Pridengdami įtariamus A.Sadecko nusikaltimus, teisėjai toliau klastoja savo nutartis

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.33 (6 Votes)

Pridengdami įtariamus A.Sadecko nusikaltimus, teisėjai toliau klastoja savo nutartis

 

Aurimas Drižius

 

Kriepiausi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismo teisėjai Aivai Survilienei, kuri tris kartus suklastojo savo nutartis, įrašydama į jas žinomai melagingus duomenis, ir taip  pridengdama buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko galimai nusikalstamą veiklą.

Teisėja A.Survilienė nurodė, kad mano pateikti faktai tėra mano subjektyvi nuomonė, ir remdamasi savo išvada, atmetė mano skundus, o mane pati nuteisė dėl tariamo A.Sadecko šmeižto.

Dabar A.Survilienė labai įsižeidė, kai aš ją pavadinau nusikaltėle, nuolat klastojančia savo nutartis, ir paprašiau ją nušalinti. Ir padavė dar vieną melagingą skundą – neva aš negerbiu teismo. Šią baudžiamą bylą dėl nepagarbos teismui nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Drizickas, kuris taip pat ne kartą darė paslaugas A.Sadeckui.

Teismą aš gerbiu, tačiau ne tą, kuris nuolat sąmoningai klastoja savo nutartis, rašo į jas žinomai melagingus duomenis, ir taip siunčia į kalėjimus nekaltus žmones.

Viena tokių - tokia jau minėta teisėja A.Survilienė, kuriai 2017-07-20 nagrinėjant mano skundą Nr.1.9-123692-851/2014, buvo pateikti tokie faktai, kuriuos labai lengva patikrinti:

A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 2001 m. asmeniškai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001-08-02 priėmtą  Akcinių bendrovių „Būtingės nafta", „Mažeikių nafta" ir „Naftotiekis" reorganizavimo Įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Asmeniškai A.Sadeckui „pataisius“ šį projektą, buvo pakeista reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją taip: Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta" akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai" 1 dalies 4 skyriaus skirsnio „Ekonominė politika" apribojimų. 

Asmeniškai A. Sadeckui pakoregavus šį įstatymą, „Mažeikių naftos" pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, šiame įstatyme buvo numatytos įvairios sąlygos, kuriomis AB „Mažeikių nafta" akcijų pirkėjas galės įsigyti šios įmonės naujos emisijos akcijų, įstatyme išsamiai aprašyta, kaip ir kokiomis sąlygomis „Mažeikių naftos*' pirkėjas galės pirkti šios įmonės akcijų, t. y. ją privatizuoti. 

Tuometinis Nacionalinio saugume gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas teismo posėdžio metu prisipažino, kad „pakeitimo įstatymo projektai mano pačio pataisyti“, prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose paneigė - neva jis niekaip nesusijęs su AB "Mažeikių nafta" privatizavimu, ir niekaip nedalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime. Po privatizavimo privačiai A.Sadecko firmai "Ekskomisarų biuras" iš "Williams" valdomos "Mažeikių naftos" liejosi milijonai už įvairiais paslaugas, kurias Mažeikių prokuratūra įvardino kaip "fiktyviais", ir buvo pradėjusi tyrimą, tačiau vėliau, matyt, prispausta volo, nutraukė. "Tai buvo fiktyvios paslaugos - sąskaitos išrašytos, tačiau realiai jokios paslaugos neuvo atliktos", - spaudai sakė Mažeikių rajono prokuratūros prokuroras. 

Teisėjai Survilienei nurodžiau, kad Seimo Statutas labai aiškiai apibrėžia, kaip vyksta įstatymų projektų svarstymas Seimo komitetuose – projektai pateikiami ir svarstomi, už juos balsuojama. Šiuo atveju jokių svarstymų ir balsavimų nebuvo, viską nusprendė ir ‚pataisė“ vienas A.Sadeckas. Seimas nesvarstė ir neįsigilino į šį klausimą, neįsigilinęs nubalsavo.

Toks A.Sadecko veikimas yra galimai neteisėtas ir nusikalstamas, tai yra veikimas Lietuvai nedraugiškos valstybės Rusijos atžvilgiu, nes buvo naudingas Rusijos įmonei „Jukos“. Kitaip sakant, mano nuomone, toks A.Sadecko veikimas šiuo atveju prilygsta valstybės išdavimui.

Tam, kad nuslėpti savo minėtą veiklą, A.Sadeckas padavė teismui „prevencinį ieškinį“, kuriuo pareikalavo įvesti cenzūrą ir uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Tokie yra faktai, o teisėja A.Survilienė juos vadina „subjektyviu duomenų vertinimu“ „nepagrįstais argumentais“ (tačiau nepaaiškina, kodėl tie argumentai nepagrįsti arba subjektyvūs).

Nors tai yra pagrįsti objektyvūs duomenis, kuriuos labai lengva patikrinti, ir tai yra nurodęs Lietuvos Aukščiausias teismas.

Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). 

Taigi faktas tas, kad A.Sadeckas asmeniškai atliko esminį AB „Mažeikių naftos“ privatizavimo veiksmą – keitė įstatymą taip, kad šią įmonę galėtų įsigyti Rusijos įmonė.

O vėliau daugelyje bylų teigė, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimo procesu ir niekaip šiame procese nedalyvavo.

Tai yra galimai melagingi A.Sadecko parodymai, ir melagingi akivaizdžiai, kad teisėja A.Survilienė, negalėdama jų paneigti, tiesiog juos įvardino „neobjektyviais duomenis“.

Teisėja A.Survilienė, įrašydama į savo jau minėtą 2017-07-20 nutartį atmesti mano skundą, sąmoningai ir žinomai įrašė į ją žinomai melagingus duomenis, ir nurodė, kad „nėra duomenų, patvirtinančių, kad Sadeckas padarė nusikalstamą veiklą, numatytą BK 235 str.“.

Tą patį pakartojo ir kituose dviejuose nutartyse. Nors apylinkės teismas nesiryžo taip akivaizdžiai klastoti savo nutarties, todėl pripažino, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus, tačiau tai darė netyčia.

O teisėja Survilienė apskritai atsisakė vertinti šį faktą, ir nurodė, kad tai „neobjektyvūs duomenis“. Tokiu būdų A.Survilienė padarė nusikaltimą, BK 300 str. įvardintą kaip „dokumento suklastojimas“.  (Suklastojimas gali būti dviejų rūšių: materialinis ir intelektinis. Materialinis suklastojimas pasireiškia kaip netikro dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, pvz.: nuotraukos pakeitimas; vienos informacijos ištrynimas ir kitos įrašymas; parašo, antspaudo padirbimas ir pan. Intelektinis suklastojimas pasireiškia kaip melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą. Pagal BK 300 str. prasmę suklastotu laikytinas tikras dokumentas, kurio turinys neteisėtai pakeistas: veikiant jo materialinę formą arba įrašant į jį neteisingus duomenis“.

A.Survilienė į savo nutartį įrašė žinomai melagingus duomenis ir tokiu būdu jį suklastojo.

Todėl aš turėjau teisę ją vadinti dokumentų klastotoja, nes ji ne tik kad nevertino mano pateiktų įrodymų, tačiau dar ir nuteisė, t.y. padarė dar vieną nusikaltimą, įvardijamą kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“.

365/2016, ir atmetęs mano skundą,  2016 m. birželio 9 d. man žodžiu išaiškino, kodėl aš šiame teisme visada esu nuteisiamas – tik todėl, kad kritikuoju „teisėsaugą“.

Gavau teisėjo Gintaro Dzedulionio man teisme perskaityto moralo garso įrašą. Šis teisėjas kartu su savo kolegomis Jolanta Čepukėniene ir Alenu Piesliaku mane nuteisė birželio 9 d. nutartimi už tariamą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko šmeižtą. Vien už tai, kad parašiau savo straipsniuose, kad buvau daug kartų nuteistas pagal melagingus A.sadecko parodymus, o minėtas teismas nusprendė, kad tai šmeižtas dėl vienintelės priežasties – nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus. Tačiau prokuratūra ir teismai jau daugiau nei aštuoni metai klastoja savo nutartis A.sadecko naudai, todėl pasiekti, kad jis būtų nuteistas dėl melagingų parodymų – neįmanoma misija. „Visa teismų sistema klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“, - pripažino mano nuomonę kaip pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G.Rainys kitoje byloje, kurioje A.Sadeckas taip pat kaltino mane šmeižtu. Tačiau šioje byloje svarbu kas kita – teisėjas G.Dzedulionis man nepatingėjo paskaityti moralo, iš kurio aš supratau, kad vienintelė priežastis, kodėl aš esu nuteistas – kad „per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“. „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, - tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis.

Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“. Nors Konstitucija sako, kad „draudžiama persekioti už kritiką“, teisėjas Dzedulionis tai daro, ir tai atvirai deklaruoja.

Čia pirmą parką Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio. 

Kai paprašiau atnaujinti mano nuosprendį dėl tariamo A.Sadecko šmeižto, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Ovidijus Ramanauskas taip pat nesugebėjo nieko pasakyti apie A.Sadecko aktyvią veiklą, privatizuojant "Mažeikių naftą".

O.Ramanauskas pasiremia tokia formuluote : "Šiose nutartyse teismai pasisakė, kad A. Drižiaus dėstomi argumentai, kuriuose jis teigia, kad A. Sadeckas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose davė melagingus parodymus, jau ne kartą buvo atmesti ir laikyti nepagrįstais".

Teismai bet kokius mano pateikiamus įrodymus vadina "nepagrįstais", arba "subjektyvia nuomone".  Ir taip daro nusikaltimus - toliau dengia įtariamą nusikalstamą A.Sadecko veiklą.  Nes faktus ir nuomones labai lengva atskirti - faktus galima patikrinti ir juos įvertinti.

Beje, labai įdomiai O.Ramanauskas pasisako ir apie Survilienės saviveiklą:

"Pareiškėjas teigia, kad teisėja A. Survilienė priimdama 2017-07-20 nutartį atmesti jo apeliacinį skundą, sąmoningai į ją įrašė melagingus duomenis ir nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. Sadeckas padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 235 str.

Kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktame skunde pareiškėjas neprašo teisėjos A. Survilienės atžvilgiu pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie tai pareiškėjas neminėjo ir Lietuvos Generalinei prokuratūrai pateiktame skunde, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakytina, tik atkreiptinas dėmesys, kad ne 2017-07-20 nutartimi, o 2017-01-11 Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu (pranešėja teisėja A. Survilienė) iš dalies patekintas privataus kaltintojo A. Sadecko apeliacinis skundas ir panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 206-06-06 A. Drižiaus atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, priimtas privataus kaltinimo byloje Nr. PK-624-276-2016".

 

Peržiūros: 1841

Komentarai   

+13 # Teisėserga 2018-03-08 13:55
Melas ir klastotės yra sudėtinė LT teisėsergos dalis :o https://www.youtube.com/watch?v=L5oMWjIKOi4
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # tas 2018-03-10 20:37
https://pp.userapi.com/c840228/v840228321/5b189/J5ao4PiiI4I.jpg
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti