Vadinamoji Garliavos „organizuota bendrininkų grupė“: Šiaulių apygardos teismo teisėjai pažeidžia mūsų konstitucinę teisę į nešališką teismą

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Vadinamoji Garliavos „organizuota bendrininkų grupė“: Šiaulių apygardos teismo teisėjai pažeidžia mūsų konstitucinę  teisę į nešališką teismą

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 16 d. 6:45

 

 Vadinamoji Garliavos „organizuota bendrininkų grupė“: Šiaulių apygardos teismo teisėjai pažeidžia mūsų konstitucinę  teisę į nešališką teismą

Šiandien Šiaulių apygardos teisme toliau bus nagrinėjama vadinamoji Garliavos perversmininkų byla.

 

Jūsų dėmesiui siūlome „susibūrimu į organizuotą grupę kaltinamų“ Lietuvos piliečių pareiškimą, kuriuo praėjusiame posėdyje buvo prašoma Šiaulių apygardos teismą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėjų kolegiją – Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus Raimundą Jurgaičiuitį, Virginiją Žindulienę, Nijolę Matuzevičienę.

 

Pasitarę su savimi teisėjai nusišalinti atsisakė.

 

 

2018 m. kovo 27 d.

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMUI

 

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-332/2018

 

 

P A R E I Š K I M A S

Dėl teisėjų nušalinimo

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte, patikslintuose kaltinimuose deklaruojamas nusikalstamas veikas kaltinamieji yra kaltinami padarę tariamoje „Audronės Skučienės suburtoje organizuotoje bendrininkų grupėje bei joms vadovaujant“. Todėl nors kaltinamiesiems yra pateikti individualūs kaltinimai, kurie ir savo faktinėmis aplinkybėmis, ir teisiniu kvalifikavimu skiriasi, tačiau juos visus tuo požiūriu savotiškai „vienija“ minėtasis jų veikos kvalifikavimas kaltinimuose, kuomet jie kaltinami padarę kaltinimuose tariamas nusikalstamas veikas „organizuotoje bendrininkų grupėje“.

 

Nors ta „organizuota bendrininkų grupė“ pagal paskutiniąją kaltinimų redakciją (2016 m. kovo 15 d.) ir nėra kaip nors išsamiau motyvuota, tačiau ankstesniosios šioje byloje buvusių pateiktų kaltinimų redakcijos leidžia spėti, kad ir galutinėje kaltinimų redakcijoje ta „organizuota bendrininkų grupė“ „kyla“ iš ankstesniuose kaltinimuose minėtos, cituojame: „2010–2012 m. m. prie N. Venckienės tėvų namų valdos esančios Klonio gatvė Nr. 5, Teleičių kaime, Garliavos sen., Kauno rajone įrengtos pasipriešinimo stovyklos, kuri veikė iki Deimantės Kedytės perdavimo motinai“.

 

Mes, šį pareiškimą pasirašę kaltinamieji, šioje byloje mums pareikštus kaltinimus nuosekliai ginčijome ir ginčijame, nes tie konkrečiai kiekvienam iš mūsų pareikšti kaltinimai yra visiškai nepagrįsti, mes nei kaltinimuose nurodytų, nei jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarėme ir nedarėme. Todėl mes siekiame ir sieksime, kad ši byla būtų išnagrinėta nešališkai, visapusiškai ir teisingai. Tuo tarpu paskutinieji bylą nagrinėjančių teisėjų veiksmai galutinai sudarė mums pagrindą įsitikinti, kad byla nagrinėjama šališkai, o todėl pareiškiame nušalinimą šią bylą nagrinėjantiems teisėjams, t.y. Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams Raimundui Jurgaičiui, Virginijai Žindulienei, Nijolei Matuzevičienei.

 

Faktiniai nušalinimo pagrindai

 

Atskiri kaltinamieji, pritariant kitiems iš pasirašiusiųjų šį pareiškimą kaltinamiesiems, pasinaudodami jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 str. ir kitose normose suteiktomis kaltinamųjų teisėmis, prašė šią bylą nagrinėjančių teisėjų apklausti eilę liudytojų, kuriems turi būti žinomos svarbios teisingam šios bylos išnagrinėjimui ir galutiniam išsprendimui aplinkybės. Tie liudytojai, kiekvienas jų savais aspektais, gali paneigti tame tarpe minėtosios tariamos „organizuotos bendrininkų grupės“ buvimą kaltinime nurodytame ar kokiame nors kitame laikotarpyje. Tai yra, tokiu būdu kaltinamieji prašė iškviesti ir apklausti tokius sekančius liudytojus: Povilą Gylį, Vytautą Antaną Matulevičių, Aureliją Stancikienę, Valdą Vasiliauską, Joną Varkalą, Audrių Naką – visi šie asmenys buvo Lietuvos Respublikos Seimo praeitos, t.y., 2012–2016 m. m. kadencijos, nariais; taip pat Saulių Stomą, Vytautą V. Landsbergį, Robertą Grigą, Nijolę Sadūnaitę, Mindaugą Martinaitį, Alfonsą Bulotą, Arūną Matelį, Gintarą Songailą – visi pastarieji buvo ir yra žinomi mūsų valstybės visuomenės veikėjai, vieši asmenys.

 

Nors visi minėtieji liudytojai daugiau bendravo su Neringa Venckiene, tačiau dar kartą akcentuojame, jog jiems tikrai yra žinomos ir svarbios šios bylos teisingam ir išsamiam išnagrinėjimui aplinkybės ne tik apie pačios Neringos Venckienės, bet taip pat ir jos tėvų namų aplinką bylai aktualiame laikotarpyje. Dar kartą akcentuojame, kad nurodytieji liudytojai yra gerai žinomi mūsų valstybės visuomenės veikėjai, tarp jų yra net ir kunigų, buvusių Lietuvos Respublikos Seimo narių, savo laiku davusių mūsų valstybei priesaiką. Ir todėl jų parodymai būtų tikrai ne tik reikšmingti (apie ką jau minėjome), bet ir patikimi. Tuo tarpu dabar gi mums kaltinimai bandomi pagrįsti eilės prieštaringos reputacijos asmenų parodymais.

 

Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje tarpe kitų yra įtvirtinta tir okia viena iš pagrindinių kaltinamojo teisių rungtyniniame baudžiamajame procese: kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į garantiją, kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams. Nepaisant visų paminėtųjų aplinkybių šią bylą iki šiol nagrinėjantys teisėjai mūsų prašymą dėl paminėtųjų liudytojų iškvietimo ir apklausos atmetė ir tai padarė 2018 m. kovo 12 d. protokoline, procesiškai neskundžiama nutartimi. Tokie šią bylą nagrinėjančių teisėjų veiksmai mums sudaro pakankamą pagrindą manyti šiuos teisėjus esant šališkais kaltinančių šalių, kaltinimo naudai.

 

Teisiniai nušalinimo pagrindai

 

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių Žmogaus teisių, ginamų liek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

 

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužes 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių del teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališkų teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (2000 m. birželio 22 d sprendimas, priimtas byloje (Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rusėjo 6 d. sprendimas, priimtas byloje Salov v.  Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

 

Nagrinėjamu atveju pagrįstų abejonių dėl šią bylą nagrinėjančių Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo (ir subjektyviuoju, ir objektyviuoju aspektais) kaltinamiesiems sukelia šio pareiškimo pirmojoje dalyje išdėstytosios aplinkybės (nekalbant jau apie eilę kitų aplinkybių).

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio (Nušalinimo pagrindas) 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu yra aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių to teisėjo nešališkumu. Dėl šio pareiškimo pirmojoje dalyje nurodytųjų aplinkybių manome, kad yra pagrindas manyti, jog Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Raimundas Jurgaitis, Virginija Žindulienė, Nijolė Matuzevičienė yra šališki šioje byloje kaltinimo naudai, dėl ko šiems teisėjams ir pareiškimas šis nušalinimas.

 

Minėtojo kodekso 59 straipsnio (Nušalinimas teisme) 1 dalyje be visa kita nustatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais; tokiu pat pagrindu jo nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys (tame tarpe kaltinamasis, jo gynėjas); nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios; vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą.

 

Šio pareiškimo pirmojoje dalyje išdėstytosios faktinio pobūdžio aplinkybės mums, kaltinamiesiems, paaiškėjo šioje byloje tik paskutiniuoju metu, kuomet kaltinamųjų gynybos prašymams dėl jų gynybos liudytojų iškvietimo ir apklausos byloje buvo pateikti jau gana seniai, teisėjai jų ilgą laiką niekaip nesprendė (žadėjo išspręsti po kitų įrodymų išnagrinėjimo, po ko teismo posėdyje 2018-03-12 dienos teismo posėdyje tuos kaltinamųjų gynybos prašymus atmetė (ir tai padarė iš esmės nemotyvuotai).

 

Todėl dėl visų šių pastarųjų aplinkybių manome, kad šiuo metu, po nurodytosios teismo nutarties paskelbimo apie atsisakymą iškviesti ir apklausti kaltinamųjų gynybos liudytojus, pareiškiant šį nušalinimą Baudžiamojo proceso kodekso 59 straipsnio normos iš nušalinimą pareiškiančių kaltinamųjų pusės nėra pažeistos.

 

Taigi, galutinai remdamiesi šiame pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis bei Lietuvos Respublikos BPK normomis:

 

pareiškiame šiame pareiškime nurodytiesiems teisėjams Raimundui Jurgaičiui, Virginijai Žindulienei, Nijolė Matuzevičienei nušalinimą nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-6-332/2018.

 

 

Kaltinamieji (pasirašė visi kaltinamieji, išskyrus Tatjaną Borovec ir Vitalijų Keršį, nebūtinai šia seka – aut. past.):

 

Audronė Skučienė, Raminta Baltuškienė, Gediminas Aidukas, Darius Kaminickas, Rimantas Stanislovas Rinkevičius, Gintaras Banaitis, Violeta Banaitienė, Andrejus Lobovas bei Renaldas Ščiglinskas.

Peržiūros: 1001

Komentarai   

+16 # Iš Toronto 2018-04-16 14:58
Kaip būsim baudžiami tie, kurie Mergaitės grobimo metu per nuotolį už ją meldėmės, Klonyje buvome savo mintimis, širdimi ir siela?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Zenonas Priekuliškis 2018-04-16 20:30
Pirmoje vietoje turi būti nuteistas advokatas Černiauskas, kuris per jėgą tempė klykiančią mergaitę, į jo darbo fukcijas tas neįeina. Iš šono žiūrint vaizdas kaip pokario laikotarpiu. Apie kokią demokratiją ir teisinę valstybę kai kas dar drįsta kalbėti. Prezidentei irgi ne vieta prezidentūroje, ši iš vis nesirūpina korumpuota teisėsauga, moka be tėvelių leidimų glostyti svetimus vaikus, neaišku ką prieš tai čiupinėjusi?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti