Teisėjo V.Kažio kreditorių Romą Balevičių toliau traiško teismų sistema

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Teisėjo V.Kažio kreditorių Romą Balevičių toliau traiško teismų sistema

Aurimas Drižius

"Laisvas laikraštis" jau ne kartą rašė apie šį dzūką iš Veisiejų, auksinių rankų  meistrelį Romą Balevičių - sutikęs kapitaliai suremontuoti Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio antikvarinį automobilį "Volgą", jis dirbo bent porą metų, tačiau sulaukė ne sąžiingo atlyginimo už darbą, tačiau teisėjo keiksmų ir jo inicaityva iškeltų eilės baudžiamųjų bylų.

 

Nors už "Volgos" remontą buvo sutarta, kad V.Kažys sumokės apie 18 tūkst. litų, tačiau R.Balevičius mano, kad teisėjas nuo pat pradžių neketino jam mokėti nė skatiko. 

 

Būtent todėl kai meistras užsiminė apie atlyginimą, teisėjas jam atsakė, kad "mes tau padėsime". R.Balevičius atkirto, kad "dėkite pinigus ant kapoto, jokios pagalbos man nereikia", paskui užblokavo savo automobiliu išvažiavimą iš garažo, kur buvo V.Kažio "Volga", kol pastarasis nesumokėjo už remontą.

 

Tačiau teisėjas V.Kažys su draugu vis tik sugebėjo tą "Volgą" prievarta iš meistro atimti, ir kai meistras jam pažadėjo, kad kreipsis į žurnalistę Rūtą Janutienę (kuri kaip tik tuo metu rodė kelias laidas apie teisėjo Kažio darbelius), tai Kažys pro langą išvažiuodamas jam parodė pirštų kombinaciją "Fucką".

 

Po to iki tol jokių reikalų su teisėsauga neturėjusiam žmogui prasidėjo vargas - jam V.Kažio iniciatyva buvo iškelta keliasdešim bylų. Viena iš jų - už tai, kad neva "pasisavino svetimą turtą" (kai atsisakė gražinti "Volgą", kol nebus sumokėti pinigai), ir V.Kažio draugeliai iš Kauno apygardos teismo jį su malonumo nuteisė. Kauno apygardos teismo teisėjui pakako V.Kažio žodžio, kad jis sumokėjo R.Balevičiui už darbą grynais pinigais, tačiau jokių dokumentų nepateikė. R.Balevičius tikino, kad teisėjas jam nesumokėjo nė cento, ir prašė, kad teismas išreikalautų Kažio pajamų ir išlaidų deklaraciją, kurioje pastarasis turėjo įrašyti ir minėtas išlaidas remontui. Teismas, žinoma, tai daryti atsisakė, matyt, kad puikiai suprasdamas, kad tokios Kažio išlaidos nėra deklaruotos, nes jų paprasčiausiai nebuvo. 

 

Vėliau R.Balevičius prie namų buvo sudaužytas užpuolikų, kurie jam perdavė "linkėjimus iš Vilniuas", o galiausiai, kai straipsniai apie jį pasirodė "Laisvame laikraštyje", buvo naktį sudegintas jo automobilis. Policija pradėjo tyrimą ir jį nutraukė, neradę įtariamųjų.

Per tą laiką, kadangi R.Balevičius atsisakė mokėti teismo skirtą baudą, Druskininkų teismas nusprendė jį suimti ir už paskirtą baudą žmogus beveik pusę metų buvo laikomas Lūkiškių kalėjime. Pernai vasarą R.Balevičius buvo paleistas - teismas paskaičiavo, kad jau atsėdėjo tiek laiko, kokia bauda jam buvo skirta.

 

"Net negalvojau, kad ta lietuviška teisėsauga tokia supuvusi, - stebisi dzūkas, - ne tik kad negavau jokio atlyginimo už dveijų metų darbą, tačiau dar ir kalėjime atsidūriau. Tiems teisėjams reikia turėti nors trupučiuką padorumo".

 

Tačiau praeitą rudenį, vos paleistas iš kalėjimo, R.Balevičius sulaukė naujos bylos - neva jis kartu su savo sunėnu buvo pagrobę tokį vietinį Veisiejų jaunikaitį, kuri kažkur vežiojo, ir galiausiai baigėsi tuo, kad neva jo kūną kratė, prikišę automobilio akumuliatoriaus laidus prie kūno. Kodėl R.Balevičus turėjo taip elgtis, prokuratūra motyvų nesurado, tačiau ir neieškojo - bylą perdavė teismui, ir tas pats Kauno apygardos teismas vasario 28 d. nuosprendžiu R.Balevičių nuteisė dar kartą.

 

Tiesa, šį kartą net Kauno apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (koleeiios pirmininkas ir pranešėjas) ir dar vienos teisėjos, nebegalėjo paneigti R.Balevičiaus pateiktų įrodymų, kad "auka" meluoja ir viską išsigalvojo.

 

Tačiau teisėjai A.Antanaitis, G.Endriukaitis ir dar viena asaba, pripažinę, kad "auka" meluoja, vis tiek nuteisė R.Balevičių - tačiau tik tokia laisvės atėmimo bausme, kiek jis jau buvo išlaikytas Lūkiškėse.

 

"Aš esu pakraupęs nuo lietuviško teisingumo ir teisėjų sugebėjimo taip surašyti savo sprendimus, kad vis tiek išeitų, kad jie teisūs, - LL sakė R.Balevičius, - teisėjai net nebando ieškoti tiesos bylose, tačiau veikia kryptingai vien tam, kad mane nuteisti bet kokia kaina. Kai mes su advokatu A.Novikovu teisme įrodėme, kad tas vaikinukas Blažys melavo, kad neva jis buvo pagrobtas, ir melavo, kad neva jo kūnu buvo leidžiama elektros srovė. Mat Blažys teisme tikino, kad jam prie kūno buvo prikištas elektros laidas, prijungtas prie akumuliatoriaus, o automobilio variklis nebuvo įjungtas, ir įjungtas degimas. Tačiau ekspertas nurodė, kad tokia galimybė neįmanoma, ir kad to tiesiog būti negali - žodžiu, demaskavo "aukos" melą, tačiau teismui vis tiek į tai buvo nusispjauti - jie nurodė, kad "taip galėjo būti", ir viskas. 

 

Kitaip sakant, teisėjas gali parašyti į nuosprendį bet kokią nesamonę, kas jam šauna į galvą, ir visiškai ignoruoti neginčijamus bylos faktus, - sako R.Balevičius, - teismui visai tiko ir tas faktas, kad ekspertai nedarė ekspretizės, o tik "susėdo ir parašė", kas jiems šovė į galvą. Toks teisingumas, žinoma, kad yra anekdotas. Ir kai po nuosprendžio paskelbimo teisėjas G.Endriukaitis manęs paklausė : Ar turite klausimų?, net nesugebėjau užduoti klausimo - toks kvailas man pasirodė to teisėjo klausimas. teismas nieko nepasisakė dėl melagingų parodymų ir liudininkų melagingų liudijimų, kurie jau yra įrodyti - kad aš neva kračiau jį elektra. Net teismas turėjo pripažinti, kad tai melas, tačiau mane vis tiek nuteisė. nei policija, nei prokuratūra nepradėjo tyrimo jo atžvilgiu dėl melagingo skundo ir liudijimo. Nors tas "nukentėjęs" Donatas Blažys penkis mėnesius melavo dėl to, kad jis buvo pagrobtas kažkur laukuose (vėliau teisme aš įrodžiau, kad atvažiavome pas jį į namus, ir išvažiavome kartu po apylinkės, nes jis žadėjo parodyti, kur galima gauti detalių), tačiau teismui į tai, kad "auka" nuolat meluoja, buvo nusispjauti. Net byloje yra neva to nusikaltimo įrodymas - replės, kuriomis neba buvo nukirptas tas laidas, ir pats teisėjas Endriukaitis pripažino, kad tos replės kerpa visai kitaip, negu byloje esantis laidas, tačiau vis tiek mane nuteisė",

 

R.Balevičius nesupranat, kodėl Kauno apygardos teismas jį nuteisė kalėti "tiek, kiek jau sėdėjo". Nors įkalinimo bausmė jam buvo skirta už tai, kad atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą už tariamą V.Kažio "turto pasisavinimą", tačiau Kauno apygardos teismas kažkodėl nusprendė, kad jis jau atliko bausmę iš visai kitos bylos.

 

Nors tai įprasta praktika Lietuvos teismuose - jeigu teismas mato, kad jau kalėjime laikytas žmogus yra visiškai nekaltas, jis niekada to nepripažins, o sakys, kad "kaltas tiek, kie sėdėjo". matyt, tokiais metodais teisėjai mano, kad gina Lietuvos biudžetą nuo kompensacijų, tačiau nesupranta, kad tokiais veiksmais jie tiesiog griauna žmonių pasitikėjimą savo šalimi.

 

 

Toliau pateikiama minėtos Kauno apygardos kolegijos nuosprendis:

 

 

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. R. Balevičius nuteistas už tai. kad veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2014 m. balandžio 26 d., apie 18.00-19.00 vai.. Lazdijų r. sav.. Veisiejų šen., Varnėnų k.. Donatui Blažiui įsėdus į automobilį ,.VW Passat", valstybinis numerio ženklas CDB 154. neteisėtai atėmė Donato Blažio laisvę, tai yra prieš jo valią laikom' gabeno jį automobilyje, taip suvaržydamas jo judėjimo laisvę panaudojo fizinį ir psichinį smurtą, pakeliui paėmė D. Blažio turėtą mobilaus ryšio telefoną, nuvežė jį į mišką, esantį Lazdijų r. sav.. Veisiejų šen.. Smarliūnų k. teritorijoje, kur nepilnametis asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskira bylą. iš salono paėmęs laidą prijungė vieną laido neizoliuotą galą prie automobilio variklio užvedimo sistemos, kitą laido neizoliuotą galą laikė priglaudęs D. Blažio kūno (dešinės rankos dilbio), tuomet R. Balevičiui pasukus automobilio variki užvedimo raktelį ir įjungus variklio starterį apie penkis kartus, privertė D. Blažio kūnu tekėt, elektros srovę, tuo nukentėjusiajam D. Blažiui sukeliant fizinį skausmą, jį baugino ir laikė miške prieš jo valią apie 1 vai. laiko, ribojo jo judėjimo laisvę gabendami automobiliu iki 21.30 vai.

R.Balevičius savo skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas skiriant ekspertizę ignoravo prašymus dėl ekspertizei pateiktinų klausimų, atsisakė atlikti eksperimentą dėl laido kirpimo ir dėl tariamo srovės tekėjimo pagal kaitinamajame akte suformuluotas aplinkybes, taip pat be pagrindo atsisakė iš mobiliojo tinklo operatoriaus išreikalauti duomenis apie mobiliųjų telefonų judėjimo kryptį, todėl darytina išvada, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, kuris turėjo išankstinį nusistatymą dėl R. Balevičiaus nuteisimo.

Taip pat R.Balevičius nurodė, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesistengė objektyviai išsiaiškinti, kada pradeda tekėti elektros srovė automobilyje, nes nukentėjusysis parodė, kad automobilis nebuvo užvestas, o buvo tik pasuktas raktelis ir įjungtas degimas. Nuteistojo gynėjo teigimu, srovė tekėti pradeda tik užvedus automobilio variklį. Šiuo klausimu ekspertas išvadoje nurodė, kad tekėjo kintanti srovė, tačiau automobiliuose kintamoji srovė neteka, ji yra impulsinė. Šių aplinkybių išsiaiškinimui ekspertas į posėdį nebuvo kviestas, jam nebuvo galima užduoti klausimų ir tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą, teismas rėmėsi tik subjektyviais nukentėjusiojo parodymais, taip pat asmenų, kurie jau anksčiau yra apkalbėję nuteistąjį, parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai.

 

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis Romas Balevičius parodė, kad 2014 metų balandžio 26 d., šeštadienį, kartu su Ernestu Janavičiumi ir jo draugais Laurynu Suraučiumi bei Povilu Borisevičiumi tvarkė garažą ir garažo kiemą. Po darbo turėjo parvežti į Druskininkus L. Suraučių ir P. Borisevičių. E. Janavičiui reikėjo detalių motociklui, nutarė pakeliui užsukti pas Donatą Blažį, kurį pažinojo E. Janavičius. Suradus sodybą, kurioje gyvena D. Blažys, Ernestas Janavičius ir Donatas Blažys nuėjo į garažą, o jis kurį laiką dar sėdėjo mašinoje. Netrukus į garažą nuėjo ir jis. E. Janavičius sutarė už 10 litų iš Donato Blažio nupirkti motociklo ..Minsk" karbiuratorių. Donatas Blažys užsiminė, kad žino. kur kaime yra geresnis motociklas ..Minsk" ir motociklas ,.Iž". Kol dar ne vakaras ar naktis, jis pasiūlė ir visi sutarė nuvažiuoti pažiūrėti motociklo. Donatas Blažys gera valia, neverčiamas įlipo į automobilį ir atsisėdo ant galinės sėdynės per vidurį, važiavo su jais, kad parodytų vietą, kur yra tas motociklas. Pusiaukelėje D. Blažys prisiminė, kad ieškomas motociklas jau parduotas į metalą, ir prisiminė kitą vietą, kur parduodami motociklai. Sutarė, kad D. Blažys parodys tą vietą. Važiavo tais keliais, kuriuos nurodė Donatas Blažys.

 

Važiavo, kol išvažiavo j kelią Veisiejai - Smarliūnai ir privažiavo Paliūnų kaimą. Privažiavę Balevičiaus motinos sodybą, kur stovėjo R. Balevičiaus mašinos. Donatas Blažys nežinojo, k, tai jo sodyba, tiksliai nurodė, kur yra juodas motociklas „Emka“ su priekaba. Donatas Blažys pasakė, kad sodyba yra jo draugo, kuris išvykęs j Londoną, kuris palikęs visas teises parodyti ir parduoti, jei kas domėtųsi technika. Tuomet jis Donatui Blažiui pasakė, kad tai jo sodyba, kad visi „laužai“ yra jo. Donatas Blažys nutilo. Išėjo kalba apie vagystes, tačiau D. Blažys patikino, kad Lietuvoje nieko nėra vogęs, o užsiminė apie vagiamas mašinas užsienyje. Pavažiavo toliau nuo sodybos, kad kaimiečiai nematytų, kurie gali pergyventi, kad čia kažkokia mašina atvažiavo. Su Donatu Blažiu kalbėjo apie mašinų vagystes, jis papasakojo visą procedūrą, kaip tai daroma, t. y. kaip pervaromos vogtos mašinos. Kalbėjosi mašinoje, pravažiavę apie 100 metrų nuo jo sodybos, lauke, apaugusiame medžiais, apie 10 minučių. Siekė išsiaiškinti galimai nusikalstamą grupuotę ir apie tai pranešti pareigūnams. L. Suraučius, P. Borisevičius, D. Blažys prie mašinos rūkė, E. Janavičius taip pat buvo išlipęs, jis pasiūlė mesti nuorūkas ir lipti j mašiną. Jis iš mašinos nebuvo išlipęs. Susėdus vaikinams į automobilį važiavo atgal. Privažiavus Sadžiūnų kaimą, link Varnėnų, Donatas Blažys paprašė paleisti jį ant kelio. Jį paleido toje vietoje, kur jis paprašė sustoti, netoli jo namų.

 

Nukentėjusysis Donatas Blažys parodė, kad 2014 metais balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, vakare pas jį į namus atvažiavo R. Balevičius, kuris vairavo automobilį, E. Janavičius, kuris sėdėjo šalia R. Balevičiaus, ir P. Borisevičius bei L. Suraučius, kurie sėdėjo automobilio gale. R. Balevičius ir E. Janavičius pasakė, kad atvažiavo pirkti motociklo, tačiau jis nepardavė, kuomet jie pamatė seno motociklo karbiuratorių ir pasakė, kad pirks. Sutarė, kad karbiuratorių parduos už 10 litų. Kažkuris iš jų dviejų pasiūlė nueiti prie mašinos, automobilyje sumokės pinigus. Priėjus prie automobilio, vienas iš vaikinų, kuris nepamena, išlipo, o jis įsėdo, tuomet į automobilį įsėdo ir išlipęs vaikinas. Jis atsidūrė viduryje tarp L. Suraučiaus ir P. Borisevičiaus. E. Janavičius ir R. Balevičius sėdėjo priekyje. Po kelių minučių R. Balevičius pradėjo važiuoti. Kadangi pinigų jam už karbiuratorių nesumokėjo, jis pasijautė keistai, pajuto pavojų, suprato, kad buvo įviliotas į automobilį apgaule, tačiau nieko negalėjo padaryti, nes iš automobilio išlipti jis neturėjo galimybės, kadangi sėdėjo tarp P. Borisevičiaus ir L. Suraučiaus. Jam kilo baimė, tačiau pagalbos nešaukė, nes suprato, kad jį ne šiaip išsiveža, kad šaukiant pagalbos ir negalint išlipti, gali būti dar blogiau. Važiuojant į mišką, kelyje R. Balevičius jo klausinėjo apie M. Mickevičių, po to, klausinėjo ir E. Janavičius. Sužinojęs, kad jis su M. Mickevičiumi bendrauja, R. Balevičius nutarė jį ištardyti, todėl laikė automobilyje, krėtė elektra, nuvežę į Smarliūnų mišką neleido iš automobilio išlipti. Jį nuvežė į mišką ir pradėjo tardyti, kokios jo pažintys su Mariumi Mickevičiumi. Norėjo sužinoti, kuo M. Mickevičius užsiima, kaip užsidirba pinigų. Viskas miške truko apie 1 valandą. Kelintą valandą parvežė, nepamena, bet jau buvo prieblanda. R. Balevičius liepė niekam nepasakoti, kas įvyko, sakė, kad jei papasakos, tai bus dar blogiau.

 

Teismas taip įvertino D.Blažio parodymus :Vertinant aukščiau išdėstytus parodymus, pažymėtina, kad D. Blažys nebuvo nuoseklus, keitė savo parodymus priklausomai nuo byloje surinktų įrodymų. 

 

2014 m. balandžio 27 d. D. Blažys pareiškime nurodė, kad 2014 m. balandžio 26 d., apie 18.00 vai., Varnėnų kaime, jam einant keliu, priėjo privažiavo automobilis „VW Passat“, mėlynos spalvos. Iš automobilio išlipo keturi vyrai, paėmė už rankų, įsodino į automobilį, nuvežė į mišką, esantį Smarliūnų kaime, kur jo klausinėjo apie Marių Mickevičių, vartojo smurtą (1 t., b. 1. 1). Paaiškėjus aplinkybėms, kad jis minėtu automobiliu išvažiavo su kitais asmenimis iš savo namų kiemo, D. Blažys parodė, kad į automobilį buvo įviliotas apgaule, o neteisingus parodymus anksčiau davė dėl to, kad „kai atvažiavo į namus R. Balevičius, tėtis buvo išgėręs, o jis gyvena su tėčiu, tėvai išsituokę, buvo nepilnametis, todėl nenorėjo nurodyti savo šeimyninės padėties, gėdijosi ir bijojo, kad apie padėtį šeimoje nebūtų pranešta Vaikų teisių apsaugos tarnybai“. Toks paaiškinimas nelogiškas, nes pareiškimas dėl įvykio buvo paduotas tik rytojaus dieną, taigi vakarykštis šeimos narių neblaivumo faktas negalėjo turėti įtakos nukentėjusiojo parodymams.

21. Tuo tarpu nuteistojo R. Balevičiaus nurodytas aplinkybes, kokiu tikslu D. Blažys ir kiti asmenys kartu su juo važinėjo automobiliu, patvirtina tiek E. Janavičiaus parodymai, tiek P. Borisevičiaus ir L. Suraučiaus parodymai. Šių asmenų nurodyta įvykių eiga logiškai paaiškina jų važiavimo tikslą. Taigi D. Blažio parodymai, kad R. Balevičius, kurio jis anksčiau nepažinojo, jį apgaule įviliojo į automobilį ir vežė į mišką iškvosti apie M. Mickevičių, yra nelogiški ir neitikinami. kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus bylos medžiaga.

22. Tokiu būdu, remiantis R. Balevičiaus, E. Janavičiaus, P. Borisevičiaus bei L. Suraučiaus parodymais, konstatuotina, kad D. Blažys automobiliu važiavo savo noru, pažadėjęs atvykusiems asmenims parodyti, kur galima gauti detalių. Kada jis parodė nuteistojo R. Balevičiaus sodybą kaip vietą, kurią galima apvogti, tarp jo ir R. Balevičiaus natūraliai kilo konfliktas. Būtent norėdamas nuslėpti šią jam labai nepalankią aplinkybę, D. Blažys pateikė kelias versijas apie neva jo pagrobimą. Važiuojant kilusį konfliktą tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtą laisvės atėmimą.

23. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad Romas Balevičius, veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, 2014 m. balandžio 26 d., apie 18-19 vai., atvykę pas nukentėjusįjį Donatą Blažį į namus, apgaule Donatą Blažį įsiviliojo į Romo Balevičiaus vairuojamą automobilį, žadant jame atsiskaityti už karbiuratorių, išsivežė nukentėjusįjį prieš jo valią į mišką ir taip atėmė D. Blažiui laisvę, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

24. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl smurto’fianaudojimo nukentėjusiojo D. Blažio atžvilgiu, kolegija sprendžia, kad šioje dalyje apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad nuteistasis R. Balevičius vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį D. Blažį, nors nuteistasis šią aplinkybę kategoriškai neigia.

25. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas proceso dalyvių parodymus apie smurto panaudojimą prieš D. Blažį, iš esmės padarė teisingas išvadas.

 

Nukentėjusysis D. Blažys parodė, kad atvažiavus į mišką R. Balevičius E. Janavičiui liepė atnešti iš bagažinės ar iš po kojų laidą. R. Balevičius atidarė E. Janavičiui mašinos kapotą ir liepė pajungti laidą. Išlipdamas iš automobilio E. Janavičius laidą turėjo rankoje. R. Balevičius patraukė automobilio rankenėlę, kad atsidarytų kapotas. E. Janavičius nuėjo ir atsidarė kapotą, o R. Balevičius tuo metu sėdėjo prie vairo. R. Balevičius sakė, kad atsidarytų E. Janavičius kapotą ir prijungtų laidą. Ką E. Janavičius darė atidaręs automobilio kapotą, nematė, nes atidarytas kapotas užstojo vaizdą. Paskui suprato, kad E. Janavičius atidaręs kapotą prijunginėjo laidą. E. Janavičius atėjo prie galinių durelių dešinės pusės ir atidaręs dureles vienam iš vaikinų, kuris sėdėjo dešinėje pusėje, liepė išlipti. E. Janavičius liepė jam laikyti laidą rankose, tačiau jis atsisakė. Tuomet E. Janavičius priglaudė priėjo dešinės rankos laidą, dalyje tarp riešo ir alkūnės, o R. Balevičius tuo metu pasuko automobilio užvedimo raktelį, variklio neužvedė, tačiau matė, kaip užsidegė automobilio prietaisų skydelis, tuo metu E. Janavičiui pridėjus laidą prie rankos, jį krėtė. R. Balevičius matė, kad jam buvo pridėtas prie rankos laidas, nes jis buvo atsisukęs. Bandė laidą atitraukti nuo rankos. Laidas prie rankos su pertraukomis buvo dedamas 5-6 kartus. Kai E. Janavičius dėjo laidą prie rankos ir jis buvo krečiamas elektra, nieko nedarė, nes jie buvo keturiese, todėl ir nesipriešino, bijojo, kad bus dar blogiau.

27. Iš apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, jog Ernestas Janavičius parodė, kad miške jis iš automobilio išlipo parūkyti. Išlipo ir R. Balevičius, kuris pasakė jam, kad paimtų tą laidą, kuris guli priekinėje keleivio sėdynėje ant grindų, šį laidą prijungtų prie automobilio uždegimo ritės, nuvestų ji iki Donato Blažio ir jam paduotų. Suprato, kad D. Blažys bus krečiamas elektra dėl fo. k< d :.. n rs pasakytų apie Marių Mickevičių. Sugrįžęs prie automobilio jis liepė R. Balevičiui atidaryti automobilio kapota, o pats nuo automobilio grindų paėmė varinį laidą. Vieną jo galą prijungė prie automobilio uždegimo ritės, kita laido galą padavė D. Blažiui ir liepė jį laikyti. D. Blažys laida laikė dešinėje rankoje, jis tuo metu R. Balevičiui pasakė, kad jau pajungė, ir jis gali pasukti starteri. R. Balevičius pasuko starteri ir D. Blažį krėtė elektra. Kad krėtė elektra suprato iš to. kai D. Blažys numetė laidą ir pradėjo kratyti ranka. Kiek kartu tai buvo kartojama, tiksliai nežino, bet tikrai tris kartus (2 t., b. 1. 57-58).

28. Aukščiau nuosprendyje yra aptartos aplinkybės, leidžiančios spręsti, kad D. Blažio parodymai negali būti laikomi visiškai patikimais. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog E. Janavičius taip pat yra anksčiau apkalbėjęs R. Balevičių. Tačiau jų nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai P. Borisevičius bei L. Suraučius, kurie neturi suinteresuotumo apkalbėti nuteistąjį Romą Balevičių. Šie asmenys davė tiek palankius, tiek nepalankius R. Balevičiui parodymus, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl kolegija šiuos parodymus laiko pakankamai patikimais.

29. Liudytojas Povilas Borisevičius parodė, kad pokalbis miške vyko tarp R. Balevičiaus, E. Janavičiaus ir D. Blažio. Apie ką jie kalbėjo, nesiklausė, jam buvo neįdomu. D. Blažio nemušė, bet kažką jam darė. Matė laidą, tačiau kas jį turėjo rankose, neprisimena. Prisimena, kad buvo pakeltas mašinos variklio dangtis. Prie automobilio dangčio stovėjo kažkuris iš jų. ar R. Balevičius. ar E. Janavičius, tos aplinkybės neprisimena. Laidai buvo išvesti per kapotą, kur jie buvo anksčiau, nematė. Kaip suprato, ten buvo elektros laidai. Kai buvo atidarytas mašinos kapotas, kas atsisėdo prie automobilio vairo, nepamena. Mano, kad tais laidais galimai buvo krečiamas nukentėjusysis, tačiau paties to veiksmo nematė, nes stovėjo už automobilio galo. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai. kad iš automobilio išlipo R. Balevičius ir E. Janavičius, kurie pakėlė automobilio variklio dangtį ir variklio skyriuje jungė laidą. Po to R. Balevičius sėdo už automobilio vairo, o E. Janavičius paėmęs laidą jį nunešė pro automobilio dešinį^šoną ir to laido galą kišo D. Blažiui, sėdinčiam ant galinės sėdynes, prie rankų. Ar D. Blažį krėtė elektros srovė, nematė. Po kurio laiko R. Balevičius ir E. Janavičius pasakė, kad jau viskas, reikia važiuoti. Kur ir kas padėjo laidą, nematė. Miškelyje buvo apie 30 minučių. Pirma R. Balevičius parvežė į namus D. Blažį, po to jį ir L. Suraučių (t. 2. b. 1. 42-44).

0. Liudytojas Laurynas Suraučius teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai. kad atvažiavus į miškelį jis ir P. Borisevičius iš automobilio išlipo. Matė atidarytą automobilio variklio dangtį, prie kurio stovėjo E. Janavičius. Matė, kaip D. Blažys, sėdėdamas ant automobilio dešinės pusės galinės sėdynės, rankoje laikė laidą, kuris buvo nusidriekęs žeme prie automobilio dešinio šono iki variklio skyriaus. Matė, kaip D. Blažys numetė laidą, galimai per laidą jį gak nukrėsti elektra. Momentais R. Balevičius tai sėdėdavo prie vairo, tai išlipdavo. E. Janavičių, momentais prieidavo prie D. Blažio. Miške išbuvo apie 10-20 minučių (t. 2, b. 1. 45-47).

31. Be to, aplinkybes dėl laido panaudojimo patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: E. Janavičius parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą, kur buvo nuvežtas D. Blažys ir krečiamas pajungus laidus elektra, vietą, kur R. Balevičiaus nurodymu paslėpė laidus, vietą, kur nukirptus laido galus išmetė, parodė upelį. E. Janavičiaus nurodytoje vietoje laidai buvo rasti ir paimti (2 t., b. 1. 66-74); Daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad R. Balevičiui priklausančiame automobilyje rastos ir paimtos replės (1 t., b. 1. 30-60); Iš 2014 m. rugpjūčio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos, aprašytos ir nufotografuotos 2014 m. gegužės 5 d. iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris CDB 154, paimtos replės, kurias sudaro metalinės žiaunos, ašelė, gnybimo išėma, žiaunų išėma, ašmenys, rankena, kuri izoliuota. Rankenos juodos ir raudonos spalvos. Replių bendras ilgis 6,5 cm (1 t., b. 1. 149-151); Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis Donatas Blažys iš jam pateiktų trijų elektros laidų, atpažino elektros laidą, pažymėtą Nr. 3, kuris 2014 m. balandžio 30 d. įtariamojo Ernesto Janavičiaus parodymų patikrinimo vietoje protokolu buvo paimtas, ir parodė, kad šiuo elektros laidu buvo krečiamas elektros srove (2 t., b. 1. 1-5); Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad įtariamasis Ernestas Janavičius iš jam pateiktų trijų replių atpažino reples, pažymėtas Nr. 3. kurios 7.014 m. gegužės 5 d. buvo paimtos iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris CDB 154, jo apžiūros metu. Įtariamasis Ernestas Janavičius nurodė, kad šiomis replėmis R. Balevičiaus nurodymu nukarpė elektros laidų, kuriais krėtė D. Blažį, neizoliuotus galus (2 t., b. 1. 75-79); Iš 2014 m. rugpjūčio 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas laidas, paimtas 2014 m. balandžio 30 d. įtariamojo Ernesto Janavičiaus parodymų patikrinimo vietoje metu. Apžiūrimas laidas apvalus, izoliuotas, 7,71 m ilgio, 4 mm diametro, galuose matyti kirpimo pėdsakai, izoliacijos spalva - 2 geltonos juostos, 2 žalios spalvos juostos ištisai laido ilgio (1 t., b. 1. 152-154); Iš kompleksinės ekspertizės akto Nr. KMPG 71/2016 (01) išvados matyti, kad. elektros laido vieną neizoliuota gala prijungus prie automobilio uždegimo ritės aukštos įtampos išvado arba prie aukštos įtampos skirstytuvo išvado, arba prijungus vietoje žvakės, o kitą to paties laido neizoliuotą galą pridėjus prie žmogaus kūno ir įjungus variklio starterį, yra techninės galimybės žmogaus kūnu priversti tekėti juntamą elektros srovę. Automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris. CDB 154, uždegimo ritės aukštos įtampos grandinė sukuria tokių parametrų elektros srovę: uždegimo ritės aukšta įtampa iki 35 kV; aukštos įtampos impulso srovė piko metu apie 80 mA; uždegimo impulso energija apie 50 m J; kintamos srovės impulsų dažnis 0,5-3 Hz. Tokių parametrų elektros srovė žmogui gali sukelti raumenų ir nervų dirginimą (krėsti). Išvadoje nurodytu būdu žmogaus kūnu privertus tekėti elektros srovę galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (5 t., b. 1. 50-52).

32. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar įjungus automobilio degimą, galėjo laidu tekėti srovė. Remiamasi tuo, kad nukentėjusysis D. Blažys parodė, jog automobilio starteris nebuvo sukamas, buvo įjungtas tik degimas. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas A. Simakauskas paaiškino, kad nesukant automobilio starterio, įjungus tik degimą, joks procesas nevyksta. Tokiu būdu šis argumentas yra pagrįstas. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytojas L. Suraučius paliudijo matęs, kaip D. Blažys numetė laidą, galimai per laidą jį galėjo nukrėsti elektra. Iš apklaūlos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, jog Ernestas Janavičius parodė, kad nuo automobilio grindų paėmė varinį laidą. Vieną jo galą prijungė prie automobilio uždegimo ritės, kitą laido galą padavė D. Blažiui ir liepė jį laikyti. D. Blažys laidą laikė dešinėje rankoje, jis tuo metu R. Balevičiui pasakė, kad jau pajungė, ir jis gali pasukti starterį. R. Balevičius pasuko starterį ir D. Blažį krėtė elektra. Kad krėtė elektra suprato iš to. kai D. Blažys numetė laidą ir pradėjo kratyti ranką.

OJ

Konstatavus įrodyta, jog buvo atidarytas automobilio kapotas, buvo pajungtas laidas, jis nutiestas iki D. Blažio, sėdėjusio ant galinės automobilio sėdynės, nėra pagrindo abejoti D. Blažio, E.Janavičiaus ir L. Suraučiaus parodymais, kad nukentėjusysis buvo krečiamas elektra, o nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad buvo įjungtas tik degimas, laikytini netiksliais. Kolegija sprendžia įrodyta, jog tokiu būdu skausmas nukentėjusiajam buvo sukeltas ne mažiau nei vieną kartą, nes D. Blažio, E. Janavičiaus ir L. Suraučiaus parodymai šioje dalyje yra skirtingi.

34. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant patikrinti nuteistojo ir jo gynėjo reiškiamas abejones, kad byloje esantis asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas laidas buvo nukirptas ne su nuteistojo automobilyje rastomis žnyplėmis, šie daiktiniai įrodymai buvo apžiūrėti ir atliktas eksperimentas, kurio metu replėmis buvo atkirptas vienas laido galas, maždaug 10 cm ilgio. Nustatyta, kad kirpimo pėdsakai vizualiai skiriasi, todėl skirta ekspertizė. 2017 m. lapkričio 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-2007(17) išvadose nustatyta, kad tirti pateikto laido galai buvo nužnybti įrankiu, turinčiu žnybimo ašmenis. Nustatyti, ar tirti pateikto laido galai buvo nužnybti tuo pačiu įrankiu ir ar tirti pateiktomis replėmis, negalima dėl to, kad pateiktos replės neturi individualizuojančių požymių, tokius pėdsakus galėjo palikti ir kitas su žnybimo ašmenimis įrankis (6 t., b. 1. 74-76).Taigi apeliacinės instancijos teisme gauti nauji įrodymai neturi įtakos pirmosios instancijos teisme padarytoms išvadoms dėl tiriamų aplinkybių, tai yra dėl skausmo sukėlimo nukentėjusiajam.

35. Iš Romui Balevičiui pateiktų kaltinimų šalintinos aplinkybės, kurios, atlikus įrodymų tyrimą bei vertinimą apeliacinės instancijos teisme, nepasitvirtino.

36. Remiantis aukščiau aptartais įrodymais, kolegija konstatuoja įrodyta, kad Romas Balevičius, veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2014 m. balandžio 26 d., apie 18.00-19.00 vai., miške, esančiame Smarliūnų k.. Veisiejų šen.. Lazdijų r., kur nepilnametis asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta i atskirą bylą, iš salono paėmęs laida prijungė vieną laido neizoliuotą gala prie automobilio variklio užvedimo siste kitą laido neizoliuotą gala laikė priglaudės prie nukentėjusiojo Donato Blažio kūno (dešinės rankos dilbio), tuomet R. Balevičiui pasukus automobilio variklio užvedimo rakteli ir įjungus variklio starteri ne mažiau kaip vieną kartą, privertė D. Blažio kūnu tekėti elektros srovę, tuo nukentėjusiajam Donatui Blažiui sukėlė fizinį skausmą.

37. Pagal nustatytas aplinkybes padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą žmogui smurtaujant. Nukentėjusiojo skundas dėl jam sukelto fizinio skausmo yra paduotas, prokuroras pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. 1. 1, 3). Pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu, taigi BPK XXX skyriaus, kuris neteko galios 2017 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. XIII-626 nuo 2017 m. spalio 1 d., normos netaikytinos.

38. Kolegija taip pat pažymi, kad dėl galimo kaltinimo keitimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistasis Romas Balevičius buvo įspėtas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo padaryta pertrauka, reikalinga pasiruošti gynybai (4 t., b. 1. 110). Taigi perkvalifikuojant veiką apeliacinės instancijos teisme pagal kitą BK straipsnį, numatantį švelnesnę atsakomybę, apeliacinio skundo ribos neperžengiamos, BPK 256 straipsnio reikalavimai bei asmens teisė į gynybą nepažeidžiami.

39. Įrodyta ir tai, kad Romas Balevičius, žinodamas, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, yra vaikas, gimęs 1996 m. liepos 20 d., įtraukė nepilnametį asmenį į

' nusikalstamą veiką, tai yra, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdamas su šiuo nepilnamečiu asmeniu bendrai, tarpusavyje pasiskirsčius vaidmenimis, nurodė nepilnamečiui asmeniui paimti laidą, buvusį Romo Balevičiaus automobilyje ,.VW Passat”, valstybinis numerio ženklas CDB 154. prijungti vieną laido neizoliuotą galą prie automobilio variklio užvedimo sistemos, kitą laido neizoliuotą galą laikyti prie Donato Blažio kūno (dešinės rankos dilbio), kad R. Balevičius galėtų pats nukentėjusįjį Donatą Blažį paveikti elektros srove, ir taip įtraukė nepilnametį asmenį į nusikalstamą veiką.

Kopija 10

40. Si veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, sudėtį, byloje nustatytos aplink patvirtina, jog nuteistajam buvo žinomas vaiko amžius (BK neapibrėžia vaiko sąvokos, to teismų praktikoje priimta vadovautis 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatym ratifikuotos 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Vaik teisių konvencijos 1 straipsniu, kuriame numatyta, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogų; neturintis aštuoniolikos metų, jei pagal taikomą įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau b( analogiška Vaiko teisių konvencija remiantis 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Šeini priimto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostata: „vaikas yra žmogus, neturintis L metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip").

Dėl bausmių

41. Nuteistojo R. Balevičiaus nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 146 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, kuri numato švelnesnę atsakomybę, tuo pačiu keičiantis veikos, numatytos BK 159 straipsnyje, pavojingumui, iš naujo spręstinas bausmių paskyrimo klausimas.

42. Nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad viena iš veikų (BK 140 straipsnio 1 dalis) padaryta bendrininkų grupėje. R. Balevičius yra dirbantis, nusikalstamą veiką padarė nebūdamas teistas, kadangi jo atžvilgiu 2013 m. gruodžio 20 d. priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo neisiteisėies. Nusikalstamų veikų padarymo pobūdis, intensyvumas lemia mažesnį nusikaitimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Fizinio skausmo sukėlimas nesukėlė pasekmių sveikatai, o vaikas, įtrauktas į nusikalstamą veiką, yra gimęs 1996 m. liepos 20 d., taigi veikos padarymo metu buvo 17 metų ir 9 mėnesių amžiaus.

43. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 159 straipsnyje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytų veikų pavojingumo laipsnį, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, i proceso trukmę, R. Balevičiui parinktinos laisvės apribojimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.

44. Paskirtos bausmės esant idealiajai sutapčiau bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Romas Balevičius laikinai sulaikytas nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., išbuvo kardomajame kalinime suėmime nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. (5 t., b. 1. 94; 6 t., b. 1. 37). Šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Sprendimas konfiskuoti automobilį kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 3 punktais. 331 straipsniu,

nusprendžia:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

Romo Balevičiaus veiką iš BK 146 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti j BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 8 (astuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Už veiką, numatytą BK 159 straipsnyje, paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu. griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Į bausmę įskaityti nuteistojo laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., bei taikant kardomąją priemonę - suėmimą nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. išbūtą laiką, ir konstatuoti, kad nuteistasis Romas Balevičius bausmę yra atlikęs.

Nukentėjusiajam Donatui Blažiui priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 200 (dviejų šimtų) euru.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Peržiūros: 1359

Komentarai   

+5 # Švarkelis 2018-03-15 17:20
O kas nuteis bylų klastotojus? Jiems gi negalioja BK, nei BK 300 str. už dokumentų ir faktų klastojimą, melą ir t.t. :o
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Atas 2018-03-17 22:20
nenuteis niekas, nes ten visi savi, ir jei Lietuvoje būtų nors elementarus teisingumas, tas banditas Kažys būtų nuteistas
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # jeronimas 2018-03-15 17:38
Gerai buvo tokiems teisejams prie sovietu okupacijos ,gerai jiems ir dabar.Tik niekaip nebesuprantu,kokio velnio mes,jauni penki vyrai begom tais sausio 13 ivykiuose i ta Viniu saugoti Lietuvos sirdies,kurenti lauzus?Tokie teismai is musu penkiu ,jau du ,tiksliau dvi seimas priverte deportuotis uzsienin.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-1 # Asta Kuznecovaitė 2018-03-15 21:31
Aurimai. Ateik geriau į kitą barikadų pusę - parsiduok, rašysim apie teisinę Lietuvą LRYTE. Bet pirmiausia, užeik pas mus į garažą, ten kur aš imu interviu 8)
http://www.neringavenckiene.net/uploads/1/1/5/8/11584356/2868641_orig.jpg
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Atas 2018-03-15 22:47
Koks baisus šitas gyvenimas šitoje baisioje ,,laisvoje" Lietuvoje paprastam sąžiningam žmogeliui! Va jeigu tas meistras Balevičius būtų turėjęs tvirtą banditų užnugarį, kurio nariai tam Kažiui gerai nugarą ,,pakasytų", šita istorija visai kitokia būtų buvusi. O dabar ,,teisingumo" išgamos daro ką tik nori, jų gi niekas nekontroliuoja. Tai yra laisvės skonis...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Atas 2018-03-16 22:53
Skaitau šitą strapsnį kelintą kartą, ir su pasibaisėjimu. Kažkaip atkreipiau dėmėsį apie Balevičiaus tariamai sukeltą skausmą kažkokiam pydarui (tikriausiai ne už gerus darbus) prijujngus laidą prie akumuliatoriaus, bet kodėl teisėjai nekelia bylų Kažio banditams, kurie sumušė Balevičių prie jo paties namų. Ten skausmo, tikriausiai, niekam ,,nesukėlė". Teisėsmaukos banditizmas klesti
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti