akių bandoma sunaikinti "Laisvą laikraštį": D. Grybauskaitės “teismų proveržis”

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.67 (3 Votes)

Už akių bandoma sunaikinti darbovietę: D. Grybauskaitės “teismų proveržis”

Posted: March 20, 2018 in Uncategorized

 

 

 

Mūsų prezidentė, kiek suprantu iš šios prakalbos, kur ji mini ir mini partizanus, kur buvo infiltruotas jos tėvelis NKVD’istas – kad ji atitrūkusi nuo realybės, kas iš tikrųjų dedasi Lietuvos teismuos.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMUI

UAB „Patikimas verslas“ darbuotoja, teisininkės pareigose

Kristina Sulikienė

Varžomų akcijų savininkas:

Aurimas Drižius

Suinteresuotieji asmenys:

Alvydas Sadeckas

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

APELIACINIS SKUNDAS DĖL VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMO 2018 03 13 NUTARTIES Nr. 2YT-8086-807/2018 ATMESTI SKOLININKO AURIMO DRIŽIAUS SKUNDĄ DĖL ANTSTOLIO BADIKONIO VEIKSMŲ IR ANTRŲJŲ UAB „PATIKIMAS VERSLAS“ 100 PROC. AKCIJŲ VARŽYTYNIŲ

2018 03 20

Teisėja Jankienė 2018 03 13 priėmė nutartį Nr. 2YT-8086-807/2018, kurioje, leisdama išvaržyti UAB „Patikimas verslas“ akcijas antrosiose varžytynėse, iš viso nepasisakė apie šioje įmonėje UAB „Patikimas verslas“ dirbančiuosius, tarsi mūsų nė nebūtų, ir tarsi šios varžytynės neva niekaip mūsų neliečia, su mumis nesusiję. Toks sprendimaas turi absoliutaus negaliojimo pagrindą, ir remiantis LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. yra niekinis ir naikintinas net neanalizuojant visų kitų perlų, kurie prirašyti toje nutartyje.

Dar man kaip profesionaliai teisininkei, užkliuvo toks sakinys, jog teismas pasirėmęs kažkokia kasacinio teismo nutartimi, neprivalo atsakyti į visus argumentus, ir nurodyta visiškai su šiuo ginču nesusijusi nutartis – tokiu būdu yra manipuliuojama ir žongliruojama teise, sudarant nutarčiai legalumo, ir tariamo pagrįstumo iliuziją.

Deja, 4-6 darbuotojų (šis skaičius įmonėje kinta) teisėti lūkesčiai turėti darbą nėra tas pats kas “nepasisakyti dėl visų skundo argumentų“.

O kaip gi – nutartyje teisėja ir nepasisakė dėl darbuotojų: kaip juos afektina šitos visos gražios varžytynės, po kurių visa grupė žmonių neteks darbo- nes mus samdo įmonė, kurios akcijos varžomos.

Teisėja apsimetė, jog nesuvokia, kad darbuotojui, kurio įmonė likviduojama, turi būti įteikiamas ir garantinis raštas, ir atleidimo lapelis bent prieš 2 mėnesius iki įmonės likvidavimo, o apie sprendimą likviduoti įmonę turi būti pranešama viešai ne mažiau 3 kartus ir prieš 30 dienų (LR CK 2.112 str.)

Be to, įdomumo dėlei susiradau vieną iš teisėjos minimų nutarčių, tarkime Nr. 3K-3-252-2010: ten ginčas ne dėl išvaržymo, o Klaipėdos miesto savivaldybė susiginčijo su „Ąžuolyno valda“ dėl akcijų paketo, dėl įmonės privatizavimo. Tai absoliučiai kitokio pobūdžio ginčas, tarp valstybinio įmonės savininko ir privataus investuotojo, nieko bendro su šia byla neturi, ir negali manipuliatyviai būti naudojama tariamai argumentacijai pagrįsti, kad gi nutartis atrodytų teisiškai „riebesnė“.

Nutartis Nr.3K-3-52/2011: Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lituanica“ dėl nuostolių nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atlyginimo priteisimo. Bent kažkuo būtų bylos panašios, o čia iš viso pasiguglinus, ištraukiama iš konteksto, kad atrodytų, jog teisėja neva dirbo, stengėsi, o iš tikrųjų kuo grubiausiai pažeidė trečiųjų asmenų, kurie net neįtraukti į bylą, interesus. Čia yra byla tarp dviejų didelių verslo subjektų, o mūsų atveju yra byla vadinamoji „į vienerius vartus“, kur teisėjai absoliučiai niekas neįdomu, nes reikia sulikviduoti mano darbovietę – bet kad čia darbovietės, turinčios darbuotojų, likvidacijos operacija – teisėja mandagiai nutyli, nurašydama tai į „argumentus“, apie kuriuos neva “panašiuose ginčuose“ (kaip įrodau, čia iš viso nepanašios bylos, kuriomis ji remiasi) LAT tariamai „leidžia iš viso nepasisakyti.“ Na kas ten tie kažkokie darbuotojai, kas ten ta Europos socialinė chartija, kuri garantuoja darbuotojams apsaugą, ir atlyginimą – teisėjas yra beveik kaip dievybė, jis gali tau nežinant, nuspręsti, kad tu nebedirbsi darbo, kuris tau tinka ir patinka, nes taip nusprendė gal netgi ne Jankienė, o visas teisėjų komitetas. Man tai taip ta neteisėta nutartis atrodo, kurioje darbuotojai yra „kiti skundo argumentai, apie kuriuos nebūtina pasisakyti“.

Teisėja Jankienė darbuotojus nurašydama į „kitus argumentus“ juos pažemina, paniekina, tokiu būdu ji elgiasi prasilenkdama su teise, diskredituoja teisėjo vardą, žemina ir teismų orumą.

Teismai vėliau turės nagrinėti krūvos darbuotojų ieškinius gal net prieš tą patį teismą, o gal geriau būtų išvengti teismų apkrovos, ir nesunkinti padėties, nekurti neteisingumo, nes teismas yra vieta, kur teisingumas atstatinėjamas (bent teoriškai, daliai teisėjų tai kiek susiduriu, nesuvokiama iš viso kategorija – teisingumo atstatymas. Kreipusis asmeniui į teismą, kai kurie teisėjai viską padarys, kad tas asmuo pasigailėtų tos dienos, kai atsidarė teismų portalą ir ten įkėlė savo skundą.)

Dar viena byla, kurią nurodo teisėja, ir kuri tariamai įrodo jos nutarties pagrįstumą, Nr. 3K-3-107/2010 – vėl tarp dviejų didelių privačių verslo subjektų, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Litforina“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vakarų krova“ ieškinį atsakovui UAB „Litforina“ dėl skolos priteisimo bei UAB „Litforina“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo.“

Teisėja tą sakinį, jog teismas neprivalo pasisakyti, ištraukė iš konteksto, nes viskas skamba taip:

„Pabrėžtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, and p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas: šalių pareiškimų prieštaringumą, valstybių – Konvencijos narių įstatyminių nuostatų, papročių, teisinių nuomonių ir sprendimų rengimo taisyklių skirtumus.“

Taigi, kasacinis teismas pasisakė, jog turi būti analizuojama KONKREČIOS BYLOS APIMTYJE, tačiau teisėja šios pastraipos nematė, o iš karto peršoko į jai „naudingą“, kuri tiesiog seka po šios prakalbos.

Pažymėtina, jog atsirenkant teisėjai, kur ji ištraukus kažką iš konteksto, aiškina, jog ji neprivalo pasisakinėti dėl UAB „Patikimas verslas“ darbuotojų teisių, atremsiu jos šitą niekuo nepagrįstą poziciją irgi žodžiais iš šios bylos (kad teisėjai, kuri iš viso neskaitė šios nutarties, „skaudėtų“ – nes labai yra malonu „pamauti kažką ant iešmo“ jo paties metodais – taigi, susiradau jos cituojamą nutartį, ir ten radau teisinių perlų, kuriais ir „remiu prie sienos“):

„Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą įvykdymo

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties turinį. Šiems kasacinio skundo argumentams įvertinti svarbi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismo) praktikos analizė.

Teismo bylų praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgment of 27 September 2001, par. 30).“ Byla Nr. 3K-3-107/2010.

Akivaizdu, jog teisėja Jankienė susirinkusi kažkokias nutrupėjusias citatas, o pačių bylų, ir kasatorių argumentų, bei viso LAT išaiškinimo nė neskaičiusi, tačiau tuo drįsta „motyvuoti“ savo nutartį, kuria nutaria paleisti mano įmonę, kurioje dirbu,ir kurią atstovaudama turiu netgi bylą, kuri Vilniaus apygardos teisme gauta 2018 02 28- ir kurioje reikės dirbti (trukdymas ir teisingumui tokia nutartimi, nes nuo pernai metų liepos 1 dienos nebegalima be juristų apeliacijoje dalyvauti…)

Visas įmonės likvidavimo procedūras nuo A iki Z darbuotojas privalo žinoti, nes darbuotojaas turi atsiskaityti su likviduojama įmone, o šioji – su juo, turi būti įtraukiama ir valstybė, ir garantinis darbuotojų fondas, jeigu įmonė nebemoki.

Apie visa tai teisėja garbingai nutyli, priskirdama tai ir dargi pasiremdama kažkokia nesusijusia iš viso kasacine nutartimi kaip prie „nereikšmingų skundo elementų“ ar „visų skundo argumentų“.

Visais atvejais aš, teisininkė, kuri dirbu šioje įmonėje nuo pernai metų liepos 19 , teisėjai esu tiki „papildomas argumentas, į kurį LAT nurodė, kad nereikia pasisakyti“.

Labai abejoju, ar LAT leistų nepasisakyti dėl darbuotojų teisių ir interesų apsaugos.

Tyčia yra nuslepiama nuo aukštesnio teismo, jog įmonėje yra ne vienas tik direktorius Aurimas Drižius, ir kurio teisėti interesai, lūkesčiai ir jo nepilnamečių vaikų apsauga – pažeista.

Teismas kaip koks gerasis burtininkas lazdele mostelna, ir atima darbą iš visos grupės žmonių, o A. Drižiaus atveju palieka jo išlaikomus vaikus be maisto – nes „teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų“, ir nurodoma kažkokia kasacinio teismo nutartis.

Didesnio cinizmo nesu mačiusi per savo 10 metų praktikos, o mačiusi esu labai daug.

Apeliacinės instancijos teismas, gavęs bylą, patikrina, ar nėra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str.)

Priminsiu teismui, jog vykdymo procesas yra civilinis teisinis procesas, ir jam taip pat galioja visos tos taisyklės, jog negalima pasisakinėti dėl asmenų, neįtrauktų įį bylą, teisių ir pareigų, nes tie asmenys elementariai, gali gauti šoką, kaip aš gavau lengvą šokelį, kai supratau, jog man už akių iš viso nepranešant – nei įteiktinai pasirašytinai, nei viešojo paskelbimo būdu ne mažiau kaip 30 dienų iki sprendimo (kuris priimtas kaip supratau 2018 metų sausį, o antstoliui juk nereikia vadovautis kažkokiu ten Civiliniu kodeksu, jo LR CK 2.112 str. – „ ne lygis“ maždaug) yra likviduojama įmonė, kurioje aš dirbu.

Asmenys, kurie neįtraukti į bylą, tačiau tuo pagrindu grindžia savo apeliacinį skundą, turi būti išklausyti: nes, įsivaizduoju, teismas gali atsisakyti priimti mano skundą tuo pagrindu, kad nesu bylos dalyvis, tačiau aš būtent pabrėžiu, jog aš privalau būti byloje dalyviu, kad žinočiau eigą dėl savo darbovietės likvidacijos.

Labai įtariu, jog ir darbuotojus ginanti institucija turi būti įtraukta į bylą, nes kaip minėjau, tai susiję su platesniais klausimais.

Tiek antstolis Badikonis, tiek išieškotojas, ir labai daug metų iš eilės įsižeidęs asmuo A.S., tiek ir teisėja Jankienė apsimeta, jog tai paprastas kažkokių kojinių gamyklos akcijų pardavimas, o ne kad visos įmonės likvidacija.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2-ojoje knygoje aiškiai nurodyta:

2.112 straipsnis. Pranešimas apie likvidavimą:

1. Asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų steigimo dokumentų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyti visi šio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje išvardyti duomenys.

 

Asmuo nusprendęs likviduoti įmonę – antstolis Badikonis, o dabar dar asmuo teisėja Jankienė: kada jie ne mažiau tris kartus paskelbė viešai apie šį nutarimą? Tai yra CK 2-osios knygos 2.112 str. 1 d. pažeidimas, o teisėjas neturi teisės pažeidinėti įstatymų.

Įmonės, kurią gailestingais teisėjos Jankienės sprendimais dėl juokingos sumos likviduoja, kreditoriai yra ne tik darbuotojai (o gal teisėja yra garantuota, jog su visais atsiskaityta, ir t.t. o ir SodRa kaip čia? „Ne prie ko“? Ar tai “nesuderintas klausimas“?), bet ir visi laikraščio, kurį leidžia UAB „Patikimas verslas“ prenumeratoriai. Garantuoju, jog jie visi irgi turi būti įtraukti į bylą, nes nors jie mokėjo ir menkas sumas, vos 25 eurus per metus, tačiau jiems yra atsiradęs teisėtas lūkestis gauti laikraštį visus metus. Suinteresuotasis asmuo yra net valstybės įmonė „Lietuvos paštas“, kuris išnešioja laikraščius, ir kuris, nutrūkus laikraščio gamybai, būtų pastatytas į keistą padėtį, gal net turėtų grąžinti pinigus. Nesuvokiamai daug problemų sukuria ši teisėjos neteisėta ir nepagrįsta nutartis.

Dabar gi gailestingasis teismas ne tik likviduoja grupei žmonių darbovietę – nes nebelabai įsivaizduoju, kaip nebeegzistuojanti įmonė galės samdyti darbuotojus – bet likviduoja ir laikraštį.

O kai Aurimas Drižius apie tai parašė skunde, tai teisėja, manipuliuodama ir žongliruodama teise, parašė, jog tai esą absoliučiai nereikšminga.

Čia panašiai jeigu teisėjos darbovietė teismas nebegautų finansavimo, kiltų Vyriausybės krizė, o teismo pirmininkas tiesiog pamirštų pranešti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas…uždarytas. Taip gali atsitikti, ir man įdomu, ar teisėja jaustųsi gerai, jeigu jai niekas nepraneštų, jog jos darbovietės nebėra, o ji pati eina į bedarbių biržą. Kai pernai metų lapkričio gale paaiškėjo, jog teisėjai už gruodį algų negaus, tai teisėjams juk buvo nemalounu „pasitikti Kūčias su tuščiu stalu“, visi pamename, koks kilo teisėjų grupės nepasitenkinimas. Tačiau jeigu teisininkas – ne teisėjas, tai jis Velykas gali pasitikti irgi – tuščiu stalu. Sotus alkano neatjaučia, ir ypač, jeigu tai ne „savos kompanijos“ ar „ ne savo lizdo paukštis“.

Teisėjai ypatingai mėgsta bylinėtis dėl savo tariamai menkų atlyginimų ir dar tariamai menkesnių pensijų (kurios sudaro keletą minimalių algų), jiems ir kompensacijos už sveikatą priteisinėjamos labai didelės, nes „varnas varnui akies nekerta“. Pamenu, viena LAT teisėja tiek nukentėjo nuo avarijos, jai sužalojo sveikatą ir t.t. kad teismai priteisė 200 000 litų kompensacijos, paleido ubagais avarijos kaltininkę, antstoliai areštavo butą iš moters, auginančios vaikus. Po to ta „labai sužalotos sveikatos teisėja“ lyg niekur nieko būdama virš leidžiamo teisėjui amžiaus ramiai sau nagrinėja bylas Lietuvos Aukščiausiame teisme (prezidentė ir Seimas tiesiog pamiršo ją atleisti iš teisėjo pareigų, o ji pati arba nebeprisimena, arba nenori eiti į pensiją) – nes kažką sodinti iki gyvos galvos sveikata, pasirodo, leidžia. Sunku tik yra prisiminus avariją – tada tai reikia asmens paskutinio buto. Juk taip veikia glaudi teisėjų sandrauga, šitas „pateptų asmenų“ būrelis – jiems kiti, paprasti asmenis, neva, nors demokratinėje visuomenėje teisėjas dirba liaudžiai, o ne liuaudis – teisėjui – jiems tie „runkeliai“ ir tiesiog ubagai – nerūpi. Taip ir teisėjai jankienei kažkokie ten galą su galu vos suduriantys kažkokios UAB „Patikimas verslas“ įmonės darbuotojai – nė motais. Juos – visus paleist ubagais, o nutartis, jeigu neapskųsime, jau tuoj ir įsiteisės. „Paleist ubagais“- nutartis įsiteisėjo. Dar įvykdys su antstoliais, jeigu nesusivoksiu pasileisti tais ubagais. Į bedarbių biržą neisiu, mano ne tokia samprata apie gyvenimą, bet teisėja bus labai patenkinta, pagaminusi dar saujelę bedarbių – tarsi ta bedarbystė bir ubagystė Lietuvoje nešviestų iš tolo, nuo pliko ir griūvančio Gedimino kalno šlaitų.

O jeigu toks menkas esą tautos žmogelis kaip kokia Kristina Sulikienė susirado darbelį, už pusę etato – kas čia tokio, tai įmonę likviduot reikia, net nepranešant.

Aš nesutinku, ir jeigu teismas netenkins mano skundo, aš teiksiu į LAT, o po to į EŽTT. Kreipsiuosi ir į laisvąjį pasaulį, į demokratines visuomenes pranešiu,jog Lietuvoje teismų sprendimais yra didinamas nedarbas, naikinamas smulkus ir vidutinis verslas, prieš tai tais pačiais teismų sprendimais tenkinant absurdiškus ieškinius. Patikėkite, dalį tų ieškinių teko nubylinėti, nes ten buvo absoliučios nesąmonės, ir mano apeliaciją patvirtino LAT, nes paaiškėjo, jog A.S. meluoja. Tačiau daugelyje kitų bylų, kur A. Drižius bylinėjosi savo jėgomis – žmogus juk n e titanas, jis irgi pavargsta – tai buvo prištampuota krūvos neįtikėtinų nutarčių, sprendimų, ir jos dabar ir vykdomos. Tai teisėjas irgi turi būti ne tik aukšto teisinio išsilavinimo, bet ji sturi analizuoti, dėl ko čia viskas vyksta. O dėl to, kad šitas pats apylinkės teismas nutartimis pritaikė spaudos cenzūrą, ir nubaudė ne kartą A. Drižių, kodėl jis daro nusikalstamą veiką – rašįo ir rašo straipsnius. Taigi čia citatos iš šio teismo sprendimų: teisėjai tarsi neskaitę KonstiTucijos, 25 str. ir 44 str. kad cenzūra draudžiama. Gal tie teisėjai, kurie Aurimui Drižiui įvedę cenzūrą, dar vis gyvena LTSR, kur buvo Centro komitetas, ir spaudos cenzūra buvo reglamentuota įstatymu? Bet laikas atsipeikėti, ir suvokti, kuo skiriasi demokratinė santvarka. Ir teismų nutartimis įvedinėti verslo, darbo draudimą negalima – nes tik hitlerinė santvarka taip darė. Tai yra ta tikros rūšies nacizmas, nacionalbolševizmas ir jis draudžiamas Niurnbergo protokolais, apie tai kiekvienas save gerbiantis teisėjas turėtų žinoti.

Niekas neturi teisės man už akių sunaikinti mano darbovietę, tuo labiau, jog pats A.S. žino savo reikalavimų absurdiškumą, pats jis taisė įstatymus dėl „Mažeikių naftos“, kad galėtų ją nusipirkti Rusijos įmonė, ir jis pats žino, jog tai buvo antivalstybinė veika – geriausias pavyzdys, kaip VSD vakar neleido investuoti įmonei, kuri turi ryšių su „trečiosiomis šalimis“. Rusija irgi yra „trečioji šalis“, o A.S. būdamas Nacionalinio saugumo gynybos komiteto pirmininku, tyčia iš „Mažeikių naftos“ privatizavimo dokumentų pašalino Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimą, tokiu būdu galimai vykdė antivalstybinę veiką, naudodamasis aukštu postu Seime. Apie tai vienas gal teisėjas išdrįso pasisakyti (teisėjas Rainys), atmetęs eilinį absurdišką A.S. skundą.

Manau, laikas būtų ištirti patį A.S. nes jo įsižeidimas metų metais, nepagrįsti ieškiniai, kurių dalis atmetama, teismų apkrovimas nepagrįstomis bylomis su išgalvotais argumentais, kad jis neva nebuvęs viešas asmuo, ir panašiai, vargina, manau, ir teismų sistemą.

Teko man atstovauti kitą įmonę šitame pačiame teisme, kur A.S. skundėsi, jog jis tarybiniais metais neturėjęs jokių pažeidimų ir nesantykiavęs su jauna nepilnamete agente (tokia buvo ieškinio esmė, buvo prašoma priteisti 20 000 litų iš UAB „Goruva“, kad perspausdino straipsnį iš „Litva soviestkaja“,) tai bylai buvo priskirta „asmeninė“ A.S. teisėja K.- kol jos nenušalinau, buvo neįmanoma iš viso bylinėtis, vėliau A.S. atsiėmė ieškinį. Tai rodė, jog jo ieškiniai – nepagrįsti iš viso, o juos tenkina tik jo „asmeniniai teisėjai“. Tokia sistema yra pasibjaurėtina, ji iškreipia visą teisingumo sampratą. Vėliau „asmeninių teisėjų“ priteistų sumų pagrindu ir paduota išvaržyti įmonė, o jeigu Aurimas Drižius įsteigs naują – A.S. toliau persekios, ir tai yra pasaka be galo, normalioje valstybėje tai vadinama „reideringu“, o pas mus – teisingumo vykdymu.

Kad tikrai dirbu šitoje įmonėje, gerbiamas Vilniaus apygardos teismas žino, nes ką tik 2018 02 28 gauta apeliacija bylos (be teisėjo!!) Nr. e2A-1600-XX/2018, mano pasirašyta, kur atsakovas UAB „Patikimas verslas“ ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, jeigu nedirbčiau, tai negalėčiau pasirašinėti ir atstovauti.

Pridedu darbovietės man išduotą pažymą kad dirbu joje, ir taip pat teisininko diplomą, jeigu netyčia šitas skundelis bus priskirtas prie apeliacinių, ir atseit būtinas juristo diplomas, kad iš viso galėtum apsiginti.

Remiantis išdėstytu, ir LR CPK 329 str. 2 d. 2 p., LR CK 2.112 str .1 d. teismo prašau:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 03 13 nutartį Nr. 2YT-8086-807/2018 panaikinti, o varžytynes Nr. 149137– sustabdyti, nes pažeidžiamos darbuotojų teisės į darbą.

Kristina Sulikienė

Peržiūros: 1329

Komentarai   

+6 # o 2018-03-20 19:36
visada rasant Sadeckas-prieky reikia rasyti tarybinis funkcionierius,milijonierius"ekskomisaru biuro"pagrindinis akcininkas-saugojo? Mazeikiu nafta...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Atas 2018-03-20 21:50
Tai ką, ar jau iš tikro Sado valdomi banditai stengiasi sunaikinti Laisvą laikraštį? Ar jau iki tiek dasigyvenome? Ar jau netgi taip lietuviški išgamos taip bijo skelbiamos tiesos apie savo juodus darbus?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # boba be sutanos 2018-03-21 08:23
Jeigu varžytynės įvyks, taip, nebeliks įmonės, ir negalės ant lauko pliko leist laikraščio
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Tuparyla lezbė 2018-03-21 13:50
Ji serga liga - RUSAI PUOLA. Galimai ir mandavoškės kanda :eek:
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti