Seimas išsigando, kad Lietuva bus pašalinta Europos Tarybos - ėmėsi svarstyti Rolando Pakso klausimą

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Seimas išsigando, kad Lietuva bus pašalinta iš Europos Tarybos  - ėmėsi svarstyti Rolando Pakso klausimą

Paaiškėjus, kad netrukus Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas turėtų svarstyti, ar Lietuva imasi pakankamai priemonių, kad p. Pakso teisės būtų užtikrintos, Seimas ėmėsi svarstyti nušalinto prezidento klausimą.

Jeigu Ministrų komitetas priimtų neigiamą Lietuvos atžvilgiu rezoliuciją, tai, anot Vyriausybės atstovės EŽTT, reikštų, „kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje“. Tokiu atveju Lietuvai grėstų pašalinimas iš Europos tarybos.

 

Dėl p. Pakso teisių šių metų birželį viešus debatus ketina surengti Europos Tarybos Ministrų Komiteto Žmogaus teisių komisija.

 

Rolandas Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal galiojančią Konstituciją, per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika.

 

 

Seimas svarstys Konstitucijos pataisas dėl apkaltos būdu pašalintų asmenų galimybių užimti aukščiausias pareigas

Seimo nariai svarstys trijų Konstitucijos straipsnių pataisų projektą Nr. XIIP-2850 dėl galimybių apkaltos būdu pašalintiems asmenims užimti Seimo Pirmininko, jo pavaduotojo ar Respublikos Prezidento pareigas. Tokiam sprendimui po pateikimo pritarė 99, prieš balsavo 2, susilaikė 10 Seimo narių.

 

Teikiama 74 straipsnio pataisa siūloma nustatyti, kad šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.

 

Teikiamomis 66 ir 78 straipsnių pataisomis numatoma, kad toks asmuo negalėtų būti renkamas atitinkamai Seimo Pirmininku ir jo pavaduotoju ar Respublikos Prezidentu.

 

Pagal šiuo metu galiojančią konstitucinę doktriną visam laikui Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.

 

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Žmogaus teisių komitetas ir Konstitucijos komisija. Projektą plenariniame posėdyje nuspręsta svarstyti birželio 14 d.

 

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą pripažino, kad konstitucinio pobūdžio draudimas asmeniui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, visam laikui ir negrįžtamai būti renkamam Seimo nariu, yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos pozicija šioje srityje yra išimtis Europoje. EŽTT atkreipė dėmesį, kad sprendimą uždrausti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė esąs netinkamas eiti savo pareigas, kada nors tapti parlamento nariu visų pirma turėtų priimti rinkėjai, kurie rinkimuose turi galimybę pasirinkti, ar vėl pasitikėti atitinkamu asmeniu.

 

 Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pranešimas: frakcija nedalyvaus politinėse patyčiose

2018 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

 

 

Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ nusprendė nedalyvauti balsavime dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų buvusiam Prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose, nes toks bandymas, toks mėginimas įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, anot frakcijos narių, yra „tiesiog akių dūmimas“.

 

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais nusprendė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas. Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, kad toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika.

 

Seime pateiktos naujos senos konservatorių parengtos pataisos per apkaltą pašalintiems asmenims leistų kandidatuoti į Seimą, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija tokiam išrinktam asmeniui galėtų parodyti duris dėl draudimo prisiekti.

 

Tokiu būdu įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą siūlo opoziciniai konservatoriai ir liberalai, kurie ir registravo šias pataisas. Tokiu žingsniu yra siekiama „pamaloninti“ Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintį Europos Tarybos Ministrų Kabinetą, kuris Lietuvai jau pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą, o Lietuvai gresia sankcijos.

 

„Mes negalime dalyvauti tokiose nešvariose intrigose ir politinėse veidmainystėse. Visa tai vertinu tik kaip tyčiojimąsi iš žmogaus. Tai yra daroma tik tam, kad Lietuva atsimuštų prieš Europos Tarybos Ministrų Kabinetą, tarsi neva kažkas vyksta ir neva yra vykdomas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, o realiai ir toliau liktų apribojimai“, – sakė frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius.

Peržiūros: 776

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti