Kadangi Kauno apylinkės teisėja E. Kriaučiūnienė toliau reikalauja 1000 eurų „kyšio“, neskundžiama nutartis apskųsta

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Kadangi Kauno apylinkės teisėja E. Kriaučiūnienė toliua reikalauja 1000 eurų „kyšio“, neskundžiama nutartis apskųsta

Kristina Sulikienė

Kauno apylinkės teisėja Eglė Kriaučiūnienė ekspertizei nustatyti, ar mano senelis Zigmas Apanavičius, sirgęs neoperuojama katarakta (tai tokia akių liga, kuri sukelia aklumą ir yra neišgydoma), liepė man ieškovei tiesiai į teismą susimokėti 1000 eurų.

Vienas menkas „bet“: tokių ekspertizių kainų Lietuvoje nėra.

Antras „bet“ : „apsisaugojau“ šią ir dar vieną bylą su atleidimu nuo bet kokių išlaidų, ryšium su tuo, kad dirbu tik puse etato, ir labai maža alga. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrius sprendimą priėmė dar 2017 11 10 ir jis yra byloje.

Tačiau teisėja jo „nemato“.

Ką čia prikomentuosi. Jūsų dėmesiui – garsioji nutartis, ir mano atsakymai: prašymas išsiataisyti nutartį (nereaguojama) ir atskirasis skundas (nereaguojama).

Valstybės garantuojamoje pagalboje reikėjo matyti veidus. Žmonės nėra susidūrę. Ir nežino, iš tikrųjuų, ką daryti. 

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė Dariaus Kantaravičiaus yra atleista nuo bet kokios, net bauydžiamosios atsakomybės, todėl byloje daro ką nori.

Man Kantaravičius pasiūlė iš anksto susimokėti 200-550 eurų, jeigu norėčiau Kriaučiūnienę nušalinti. Neturiu tokių pinigų jokioje kojinėje pasidėjusi, todėl nušalinti 56 dienas dėl ieškinio priėmimo sprendučios teisėjois negaliu.

Todėl teisėjai pakilo apetitas, ir ji paprašė 1000 eurų. Iki rytojaus.,

Jeigu nesumokėsiu – ji nespręs, ar aklas žmogus galėjo matyti pasirašomą testamentą. 

Nutartyje turbūt parašys, kad galėjo, nes nėra jokių duomenų, kad negalėjo.

Palyginimui aš turiu minus 7 dioptrijas, ir aš be akinių nematau net savo veido veidrodyje, o skaityti irgi prisipažinsiu – nematau. Reikia prisitraukti gal iš 5 cm kad matyčiau tekstą. Tačiau Eglė Kriaučiūnienė mano, jog jeigu su minus 7 nematai, nei į tolį, nei artyn, tai su katarakta matai kaip kūdikis.

Neseniai turėjau vienos akies uždegimą, tai nieko beveik nemačiau, nes su viena sveika akim iš viso vaizdas visiškai išsikreipia. O čia mes kalbam apie kataraktą. 

Ir dar parašys turbūt, kad pirmosios instancijos sprendimas neskundžiamas.

Nes čia toks teismas ir tokia teisėja.

Civilinė byla Nr. e2-1310-848/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06160-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2018 m. vasario 28 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

civilinėje byloje pagal ieškovės Kristinos Sulikienės ieškinį atsakovui Romualdui Apanavičiui dėl testamento nuginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei paveldėjimo teisės termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys byloje notaras Šarūnas Rulys, Liucija Apanavičiūtė, Saulius Apanavičius, Asta Apanavičiūtė, Deimilė Rimantė Apanavičiūtė, atstovaujama kuratorės advokato padėjėjos Ritos Košubienės, Kauno rajono savivaldybės administracija, sprendė ieškovės prašymą skirti pomirtinę deontologinę- kompleksinę ekspertizę.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė ieškiniu prašo atnaujinti šešių mėnesių terminą palikimui po Zigmo Apanavičiaus mirties priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl apgaulės – Romualdo Apanavičiaus ir notarės Renatos Butkauskaitės neteisėtų veiksmų; pripažinti negaliojančiu 1996 m. rugpjūčio 6 d. Zigmo Apanavičiaus pasirašytą testamentą dėl esminių formos ir valios trūkumų (1964 m. CK 581 straipsnio pažeidimo); pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą registracijos Nr. 6824. 

Teismo posėdžiai byloje paskirti 2018 m. kovo 14 d. 9.30 val., 2018 m. kovo 28 d. 9.30 val., 2018 m. balandžio 17 d. 13.30 val.

2018 m. vasario 26 d. teisme gautas ieškovės prašymas skirti pomirtinę deontologinę- kompleksinę ekspertizę Zigmui Apanavičiui iš medicinos įstaigų dokumentų, tikslu nustatyti jo turėto regėjimo sutrikimo mastą, nustatyti tikslią diagnozę civilinėje byloje Nr. e2-1310-848/2018. Prašymas grindžiamas tuo, jo Zigmas Apanavičius (1904-2001), kurio pasirašytas testamentas ginčijamas šioje byloje, sirgo akių liga, kuri ilgainiui sukelia aklumą – kataraktą. Yra būtina nustatyti bylai reikšmingus faktus, kuriems reikalingos specialios žinios. Kadangi Zigmas Apanavičius mirė 2001 m. balandžio 2 d., todėl prašo skirti pomirtinę deotologinę ekspertizę iš medicinos dokumentų, saugomų Kauno poliklinikos Šančių poliklinikoje, A. Juozapavičiaus pr. 72, Kaunas, - bendroji kortelė, bei specialistų apžiūros istorija Rokų ambulatorijoje, Borutos g. 16, Kaunas (pateikta į bylą) bei Kauno sveikatos universiteto Akių klinikoje, Eivenių g. 2. 

Prašyme dėl ekspertizės skyrimo ieškovė suformulavo du klausimus ekspertams, taip pat nurodė, jog daugiau klausimų bus pateikta teismui priėmus sprendimą (nutartį) skirti ekspertizę. 

 

Teismas 

 

k o n s t a t u o j a:

 

ieškovė byloje prašo skirti pomirtinę deontologinę- kompleksinę ekspertizę Zigmui Apanavičiui (1904-2001) iš medicinos įstaigų dokumentų, tikslu nustatyti jo turėto regėjimo sutrikimo mastą, nustatyti tikslią diagnozę civilinėje byloje Nr. e2-1310-848/2018. 

Teismo išvados dėl šalių reikalavimų turi būti pagrįstos CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Viena tokių priemonių yra ekspertų išvados. CPK 212 straipsnis numato, kad išsiaiškinti kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialiųjų žinių, gali būti skiriama ekspertizė. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad ieškovė turi teisę savo reikalavimams pagrįsti prašyti skirti pomirtinę deontologinę- kompleksinę ekspertizę Zigmui Apanavičiui (1904-2001) iš medicinos įstaigų dokumentų. Tačiau, kad teismas galėtų paskirti ekspertizę, prašyme turi būti pateikti visi ekspertams suformuluoti klausimai, nurodyta ekspertinė įstaiga arba ekspertas, kurie turėtų atlikti prašomą skirti ekspertizę, o taip pat sumokėtas užstatas už ekspertizę. Ieškovės prašyme galutiniai klausimai ekspertams nėra suformuluoti, ieškovė nurodė, kad daugiau klausimų bus pateikta teismui priėmus sprendimą (nutartį) dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad teismui paskyrus ekspertizę, toje pačioje nutartyje turi būti suformuluoti klausimai ekspertui, todėl ieškovė, o taip pat ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, klausimus ekspertams turi suformuluoti dar iki nutarties skirti ekspertizę priėmimo. Ieškovė savo prašyme taip pat nenurodė, kokiam ekspertui ar ekspertinei įstaigai prašo pavesti atlikti ekspertizę, taip pat nesumokėjo užstato už ekspertizę į teismo depozitinę sąskaitą. 

Be to, vadovaujantis CPK 42 straipsniu, 212 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti ekspertizę atsižvelgęs į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, todėl prieš sprendžiant klausimą dėl ekspertizės skyrimo yra būtina pasiūlyti kitiems dalyvaujantiems asmenims pareikšti nuomonę dėl ieškovės prašymo, o taip pat jiems turi būti sudaryta galimybė pateikti savo klausimus ekspertams. 

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad šiuo metu ekspertizės skyrimo klausimas negalimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įpareigotina iki 2018 m. kovo 13 d. pateikti visus klausimus ekspertams, nurodyti konkretų ekspertą ar ekspertinę įstaigą, kuriai prašo pavesti atlikti ekspertizę bei į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0100 0222 9831, įmonės kodas 302942349, įmokėti 1 000 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą ir pateikti kvito originalą į bylą.

Ieškovei išaiškintina, jog tik sumokėjus užstatą už ekspertizę bus sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo. Taip pat išaiškintina, kad ieškovei sumokėjus užstatą už ekspertizę, tačiau nenurodžius eksperto ar ekspertinės įstaigos bei galutinai nesuformulavus klausimų ekspertams, klausimas dėl ekspertizės skyrimo bus sprendžiamas pagal esančią byloje medžiagą. 

Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, teismas gali skirti ekspertizę atsižvelgęs į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, todėl kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųstinas ieškovės prašymas skirti ekspertizę bei pasiūlytina iki 2018 m. kovo 13 d. pateikti nuomonę dėl pareikšto prašymo. 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 212 straipsnius, 290-291 straipsniais, 

 

n u t a r i a:

 

įpareigoti ieškovę Kristiną Sulikienę, a. k. 48011251007, iki 2018 m. kovo 13 d. pateikti visus klausimus ekspertams, nurodyti konkretų ekspertą ar ekspertinę įstaigą, kuriai prašo pavesti atlikti ekspertizę bei į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0100 0222 9831, įmonės kodas 302942349, įmokėti 1 000 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą ir pateikti kvito originalą į bylą.

Išaiškinti ieškovei, jog tik sumokėjus užstatą už ekspertizę bus sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo. Taip pat išaiškinti, jog ieškovei sumokėjus užstatą už ekspertizę, tačiau nenurodžius eksperto ar ekspertinės įstaigos bei galutinai nesuformulavus klausimų ekspertams, klausimas dėl ekspertizės skyrimo bus sprendžiamas pagal esančią byloje medžiagą. 

Atsakovui ir tretiesiems asmenims išsiųsti ieškovės Kristinos Sulikienės prašymą skirti ekspertizę bei pasiūlyti iki 2018 m. kovo 13 d. pateikti nuomonę dėl pareikšto prašymo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėja     Eglė Kriaučiūnienė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams

Teisėjai Eglei Kriaučiūnienei

Ieškovė Kristina Sulikienė

PRAŠYMAS IŠTAISYTI 2018 02 28 NUTARTIES KLAIDAS DĖL EKSPERTIZĖS IŠANKSTINIO APMOKĖJIMO CIVILINĖJE BYLOJE NR. e2-1310-848/2018

2018 03 02

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė priėmė nutartį, kurioje nurodė, jog aš ieškovė, kuri pateikusi byloje valstybės garantuojamos pagalbos sprendimą dėl 100 proc.  bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, neva privalau įmokėti 1000 eurų į depozitinę sąskaitą, kitaip teismas negalės priimti teigiamo sprendimo dėl ekspertizės.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė turi ilgametę patirtį, ne žemesnį nei teisininko vienpakopį išsilavinimą, tačiau šioje byloje tyčia ar netyčia nuolat daro klaidas, kad ieškovė nuolat turi teikti papildomus prašymus, rašyti atskiruosius skundus.

Civilinio proceso kodeksas nenumato, kad ieškovui perkeliamas dalis teisėjo funkcijų atlikimo.

Pažymėtina, jog tai bene trečias kartas, kai ieškovė turi kreiptis į teisėją, prašydama vykdyti tinkamai savo pareigas.

Ieškovė kreipėsi į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš karto, kai tik buvo nustatyta, jog byloje reikalingas kuratorius. Kuratorius R. Košubienė pateikė įgalinimus byloje, o ieškovė prieš tai pateikė kuratorės sutikimą bei Kauno valstybinės teisinės garantuojamos pagalbos sprendimą dėl 100 proc. bylos išlaidų apmokėjimo.

Tačiau nutartyje nurodyta, jog nepaisant nieko, aš, kuriai valstybė apmoka visas bylinėjimosi išlaidas, turinti persiųsti teismui 1000 eurų. Šitą pasiūlymą aš galiu traktuoti ne tik kaip spaudimą man, bet ir kaip kyšio reikalavimą, nes teisėja negali nematyti, jog byloje yra sprendimas mane atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat tokia nutartis rodo, jog teisėja vėl palaiko atsakovų, neteisingumo pusę, nes bando bet kokias kliūtis sudarydama, neleisti pasiekti teisingumo byloje, o testatorius turėjo stiprią kataraktą, pereinančią į aklumą, ir nematė teksto. Teisėja pati pasiūlė man pateikti prašymą ekspertizei, dabar ta pati teisėja daro dirbtines kliūtis vykdyti teisingumą.

Remiantis išdėstytu, prašome išsitaisyti 2018 02 28 neskundžiamą nutartį, nes ji neatitinka tikrovės, pažeidžia ir gerą moralę, daro man, ieškovei spaudimą, ir netgi duodama suprasti, jog turėčiau pervesti teismui pinigų, tada tik galėčiau tikėtis tinkamo proceso. Tokie pasiūlymai yra prasilenkiantys su procesine teise, neetiški, ir nelogiški, tuo labiau, jog teisėja negali nuolat daryti klaidas, nes yra įtarimas, jog tai daroma tyčia, siekiant kliudyti teisingumui, o byla turi ir viešąjį interesą, nes niekas turbūt nenorėtų, kad kažkas turtą atiminėtų su aklų žmonių pasirašytais testamentais, o šioje byloje taip ir yra. Tuo labiau, kad Zigmas Apanavičius visa turtą norėjo palikti man dėl Romualdo Apanavičiaus girtavimo ir žiauraus elgesio, varymo iš jo paties namų, bet atsakovas jam neleido parašyti naujo testamento, ir greitai senelis neaiškiom aplinkybėm, nesuteikus jam pagalbos, mirė. 

Net jeigu teisėja ir visomis jėgomis priešintųsi ekspertizės skyrimui, tai byloje yra medicinos kortelės patvirtinta kopija, ir mes matome, jog Zigmas Apanavičius 1994 metais dėl kataraktos kreipėsi į Kauno klinikų Akių kliniką. Nors teisėja aiškino, jog ji neturinti specialių žinių nustatyti, kas yra katarakta, bet teismas turi mokėti vadovautis ir objektyviais tikrovės faktais, ir moksliniais duomenimis, bei gebėti analizuoti visą bylos medžiagą. Net vidutiniško intelekto asmeniui yra aišku, jog katarakta tai sunki akių liga, kuri pereina ilgainiui į aklumą. Jeigu teismas trukdys skirti ekspertizę, prie bylos tiesiog bus galima prijungti medicinos vadovėlį, ir teismas privalės juo vadovautis, nes grįsti argumentaciją objektyviais tikrovės faktais ir mokslo duomenimis ne tik galima, bet ir būtina, tai apibrėžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluota praktika.

Pažymėtina, jog šioje byloje man grasino teismo pirmininkas, kad man skirs baudas, jeigu aš kritikuosiu teisėją (kreipiausi ne dėl nušalinimo, o su prašymu įpareigoti teisėją dirbti darbą – vykdyti teisingumą), tačiau pati teisėja toliau daro klaidas, ir šį kartą dėl šios klaidos netgi svarstau būtinybę kreiptis į prokuratūrą, nes pasiūlymą susimokėti teismui 1000 eurų priimu kaip siūlymą duoti kyšį, o aš esu prieš korupciją, niekam jokių kyšių nemokėjau ir nemokėsiu. 

Pasiūlymą įmokėti depozitą teisėja privalo siųsti nutarties pavidalu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, kuris dengia visas šios civilinės bylos išlaidas. Daugiau versti ieškovą dirbti už teisėją - teismas neturi teisės taip elgtis, jeigu toliau tęsis šitie dalykai, kad ieškovas turi pastoviai prašyti procesines klaidas, tai kils didelis klausimas dėl teisėjos galimumo eiti iš viso kaip teisėjos ištaisyti pareigas, nes, minėta, ieškovas neprivalo dirbti už teismą, ir jį pastoviai konsultuoti teisiškai, nes ieškovui niekas nemoka teisėjo algos. 

Ieškovė Kristina Sulikienė

Kauno apygardos teismui

Ieškovė Kristina Sulikienė 

 

ATSKIRASIS SKUNDAS DĖL KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMO TEISĖJOS EGLĖS KRIAUČIŪNIENĖS 2018 02 28 NUTARTIES CIVILINĖJE BYLOJE  NR.  e2-1310-848/2018.

2018 03 07

Ieškovė pati 2018 01 18 paraginta teisėjos Eglės Kriaučiūnienės kreiptis su prašymu ekspertizei dėl testatoriaus gebėjimų matyti (galima paklausyti garso įrašą posėdžio, kur teisėja pati duoda paraginimą prašyti ekspertizės) surašė prašymą deontologinei ekspertizei ir jį pateikė 2018 02 26 teismui.

Prašyme nurodė klausimus, tačiau nenurodė, jog juos reikia adresuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybai, nes kitos tokios nėra, o teismas žino teisę ir teismai nutartyse įrašo, jog ekspertizę atlieka ekspertinė įstaiga, kuri ieškovės žiniomis, yra viena, ir priklauso Teisingumo ministerijai. Todėl įrašyti savaime suprantamą dalyką – ekspertinės ir valstybės įgaliotos institucijos pavadinimą, jos adresą, rekvizitus, ieškovė nematė prasmės, nes teismai ir taip žino: bent jau baudžiamosiose bylose nereikia nurodyti ekspertinės įstaigos adreso.

Tačiau teisėja 2018 02 28 priėmė nutartį, kurioje nurodė, jog ieškovė visų pirma turi teismui susimokėti 1000 eurų, kitaip net nesvarstys prašymo.

Be kita ko, nurodė, jog ieškovė nenurodė klausimų ekspertizei, nors klausimai yra 2. 

Dar nurodyta, jog reikia nurodyti ekspertinės įstaigos pavadinimą, tačiau tai nėra esminis trūkumas, dėl kurio nebūtų galima svarstyti prašymo.

Pažymėtina, jog ši nutartis trukdo procesą, užkerta jam kelią, yra neteisėta, nepagrįsta, melaginga, todėl naikintina.

Valstybės garantuojamos Antrinės teisinės pagalbos tarnyba Kauno skyrius  2017 11 10 sprendimu Nr. 2.1. (NTP-2)-17-T-5388-21277 atleido mane nuo visų bylinėjimosi išlaidų: žyminio mokesčio, atlyginimo kuratoriui ir kitų visų išlaidų, šis sprendimas pridėtas prie kuratoriaus advokato padėjėjos Ritos Košubvienės sutikimo, ir yra pateiktas byloje, ir teisėja šio sprendimo nematyti ir apie jį nežinoti nieko negalėjo.

Todėl toks reikalavimas iš ieškovo, kuris yra pasirūpinęs išlaidų apmokėjimu iš valstybės pusės byloje reikalauti 1000 eurų užstato, dargi iš viso neaišku, kodėl tokia kaina nustatyta paprastai ekspertizei, kai ekspertizės kainos 10 kartų mažesnės – yra neteisėtas riekalavimas, ir artimas poveikiui ir netgi galimai duoda susivokti, kad reikalinga susimokėti, tik tada teismas ką nors spreęs šitoje byloje. Mokėti turiu teismui, ir duotas netgi laiko terminas. Man tai panašu į atvirą reketą, ir jeigu teismai neištaisys šios klaidos, privalėsiu kreiptis į prokuratūrą, nes jaučiuosi galimai reketuojama. 

Tiesioginę ir netiesioginę korupciją visose valstybės įstaigose ir įmonėse draudžia Korupcijos prevencijos įstatymas.

Toks pasiūlymas susimokėti 1000 eurų teismui, kitaip jis nieko nespręs, yra neteisėtas, nepagrįstas, o tokia nutartis užkerta kelią bet kokiam procesui, nes teisėja dargi rašo, jog nutartis neskundžiama.

Kitas reikalavimas pateikti klausimus ekspertizei yra nepagrįstas, nes klausimai prašyme pateikti.

Lietuvos Respublikos Civilinio poceso kodeksas nenumato kiek turi būti klausimų kreipiantis dėl   ekspertizės, pageidaujama visuose procesiniuose dokumentuose glaustumas, konkretumnas, šio nerašyto reikalavimo ieškovė ir laikosi, pateikė 2 klausimus, į kuriuos atsakius teigiamai, žymiai palengvėtų bylos išnagrinėjimas, būtų pasiektas teisingumas. Todėl galimai teisėja ir bando bet kokiais būdais sustabdyti byloje procesą, o tai yra neteisėtas ir niekuo nepagrįstas bandymas. Bylon pateikta Zigmo Apanavičiaus medicininė kortelė, iš kurios matyti, jog jis sirgo katarakta. Teisėja nurodė, jog ji negali suprasti be specialisto, kas yra katarakta, ir kad žmogus nemato teksto, todėl ieškovė ir prašo kreiptis į specialistus. Kadangi į bylą gavus specialisto išvadą, teisėja negalės jos ignoruoti, tai teisėja, nuo pat bylos pradžios palaikanti atsakovus, ir priėmė tokią nutartį, kuri trukdo visą tolimesnę bylos eigą.

Kritiškai vertinu ir reikalavimą nurodyti tiksliai vienintelę Valstybės įgaliotą ekspertinę instituciją – valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nes tai yra faktiškai Teismo įstaiga, ir labai keista matyti, kad teisėja nežino, į kur reikės kreiptis, priėmus teigiamą nutarrtį dėl ekspertizės skyrimo. Tarsi egzistuotų kelios teismo medicinos tarnybos. Tokia nutartis yra priimta skubomis, iš viso neįsigilinus į bylos dokumentus, ir ja siekiama ne teisingumo vykdymo, o jį sutrukdyti, ji užkerta kelią teismo procesui, todėl turi būti panaikintya, nes ieškovė neprivalo sumokėti 1000 eurų į teismo sąskaitą, o teisėja privalėjo surašyti tokią nutartį, kad ją vykdyti galėtų Valstybės garantuojamos Antrinės pagalbos Kauno skyrius, kuris ir dengia visas išlaidas šioje byloje. Dabar gi tokia nutartis iš viso neaišku apie ką ir ji nėra įgyvendinama, nesuprantama, pilna faktinių klaidų, neargumentuota, nemotyvuota, joje iškraipomi bylos dokumentai, ir mano prašymas.

Priminsiu, jog prašyme dėl ekspertizės buvo išvardinti sekantys klausimai:

„Skiriant byloje  ekspertizę, pateiktinas klausimas ekspertams:

Koks regėjimo sutrikimas (medicininė diagnozė) diagnozuota Zigmui Apanavičiui ir kokia buvo ligos perspektyva?

Ar, remiantis tyrimui gautais medicininiais dokumentais,  Zigmo Apanavičiaus sirgęs  katarakta galėjęs matyti atspausdintą, parašytą skaitymui skirtą A-11 -A14 šrifto  tekstą?“

Teisėja priėmė nutartį, kurioje nurodė, jog kadangi ieškovė nepateikė klausimų, tai teisėja negali priimti nutarties dėl ekspertizės. Tai yra melagingi teiginiai, ir jie surašyti į Lietuvos Respublikos teismo nutartį, diskredituoja teismą, ir vaizduoja teisėjus kaip visiškai nemokančius skaityti. Teisėja diskredituoja ne tik save, bet ir visą teismų sistemą, bando sukelti teismais nepasitikėjimą, o tokia veika yra antikonstitucinė ir antivalstybinė. 

Prašome taip pat esant galimybei pasiteirauti, ar teisėja neserga kokia nors sunkia liga?Nes visas bylos vedimas vyksta būtent taip – su klaidomis, neatsakingai, aplaidžiai, nesilaikant CPK reikalavimų, ir aš esu susirūpinusi, ar ši teisėja iš viso gali eiti savo pareigas. Nors teisėjams nebūtinas privalomas sveikatos tikrinimas, tačiau po šios nutarties aš abejoju šios teisėjos galimumu vesti tokią nors iš pirmos pažiūros nesudėtingą, bet atsakingumo reikalaujančią bylą, nes ši nutartis, kurią prašau panaikinti, rodo, jog teisėja negali įsigilinti į pagrindinius bylos dokumentus, jų neskaito, arba neatsimena, kas yra bylos medžiagoje. Neįtikėtina, kad teisėja neturėtų jokios kompetencijos dirbti teisėja – juk ją atrinko Teisėjų atrankos komisija, o dekretu teisėjauti ją paskyrė Prezidentė. Todėl kyla klausimas, kas lemia tokį keistą elgesį, ir tokias keistas nutartis šioje byloje? 

Gal teisėjai yra reikalinga pagalba, nes tai ne pirmas kartas kai ji priima visiškai nelogiškas ir nesuprantamas nutartis šioje byloje. Bylą gavus iš Kauno apygardos teismo, teisėja Eglė Kriaučiūnienė ieškinio priėmimo klausimo nesprendė  56 dienas, vėliau man liepė įtraukti į bylą mirusį asmenį, kitaip nurodė, grąžins man ieškinį, priiminėjo nutartis su klaidomis, minėjo kažkokį Mikalauską, reikėjo kreiptis dėl nutarties klaidų taisymo, rašyti atskirąjį skundą dėl numirusio asmens įtraukinėjimo į bylą. Ši paskutinė nutartis neatitinka iš viso nei pamatinių LR CPK principų, nei bylos medžiagos, todėl yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina.

Byla nėra vedama per advokatą. Visus dokumentus siųsti į EPP ieškovei.

Remiantis išdėstytu, teismo prašau:

2018 02 28 nutartį NR.  e2-1310-848/2018 panaikinti.

PRIDEDAMA.

Teisininko kvalifikaciją įrodantis diplomas.

Ieškovė Kristina Sulikienė

 

 

 

 

Peržiūros: 457

Komentarai   

+1 # Kriugerio švarkelis 2018-03-12 23:12
Visiškai huijnia, ta Lithuijnia :sad:
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # xuinia 2018-03-13 08:05
ne straipsnis, tai tėvas ne mato, tai pati be akinių neatpažįsta savęs veidrodyje.Tokia žymi teisininkė, kad net konsultuoja advokatus (anksčiau girdavosi), o dirba puse etatu su labai mažu atlygiu? Kažkas neskaidru? Reikalauja teisėja "kyšio" tai nueik į atatinkamą tarnybą ir atnešk, o dabar mali kažkokį "šūdą"?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # hm 2018-03-13 08:58
straipsnis apie galimai neadekvacia teiseja. Tokie kaip tu visada puola ginti šitus bepročius. Nu beprote, jeigu rašo tokias nesąmones. Nereikia nieko mokėti, plius Lietuvoje nėra tokių ekspertizių ujž gabalą. Sėdi teisėjukė, nebežino kaip išsikalinėti. Gal dar sąvo asmeninę sąskaitą galėjo nurodyti nutartyje.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # hm 2018-03-13 23:32
Tai ne anksčiau girdavosi, o konsultuoja net teisėjus. Šiandien teisėja pasinaikino nutartį. Ko tu čia siautėji. Ar advokatai sugeba vadovaut teisėjams? Nesugeba, nes jie su viskuo sutinka. Net su visiškomis nesąmonėmis
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti