Rolandą Paksą, Gedvydą Vainauską ir Antaną Zabulį teisianti teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė nežino net Konstitucijos

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.82 (11 Votes)

Rolandą Paksą, Gedvydą vainauską ir Antaną Zabulį teisianti teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė nežino net Konstitucijos

Vilniaus apygardos teismui

Pareiškėjas Aurimas Drižius, 

Adresas korespondencijai : Konstitucijos pr. 23b, Vilnius

2018 m. kovo 26 d.

 

Dėl atvirai korupcinio Vilniaus apygardos teismo nušalinimo ir teisėjos Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės nušalinimo nuo mano skundų nagrinėjimo

Rolandą Paksą, Gedvydą Vainauską ir Antaną Zabulį teisianti teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė nežino net Konstitucijos

 

Gavau pranešimą, kad mano skundą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-2-01-00003-18 nagrinės liūdnai pagarsėjęs Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja Pakalnytė-Tamošiūnaitė.

Reikalauju dar kartą, kad šis taip vadinamas teismas nusišalintų, nes jau dešimt metų šio teismo teisėjai klastoja savo nutartis. Teisėja Pakalnytė-Tamošiūnaitė ne vieną kartą yra mane nuteisusi dėl cenzūros, kuris buvo įvardijamas kaip „teismo sprendimo nevykdymas“.

Teisėja Pakalnytė-Tamošiūnaitė turėtų žinoti pagrindinius įstatymus ir Konstitucijos reikalavimus, nes jau daug metų teisia nekaltus žmones.

Kaip žinia, Konstitucijos 44 straipsnis  skelbia - Masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.".

  Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

Tačiau teisėja Pakalnytė-Tamošiūnaitė nežino pagrindinio šalies įstatymo ir mane nuteisė vien už tai, kad aš rašiau straipsnius.

Pvz., baudžiamojoje byloje Nr. 1A-312/2012 teisėja Pakalnytė-Tamošiūnaitė mane nuteisė vien už tai, kad aš rašiau straipsnius, o tai buvo prilyginta nusikalstamai veiklai.

Taip pat Pakalnytė- Tamošiūnaitė nurodė, kad „Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. Drižius padarė nusikalstamą veiką teisingumui, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta“.

Tiesa, teisėja Pakalnytė Pakalnytė nė žodžio nepasisakė dėl cenzūros, apsimetė, kad net nežino Lietuvos Respublikos konstitucijos.

Vėliau daug kartų Paklanytė-Tamošiūnaitė atmetinėjo mano skundus, rašė nesąmones savo nutartyse, niekaip nevertindavo mano pateikiamų įrodymų apie tariamo nukentėjusio Alvydo Sadecko galimai melagingus parodymus, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Todėl ne kartą kreipiausi, kad dėl nusikalstamos Pakalnytės-Tamošiūnaitės veiklos prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą, tačiau kiekvieną kartą teisėjos kolegos iš to pačio taip vadinamo Vilniaus apygardos teismo ją apgindavo tuo pagrindu, kad „teisėjas yra nepriklausomas nuo įstatymų“.

Pakalnytė-Tamošiūnaitė ne vieną kartą apgynė A.Sadecko interesus, niekaip nevertino mano pateiktų įrodymų. Ir šiame skunde nurodžiau, kad A.Sadeckas ne vieną kartą davė parodymus, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo.

Esu įsitikinęs, kad tai melagingi parodymai, kadangi A.Sadeckas faktiškai „Mažeikių naftos“ privatizavimui vadovavo, keisdamas šios įmonės privatizavimo įstatymus taip, kad valstybės valdomas akcijas galėtų įsigyti Rusijos kompanija „Jukos“, ir per savo privačią įmonę „Ekskomisarų biuras“ gaudamas už tai didžiulę naudą iš „Mažeikių naftą“ privatizavusios bendrovės „Williams“.

Kaip žinia, Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės "Mažeikių nafta" privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadose teigiama, kad : „valstybė, nutarusi parduoti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas (1998 m. gruodžio 31 d. valstybei priklausė 88,5 procento akcijų, 2002 m. rugsėjo 19 d. valstybei liko 40,66 procento akcijų) strateginiam investuotojui („Williams International Company“) ne konkurso tvarka, negavo jokių lėšų“, ir kad „Mažeikių nafta“ buvo ne privatizuota, o atiduota“.

Kitaip sakant, minėtas privatizavimas atnešė Lietuvos Respublikai didelius nuostolius, todėl A.Sadeckas ir pateikė teismui skundą, prašydamas uždrausti jį sieti su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, nes visuomenės akyse tai buvo didžiausia afera Lietuvoje. 

Minėta Seimo laikinoji komisija pasisakė ir apie A.Sadecko „taisytą“ įstatymą : „2001 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti Bendradarbiavimo sutartį, sudarytą tarp „Williams“ ir „Yukos“. Pagal galiojusias įstatymo nuostatas kiekvienam AB „Mažeikių nafta“ akcininkui, išskyrus valstybę ir strateginį investuotoją, kartu su jo kontroliuojamais subjektais, negalėjo priklausyti šios bendrovės akcijų paketas, suteikiantis daugiau kaip 24 procentus balsų. Panaikinus šią normą, buvo eliminuota nuostata, apribojanti aukščiau apibrėžto sandorio tarp „Williams“ ir „Yukos“, kuriam iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tinkamą įgyvendinimą. Įgyvendinant šį susitarimą buvo nustatyta ir supaprastinta AB „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo mažinimo ir didinimo tvarka, taip siekiant sudaryti sąlygas užbaigti sandorį iki numatytos datos – 2001 m. rugsėjo 15 d. ar rugsėjo 30 d. Įstatyme taip pat buvo įtvirtinta galimybė įsigyti nuo 10,09 iki 10,11 procento AB „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo akcijų finansų institucijai arba žaliavinės naftos tiekėjui, palikus Vyriausybės pareigą tokiu atveju neatlygintinai perleisti dalį savo akcijų strateginiam investuotojui“.

T.y. Seimo komisija nurodė visas aplinkybės, kurias A.Sadeckas pakeitė tam, kad „Mažeikių nafta“ ir valstybės valdomos akcijos būtų perduotos „Jukos“.

Tačiau baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-258-503/2014 A.sadeckas teigė, kad „aš niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, privatizavime nedalyvavau ir negalėjau dalyvauti“.

Esu įsitikinęs, kad tai melas, nes joks teismas nepasisakė dėl tokių A.Sadecko parodymų : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-12 posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-258-503/2014, nukentėjęs A.Sadeckas davė tokius melagingus parodymus : „Taip, aš niekaip nesu susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu.  Aš atsakiau, man atrodo į klausimus, kada uždavė teisėjas, kad aš niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu. Ir nedalyvavau privatizavime. Tai kad aš jau atsakiau. Aš negalėjau dalyvauti privatizavime“.

A.Sadecko parodymai iš baudžiamosios bylos Nr. 1-258-503/2014 įrodo, kad A.sadeckas neigė bet kokias savo sąsajas su minėtu privatizavimu (toliau pateikiama posėdžio stenograma toje vietoje, kur Sadeckas duoda parodymus:  

Sadeckas : „Atsakydamas į klausimą, atsakiau plačiai ir mano trumpas pasisakymas po priesaikos būtų toks, kad jo kaltė absoliučiai įrodyta. Mes turime ne vieną frazę, bet ištisus lapus, kurie absoliučiai neatitinka trikovės, todėl man daroma didelė žala ir didelis skausmas, nes tokiuose teiginiuose girdėti, kad Sadeckas vykdė nusikalstamą privatizaciją. Kas nustatė, kad privatizavimas nusikalstamas? Vadinamas žurnalistas suvokia taip, kaip jis nori. Aš jau sakiau, kad aš vienas neprivatizavau, negalėjau privatizuoti jo. Nes Seimo narys išvis to negali atlikti, o įstatymus teikia vyriausybė. Ir aš negalėjau duoti melagingų parodymų. Visa tai daro man didelę žalą. Todėl mano ieškinys yra pagrįstas ir teisingas. Žmogus, kuris turi darbą, nestovi su ištiesta ranka, reiškia turi atitinkamas ir galimybes. 

Sadeckas: „Taip, aš niekaip nesu susijęs“. Aš atsakiau, man atrodo į klausimus, kada uždavė teisėjas, kad aš niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Drižius: „Ir niekaip nedalyvavote privatizavime?

Sadeckas : „Ir nedalyvavau privatizavime. Tai kad aš jau atsakiau. Aš negalėjau dalyvauti privatizavime.

Šiose parodymuose A.Sadeckas ne kartą sakė, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu. Tai melas, nes A.Sadecko vaidmuo privatizuojant „Mažeikių naftą“ buvo išsamiai aprašytas jau minėtoje 2013-03-15 Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. IS-191-626-2013.

Remiantis išdėstytu, pakartotinai prašau nušalinti Vilniaus apygardos teismą ir teisėją Pakalnytę-Tamošiūnaitę nuo mano skundų nagrinėjimo

 

Aurimas Drižius

Žemiau pateikiamas vienas iš Pakalnytės-Tamošiūnaitės teisės šedevrų

 

 

Nuorašas


Pranešėja Daiva Pranytė-Zalieckienė Teisėjas Valdas Petraitis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-312/2012 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00197-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.15.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.


VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2012 m. kovo 26 d. Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės.

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Renatai Novickienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei. gynėjui adv. Jaroslavui Miksai, kaltinamajam Aurimui Drižiui,

nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui Alvydui Sadeckui. nukentėjusiojo - civilinio ieškovo atstovui adv. Mindaugui Kukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo Aurimas Dnžius nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. laisvės apribojimo 1 metams 7 mėnesiams bausme, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 vai. iki 6 vai. jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta A. Drižiui galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 vai. iki 6 vai., jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo Alvydo Sadecko civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš Aurimo Drižiaus nukentėjusiojo - civilinio ieškovo Alvydo Sadecko naudai priteista 7500 Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

 

Aurimas Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o

būtent:

jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimto ir 2009-05-10 įsiteisėjusio Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis" uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis" publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta", šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis" direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis", kurio redakcija yra Goštauto g. 12, Vilniuje, redaktoriumi, nevykdydamas minėto teismo sprendimo, 2011 -02-19 (2011 m. vasario 19-25 d. Nr. 7(320)) savaitraštyje „Laisvas laikraštis" straipsnyje „Aukščiausias teismas uždraudė „Laisvam laikraščiui" rašyti tiesą" Alvydą Sadecką siejo su AB „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu:

„<...> teisėjas A. Pažarskis nuteisė LL redaktorių Aurimą Drižių už tai, kad šis nevykdė ki, šio teismo teisėjos Raimondos Vancevičienės sprendimo uždrausti „Laisvam laikraščiui" spausdini, straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. Sadeckas iškels A. Drižiui dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. <...>"

„<...> teismui buvo pateikti dokumentai, kad A. Sadeckas buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, tačiau ir buvo jos bendrasavininkis, bei aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime. Tačiau teisme A. Sadeckas liudijo priešingai. <...>"

„<...> teisėjui A. Pažarskiui buvo pateikti visi įrodymai <...>, kad A. Sadeckas buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, buvo jos bendrasavininkis, ir pats tai deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o taip pat aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime <„.>"

,,<...> A. Sadeckas kaip niekas kitas yra susijęs su minėta naftos bendrove ir jos privatizavimu

<...>"

.,<...> A. Sadecko negalima sieti su minėta naftos įmone, nors pats teismas pripažįsta, kad ..tai viešai žinomos aplinkybės". <...>"

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-21 nuosprendį, Aurimui Drižiui pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. paskirti 25 parų arešto bausmę, likusią nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Prokuratūra skunde pažymi, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos maiyii. kad A. Drižius padarė tyčinę nusikalstamą veiką, būdamas teistas du kartus, iš kuriu viena karta už analogiška nusikalstama veiką. t. y. pagal BK 245 str. dėl to paties Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimo nevykdymo. Be to, veika, už kurios padarymą nuteistas A. Drižius. buvo padaryta esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui ir, svarbiausia, neatlikus teismo paskirtos bausmės. Tai, prokuratūros įsitikinimu, rodo, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais Aurimui Drižiui paskirtos bausmės nepasiekė BK 41 str. 2 d. numatytų tikslų, neturėjo jokios įtakos nuteistojo elgesiui ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismas, paskirdamas Aurimui Drižiui laisvės apribojimo bausmę, neatsižvelgė į baudžiamajame įstatyme (BK 54 str.) numatytas bausmės skyrimo nuostatas ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. Atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančia medžiagą, atsakomybe lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, jog norint pasiekti BK 41 str. 2 d. numanius tikslus. A. Drižiui turi būti paskirta arešto bausmė, kurios dydis būtų artimas straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-21 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu ir mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apelianto teigimu, jis buvo nuteistas vadovaujantis melagingais piliečio Alvydo Sadecko parodymais. A. Sadeckas, teismo posėdyje, atsakydamas į jo klausimą, ar jis dalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime, atsakė, kad „ne, nedalyvavo", t. y. A. Sadeckas melagingai liudijo. Skundžiamame nuosprendyje yra užfiksuoti melagingi A. Sadecko parodymai: „į kaltinamojo klausimus atsakė, kad „ne, nedalyvavau „Mažeikių naftos" privatizavime, nežinau, ar aš buvau Mažeikių naftos bendrasavininkas. Mano tvarkė visas akcijas, aš nežinau bendrasavininkų, aš negaliu savęs skirti bendrasavininkų. Vyriausiajai tarnybinei etikai pateikiau deklaraciją apie savo turimą turtą. Gali būti, kad „Mažeikių nafta" ten buvo įrašyta. Aš neneigiu šito". Tačiau byloje pateikti įrodymai (Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2006-06-01 posėdžio protokolas Nr. 17), kad A. Sadeckas ne tik buvo AB „Mažeikių nafta" bendrasavininkis, bet ir asmeniškai sprendė klausimą dėl valstybei priklausančių AB „Mažeikių nafta" akcijų pardavimo Lenkijos koncernui „PKN Orlen". Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui buvo pateiktas naujas įrodymas apie asmeninį A. Sadecko dalyvavimą AB „Mažeikių naftos" privatizavime - 1998 m. lapkričio 27 d. Saugos paslaugų sutartis Nr. 464, sudaryta tarp UAB „Ekskomisarų biuras" bei UAB „British and Baltic Vilnius", veikusios „Williams International" vardu. Apeliantas nurodo, jog dėl šių melagingų parodymų dar 2011 m. gruodžio 12 d. jis kreipėsi į šią bylą nagrinėjusį teisėją V. Petraitį, prašydamas iškelti baudžiamąja bylą Alvydui Sadeckui dėl melagingų parodymų davimo ir sustabdyti jam iškeltą baudžiamąją byla. Teisėjas, gavęs jo skunda, dėl jo nepriėmė jokios nutarties ir nuosprendyje apie tai nieko nepasisakė. Iki sausio 6 dienos jis negavo jokios teisėjo V. Petraičio nutarties dėl jo prašymo. Taip. apelianto Įsitikinimu, buvo pažeistos jo teisės į teisingą ir nešališką teismą, nes buvo nuteistas pagal melagingus tariamo nukentėjusiojo parodymus.

Apelianto nuomone. A. Sadecko veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str., objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusysis suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus. Neteisėti A. Sadecko veiksmai pasireiškė tuo, jog duodamas parodymus bei suvokdamas, jog šie parodymai lems A. Drižiaus veiksmų neteisėtumą bei bus pagrindu šio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti, sąmoningai to siekė bei abiejų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Apeliantas atkreipia dėmes: ir i tai, kad visose trijose baudžiamosiose bylose, kuriose jis yra nuteistas už tariamą šmeižtą ir teismo sprendimo nevykdymą, jis nuteistas taip pat pagal melagingus A. Sadecko parodymus. Del šiu melagingu parodymų jis taip pat kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos A. Sadeckui iškėlimo. Apelianto įsitikinimu, nuosprendžiai priimti pagal melagingus parodymus negali būti laikomi teisėtais ir vienareikšmiškai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismo draudime civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 buvo pasakyta labai aiškiai: „uždrausti sieti Alvydą Sadecka su AB „Mažeikių nafta", šios įmonės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu". Toks teismo draudimas straipsnyje „Aukščiausiasis teismas uždraudė rašyti tiesą" niekada nebuvo pažeistas, šiame straipsnyje A. Sadeckas nebuvo susietas su AB „Mažeikių nafta", jos privatizavimu ar Gedimino Kiesaus nužudymu.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuratūros skundą atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, prokuratūros skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmestini.

BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė - teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 A. Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis" buvo uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis" publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu. Sprendimas įsiteisėjo 2009 m. gegužės 10 d. 2011-02-19 (2011 m. vasario 19-25 d. Nr. 7(320)) savaitraštyje „Laisvas laikraštis" straipsnyje „Aukščiausias teismas uždraudė „Laisvam laikraščiui" rašyti tiesą" Alvydas Sadeckas buvo susietas su AB „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu: „<...> teisėjas A. Pažarskis nuteisė LL redaktorių Aurimą Drižių už tai, kad šis nevykdė kitos šio teismo teisėjos Raimondos Vansevičienės sprendimo uždrausti „Laisvam laikraščiui" spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. Sadeckas iškels A. Drižiui dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. <...>"; „<...> teismui buvo pateikti dokumentai, kad A. Sadeckas buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, tačiau ir buvo jos bendrasavininkis, bei aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime. Tačiau teisme A. Sadeckas liudijo priešingai. <...>"; „<...> teisėjui A. Pažarskiui buvo pateikti visi įrodymai <...>, kad A. Sadeckas buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, buvo jos bendrasavininkis, ir pats tai deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o taip pat aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime <...>"; „<...> A. Sadeckas kaip niekas kitas yra susijęs su minėta naftos bendrove ir jos privatizavimu <...>"; „<...> A. Sadecko negalima sieti su minėta naftos įmone, nors pats teismas pripažįsta, kad „tai viešai žinomos aplinkybės". <„.>". Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo,


 


4


\


 

apeliantas apklausos metu patvirtino, jog būtent jis parašė minėtą straipsnį, jo nurodymu strai^ buvo sumaketuotas ir išspausdintas (b.l. 104).

Nepagrįstas yra apelianto skundo argumentas, jog teismo draudimas civilinėje byloje Nr. 2 117-734-2009 - „uždrausti sieti Alvydą Sadecką su AB „Mažeikių nafta", šios įmonės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu", straipsnyje „Aukščiausiasis teismas uždraudė rašyti tiesą" niekada nebuvo pažeistas, šiame straipsnyje A. Sadeckas nebuvo susietas su AB „Mažeikių nafta", jos privatizavimu ar Gedimino Kiesaus nužudymu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nors straipsnyje ir neįvardintas naftos perdirbimo įmonės pavadinimas, Gediminas Kiesus, tačiau skaitytojui iš straipsnio turinio aiškiai suprantama, jog šiame straipsnyje pasisakoma apie vienintelę Lietuvoje buvusią privatizuotą AB „Mažeikių nafta", vienintelį nužudytą šios įmonės vadovą Gediminą Kiesų. Be to, tai patvirtina šiame straipsnyje patalpintų dokumentų kopijos, kuriose įskaitoma: „IV. Vertybiniai popieriai <...> 15. AB „Mažeikių nafta" <...>", „<...> Komiteto pirmininkas <...> Alvydas Sadeckas.". Išvadą, jog minėtame straipsnyje apeliantas A. Sadecką sieja būtent su AB „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, kolegijos vertinimu, patvirtina ir paties A. Drižiaus teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kuriu seka, jog jis nežino, ar egzistuoja dar naftos perdirbimo įmonių, kuriose A. Sadeckas turi akcijų. Apeliantas teismui negalėjo įvardinti naftos perdirbimo įmonės, apie kuria buvo rašoma minėtame straipsnyje, negalėjo atsakyti, ar straipsnyje turėjo omenyje nužudyta įmonės vadovą Gediminą Kiesu (b.l. 103). Teisėjų kolegijos nuomone, nelogiška ir neįtikinama A. Drižiaus pateikta versija, jog straipsnyje buvo minima ne AB „Mažeikių nafta", o kita naftos perdirbimo įmonė, dar ir dėl to, jog jeigu būtu straipsnyje minima kokia nors kita bendrovė, būtu įvardintas jos pavadinimas, nes byloje nėra duomenų apie tai. kad apelianto atžvilgiu būtų priimtas koks nors kitas teismo sprendimas, uždraudžiantis pastarajam A. Sadecką sieti su kokia nors kita naftos perdirbimo Įmone.

Tiek apelianto parodymai, tiek įsiteisėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-26 nuosprendis, kuriuo A. Drižius nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tiek 2011-02-19 (2011 m. vasario 19-25 d. Nr. 7(320)) savaitraštyje „Laisvas laikraštis" išspausdinto straipsnio „Aukščiausias teismas uždraudė „Laisvam laikraščiui" rašyti tiesą" turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Ciučiulkos. Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Rimanto Baumilo 2011-01-25 nutartimi atmetė A. Drižiaus kasacini skunda dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-26 nuosprendžio panaikinimo, kasacinė byla Nr. 2K-2/2011, LITEKO duomenys) patvirtina tai. jog jis žinojo apie įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kuriuo tame tarpe ir jam yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis" publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikiu nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, bei tyčia jo nevykdė.

Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad A. Drižius nevykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, nesusijusio su bausme, todėl padarė BK 245 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina tai, jog apelianto skundo argumentai, susiję su nukentėjusiojo A. Sadecko parodymų vertinimu, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2006-06-01 posėdžio protokole Nr. 17, 1998 m. lapkričio 27 d. Saugos paslaugų sutartyje Nr. 464, sudarytoje tarp UAB „Ekskomisarų biuras" bei UAB „British and Baltic Vilnius", esančių duomenų vertinimu, paliktini nenagrinėti, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama byla ir neturi reikšmės sprendžiant apelianto kaltės pagal BK 245 str. klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent įsiteisėjusių bei nekvestionuojamų teismų procesinių sprendimų, kuriais nustatyta, jog savaitraštyje „Laisvas laikraštis" paskleistos žinios apie A. Sadecką, kaip asmenį susijusį su AB „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, pagrindu ir buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas. Šie teismų procesiniai sprendimai nepanaikinti ir galiojantys, todėl šiuo atveju vertintini kaip prejudiciniai faktai.

Apeliantas procesinio sprendimo priėmimo stadijoje apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ik; Europos žmogaus teisių teismas priims sprendimą, kuris gali įtakoti sprendimo priėmimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina tai, jog tenkinti apelianto prašymą bei sustabdyti baudžiamosios bylos nagrinėjimą nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys i tai. jog BPK straipsnyje yra numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos gali būti atnaujintos, kai Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju tenkinti ir prokuratūros apeliacinį skundą bei sugriežtinti A. Drižiui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. Drižiui už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintų bausmės skyrimui keliamų reikalavimų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. Drižius padarė nusikalstamą veiką teisingumui, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. A. Drižiaus nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Skundžiamu nuosprendžiu A. Drižiaus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina tai, jog jis naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas du kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, baustas administracine tvarka. Kita vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai. jog A. Drižius turi nuolatine gyvenamąja vieta, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, yra dirbantis, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Įskaitoje neįrašytas. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekviena iš aukščiau nurodytų aplinkybių yra vienodai svarbi, skiriant A. Drižiui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, ir nei viena iš jų negali būti sureikšminama. Būtent sureikšminus šiuo atveju nuteistojo ankstesnius teistumus bei paskyrus jam pačią griežčiausią BK 245 str. sankcijoje numatytą bausmę - areštą, kaip to prašoma prokuratūros apeliaciniame skunde, būtų pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.). Juolab, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog nepažeidžiant Baudžiamojo kodekso 63 str. reikalavimų skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 245 str. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžiu paskirta bausme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinius skundus atmesti.


(parašas)

(parašas) Nuorašas tikras:

 

Teisėjai      (parašas)                                                                                     Daiva Pranytė - Zalieckienė

Leonarda Gurevičienė Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė

Vilniaus apygardos teisme

Peržiūros: 1356

Komentarai   

+9 # Zenonas Priekuliškis 2018-03-26 10:14
Manau, atsidūrus prezidentei ten kur privalėtų būti, teismuose padėtis kardinaliai pasikeistų.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # ogi 2018-03-26 11:15
tada dar buvo zmoniu,kurie vieni kitus palaike pries neteisybe,okupantu juodus darbus,
dabar visa salis-valdininku savivale ir neteisybe,melas ir apgaule,tiksliau-genocidas eina nuo virsaus iki padugniu..ir kiek Lietuvoje zusta nuo ju zmoniu-nieks neskaiciuoja
juodi laikai,juodesni ,nei TSRS,net baznycia issigando ancikristo
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # kodel 2018-03-26 11:25
jie neteisia Tomkaus-gal mazai teiseju-buvo geniais-kiek ju paskelbe Tomkus-suskaiciuokite draugai-ar jis ju bijo,kaip Vaisvila,kuris 1991m. neinicijavo -velnio isvarymo ir Lietuvos -liberastai...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # Auksinis šaukštas 2018-03-26 13:04
Konstitucijos sakote nežino? O kur Jus matėte, kad BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE ją minėtų tokio lygio taip vadinami teisėjai? juk LR konstitucijoje parašyta, kad tai TIESIOGIAI TAIKOMAS AKTAS (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Lithujenijos teisėjai, kuriuos skiria prezidentė baudžiamosiose bylose sugalvojo, kad tai NEGALIOJA ir netaiko Konstitucijos. Na ir kas? Jie gi nepakaltinami :eek:
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # Prezidentės gauja 2018-03-26 13:38
Kad jiems ta Konstitucija net neįdomi - kyšis ją pakeičia.
https://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/2018/03/26/news/galvosukis-teisejui-kur-deti-gauta-kysi-5426436/
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # KONSTITUCIJA 2018-03-28 09:46
Pagal prokuratūros įstatymo 3 str. 1 d. Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija. Rask prokurorą, kuris ja vadovautųsi - tai pasaka runkeliams. Tai ir su teisėju - tai pasakos runkeliams, kad jie skaito Konstituciją ir ja vadovaujasi.
Policija taip pat vadovaujasi Konstitucija anot Policijos įstatymo 3 str. 1 d. Tai irgi pasako runkeliams, kuris prisekė SEIMAS :zzz Debilų gauja, pavadinimu valstybė ir tiek.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti