Daiva Žeimytė: kas tiesų kaltas dėl Ievos Strazdauskaitės nužudymo? (2017 03 17)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Daiva Žeimytė: kas iš tiesų kaltas dėl Ievos Strazdauskaitės nužudymo? (2017 03 17)

Kristina Sulikienė

 

Daiva Žeimytė: Taigi mes grįžtame į specialią transliaciją ir šiandieną klausiame: kaip užkirsti kelią brutaliems nusikaltimams ir kaip efektyviau juos išaiškinti? Komisare, dar trumpai apie tas naujas išaiškėjusias aplinkybes – apie įvykį prieš metus, verslininkas, automobilio pagrobimas ir panašios išvaizdos asmenys. Kiek tikėtina, kad tai gali būti tie patys asmenys, kurie yra dabar įtariami merginos nužudymu?

Rolandas Kiškis: Kiek tikėtina – gal aš nelabai komentuosiu, nes nepilnai susipažinęs su šita ikiteisminio tyrimo byla, tik galiu patikslinti, jog toksai panašus ikiteisminis tyrimas užregistruotas yra, ir jisai sistemingai atliekamas tam tikrą laikotarpį.

Buvo. Tinkamai – netinkamai: tai mes įvertinsim. Iš to straipsnio, spėjau aš perskaityt. Tinkamai – netinkamai pareigūnai atliko savo pareigas – įvertinsim taip pat.

D. Žeimytė: Suprantu, kad tarnybinis patikrinimas kažkoks pradėtas?

R.Kiškis: Kol kas ne. Mes tik perėmėm ikiteisminio tyrimo bylą. 

Daiva Žeimytė: Ir jeigu paaiškėtų, kad pareigūnai kažko nepadarė šiuo  atveju?

Kiškis: Be abejo. Bus pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Daiva Žeimytė: Gerai, vakar žiniasklaidoje pasirodė dar vieno Ievos Strazdauskaitės nužudymu įtariamo portretas. Na, kai paskaitai, tai iš tiesų šiurpą kelia, kaip gyveno tas žmogus: vagystės ir plėšimai, žmonių sumušimai, taip pat vienas išsisukimas nuo senyvo amžiaus nužudymo, pareigūnai buvo įsitikinę, kad jis prie to prisidėjo, bet teisėja išteisino. (Už šitų faktų paviešinimą, kad pareigūnai buvo įsitikinę, kad nužudė, o teisėja išteisino, Aurimus Drižius įspėtas 21017 10 18 Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimu, kuriame nurodyta, jog A. Drižius 2017 03 21 rašo netiesą, ir  jog Aurimas Drižius šių faktų nepatikrino su dviem šaltiniais, todėl tai yra melaginga, niekuo neparemta informacija. Vadinasi, Daiva Žeimytė 2017 03 17 irgi meluoja – tik kodėl dėl jos melo Edita Strazdauskienė nesikreipia su skundais?  Studijoje matome ne vieną asmenį, tačiau Editai Strazdauskienei ši TV laida matyt nėra žinoma, todėl iš esmės ir dėl jos aš iššifruoju šią laidą, nes pasiskaičius jos skundus, susidaro įspūdis, jog jos dukters nužudymas iš viso viešai net nebuvo aptarinėjamas, o „Laisvas laikraštis“ šią istoriją, taip pat įtariamuosius, jų gyvenimo būdą, vieną jų dėl nužudymo išteisinusią teisėja, taip išeina, išsigalvojo, ir darė tai tyčia. Kiškis, taip išeina, irgi nebeatsimena, kad buvo TV studijoje ir girdėjo, kaip Daiva Žeimytė žeria argumentus, kuriuos vėliau savaitės bėgyje ir atkartojo LL žurnalistai. Pasirodo, reikia pirma iššifruoti, nes teisėsauga net jeigu dalyvavo toje pačioje laidoje, nieko nebeatsimena, jeigu galima pulti „Laisvą laikraštį“. Tai tas pats Kiškis, kuris neva ėjo į kalėjimą pas Bieliausią Leoną, ir matė, jog jis nėra sumuštas, nors Kiškio nėra nei viename lankytojų sąraše.– K. Sulikienės pastaba.)

Tai teistumų įvairiausių, bausmių buvo labai daug. Jaunuolis ir toliau užsiėmė nusikalstama veika. Pone Merkevičiau, Remigijus Merkevičius šiandieną mūsų studijoje – baudžiamosios teisės ekspertas. 

Ar jums nesusidaro įspūdis, jog mes nemokam nustatyti rizikos grupių visuomenėje? 

Remigijus Merkevičius: Tai ne tik susidaro, bet taip ir yra, kad mes pasiduodame daug kam. Ir tas baudžiamosios politikos liberalizavimas yra suvokiamas labai iškreiptai. Kažkas pasako ar Seimas, ar mokslas „kalėjimai perpildyti“, ir tada imame tuos žmones išiminėti iš ten. Vertinimo nėra. Pasiduodama krypčiai, kai nėra individualizuojami atvejai.  Ir mes turime situaciją, kai kalėjimuose sėdi tie, kurie ten neturėtų sėdėti, ir nesėdi tie, kurie turėtų. Tai tikrai tokia situacija yra. 

Daiva Žeimytė: Kas yra atsakingas už tai, kad jeigu žmogus yra baustas tarkime 10 kartų, ir daugiau, jis paleidžiamas į laisvę, policijai žinomas, bet vis tiek jis kelia grėsmę visuomenei, ir toliau tęsia tuos savo nusikaltimus. Pone Sabatauskai. Probacijos tarnyba, pareigūnai – kas?

Julius Sabatauskas: Na negalima sakyt, kad kažkas atsakingas už tai, nes iš tiesų iš tų asmenų, kurie paleidžiami lygtinai tiktai tuo laikotarpiu, kai yra priežiūra, probacijos tarnybų priežiūroj, apie 7 procentai, apie 7 procentam jų pradedami ikiteisminiai tyrimai dėl kažkokių kitų padarytų nusikalstamų veikų. Tai vienas dalykas.

D. Žeimytė: Po to, kai jie paleidžiami, jūs turit omeny?

J. Sabatauskas: Po to, kai jie paleidžiami lygtinai, jie yra priežiūroj. Probacijos tarnyba atlieka priežiūrą tų asmenų, nes jie, prieš tai, kad būtų paleidžiami, jie turi atitikt labai daug reikalavimų, kriterijų, ir iš tiesų, po to, kai mes Bausmių vykdymo kodekse nustatėm tokį dalyką – kaip institucija tokia, kaip Komisija, kuri sprendžia, ir ta Komisija iš tiesų buvo labai daug sugriežtino.Ta prasme, procedūrinių reikalavimų: kad jis dalyvautų įvairiose programose, ir panašiai. Ir tai komisija iš tų asmenų, kurie pateikia prašymus, tik apie 40 procentų jų pritaria, o teismas dar sumažina jų dar tris kartus.Praktiškai gaunasi iš tiesų lyg asmuo ir nedaro jokių pažeidimų, turiu omeny, pažeidimų viduje, būdamas nuteistasis, lyg ir atitinka visus kriterijus, tačiau jis nėra paleidžiamas. Iš kitos pusės, kas atsakingas, kad jis ten nusikalsta  vėl?

D. Žeimytė: Kad būtų prižiūrėtas.

J. Sabatauskas: Kad jis nusikalsta vėl. Iš tiesų, rizikos tos grupės – kaip jūs sakėt „nesugebam atskirti“ – yra. Yra nustatytos. Rizikos faktoriai – ir įdomiausia, kad linkę nepaisyti tų taisyklių lygtinio paleidimo taisyklių jaunesnio amžiaus asmenys, žemesnio išsilavinimo, ir tie, atkreiptinas dėmesys, neturi, kurie nesusieti jokiais  šeimyniniais ryšiais. Tie, kurie turi šeimą, kurie turi vaikų – tie, tų procentas yra labai mažas. Tie mažiau linkę nusikalsti antrą ar trečią kartą, jeigu jų buvo ne pirmas teistumas.Tai ne mano – aš vadovaujuosi statistika. 

D. Žeimytė: Kristupai (kreipiasi į Kristupą Krivicką) – nesutinkate – aš taip suprantu?

Kristupas Krivickas: Vis tiktai statistika yra tokia, kad absoliučiai didžiąją dalį sunkiausių nusikaltimų Lietuvoje, pačių bjauriausių ir sunkiausių – jeigu ne tik pagal baudžiamąjį kodeksą imant – tai padaro teisti asmenys. Kitaip tariant – recidyvas. Antrą kartą teistas, trečią kartą. Ir taip toliau ir panašiai. (Primenu, jog Visuomenės informavimo etikos komisija 2017 10 18 sprendimu apkaltino Aurimą Drižių, kad jis rašė 2017 03 21 netiesą, kai pacitavo visus šiuos žurnalistus – Žeimytę, Krivicką, ir nurodė, jog jeigu įtariamasis tada nebūtų išteisintas nuo nužudymo, gal mergina ir šiandien būtų gyva. Visuomenės informavimo etikos komisija tokią idėją laikė absoliučiai niekuo nepagrįsta, ir pripažino šią prielaidą melaginga. Tuo pačiu metu dėl tų pačių sakomų minčių nei Žeimytė, nei Krivickas nebuvo persekiojami.- K. Sulikienės pastaba.)95 procentus – tai yra viena. Antra. Visus teistus asmenis, anksčiau laiko paleistus, prižiūri Probacijos tarnyba. Jinai turi parodyti statistiką, ką ir kalbėjo vat teisės ekspertas.

Kad mes liberalėjam, švelninam požiūrį, paleidžiam tam tikrą kiekį, nes priklauso valstybei paleisti, išlaisvint. Sukuriam prielaidas jiems. Tačiau akivaizdu – visose garsiausiose istorijose, kriminalinėse tragedijose mes visur susiduriam praktiškai su probacijos problema. Tai ir Kontenio atvejis, kur kur Matuką, Matuką uždaužė – irgi turėjo būti probuojamas ten, ne iki galo. Dabar, kaip aiškėja, romai iš Kėdainių, irgi turėjo būti, bent keletas. Akivaizdu, kad tas probacijos mechanizmas, institutas – jisai stringa, ir aš galėčiau pasakyti buvusio generalinio komisaro žodžiais – kaip jis šauniai gynė, ir apgynė, ir iškovojo policijai – geresnį finansavimą, geresnį aprūpinimą. Matyt atėjo laikas atsisukti į tą tarnybą. Pasižiūrėti – kaip?

D. Žeimytė: Kokioj situacijoj yra tarnyba – Loreta Sušeikienė galėtų turbūt papasakot. (Teisėsaugos pareigūnų federacijos pirminininkė.)Kokiom sąlygom probacijos pareigūnai dirba?

Loreta Sušeikienė: Iš tikrųjų sąlygos yra labai sudėtingos. Ir kuo daugiau yra tokių asmenų, išleidžiamų į laisvę, sakykim, anksčiau laiko, tuo didėja probacijos tarnyboms krūviai. Pagal ministro tvarką, vienam probacijos pareigūnui priklausytų maždaug 30 probuojamų asmenų. Realybėje situacija yra visiškai kitokia: yra 50, yra 70, yra 80.Ir faktiškai tas žmogus yra nepajėgus susitvarkyti su tokiu krūviu, ir kreiptis, kreipti pakankamai dėmesio tam žmogui, nes vykdomi individualūs pokalbiai, kurie trunka nuo 2 iki 4 valandų. Tai čia tiktai tam, kad būtų nustatyta, kokiai rizikos grupei (čia su vienu asmeniu), jis galėtų priklausyti.

Sakykime, papildomai, kažkokiai didesnės rizikos grupei, kada yra tikimybė papildomai nusikalsti.

D. Žeimytė: O aprėptis kokia – vienas pareigūnas: kiek jis turi aprėpti?

L. Sušeikienė: Pagal tvarką aprėpti 30.

D. Žeimytė: Bet regioną, nuvažiuoti, pavyzdžiui, iki kažkokios vietos?  

L. Sušeikienė: Jeigu jam reikia patikrinti, kaip gyvena tas probuojamas asmuo...

D. Žeimytė: O reikia?

L. Sušeikienė: Be abejo reikia!  Jis važiuoja nuo rajono centro, sakykim, kokia 50 kilometrų. Automobilius turi 2-3 rajonai po automobilį, tai reiškia, tuo automobiliu jie tarpusavyje dalinasi. Dvi savaites automobilis būna viename rajone – dvi savaites kitame. Kaip realiai gali vykdyti visą šitą procedūrą? Kitas dalykas: vyksta 50 kilometrų atstumu, ar ne? Važiuoja į kažkokį vienkiemį. Tie žmonės net nežino, ką jie ras. Jie eina pėstute kilometrą, per purvynus įvairiausius, visiškai nepritaikyta apranga, jau čia kiti yra dalykai iš tikrųjų. Bet ateina, dažniausiai dirba moterys probacijos tarnyboje. 

Ateina – jos net nežino: kiek tokių, kaip Kontenis arba vat kitų šitų paminėtų atvejų.

D. Žeimytė: čia situacija kaip su socialiniais darbuotojais? 

K. Krivickas. Čia yra žymiai baisiau. Todėl kad tokiu atveju mes turime – jeigu jau blaiviai pasižiūrėt į situaciją – uždelsto veikimo bombų prisėta pilna Lietuva, o išminuotojų, kurie patikrins – ar jinai aktyvi ir gali sprogti – turim po vieną kiekvienam rajone. 

L. Sušeikienė. Truputėlį daugiau, negu 200.

D. Žeimytė: Pone Sabatauskai, kaip  keisti šitą situaciją?

J. Sabatauskas: Kaip visada, galima atsakyti, kad tokiom tarnybom, tokioms institucijoms reikia skirti daugiau dėmesio ir finansavimo. (Priminsiu, jog Aurimas Drižius buvo apkaltintas tuo, jog svarstė, ar dėl nepakankamo dėmesio jauniesiems įtariamiesiems jie padarė šį žiaurų nusikaltimą. Buvo nuspręsta, jog redaktorius nepasirėmė jokiais kitais 2 šaltiniais, teigdamas tai, ką šioje laidoje sako Krivickas, Sušeikienė, Sabatauskas – K. Sulikienės pastaba.)

D. Žeimytė: Čia labai toks banalus atsakymas, nepykit.

J. Sabatauskas: Ne banalus atsakymas. Čia jūs viską galit subanalinti. Bet kai nėra finansavimo – tai tą automobilį turi dalintis. Neturi pritaikytos aprangos – nes turi rengtis savo drabužiais...

K. Krivickas: Aptarnauja 80, o ne 30...

J. Sabatauskas: aptarnauja 80, o ne 30. Iš kitos pusės  - gal tokių atvejų nebūtų, nes aš kaip sakiau: kokie rizikos faktoriai? Probuojamasis neturi darbo, vadinasi, iš esmės pasižiūrėkime – kaip yra kitose valstybėse?

Tai su vienu dirba arba vienas probatorius dirba su 5-10 žmonių. Iš kitos pusės – jam suranda būstą, jam suranda darbą, ir čia šiuo atveju, jeigu tas žmogus turi darbą, jeigu jis...Paprastas dalykas: norvegų finansuojamas projektas „Pusiaukelės namai“.Iš tiesų šitie žmonės nėra paleisti lygtinai. Jie yra nuteisti, ir jie turėtų būti izoliuoti. Tačiau šiandien yra vykdomas eksperimentas, ir jis labai sėkmingas eksperimentas. „Pusiaukelės namuose“ žmonės gyvena, jie kiekvieną rytą eina į darbą, jie turi su savim grynų pinigų, jie turi mobilų telefoną, ir jie nenusikalsta.

Tai vienetai, bet nuo vienetų ir prasideda...

Pasižiūrėjus mažiau nei pusę TV laidos, kurią rodė 2017 03 17, taigi, bent 4 dienos iki Aurimo Drižiaus publikacijos, kuri apkaltinta neobjektyvumu, ir nepagrįstumu- aiškėja, jog su nuteistais ir paleistais lygtinai asmenimis nėra dirbama, nes vienas probatorius dirba su 2,5 karto didesniu asmenų skaičiumi, neturi automobilio ir gerų kerzinių batų klampoti po vienkiemius ir laukus.

Neturėdami gerų kerzavų batų, probatoriai pasilieka mieste, ir telefonu aišku joks priežiūros darbas nebevyksta. Štai tada ir atsiranda terpė nebaudžiamumui, ir veši nauji nusikaltimai. O konservatoriai šiuo metu įrodinėja, jog LRT, kuri mokėjo po 1000 eurų už dainą, neturėtų būti purtoma, ir iššvaistyti pinigai neturėtų būti grąžinami į biudžetą. 

Geriau tuos tūkstančius naujiems probatorių etatams įsteigti panaudotų, jau kaip nors be tų dainų apsieitume.

Bet ne-  vietoj to, kad pasimokytų iš Ievos Strazdauskaitės nužudymo istorijos, išsiaiškintų visas priežastis, kodėl įvyko šis nusikaltimas, TV studijoje labai nekaip atrodęs Kiškis ir jo kompanija nuėjo kitu keliu – ėmė pulti nepriklausomą šalies žiniasklaidą, ir kurstyti nukentėjusią Editą Strazdauskienę „visus makaronus“ kabinti ant „Laisvo laikraščio“.

Bet juk nuo šio makaronų užkabliavimo probatorių krūvis juk nesumažėjo. Ir mergina iš kapo neprisikėlė. Ir byla neišjudėjo iš mirties taško. Nors byla visiškai neišnagrinta, nes suėmimą skiriant ir pratęsiant teismai KALTĖS klausimo nenagrinėja, taigi, o kol nenuteistas, tai nekaltas, ir atvirkščiai – Aurimas Drižius, Daiva Guobienė, Jurgis Pelevičius kaltinami nebūtais dalykais, jog jie paniekino merginos atminimą, nes iškėlė tyrimo versijas.

Edita Strazdauskienė gana pašaipiai ir įžeidžiai rašė apie mane savo skunduose, kaip koks nors policininkas, teturintis Viešojo saugumo katedros magistro diplomą ir nieko daugiau (labai dideli teisininkai!) parašė „teisininkė“, apšmeižė mane skunde, pateikiamame oficialiai valstybės institucijai, į ką valstybės institucijos atkreipė dėmesį. Nes negalima ginant savo pažeistas teises, daryti pačiam nusikaltimą – o šmeižtas priskirtas jau prie valstybinio kaltinimo.

Edita Strazdauskienė, bandydama sumenkinti „oponentus“, pademonstravo labai žemą lygį, nes nuo to, kad ji parašė apie mane teisininkė kabutėse, mano sugebėjimai nesumažėjo, mano priimamų apeliacinių ir kasacinių skundų skaičius irgi nesumenko.

Karavanas eina, o šunys lai loja, sako Tolimųjų Rytų patarlė.

Siūlyčiau Editai Strazdauskienei dar kartą peržiūrėti savo skundus, ir pamąstyti, ar jie nėra melagingi – nes viskas, kuo yra kaltinamas „Laisvas laikraštis“, buvo išsakyta begalėje TV laidų, o merginos paiešką Rūta Janutienė pavadino labai žiauriai: „pornografija“. Tačiau E. Strazdauskienė jos į teismą nepadavė. TV laidų sraute dėl Ievos nužudymo buvo apkaltinta ir policija: būtent policijos profsąjungos pirmininkė Roma Katinienė įvardijo R. Janutienės laidoje, jog dėl merginos žūties yra kaltas tik Linas Pernavas. Mūsų žiniomis, R. Katinienei jokia baudžiamoji, anei tarnybinė byla už šią nuomonę nėra iškelta. 

 

 

Peržiūros: 2215

Komentarai   

-3 # uj 2018-01-27 19:35
It's a big part of the world and governs the crime-but they do not know what it's doing right ... no one has forgiven anyone for the crimes-a matter of time-today or tomorrow-but soon ...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # Zenonas Priekuliškis 2018-01-28 14:35
Mano nuomonė, kad Edita Strazdauskienė turėtų bučiuoti kojas ir rankas Kristinai Sulikienei ir gerbiamam redaktoriui Aurimui Drižiui, kadangi ji daro atvirkščiai, reiškia nenori tiesos.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # uj 2018-01-28 22:24
nuotraukoje ir yra atsakymas i visus klausimus-gal galima juos prakalbinti? Ar taip jie tyles ...ir sedes ne toj vietoj
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti