomą verslą kontroliuojančioms institucijoms.

Pavyzdžiui, apibendrinant AB „Lietuvos geležinkeliai“ suteiktos paramos analizės rezultatus, galima daryti prielaidą, kad dalis paramos atitekdavo sporto ir kitokią veiklą nurodančioms organizacijoms tam dažnai neturint ekonominio pagrindimo. Didelė dalis šios paramos (daugiau kaip 1 mln. eurų) 2014–2016 m.  atiteko VšĮ „Krepšinio rytas“.

Visuomenės informavimo priemonių neobjektyvumą dažnai lemia jas valdančio verslo siekis laimėti daugiau viešinimo paslaugų užsakymų iš valstybės institucijų. Gavusi finansavimą, dažnai visuomenės informavimo priemonė neigiamos informacijos apie tą valstybės instituciją nebeskelbia. Visuomenės informavimo priemonės gali būti naudojamos kaip įtakos politinei sistemai įrankis, siūlant politinei partijai nemokamą televizijos eterio laiką, suteikiant nuolaidas, užtikrinant konkrečių partijos narių matomumą televizijos laidose mainais už galimybę daryti įtaką politinei sistemai, taip pat atskirais atvejais gali būti traktuojamos kaip verslas, priverčiant viešojo sektoriaus atstovus priimti reikiamus sprendimus tos visuomenės informavimo priemonės naudai paviešinant (arba neviešinant) tam tikrą neigiamą informaciją (faktinę arba išgalvotą) apie konkretų asmenį.

Stambios, nacionaliniu mastu veikiančios visuomenės informavimo priemonių grupės turi didelę įtaką formuojant viešąją nuomonę. Pasitaiko atvejų, kai verslo interesų grupės, politinės partijos ar pačių visuomenės informavimo priemonių savininkai neskaidriai siekia išnaudoti visuomenės informavimo priemones sau naudingiems tikslams. Komitetui pateikta informacija dėl šių neteisėtos įtakos atvejų:

1) verslo grupės atstovas susitikime su savivaldybei vadovaujančios politinės partijos atstovu kalbasi apie tai, kad savivaldybė turėtų iškelti visuomenės informavimo priemonių grupei sąlygas, kuriomis savivaldybė remtų visuomenės informavimo priemonių grupės globojamą projektą mainais už jos palankumą savivaldybę valdančiai partijai ar jos atstovams;

 

2) visuomenės informavimo priemonė skelbia išgalvotą kompromituojančią informaciją apie atsakingas pareigas valstybės institucijoje einantį asmenį ir tai daro galimai siekdama paveikti to asmens sprendimus, diskredituoti jo ir jo atstovaujamos valstybės institucijos veiklą;

 

3) visuomenės informavimo priemonių grupės atstovų susitikime su ministerijos ir jai atskaitingos įstaigos vadovais aptariami viešinimo paslaugų užsakymai mainais į atsisakymą daryti įtaką ir skelbti ministerijos veiklą kritikuojančius straipsnius;

 

4) su visuomenės informavimo priemonių grupės atstovais aptariamos galimybės paveikti teisėsaugos institucijos sprendimus dėl verslo įmonės vadovo neteisėtos veiklos įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą;

 

5) visuomenės informavimo priemonių grupės atstovas pokalbyje su buvusiu valstybės įstaigos vadovu reikalauja suteikti kompromituojančios informacijos apie kuruojančios ministerijos vadovą. Ministrą kompromituojanti informacija buvo reikalinga, kad būtų galima daryti poveikį teikiant ministerijos veiklos viešinimo paslaugas;

 

6) politikas visuomenės informavimo priemonių grupės atstovo prašo stabdyti neigiamas publikacijas apie vienos valstybės įstaigos vadovo veiklą. Politikas teigia, kad valstybės įstaigos vadovas norėtų susitarti. Visuomenės informavimo priemonių grupės atstovas iškelia sąlygą, kad įstaigos vadovas užsakys viešinimo paslaugų;

 

7) visuomenės informavimo priemonių grupės atstovo pokalbyje su valstybės valdomos įmonės atstovu aptariamos sąlygos, kurias įvykdžius visuomenės informavimo priemonė nutrauktų tos valstybės valdomos įmonės vadovo kritiką. Iškeliama sąlyga, kad valstybės valdoma įmonė turėtų užsakyti viešinimo paslaugų.

 

8.2.2. Komitetas konstatuoja:

Verslo grupės ir kai kurie politikai ieško būdų ir kuria schemas, kaip apeinant teisės aktų nustatytus draudimus verslo subjektai galėtų suteikti kai kurioms politinėms partijoms ar jų atstovams finansinę paramą. Egzistuoja schema, pagal kurią įtakinga verslo grupė susidera su Seime atstovaujamomis tam tikromis politinėmis partijomis dėl sąlygų, tai yra dėl finansinės ar kitokios paramos suteikimo politinei partijai ar jos atstovams mainais į verslo grupės reikalavimų vykdymą.

Kai kurios politinės partijos ar jų atstovai, priimdami iš verslo grupių neoficialią (neskaidrią, neteisėtą, neįtrauktą į apskaitą, nedeklaruotą) finansinę paramą, įgyja nesąžiningą pranašumą prieš kitas sąžiningai politiniame procese konkuruojančias partijas. Savo ruožtu neoficialią finansinę paramą kai kurioms politinėms partijoms ar jų atstovams suteikusios verslo grupės „įgyja teisę“ reikalauti iš politikų, kad jie priimtų verslo grupei reikalingus sprendimus ar, naudodamiesi savo politine padėtimi, darytų poveikį kitiems atsakingas pareigas valstybės tarnyboje einantiems asmenims. Tokiu būdu neoficialiai kai kurias politines partijas remiančios verslo grupės nesąžiningai įgyja konkurencinį pranašumą prieš skaidrų ir teisėtą verslą.

Verslo grupių kai kurioms politinėms partijoms skiriamas neoficialus finansavimas sukuria neskaidrų abipusių interesų tenkinimo mechanizmą, kuris iškreipia politinius procesus ir daro žalą demokratijai.

Verslo grupės įvairiais būdais neoficialiai remia kai kurias politines partijas ir pavienius įtakingus politinių partijų atstovus (Seimo, savivaldybių tarybų narius) mainais už joms palankių sprendimų priėmimą:

1) suteikia kai kurioms politinėms partijoms ar įtakingiems politikams finansinę paramą į jokią apskaitą neįtrauktais grynais pinigais;

 

2) suteikia finansinę paramą kai kurių politikų įsteigtoms ar su jais susijusioms viešosioms įstaigoms (paramos fondams), kurios turėdamos paramos gavėjo statusą gali priimti lėšas iš aukotojų (įskaitant ir verslo subjektus, kitus fizinius ar juridinius asmenis)ir jas naudoti politinei reklamai;

 

3) apmoka kai kurių politinių partijų ar pavienių įtakingų politinių partijų atstovų ar politikų išlaidas, tam pritaikydamos įvairias tarpinių pavedimų (mokėjimų) schemas;

 

4visuomenės informavimo priemones valdančios verslo grupės suteikia nepagrįstas, neproporcingai dideles nuolaidas kai kurių politinių partijų ar pavienių politikų reklamos ir viešinimo paslaugoms.

Galiojantis teisinis reglamentavimas ir lobistinės veiklos priežiūros praktika neužtikrina lobistinės veiklos skaidrumo. Išnaudodami šias spragas verslo subjektai nuolat ieško ir kuria lobistines strategijas, daro įtaką kai kurioms politinėms partijoms, politikams, sprendimus priimančių valstybės institucijų atsakingiems tarnautojams, kad jų priimami sprendimai tenkintų verslo interesus. Savo ruožtu politikai, neretai nežinodami apie verslo lobistinio veikimo mastą, nesigilindami į galimus savo veiksmų padarinius, inicijuoja teisės aktų pakeitimą arba priima sprendimus, kurie naudingi tik siauroms interesų grupėms.

Paplitęs reiškinys, kai atskirų politinių partijų lyderiai, Seimo nariai, politikai atvyksta pas verslo grupių atstovus ar kitus įtakingus verslininkus ir jų aplinkoje ar kitoje neformalioje aplinkoje tariasi dėl verslui reikalingų sprendimų. Apie tokius susitikimus niekur viešai neskelbiama ir jie nedeklaruojami. Verslo grupės paprastai veikia per keletą politinę įtaką turinčių asmenų, kurie pavieniui nežino, kad veikiama dar ir per kitus politikus, valstybės įstaigų vadovus ar valstybės tarnautojus, todėl neturi visos informacijos, nemato viso situacijos vaizdo, ir tokiu būdu verslo įmonės interesus tenkinantis sprendimas politikams pristatomas kaip viešajam interesui svarbus klausimas (teisės akto pakeitimas, balsavimas priimant sprendimą, asmens paskyrimas į atsakingas pareigas, leidimų suteikimas ir kt.).

Parlamentinio tyrimo metu nustatyta, kad daugeliu atvejų politikai, susitikdami su verslo interesams atstovaujančiais ir jį proteguojančiais asmenimis, to nedeklaruoja savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose, apie susitikimus neskelbia darbotvarkėse, nedaro pranešimų spaudai. Tokių susitikimų pokalbių turinys, verslui atstovaujančių asmenų prašymai ir pasiūlymai politikams ar kitiems atsakingas pareigas valstybės tarnyboje einantiems asmenims aiškiai rodo, kad gali kilti interesų konfliktas.

Galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas proaktyviai nekontroliuojamas. Tai sudaro prielaidas nuslėpti interesų konfliktą valstybės tarnyboje. Nuslėpti interesų konfliktai, neišaiškėję politikų ar kitų sprendimus priimančių asmenų ryšiai su verslo subjektais kelia korupcijos riziką, sukuria prielaidas priimti sprendimus, tenkinančius tik siaurus verslo ir atskirų asmenų interesus.

Tikėtina, kad Lietuvoje egzistuoja glaudūs, neskaidrūs, tarpusavio interesais grindžiami kai kurių politikų, verslo ir žiniasklaidos ryšiai. Yra atvejų, kai kai kurios visuomenės informavimo priemones valdančios verslo grupės neskaidriais, su žurnalistine etika nesuderinamais būdais:

 

1) išnaudoja visuomenės informavimo priemones kaip įrankį pasiekti sau ar reklamos užsakovams reikalingų valstybės ar savivaldybių institucijų, valstybės valdomų įmonių sprendimų;

 

2) proteguoja kai kurias politines partijas ar jų atstovus suteikdamos nemokamą televizijos ar radijo eterio laiką, suteikdamos nepagrįstas, neproporcingas nuolaidas politinei reklamai, spausdindamos neobjektyvias publikacijas leidiniuose ar interneto portaluose, užtikrindamos konkrečių partijos narių matomumą;

 

3) siekia laimėti kuo daugiau valstybės institucijų, valstybės įstaigų ir valstybės valdomų įmonių viešinimo paslaugų užsakymų.

Esama atvejų, kai šių tikslų siekiama skleidžiant neobjektyvią informaciją, išgalvotus faktus, tendencingai kompromituojant ar šantažuojant asmenis.

 

 

8.2.3. Komiteto išvada:

Nustatyti neskaidraus ir neteisėto kai kurių politinių partijų finansavimo atvejai, susiję su neteisėtais ir nekontroliuojamais lobistinės veiklos ir viešųjų ir privačių interesų pažeidimais, taip pat verslo grupių interesais per kontroliuojamas visuomenės informavimo priemones daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams, kelia grėsmę valstybės interesams.

 

8.3. Ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

 

8.3.1. Komitetas nustatė:

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios Lietuvos įmonės visada buvo Rusijos geopolitinius tikslus įgyvendinančių valstybinių korporacijų ir specialiųjų tarnybų susidomėjimo objektas. Kai kurios Lietuvos strateginės įmonės liko artimai susijusios su Rusija – tiek dėl paveldėtos infrastruktūros ir naudojamos įrangos, tiek dėl tų įmonių personalo ryšių. Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybos, su jomis susijusios valstybinės korporacijos ir verslo struktūros, naudodamosi sau palankiais tarpininkais Lietuvoje, ieško įvairių būdų užmegzti ryšius su Lietuvos strateginėse įmonėse dirbančiu personalu, siekia daryti poveikį strateginiams ūkio sektoriams bei ekonominiams ir politiniams procesams Lietuvoje.

Lietuvos žvalgybos tarnybos nuolat įspėja sprendimų priėmėjus apie Rusijos geopolitinius interesus išnaudoti įvairius ekonominius projektus, ypač strateginiuose transporto ir energetikos sektoriuose.

Komitetas dar 2017 m. gegužės mėn., atlikdamas parlamentinę kontrolę, svarstė situaciją tam tikrose strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose valstybinėse įmonėse ir atkreipė dėmesį, kad galiojantis teisinis reglamentavimas neužtikrina, kad strateginę reikšmę turinčiose įmonėse kai kurie priimami sprendimai dėl nacionalinio saugumo požiūriu svarbios įrangos įsigijimo ir jos priežiūros atitiktų valstybės interesus.

Šio parlamentinio tyrimo metu Komitetas nagrinėjo atvejus, kai, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, galėjo būti daromas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus, t. y.:

1) valstybės įmonės Ignalinos AE atvejis;

 

2) AB „Lietuvos geležinkeliai“ atvejis;

 

3) valstybės įmonės „Oro navigacija“ atvejis.

Valstybės įmonės Ignalinos AE atvejis. Tyrimo metu Komitetas nagrinėjo klausimą, ar buvo daromas poveikis Lietuvos institucijoms ir VĮ Ignalinos AE siekiant paveikti sprendimus, susijusius  su atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimu.

Komitetas nustatė, kad, Lietuvai priėmus sprendimą dėl „Ignalinos AE“ 1-ojo bloko uždarymo, buvo pradėti konkretūs pasiruošimo 1-ojo bloko uždarymui darbai: atlikta ne viena preliminarioji studija, įvertinti galimi visos Ignalinos AE uždarymo kaštai, 2001 m. balandžio 5 d. pasirašyta bendroji sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau – ERPB). Dar 2000 m. birželio mėn. Vilniuje įvyko Tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo (toliau – TIENRF) šalių donorių, Lietuvos ministerijų, ERPB bei Ignalinos AE atstovų konferencija, kurioje buvo sprendžiami Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo finansavimo klausimai, buvo aptarta daugelis projektų.

Pradiniu etapu svarbiausi buvo du projektai: „Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla“ (toliau – projektas B1) ir „Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas“ (toliau – projektas B2/3/4). Abu konkursai dėl projektų B1 ir B2/3/4 buvo pradėti 2002 m. vienu metu, apie juos buvo skelbta visuomenės informavimo priemonėse. 

Konkurse dėl projekto B1 iš viso buvo gauti 8 pasiūlymai, iš kurių 5 atmesti, 3 dalyviai pakviesti dalyvauti kitame etape, tarp jų buvo ir Rusijos korporacijos „Rosatom“ dukterinės įmonės „Atomstroyexport“ vadovaujamas įmonių grupės konsorciumas. Atlikus antrosios pakopos vertinimus, 2004 m. liepos 28 d. nugalėtoju pripažintas Vokietijos įmonių konsorciumas GNB Gesellschaft für Nuklear-Behalter mbH – RWE NUKEM GmbH (toliau – GNS/NUKEM), kuris pateikė 165,1 mln. eurų vertės pasiūlymą. Kadangi šiam projektui vykdyti TIENRF sukauptų lėšų tuo metu nepakako, buvo svarstoma galimybė nutraukti konkursą, tačiau ERPB inicijuojant buvo sumažinta techninėje specifikacijoje numatyta darbų apimtis (pirmiausia – perkamų naujai projektuojamų konteinerių skaičius). Sutartis pasirašyta 2005-01-12.

Konkurse dėl projekto B2/3/4 buvo gauti 6 pasiūlymai, iš jų 4 dalyviai pakviesti dalyvauti kitame etape, po kurio liko 2 dalyviai. Atlikus pasiūlymų įvertinimą, buvo nustatyta, kad abiejų konkurso dalyvių pasiūlytos kainos viršija patvirtintą TIENRF dotacijos sumą bei yra nustatyti kiti techniniai / komerciniai pasiūlymų neatitikimai konkurso dokumentų reikalavimams. 2005 m. vasario 21 d. abiem dalyviams pateikus atnaujintus pasiūlymus, nugalėtoja pripažinta Vokietijos įmonė RWE NUKEM GmbH (toliau – „NUKEM“[13]).

Kaip ir B1 projekto atveju galutinę vertinimo ataskaitą pasirašė 14 narių vertinimo komisija, sudaryta iš Projektų valdymo grupės (toliau – PVG) konsultantų bei Ignalinos AE specialistų, buvo gauti visi reikiami ERPB pritarimai. Sutartis pasirašyta 2005 m. gruodžio 1 d.

Sutarčių projektus (specialiąsias sąlygas, priedus), kaip pirkimo dokumentų komplekto dalį, rengė PVG konsultantai kartu su ERPB Pirkimo padalinio specialistais ir padedant Ignalinos AE specialistams, projektai parengti ERPB taikomų standartinių bendrųjų sąlygų pagrindu ir atsižvelgiant į specifinius reikalavimus, taikomus ERPB finansuojamiems projektams (t. y. taikytina teisė – Anglijos teisė, sutarties kalba – anglų kalba, taikomas tik tiesioginis ERPB apmokėjimo būdas ir t.t.). Sutarčių projektai parengti pagal tuo metu buvusią geriausią tarptautinę praktiką (2001–2002 m., kai pradėti rengti sutarčių projektai, pasaulyje buvo labai nedidelė panašių kompleksų statybos patirtis). Sutartis pasirašė tuometinis VĮ Ignalinos AE generalinis direktorius. Vėliau abi sutartys buvo keičiamos pratęsiant projektų įvykdymo terminus ir didinant finansavimą.

2009 m. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito „Lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui naudojimas“ ataskaitoje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos ir ERPB 2001 m. sudarytą ir Seimo ratifikuotą Bendrąją sutartį dėl Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo veiklos Lietuvoje, ERPB veikia TIENRF vardu kaip fondo lėšų administratorius ir neprisiima atsakomybės už tinkamą lėšų panaudojimą, o Lietuvos Respublikos institucijoms tenka atsakomybė dėl projektų įgyvendinimo, tačiau jos neadministruoja šių projektų įgyvendinimui skirtų lėšų.

Vienas svarbiausių visai Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo eigai projektų B1 buvo pradėtas įgyvendinti nesukaupus šiam projektui reikalingų lėšų. Paskelbus tarptautinį viešąjį pirkimą dėl B1 projekto, TIENRF buvo sukaupta apie 80 mln. eurų, konkurso laimėtojo konsorciumo GNS/NUKEM pasiūlyta kaina buvo 165 mln. eurų, o po papildomų derybų pasirašytos sutarties – 171,6 mln. eurų (Valstybės kontolės atlikto audito ataskaita, p. 21, 28). Kol šalys donorės nebuvo patvirtinusios didesnės sumos projektui finansuoti, buvo nuspręsta, kad projekto sutarties kainą sudarys dvi dalys: pradinė (nekintama) 92,7 mln. eurų ir papildoma (pasirinktina), kuri priklausė nuo laikotarpio, kada bus nupirkti konteineriai. Kadangi 163 specialiųjų konteinerių pirkimas buvo patvirtintas 2006 m. liepos 31 d., o tai sutartyje buvo numatyta trečiuoju pasirinkimo variantu, buvo pasirinkta 171,6 mln. eurų sutartinė kaina, kuri vėliau buvo didinama dėl ilgai užsitęsusio projekto derinimo su Lietuvos institucijomis dėl reikalingų leidimų gavimo.

Komiteto vertinimu, tokiu būdu sutartyje, sudarytoje pagal Anglijos teisę, buvo užprogramuota galimybė rangovui kelti reikalavimus dėl papildomo finansavimo. Komiteto duomenimis, VĮ Ignalinos AE sutartis su rangovu (GNS/NUKEM konsorciumu) dėl projekto B1 įgyvendinimo buvo pasirašyta neapsvarsčius jos VĮ Ignalinos AE valdyboje ir negavus jos pritarimo. Tuo metu Ignalinos AE valdybos pirmininko pareigas ėjęs Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius, liudydamas Vilniaus apygardos prokuratūros atliktame ikiteisminiame tyrime, tai aiškino taip: „jis žinojo, kad valdyboje nebuvo svarstytas klausimas dėl šio sandorio pasirašymo, bet po viešo informacijos išplatinimo būtų buvę nelogiška šaukti valdybos posėdį ir tvirtinti jau atliktus veiksmus, taip pat nelogiška būtų buvę valdybai atšaukinėti šį sandorį. Sprendimas dėl šio sandorio buvo kaip ir visiškai suprantamas, priimtinas, teisingas ir reikalingas. Toks supratimas buvo ne kokios nors konkrečios įmonės, įstaigos lygmeniyje, toks supratimas buvo valstybės institucijų lygmenyje“ (Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2012 m. rugpjūčio1 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą).

Sutarties pasirašymo metu VĮ Ignlinos AE generalinio direktoriaus pareigas ėjęs 
V. Ševaldinas, liudydamas Vilniaus apygardos prokuratūros atliktame ikiteisminiame tyrime, teigė: „ERPB ir Ūkio ministerija atliko savarankiškas sutarties ekspertizes ir pritarė jos pasirašymui. Lietuvos Vyriausybė nutarimu jam pavedė pasirašyti sutartį su įmone GNB dėl projekto B1 bei dokumentus su ERPB dėl finansavimo sąlygų. Prieš pasirašant sutartį su konsorciumu GNS/NUKEM dėl B1 projekto jis kalbėjo su A. Dainiumi, ar yra reikalingi dar kokie nors dokumentai, leidimai pasirašyti šią sutartį. A. Dainius pasakė, kad jam, V. Ševaldinui, įgaliojimai pasirašyti sutartį suteikti Vyriausybės nutarimu ir jokių kitų formalumų nereikia, galima pasirašyti sutartį“. Komitetas atkreipia dėmesį, kad Teisės aktų registre nėra įregistruotas joks dokumentas, kuriuo būtų suteikti įgaliojimai Ignalinos AE generaliniam direktoriui pasirašyti sutartį.

Valstybės kontrolės atlikto audito duomenimis, lyginant planuotą projektų įgyvendinimo eigą su faktine, projekto B1 įgyvendinimas 2009 m. lapkričio mėn. vėlavo 31 mėn. (2,5 m.), B2 – 36 mėn. (3 m.) ir B3/4 – 22 mėn. (1,8 m.). Iki 2009 m. projekto B1 kaina išaugo nuo 80,5 mln. eurų skaičiuojamosios iki 171,6 mln. eurų faktinės sutarties kainos, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą, kaina išaugo iki 193,5 mln. eurų; projekto B2/3/4 kaina išaugo nuo 72,4 mln. eurų skaičiuojamosios iki 120,1 mln. eurų faktinės sutarties kainos, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą, kaina išaugo iki 122,5 mln. eurų (Valstybės kontrolės audito ataskaita, p. 4–5).

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas, teikdamas paaiškinimus Komiteto posėdyje (2018 m. kovo 7 d.), teigė, kad 2009 m. pradėjęs eiti energetikos viceministro pareigas buvo paskirtas Ignalinos AE valdybos pirmininku ir ėmė kuruoti Ignalinos AE projektų klausimus (iki tol tuos klausimus kuravo Ūkio ministerijos valstybės sekretorius A. Dainius). Tuo metu Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektas buvo pats didžiausias, vertinamas apie 3 mlrd. eurų, todėl buvo juntama didelė interesų grupių trauka. Pagal projektų finansavimo schemą ERPB išmoka lėšas užsakovui, kuris atsiskaito su rangovu. Jis greitai pastebėjęs, kad nors pinigai išmokami, abu svarbiausi projektai (B1 ir B2/3/4) smarkiai vėluoja, o Ignalinos AE vadovybė nevykdo reiklios priežiūros. Kai buvo pakeistas Ignalinos AE vadovas V. Ševaldinas, buvo pradėti kelti klausimai, kodėl išmokami pinigai už neatliktus darbus. Nusprendus nebemokėti pinigų už nepadarytus darbus, įvyko didelis konfliktas su rangovu „NUKEM“. Lietuvos pusės nuostabai, šiame konflikte Europos Komisija ir ERPB palaikė „NUKEM“ pusę ir primygtinai ragino nekonfliktuoti. Anot R. Švedo, teisiškai „NUKEM“ dominavimas buvo įtvirtintas pasirašytose sutartyse. Buvo jaučiamas stiprus rangovo lobizmas, taip pat signalai iš Europos Komisijos ir EBRD mokėti rangovams pagal pasirašytas sutartis, o ne už atliktus darbus. R. Švedas atkreipė Komiteto dėmesį į tai, kad su Ignalinos AE projektais (Europos Komisijoje, EBRD ir „NUKEM“) dirbo daugiausia vokiečiai, dauguma jų buvo baigę tas pačias aukštąsias mokyklas Sankt Peterburge (Politechnikos universitetą ir Konstantinovo branduolinės fizikos institutą), mokėjo kalbėti rusiškai. Supratęs, kad neturi svertų situacijai iš esmės pakeisti, R. Švedas atsistatydino iš energetikos viceministro pareigų (2011 m. rugsėjo 6 d.). Kitas svarbus aspektas – konflikto su „NUKEM“ metu prasidėjo stiprus žiniasklaidos puolimas prieš naująjį Ignalinos AE vadovą Osvaldą Čiukšį (citata iš stenogramos: „KK2 žurnalistai budi prie generalinio direktoriaus durų, kai jis eina į darbą, seka paskui jį, filmuoja, važiuoja paskui jį“).

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekomokas, teikdamas paaiškinimus Komiteto posėdyje (2018 m.kovo 14 d.) teigė, kad buvo dvi pagrindinės projektų vėlavimo priežastys: „NUKEM“ nelabai siekė įgyvendinti savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pagal sutartį; antra priežastis – Ignalinos AE administracijai trūko reiklumo, kad sutartys būtų vykdomos. Šios problemos buvo aptariamos su viceministru R. Švedu ir su Ministru Pirmininku A. Kubiliumi. Buvo nuspręsta keisti įmonės vadovą. Ministerijos sudaryta atrankos komisija nauju Ignalinos AE generaliniu direktoriumi iš trijų kandidatų pasirinko O. Čiukšį (2010 m. kovo 3 d.). Po šių permainų per LNK televiziją buvo pradėtos rodyti laidos, kompromituojančios O. Čiukšį, tai buvo pirmas signalas, kad yra kažkokių rizikų. Po to A. Sekmokas gavo žodinę informaciją iš STT, kad Ignalinos AE uždarymo projektams bando daryti įtaką „MG Baltic“ grupė. Buvo informacijos, kad koncerno viceprezidentas R. Raulynaitis su viena iš „MG Baltic“ darbuotojų važiavo į Ignaliną, lankėsi objekte ir susitiko su O. Čiukšiu. Maždaug po dviejų savaičių ta moteris buvo priimta į darbą Ignalinos AE (į pareigas, susijusias su viešaisiais pirkimais). Pagal A. Sekmokui žodžiu suteiktą STT informaciją, tai buvo susiję su „MG Baltic“ grupei priklausančios statybų bendrovės „Mitnija“ interesais. Tuomet jis paprašęs viceministro R. Švedo, kad ta moteris būtų nedelsiant atleista, tačiau atleidimas užtruko gana ilgai (informacijos apie atleidimą jis negavęs mėnesį ar ilgiau). Praėjus kelioms savaitėms po jos atleidimo, vienoje kavinėje prie A. Sekmoko priėjo asmuo, prisistatė esąs R. Raulynaitis ir paklausė, kodėl jis atleidęs tokią gerą darbuotoją. A. Sekmokas nieko neatsakęs nuėjo. Praėjus dar kuriam laikui, viename oficialiame renginyje Lietuvos Respublikos prezidentūros pastate prie jo priėjo tas pats R. Raulynaitis ir „MG Baltic“ vadovas D. Mockus ir ėmė teirautis, kodėl jis skriaudžiąs jų kompaniją. A. Sekmokas vėl nieko neatsakė, tačiau suprato tai kaip bandymą jį spausti. Ignalinos AE konfliktui su rangovu „NUKEM“ toliau didėjant, buvo svarstoma galimybė, pasitelkiant teisininkus, nutraukti sutartį su „NUKEM“. Viceministras R. Švedas jam pranešė, kad kreipėsi laišku į Europos Audito Rūmus, prašydamas atlikti patikrinimą. Tačiau iš ES institucijų buvo daromas spaudimas reikalaujant susitarti su „NUKEM“, dėl to R. Švedas atsistatydino iš pareigų. Panašiu metu R. Sekmokas gavo už energetiką atsakingo Europos Komisijos nario Guenterio Oettingerio laišką, kuriame nedviprasmiškai buvo raginama susitarti su „NUKEM“, priešingu atveju buvo įspėjama, kad Lietuva susidurs su rimtais ir dideliais sunkumais. Kadangi tuo metu buvo pradėti įgyvendinti kiti svarbūs ES lėšomis finansuojami projektai (elektros jungčių su Švedija ir Lenkija bei dujų jungties su Lenkija), gavus tokį laišką nebuvo kitos išeities kaip tęsti derybas su „NUKEM“, jų metu buvo daromas didžiulis spaudimas derybininkams. „NUKEM“ reikalavo papildomo finansavimo, o Europos Komisijos pozicija buvo tokia, kad ji skiria finansavimą ir turi teisę nuspręsti, kiek reikia skirti „NUKEM“ papildomų lėšų, kad būtų galima baigti pradėtus projektus. Prie spaudimo Lietuvai epizodų A. Sekmokas priskiria ir buvusio Europos Komisijos nario Guenterio Verheugeno vizitą į Lietuvą. Prieš susitikimą su juo R. Švedas turėjo didelių lūkesčių, tačiau G. Verheugenas susitikime parėmė „NUKEM“ (citata iš stenogramos: „atvažiavo kaip grynai „NUKEM“ lobistas“). Po kelių mėnesių, būdamas užsienio valstybėje, A. Sekmokas susitiko G. Verheugeną, kuris priėjo ir klausinėjo, ar Lietuva susitarė su „NUKEM“. Be to, A. Sekmokui buvo žinoma, kad derybose „NUKEM“ pusei atstovavo Jonas Tamulis. Iš R. Švedo jam buvo žinoma, kad „MG Baltic“ daro spaudimą O. Čiukšiui, taip pat įtaką bando daryti K. Puidokas, tačiau su juo nebuvo susitikęs ir konkrečiai negalėtų pasakyti kokia tai įtaka.

Buvęs Ministras Pirmininkas A. Kubilius, teikdamas paaiškinimus Komiteto posėdyje (2018 m. gegužės 23d.) patvirtino, kad eidamas premjero pareigas buvo susitikęs su J. Tamuliu, kuris buvo atėjęs pas jį į Vyriausybės rūmus ir įtikinėjo, kad Lietuva nenutrauktų sutarties ir tęstų darbą su „NUKEM“, nes tam pritaria visos ES institucijos. J. Tamulis sakė A. Kubiliui, kad Ignalinos AE projektai, įskaitant ir jų vėlavimą, yra finansuojami iš ES lėšų, todėl Lietuvai nėra pagrindo nerimauti dėl ES pinigų.

Komiteto turimais duomenimis, „NUKEM“ aštriai konfliktavo ne tik su Ignalinos AE, bet ir su projektus įgyvendinančiais subrangovais – Lietuvos statybos įmonėmis. 2012 m. liepą „NUKEM“ savininkai („Rosatom“ ir jos valdomas „Atomstrojeksport“ / „NIAEP“) ėmė ieškoti naujų subrangovų. Buvo siekiama pritraukti licencijuotas įmones net ir tais atvejais, kai sutartys galėjo būti finansiškai nepalankios. 2012 m. rugpjūtį „NIAEP“ vadovai pranešė susitarę su Visagine registruota statybos įmone – UAB „Vilstata“, kuri tapo projektų subrangove. Tačiau ir pasirašius sutartį buvo tęsiamos konsultacijos su kitomis statybos bendrovėmis: į derybas dėl galimybės dalyvauti Ignalinos AE uždarymo projektuose įsitraukė naujos įmonės bei suinteresuoti asmenys. Minėtu laikotarpiu NIAEP atstovai derėjosi su įvairiomis Lietuvos kompanijomis, tarp jų ir su koncerno „MG Baltic“ valdoma įmone UAB „Mitnija“.

Komiteto turimais duomenimis, ilgametis „NUKEM“ atstovas Lietuvoje yra buvęs SSRS KGB padalinio Lietuvoje pareigūnas K. Puidokas, jo įsteigta įmonė – UAB „Lakona“ yra pasirašiusi atstovavimo – konsultavimo sutartį su „NUKEM“ (oficialus K. Puidoko statusas „NUKEM“ kito, tačiau praktiškai K. Puidokas vykdė tas pačias „NUKEM“ atstovavimo funkcijas ir pavedimus), kuri buvo suderinta su Ignalinos AE projektus kuruojančiais „Rosatom“ atstovais (K. Puidoko pastangomis „Rosatom“  įmonės sutartyje nefigūruoja). 2009 m. rugsėjį su K. Puidoku susitiko koncerno „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus, susitikime buvo aptariamos „MG Baltic“ valdomos statybų bendrovės „Mitnija“ galimybės dalyvauti Ignalinos AE uždarymo projektuose.

Komiteto duomenimis, 2018 m. numatoma skelbti viešąjį pirkimą dėl trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo projekto (B25), kuriam 2015 m. duomenimis skaičiuojamas lėšų poreikis nuo 2018 m. iki 2038 m. sudarys daugiau kaip 400 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 180 mln. eurų iki 2022 m. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos“ 2 priedas).

Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atvejisKomiteto turimais duomenimis, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudoja kompleksinę unifikuotą lokomotyvų saugos sistemą „KLUB-U“ (toliau – KLUB-U). Sistema KLUB-U yra pagaminta Rusijos Federacijos įmonėje „Iževskij radiozavod“, kurioje gaminamos dvejopos paskirties prekės (naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams). Sistemą įrengė specialistai iš Rusijos, ji sudaro galimybę palydoviniu ryšiu nustatyti lokomotyvo buvimo vietą realiuoju laiku, apskaičiuoti atstumą iki pervažų ir šviesoforų (pagal konkretaus geležinkelio maršruto elektroninį žemėlapį), turi automatinio stabdymo ir greičio reguliavimo, mašinisto budrumo kontrolės ir daugelį kitų funkcijų. Kai kurios iš jų gali būti atliekamos nuotoliniu būdu naudojant Rusijos palydovinio ryšio sistemą GLONASS/GPS. Sistema KLUB-U yra įdiegta AB „Lietuvos geležinkeliai“ visų tipų lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose, įskaitant ir naujausios kartos Vokietijoje pirktus lokomotyvus „Siemens“.

Pažymėtina, kad pradėjus Rusijaitaikyti tarptautines sankcijas, JAV ir Didžioji Britanija uždraudė eksportuoti į Rusiją elektroninius komponentus, kurie naudojami „Iževskij radiozavod“ įmonėse.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pirmą kartą sistemą KLUB-U įsigijo 2005–2006 metais pagal 2005 m. liepos 4 d. sudarytą sutartį su Estijoje registruota įmone „Kolomna Energy Service OU“ (Rusijos AB „Kolomensky zavod“ dukterinė įmonė). Pagal šią sutartį, sudarytą neskelbiamų derybų būdu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pirko 4 šilumvežius su visa įranga, įskaitant ryšio priemones ir saugumo sistemą KLUB-U, taip pat atsargines dalis, lokomotyvų bandymo ir personalo mokymo paslaugas. Bendra sandorio vertė – 7 837 645 eurai be PVM.

Po šio įsigijimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ tęsė sistemos KLUB-U diegimą lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose. 2010 m. balandžio 30 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-334 patvirtinta Kompleksinės unifikuotos lokomotyvo saugos sistemos (KLUB-U) instrukcija 246/AA-T, pagal kurią draudžiama išleisti į reisą lokomotyvus su išjungta arba sugedusia KLUB-U sistema. Kiekviename maršrute gauta KLUB-U informacija privaloma tvarka įrašoma registravimo kasetėse, o iš registravimo kasečių nuskaityti ir iššifruoti duomenys turi būti saugomi skaitmeninėje laikmenoje.

Pagal Lietuvos privačių geležinkelių įmonių asociacijos pateiktą informaciją (Asociacijos 2017 m. liepos 14 d. raštas Nr. 54) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 3-241 KLUB-U sistema buvo įtraukta į Lietuvos Respublikoje taikomų geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąrašą (92, 93, 100 punktai). Įsakyme numatyta, kad lokomotyvuose įdiegta automatinės lokomotyvų signalizacijos ir greičio kontrolės sistema turi atitikti konkretaus gamintojo „Iževskij radiozavod“ gaminamos KLUB-U sistemos reikalavimus. Šiuo sąrašu vadovavosi Valstybinė geležinkelių inspekcija neregistruodama lokomotyvų, kuriuose įdiegtos kitų gamintojų automatinės lokomotyvų signalizacijos ir greičio kontrolės sistemos. Susisiekimo ministro 2017 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 3-367 KLUB-U instrukcija 246/AA-T buvo išbraukta iš Lietuvos Respublikoje taikomų geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąrašo ir pakeista bendro pobūdžio reikalavimais.

Iš Komitetui pateiktos AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacijos (tarnybinis pranešimas „Dėl veiksmų užtikrinant KLUB-U saugą“) nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, siekdama užtikrinti įrenginių KLUB-U saugų veikimą ir jos keliamų grėsmių prevenciją, surengė kritinės infrastruktūros objektų hibridinio saugumo pratybas, kurių metu buvo analizuojamos galimos grėsmės, įskaitant KLUB-U įrangos funkcionalumą, jos pažeidžiamumą, analizuojama tinklo tipologija ir planuojami kiti galimi kenkėjiški veiksmai. Remiantis pratybų rezultatais 2017 m. spalio 6 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-613 bendrovės Informacinių technologijų centras buvo įpareigotas atjungti lokomotyvų judėjimo kontrolės sistemos KLUB-U serverį nuo eismo valdymo sistemos ir jį išjungti. 2017 m. spalio 20 d. sistemos KLUB-U serveris buvo atjungtas nuo eismo valdymo sistemos ir išjungtas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ tinklo. 2017 m. lapkričio 14 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ kibernetinio saugumo ekspertai atliko bendrovės informacinių sistemų tinklo skenavimą ir jas įvertino bei patvirtina, kad sistema KLUB-U atjungta nuo bendrovės tinklo, taip pat ir nuo eismo valdymo sistemos.

Komiteto prašymu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) atliko AB „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegtos kompleksinės unifikuotos lokomotyvų saugos sistemos KLUB-U saugos įvertinimą ir pateikė išvadą, kad kibernetinio saugumo požiūriu sistema KLUB-U turi iš esmės aukštą rizikos laipsnį, nes sistemoje esančios saugumo spragos (pavyzdžiui, programinės įrangos klaidos) gali būti panaudotos ją užvaldant, dėl to kyla didelė grėsmė KLUB-U paslaugų ir apdorojamos informacijos konfidencialumui, vientisumui ir pasiekiamumui. AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgdama į 2017 m. rugsėjo mėn. surengtų kibernetinių pratybų išvadas, rekomendacijas ir siekdama valdyti rizikas, atjungė pažeidžiamą sistemos KLUB-U serverį nuo bendrovės informacinių sistemų tinklo ir eismo valdymo sistemos. Atlikti veiksmai adekvatūs identifikuotai situacijai, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ aptartą riziką kontroliuoja.

Buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, teikdamas paaiškinimus Komiteto posėdyje (2017 m. lapkričio-11- 15 d.), teigė, kad eidamas ministro pareigas nei iš VSD, nei iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybės ar įmonės valdybos nebuvo gavęs jokios informacijos ar įspėjimo apie tai, kad įmonėje gali būti įdiegta sistema, galimai kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. R. Sinkevičius teigė nežinojęs apie prieš jį buvusio susisiekimo ministro įsakymą, kuriuo sistema KLUB-U buvo įtraukta į privalomų techninių taisyklių sąrašą. Be to, jis nepatyrė jokio spaudimo iš verslo grupių, nors skirdamas S. Dailydką įmonės vadovu kitai kadencijai, pastebėjo tam tikrą nerimą jo aplinkoje. Tačiau pats jokio poveikio, nei politinio per partiją, ar iš Vyriausybės, ar iš Seimo, nepatyrė.

Buvęs susisiekimo ministras A. Butkevičius, teikdamas paaiškinimus Komiteto posėdyje (2017 m. lapkričio 15 d.), teigė, kad, jo žiniomis, tuo metu kitokia įranga negalėjo būti įdiegta, kadangi ji valdoma palydoviniu ryšiu, o tuo metu pasaulyje veikė dvi palydovinio ryšio sistemos – amerikietiška ir rusiška, kurią naudoja ir tarptautinės organizacijos. Tuo metu nebuvo jokių grėsmių iš Rusijos, niekas nekalbėjo apie galimas grėsmes montuojant ar perkant tam tikrą įrangą. Apskritai, į viešųjų pirkimų klausimus jis niekada nesikišdavo.

Buvęs susisiekimo ministras E. Masiulis, teikdamas paaiškinimus Komiteto posėdyje (2017 m. lapkričio 22 D.), teigė, kad eidamas ministro pareigas niekada nedalyvavo sprendžiant AB „Lietuvos geležinkeliai“ klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais. Dirbdamas ministru, jis turėjo galimybę susipažinti su įvairaus lygio įslaptinta informacija, reguliariai gaudavo VSD pažymas, tačiau per ketverius metus iš tų institucijų, kurios Lietuvoje atsakingos už nacionalinį saugumą, grėsmes, prevencinius dalykus, jokių įžvalgų, pastebų ar kokių nors užuominų, kad ta diegiama sistema gali kirstis su nacionaliniu saugumu, tikrai nėra gavęs. Jam pasirašant įsakymą dėl sistemos KLUB-U įrangos įtraukimo į privalomų techninių reikalavimų sąrašą, daugelyje lokomotyvų ta įranga jau buvo įdiegta ir įsakymas tik įtvirtino faktiškai susidariusią situaciją.

Buvęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius S. Dailydka, teikdamas paaiškinimus Komiteto posėdyje (2017 m. lapkričio 22 d.), teigė, kad geležinkelių sistema iš tarybinių laikų paveldėjo labai daug problemų. Įdiegus sistemą KLUB-U viskas veikė gerai, daug problemų išsisprendė dėl procesų automatizavimo. Be to, ji svarbi ir dėl galimų kritinių situacijų, pavyzdžiui, jeigu būtų užgrobtas lokomotyvas, jį būtų galima sustabdyti iš Eismo valdymo centro. Prasidėjus Ukrainos įvykiams, įmonė pradėjo domėtis kitomis analogiškomis sistemomis, nagrinėjo Estijos ir Latvijos patirtį, tačiau ji nebuvo vertinga. Buvo svarstymų atjungti sistemą nuo galimybės ją valdyti per palydovinį ryšį, tačiau tam nesiryžta. Anot S. Dailydkos, iki 2015 m. jis nebuvo gavęs kokių nors įspėjimų dėl grėsmių saugumui, nors VSD darbuotojai nuolat lankėsi įmonėje, domėdavosi procesais, gilindavosi, klausdavo. Tik 2015 m. buvo pranešimas ar laiškas (tiksliai neatsimena iš kur), kad sistema KLUB-U gali būti pavojinga ir reikia įvertinti jos galimas grėsmes. Jam einant įmonės vadovo pareigas, nei politikai, nei kiti pareigūnai į jį nesikreipdavo dėl kokių nors asmenų įdarbinimo. Kadrų klausimus spręsdavo arba valdyba, arba direkcijų vadovai.

Komitetas turi duomenų, kad 2006 m. VSD teikė informaciją, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos kapitalo įmonių absoliutaus dominavimo AB ‚Lietuvos geležinkeliai“ teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų srityje (pvz., lokomotyvai remontuojami Rusijoje arba Rusijos kapitalo įmonėje Latvijoje). Rusijos kompanijų dominavimą daug lemia objektyvūs veiksniai (pvz., riedmenų parko kilmė), tačiau, VSD požiūriu, tai sudaro sąlygas daryti įtaką įmonės finansiniams rodikliams, jos pajėgumui, o kartu ir šalies nacionalinio saugumo interesams.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ atvejis. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės įmonė „Oro navigacija“ teikia oro navigacijos ir oro eismo vadybos paslaugas, nuo kurių labai priklauso oro eismo saugumas. 2004 m. VĮ „Oro navigacija“ surengė radiolokacinės įrangos įsigijimo tarptautinį viešojo pirkimo konkursą, kurio laimėtoja buvo pasirinkta Ispanijos bendrovė „Indra sistemas“. Šios įmones partnerė įgyvendinant projektą buvo Suomijoje registruota rusiško kapitalo bendrovė NRPL. Ši Rusijos piliečių Suomijoje įsteigta bendrovė pristatė ir Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose sumontavo Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“ pagamintą „Ural“ tipo pirminio oro erdvės stebėjimo radiolokatorių (PSR). Šios įrangos remonto paslaugas iki 2017 m. teikė NRPL.

Buvęs (iki 2017 m.) VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius palaiko artimus ryšius su vienu iš NRPL steigėjų, su kuriuo yra pažįstamas nuo 1992 m. Šiuo metu juos abu sieja bendras verslas – Lietuvoje jie yra įsteigę įmonę, kuri vykdo su oro navigacijos paslaugomis susijusį verslą, įgyvendina projektus Vietname.

 

 

8.3.2. Komitetas konstatuoja:

„Ignalinos AE“ eksploatavimo nutraukimo finansavimo ir projektų B1, B2/3/4 valdymo teisinių ir organizacinių priemonių sistema, taip pat sutarčių nuostatos, neužtikrino tinkamo valstybės interesų atstovavimo ir gynimo.

 

Nei konkurso metu, nei vėliau, kelis kartus keičiantis projektus B1, B2/3/4 įgyvendinančio rangovo „NUKEM“ savininkams ir korporatyvinei struktūrai, nebuvo atliktas įmonės patikimumo ir atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrinimas.

 

Verslo interesų grupės, išnaudodamos neskaidrius ryšius su kai kuriais politikais ir valstybės institucijų atstovais, nuolat siekia daryti poveikį sprendimų priėmimui dėl ateityje numatomų įgyvendinti didelės vertės Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų.

 

2018 m. numatoma skelbti viešąjį pirkimą dėl trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo (projektas B25), kuriam 2015 m. duomenimis skaičiuojamas lėšų poreikis nuo 2018 m. iki 2038 m. sudarys daugiau kaip 400 mln. eurų, iš jų 180 mln. eurų iki 2022 m. (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos“ 2 priedas).

 

Koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekdami paveikti Ignalinos AE vadovybės sprendimus, savo valdomass visuomenės informavimo priemones naudojo kaip įrankį įtakai daryti.

 

„Ignalinos AE“ eksploatavimo nutraukimo finansavimo ir projektų įgyvendinimo sutartys, projektus vykdantys rangovai ir jų samdomi subrangovai turi būti teisės aktų nustatyta tvarka vertinami dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams.

 

Komiteto vertinimu, koncerno „MG Baltic“ atstovai ir sritį kuruojantys politikai sukūrė neteisėto poveikio AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei schemą, kurios tikslas – užsitikrinti ilgalaikį sėkmingą koncernui priklausančios statybų bendrovės „Mitnija“ dalyvavimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuojamuose didelės vertės rangos darbų konkursuose. Kai kurie viešieji pirkimai buvo vykdomi neskaidriai, jų sąlygas iš anksto derinant su suinteresuotomis verslo grupėmis, jas proteguojančiais politikais ar jų tarpininkais.

 

Valstybės valdomoje strateginę reikšmę turinčioje įmonėje AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2005 m. buvo diegiama ir iki 2017 m. privaloma tvarka naudojama lokomotyvų saugos ir valdymo sistema KLUB-U, pagaminta Rusijos karinės pramonės kompleksui priklausančioje įmonėje. Tam tikrų šios įrangos funkcijų naudojimas kelia riziką (galimai nuotoliniu būdu perimti lokomotyvo valdymo kontrolę) nacionalinio saugumo požiūriu.

 

AB „Lietuvos geležinkeliai“, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kurios valdymo sričia priklauso ši strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, iki 2017 m. rugsėjo mėn. neužtikrino, kad sistema KLUB-U būtų įvertinta nacionalinio saugumo požiūriu. Ypač pabėžtina, kad sistemos KLUB-U veikimo ypatumų galimai keliama grėsmė nacionalinio saugumo interesams nebuvo vertinama nei po 2008 m. Rusijos agresijos Gruzijoje, nei po 2014 m. prasidėjusios Rusijos agresijos Ukrainoje. Pažymėtina, kad sistemos KLUB-U funkcinės galimybės nebuvo laiku įvertintos Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo požiūriu.

 

Strateginę reikšmę turinti valstybės įmonė „Oro navigacija“ teikia oro navigacijos ir oro eismo vadybos paslaugas, nuo kurių labai priklauso oro eismo saugumas ir Lietuvos oro erdvės kontrolė. Šios įmonės Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose įdiegta Rusijos įmonės „Severnyj zavod“ pagaminta oro erdvės stebėjimo įranga yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

 

 

 

8.3.3. Komiteto išvada:

Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ atstovų, jos valdomos bendrovės NUKEM atstovų, koncerno „MG Baltic“ atstovų palaikomais neskaidriais ryšiais su Lietuvos politikais, valstybės tarnautojais, įmonių vadovais buvo daromas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus, siekiant paveikti projektų įgyvendinimą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioje VĮ Ignalinos AE.

Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje „Iževskij radiozavod“ pagaminta ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegta lokomotyvų saugos sistema KLUB-U yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“ pagaminta ir VĮ „Oro navigacija“ įdiegta radiolokacinė įranga yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Buvusios šios įmonės vadovų ilgalaikiai ryšiai su nesaugios įrangos gamintojų atstovais ir įrangos įdiegimo aplinkybės vertintini kaip galimai turėję poveikį priimant sprendimus strategiškai svarbiame nacionaliniam saugumui sektoriuje ir galimai kėlę grėsmę valstybės interesams.

 

 

8.4. Komitetas siūlo:

 

8.4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

 

8.4.1.1. Parengti teisės aktus, kurie sukurtų sąlygas ir paskatas remti iniciatyvas, skatinančias tiriamąją žurnalistiką, stiprintų regionines visuomenės informavimo priemones, jų savireguliaciją, socialinę atsakomybę ir informacijos prieinamumą, mažintų visuomenės informavimo priemonių koncentraciją.

 

8.4.1.2. Parengti ir pateikti Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias, kad transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos išduodamos tik tiems asmenims, kurių savininkai ir licencijuojamų visuomenės informavimo priemonių vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir nacionalinio saugumo interesus.

 

8.4.1.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11, 12, 13 straipsniai, inicijuoti koncerno „MB Baltic“ valdomų įmonių ir pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudarytų sandorių patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

 

8.4.1.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11, 12, 13 straipsniai inicijuoti  kompanijos „Nukem Technologies GmbH“ sandorių, kuriais remiantis ši įmonė dalyvauja Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektuose, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

 

8.4.1.5. Parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, kuriais būtų įteisintas civilinio konfiskavimo institutas, suteikiantis galimybę konfiskuoti organizuotoms nusikalstamoms grupėms priklausančių ar su jomis susijusių asmenų turtą, taip pat turtą, įgytą darant nusikalstamas korupcines veikas.

 

8.4.2. Teikti Lietuvos Respublikos Seimui siūlymus dėl:

 

8.4.2.1politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės:

-      išnagrinėti galimybes ir pateikti pasiūlymus dėl politinių kampanijų dalyvių (politinių partijų, rinkimų komitetų) veiklos ir finansavimo sąlygų maksimalaus suvienodinimo;

-      pasiūlyti priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu;

-      pasiūlyti priemones dėl paramos gavėjo statusą turinčių subjektų – labdaros ar paramos fondų, galinčių priimti aukas iš juridinių asmenų, įskaitant verslo subjektus – finansinės veiklos priežiūros, kuri užkirstų galimybę labdaros ar paramos fondams paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti, t. y. kitai negu įstatuose nurodytai veiklai;

-      pateikti pasiūlymus, užtikrinančius politinės reklamos skaidrumą;

 

8.4.2.2lobistinės veiklos:

-      parengti pasiūlymus dėl politikų, valstybės tarnautojų susitikimų su verslo grupių atstovais neformalioje aplinkoje deklaravimo ir informacijos apie juos skelbimo tvarkos, atitinkamų „švelniosios teisės“ priemonių (pvz., elgesio taisyklių, nustatančių reikalavimą skelbti darbotvarkes, informaciją apie susitikimus, jų rezultatus, priimtus sprendimus, numatytus veiksmus), viešai skelbtinos informacijos minimalios apimties, jos paskelbimo terminų, informacijos apie susitikimus abipusio skelbimo, šios informacijos skelbimo reikalavimų vykdymo stebėsenos;

 

8.4.2.3viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo:

-      tobulinti deklaracijų prieinamumą, kad deklaracijos būtų lengvai pasiekiamos visuomenei (pateikiant visų rūšių viešus deklaracijų duomenis oficialioje deklaruojančiojo asmens darbovietės interneto svetainėje);

-      tobulinti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo tvarką, be kita ko, teisėkūros ir kitomis priemonėmis užtikrinant veiksmingą galimo, menamo ir realaus interesų konflikto kontrolę, prioritetą teikiant interesų konfliktų prevencijai, padedant valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims išvengti realių ir menamų interesų konfliktų;

 

8.4.2.4visuomenės informavimo priemonių reguliavimo ir savireguliacijos:

-      išnagrinėti gerąją Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) valstybių narių praktiką dėl žiniasklaidos rinkos reguliavimo ir svarstyti galimybę nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris leistų užtikrinti visuomenės informavimo priemonių valdymo atskyrimą nuo tam tikrų kitų (ypač susijusių su prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis) verslo sričių, taip pat veiksmingą kitų verslo subjektų (pvz., reklamos agentūrų, viešųjų ryšių įmonių) įtakos žiniasklaidai kontrolę; veiksmingą visuomenės informavimo priemonių koncentracijos kontrolę; visuomenės informavimo priemonių turinio nepriklausomumą nuo verslo interesų; skatintų veiksmingą visuomenės informavimo pliuralizmą ir sąžiningą konkurenciją.

-      pasiūlyti priemones, kurios leistų atlikti viešojo sektoriaus subjektų veiklos viešinimo išlaidų stebėseną pagal viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, taip pat pagal viešojo ir privataus sektoriaus užsakymų atskiriems viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams santykį; apsvarstyti galimybę tam tikram laikotarpiui viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus už nustatytus pažeidimus įtraukti į „juoduosius sąrašus“ viešojo sektoriaus užsakymų aspektu;

-      išnagrinėti gerąją EBPO praktiką ir ja remiantis parengti priemones dėl tiriamosios žurnalistikos stiprinimo; išnagrinėti, ar viešosios informacijos rengėjai laikosi reikalavimo vidaus dokumentuose nustatyti žurnalisto apsaugą nuo galimo jo teisių suvaržymo; prireikus numatyti priemones tokios apsaugos veiksmingumui užtikrinti;

-      svarstyti galimybę inicijuoti politikų, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, asocijuotų jų struktūrų, žurnalistų, visuomenės atstovų viešą susitarimą (susitarimus) bendradarbiauti siekiant užtikrinti žiniasklaidos funkciją objektyviai ir nešališkai informuoti visuomenę;

 

8.4.3. Generalinei prokuratūrai:

 

8.4.3.1Atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo metu surinktą informaciją ir paaiškėjusias nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT aplinkybes, iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika,

 

8.4.3.2Atlikti neteisėto poveikio prokurorams atvejų tyrimą ir pasiūlyti teisės aktų pataisas, kurios užtikrintų prokurorų nepriklausomą, apsaugotų juos nuo neteisėto poveikio.

 

8.4.3.3Atlikti prokurorų priimtų procesinių sprendimų patikrinimą ikiteisminio tyrimo metu ar viešojo intereso gynimo bylose, kuriose viena iš šalių buvo koncerno „MG Baltic“ grupės įmonės ar su jomis susiję asmenys.

 

8.4.4. Viešųjų pirkimų tarnybai:

Atlikti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių laimėtų viešųjų pirkimų 2008–2016 m. analizę šioje Komiteto išvadojee minimose srityse, sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą, įvertinti galimą valstybei padarytą žalą, o ją nustačius inicijuoti procedūras dėl padarytos žalos atlyginimo.

 

8.4.5Valstybinei mokesčių inspekcijai:

Įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl tyrimo metu nustatytų „VP Market“ grupės įmonių ir jų akcininkų mokestinių prievolių galimo vengimo, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su koncerno „MG Baltic“ atstovais ir imtis priemonių, kad būtų įvertintas apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas ir atlyginta galimai valstybei padaryta žala.

 

8.4.6Lietuvos Respublikos Seimui:

-         tobulinti Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, kad būtų nustatytas reikalavimas, draudžiantis visiems asmenims (ne tik komisijos nariams), kurie dėl tarnybos pareigų atlikimo ar kitų aplinkybių turi tyrimo medžiagą, be komisijos sutikimo perduoti ją tretiesiems asmenims iki komisijos atliekamo tyrimo pabaigos;

-         tobulinti kitas su Seimo laikinųjų tyrimo komisijų veiklą susijusių teisės aktų nuostatas, apibrėžiančias atsakomybę už Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo pažeidimą ir komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.

-         priimti teisės aktus, kuriuose būtų nustatyta Specialiųjų tyrimų tarnybos ir (ar) Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga vykdyti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolę, pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui būtinų finansinių išteklių šiai funkcijai atlikti poreikį;

-         parengti teisės aktus dėl žvalgybą ir kriminalinę žvalgybą vykdančių subjektų nepriklausomos priežiūros instituto (žvalgybos ombudsmeno) įsteigimo;

-         kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė (ar galėjo patirti) dėl nepriklausomo investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir šios įmonės veiklos, ir pasiūlyti priemonių, kad ši žala būtų atlyginta;

-         pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti šios parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę;

-         pasiūlyti Valstybės saugumo departamentui spręsti klausimą dėl lydraščiu 2010 m. rugpjūčio 19 d. Nr. (63)-19-3003S-575S „Dėl Seimo nutarimo vykdymo“ priedų išslaptinimo ir pateikimo Komitetui.

 

8.4.8Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamoms politinėms partijoms:

 

 

 

-         Pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl kovos su korupcija, apimantį civilinio turto konfiskavimo, lobizmo, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir jų deklaravimo, politinių partijų finansavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimus.

 

9. Komiteto išvadai pritarta Komiteto 2018 m. gegužės 30 d. posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 1.

 

 

Peržiūros: 995

Komentarai   

0 # Zombis 2018-06-04 14:30
Laisvas laikrasti, ar tu tikrai laisvas? Susidaro nuomone, kad laisve gali buti tik daline :)
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # kaska 2018-06-05 01:01
atrodo,kad jis pats dar nesupranta savo paskirties-o patarejai silpni-ner kam dirbt
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # kaska 2018-06-06 10:56
Bakas slepia savus ir savuju darbelius:Garl;iavos ivykius,visuomeniniu organizaciju naikinimus,korupcinius savo chebros darbus,o svetimus aisku viesins kiek gales...bet lazda turi du galus-pasakius A reiks Pasakyt ir Z
Juk Lietuva po 1991m. kovo 11 buvo padalinta kaimas-kolukiams(pirmininkam,s),miestas LKP bajorams-kas dar neaisku,aisku kad MG ir VPM prasisuko tarpo ju mokedami duokles ,kuriuos renka is zmoniu...o silumos tinklai,uredijos,keliai,gelzkeliai-ko tyli
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # CAMELEON 2018-06-07 11:28
ISITERPIA TARP SVETIMU SUDARO SAVO IVAIZDI-SUGRIAUNA IS VIADAUS-patikrinta struktura
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti