Draudikai: per penkerius metus išmokos dėl žalų žemės ūkio technikai išaugo beveik dešimt kartų

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Draudikai: per penkerius metus išmokos dėl žalų žemės ūkio technikai išaugo beveik dešimt kartų

 

Prasidedant žemės ūkio darbų sezonui, į Lietuvos kelius ir laukus pamažu išrieda ir žemės ūkio technika. Draudikų teigimu, nors ūkininkų patiriamos žalos itin sezoniškos, tačiau per patį darbų įkarštį jos ne tik gali gerokai paploninti piniginę, bet ir sutrikdyti būtinus darbus, kuriems svarbi kiekviena gero oro diena. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, vien pernai ūkininkų patirtos žalos viršijo 350 tūkst. eurų.

 

Kas antra žala patiriama laukuose

 

Daugiausiai Lietuvoje užregistruojama Vakaruose pagamintos žemės ūkio technikos: tiek naujos, tiek dėvėtos. Laikai, kai po laukus dažniausiai važinėdavo „Belarus“ modelio traktoriai – jau praeitis, nes Europos Sąjungos (ES) investicijos leido atnaujinti beveik pusę žemės ūkio priemonių parko. Tačiau nuo 2013 m. iki 2017 m. išmokos dėl žalų žemės ūkio technikai išaugo kone dešimt kartų.

 

„Kartu su žemės ūkio technikos atnaujinimu auga ir žalos, nes technika yra naujesnė, brangesnė, taisant ar remontuojant ją daugiau kainuoja detalės. Jei prieš penkerius metus žalos siekė 37 tūkst. eurų, tai pernai jos perkopė 350 tūkst. eurų ribą. Tai susiję ne tik su išaugusiu įvykių skaičiumi, bet ir su vis brangesnės ir efektyvesnės technikos eksploatavimu“, – teigia BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

 

Ilgalaikės tendencijos patvirtina, kad 50 proc. visų įvykių sudaro atsitikimai eksploatuojant techniką darbo metu, o vidutinė žala svyruoja apie 1800–2500 eurų. Tiesa, nuostolingumu per penkerius metus ryškiai išsiskyrė 2014 m., kai padegtas itin brangus traktorius, o įsisiautėjusios liepsnos apgadino ir netoliese buvusią žemės ūkio techniką – tuomet vien šio įvykio metu patirta žala siekė beveik 60 tūkst. eurų.

 

„Žemės ūkio sektoriaus sėkmė neatsiejama nuo orų sąlygų faktoriaus, todėl žemdirbiai gerai žino, jog kiekviena gero, tinkamo darbams oro diena yra aukso vertės, todėl delsti nėra kada. Oficiali statistika rodo, kad vien pernai hektaro išarimo kaina padidėjo 14 proc., o apsėti hektarą grūdinėmis kultūromis – net 25,5 proc. ir tai tik vidutiniai dydžiai. Tačiau jeigu traktorius sugedo ir bandoma prisiprašyti, kad jūsų laukus suartų kitas žmogus, galbūt per pietus ar po darbo valandų, tikėtina, kad sumokėti galite ir dar daugiau“, – sako K. Karpova.

 

Jos teigimu, kuo technika naujesnė, tuo labiau ji prižiūrima ir tausojama, tačiau bėgant metams ji nusidėvi, „pasimeta“ būtini priešgaisrinės saugos atributai, o senesnę, nors ir vis dar vertingą techniką „pamirštama“ ir apdrausti.

 

„Pavasarį ir vasarą kasmet išauga traktorių bei kitos ūkinės technikos nuostoliai, kurių vidutinis dydis šokteli iki 2500–3000 eurų. Dažniausiai finansiniai praradimai patiriami technikai patekus į eismo įvykius bei dirbant laukuose, tačiau brangiausiai kainuoja ugnies sukeliamos žalos: vidutinė išmoka tokiu atveju siekia 5000 eurų, o už atsitikimus dirbant arba eismo įvykį – apie 2700 eurų, už stiklo dūžį – apie 300 eurų. Tačiau iš pažiūros smulkūs incidentai ar nuovargio lydimas neapdairumas kelyje gali tapti rimtų problemų šaltiniu pačiame darbų įkarštyje“, – teigia K. Karpova.

 

Vagystės ir eismo įvykiai – dažnesni nei atrodo

 

Pavojų žemdirbiams kelia ir vagystės, tačiau pastarosioms joks sezoniškumas negalioja. Draudikai pastebi, kad brangiai kainuojančių traktorių, kombainų ar sėjamųjų detalės ypač darbymečiu rinkoje tampa itin paklausios, tačiau pasitaiko, kai vagiamas net ir kuras.

 

„Žinoma, dažniausiai vagiama ne pati technika, nes kombainas ar traktorius – ne automobilis, su juo nei greitai, nei toli nepabėgsi, bet atskiros dalys, brangios detalės, veidrodėliai ar net degalai tikrai masina vagišius. Vagystės atveju nuostoliai vidutiniškai siekia 1000 eurų. Be to, vagiant atskiras detales dažnai apgadinamos ir kitos dalys, o net ir vagystei nepavykus – apgadinimų bei nuostolių neišvengiama“, – sako K. Karpova.

 

Dar viena žemės ūkio technikai būdinga brangių žalų kategorija – eismo įvykiai.

 

„Tikrai nemažai situacijų, kai technika nuvažiuoja nuo kelio, apsiverčia, susiduria su kitomis transporto priemonėmis, kliudo aplinkinius padargus. Jos taip pat neapsaugotos nuo gedimų, padangų sprogimų. O žinant faktą, kad šiuolaikinė technika labai automatizuota, joje apstu įvairios įrangos, tokios technikos remontas gali kainuoti itin daug“, – teigia specialistė.

 

Nors draudimas yra vienas patikimiausių būdų išvengti finansinių nuostolių įvykus nelaimei, BTA specialistai pataria techniką eksploatuojantiems ūkininkams nepamiršti saugumo bei apdairumo.

 

 „Draudimas palengvina situaciją, nes nelaimės atveju atlygina žalos technikai kaštus, tačiau rūpesčiai, kaip nuimti derlių, ar nuostoliai dėl to, kad nėra dirbančios technikos, o darbai stovi, užgula pačių ūkininkų pečius. Tad rekomenduoju techniką ne tik drausti, bet ir laikytis numatyto jos darbo ir poilsio režimo, saugiai eksploatuoti bei tinkamai prižiūrėti“, – pataria K. Karpova.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : DŽOLITA ADOMKIENĖ, UAB "IDEA PRIMA"

Peržiūros: 488

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti