Parodomasis Garliavos bylos nagrinėjimas pagal F.Kafkos „Procesą“?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)

Irena Vasinauskaitė. Forsuojamas Garliavos bylos nagrinėjimas?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. sausio 24 d. 1:01Irena Vasinauskaitė. Forsuojamas Garliavos bylos nagrinėjimas?

Sausio 23 dieną 10 val. Šiaulių Apygardos teismo teisėjai Raimundas Jurgaitis [pirmininkas, pranešėjas], Virginija Žindulienė ir Nijolė Matuzevičienė pratęs bylos pagal triskart tikslintą kaltinamąjį aktą nagrinėjimą. Išeinama į finišo tiesiąją. Ir nors nepavyko prisikviesti į teismo posėdžius visų liudytojų, o atvykusieji atsisakė ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, nors šiam procesui, matyt, „neranda“ laiko nukentėjusiaisiais save įvardiję žmonės, pradėta kaltinamųjų apklausa, viešinama byla, teisiamieji ir jų advokatai susipažino su tokiais vaizdo ir garso įrašais, kuriuos „perrašė“ ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Susibūrimu į organizuotą grupę kaltinami Audronė Skučienė, Raminta Baltuškienė, Tatjana Borovec, Gediminas Aidukas, Darius Kaminickas, Rimantas Stanislovas Rinkevičius, Vitalijus Keršis, Gintaras Banaitis, Violeta Banaitienė, Andrejus Lobovas bei Renaldas Ščiglinskas.

Bylos Šiauliuose nagrinėjimas tęsiasi jau trečius metus. Nesusipažinusiems su Garliavos istorija, manau, nekeltų nuostabos įtvirtinama Aukščiausiojo teismo praktika – bylos nagrinėjimo tęsimas nebeatidėliojant svarstymų, kuomet neatvyksta visi kaltinamieji. Teisėjai tariasi ir nebepaiso net prokurorės Ritos Poškienės aiškinimo, kad jei nedalyvauja koks nors galimas organizuotos grupės teisiamasis, posėdį reikia atidėti. Tokius veiksmus reglamentuoja LR Baudžiamojo kodekso 246 str.

Prokurorės prašymą teismui palaiko ir kaltinamieji, tačiau pastarieji sulaukia dar mažiau teisėjų dėmesio.

Trys teisėjai pasitarė ir nusprendė

Sausio pradžioje vykusiame Garliavos teismo posėdyje teisėjai tarėsi gana dažnai. Po pirmojo pasitarimo, nors prokurorė R.Poškienė, kaltinamieji bei jų advokatai prašė bylos be kaltinamųjų G.Aiduko ir R.Baltuškienės netęsti – jie neatvyko dėl ligos, teisėjas R.Jurgaitis paskelbė, kad „bylą nagrinės iki atitinkamos stadijos“, t.y. toliau viešins likusius bylos tomus, o po to dar kartą spręs, ką daryti. Tačiau to viešinimo buvo likę nebedaug, todėl 38–42 tomai „ištirpo“ per 15 min.

Vėl buvo grįžta prie diskusijų, ar galima apklausinėti kaltinamuosius. Vėl gynyba bei dalis kaltinamųjų paprieštaravo posėdžio tęsimui be sergančių G.Aiduko ir R.Baltuškienės. „Kategoriškai PRIEŠ“, –sakė R.Ščiglinskas, priimti sprendimą tęsti ar ne bylos nagrinėjimą V.Keršis paliko svarstyti teismo nuožiūra, o bausmę areštinėje atliekantis A.Lobovas nepraleido progos piktdžiugiškai pareikšti: „Man žiauriai patinka Šiaulių teismas. Mane nemokamai atveža, nemokamai maitina“. 
R.Ščiglinskas paprašė teisėjų, įkalintam ir teismo salės narve uždarytam A.Lobovui leisti pasikalbėti su į Šiaulius atvykusia žmona, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

Vėl apie garso ir vaizdo įrašus

Šį kartą teismo posėdyje buvo pareikšta, kad jau padarytos garso įrašų kopijos, todėl teisėjų kolegija domėjosi, ar visi kaltinamieji juos perklausė. R.Ščiglinskas prisipažino jų dar negavęs, o advokatė Z.Kastėnienė pareiškė, kad išklausė savo ginamosios Audronės Skučienės garso įrašus, tačiau juose nieko, kas būtų susiję su ginamajai inkriminuojamais kaltinimais, nerado. „Kalba su Venckiene apie rinkimus, ir tiek…“,  paaiškino advokatė. Jai antrino A.Skučienė: „Tie pokalbių įrašai neliečia bylos…”

R.Ščiglinskas pageidavo video įrašus iš „Timėjo“ kavinės, kur nesislapstydamos pietavo valstybės saugomos L.Stankūnaitė ir ką tik iš gimtųjų namų išplėšta Deimantė Kedytė, paviešinti visiems sėdintiems salėje. Be to, šis kaltinamasis nemano, kad su juo susiję garso ir vaizdo įrašai turi būti slapti bei siūlo su jais susipažinti visiems. Teisėjas R.Jurgaitis būtų linkęs, kad įrašus kiekvienas išklausytų privačiai, o „teismas remsis pokalbių išklotinėmis.“ Tuomet R.Ščiglinskas replikavo, kad „tyrėja Genevičienė neleido susipažinti su įrašais ir bylos medžiaga“. Į tai R.Jurgaitis atsakė: „Teismas grįš prie Ščiglinsko prašymo“. A.Lobovas prisipažino, kad nesupranta, kokią nusikalstamą veiką yra padaręs, o su bylos įrašais, būdamas įkalintas, susipažinti neturįs galimybių. Gintaras Banaitis savo byloje nerado pilnos išklotinės, kuri jam yra svarbi ginantis, be to, ši nesutampa su garso įrašu. Todėl vyras pareikalavo viešai išklausyti vienos minutės trukmės įrašą bei palyginti su byloje esančia to pokalbio išklotine. Teisėjas R.Jurgaitis paklausė, kad „yra visko iš eilės, tai negi viską mes klausysimės?“ Šių eilučių autorei irgi kilo kausimų: Kaip galima nesuprasti besiginančio žmogaus, jei net byloje esanti įrašo kopija nesutampa su konkretaus pokalbio išklotine, o būtent pastarąja teismas žada vadovautis?

Dar keistesnį šios Garliavos bylos „kurpimo“ kuriozą aptiko kaltinamoji Tatjana Borovec. Ji jau davė teismui parodymus, tačiau norėtų pateikti jų papildymą. Pasirodo, beklausant neva savo pokalbių įrašų kopijas ir paaiškėjo, kad įrašuose visai… NE JOS BALSAS.

Dar kartą apie posėdžio tęsimą

Padiskutavę apie įrašus, jų kokybę bei perklausymą, proceso dalyviai grįžo prie jau ne kartą nagrinėto klausimo: galima tęsti bylos nagrinėjimą be sergančių G.Aiduko ir R.Baltuškienės ar ne. Teisėjas R.Jurgaitis ir vėl apklausė proceso dalyvius, o šie pareiškė, kad be dviejų kaltinamųjų nekalbės.

T.Borovec teismas suteikė teisę papildyti savo parodymus, o R.Ščiglinsko prašymus pažadėjo nagrinėti kitame posėdyje, –žinoma, jeigu pats kaltinamasis jų nepamirš.

Parodomasis Garliavos bylos nagrinėjimas pagal F.Kafkos „Procesą“?

Pamenate, vidurinės mokyklos Vakarų Europos literatūros programoje – bent jau kadaise – buvo ir toks privalomas perskaityti romanas. Jis buvo aktualus ir sovietmečiu, nes ne visi ir to meto disidentai suprasdavo, kodėl ir už ką buvo persekiojami bei teisiami

Štai ką apie 1925 metais publikuotą F.Kafkos romaną rašė kritikai: „Procesas“ –tai košmariškas, sukrečiantis, psichologiškai ir emocionaliai sekinantis kūrinys, kuris priverčia skaitytoją pasijausti menku, bejėgiu ir kaip niekad vienišu, prieš pasaulinę tvarkos sistemą.“

Dabar panašiai, ko gero, jaučiasi realiame gyvenime Garliavos organizuotos grupės sukūrimu ir dalyvavimu joje kaltinami žmonės. Audronė Skučienė prisipažino, kad kas kartą į Šiaulius ji vykstanti it į kokį „Kafkos procesą“, ir išėmusi iš rankinės parodė knygą, kurią ji iš naujo skaitanti.

* * *

Redakcijos prierašas: autorės prašymu primename vieno leidinio redakcijai, jog Irenos Vasinauskaitės straipsnius perspausdinti leidžiama „tik tiems, kurie išmoko nurodyti pirminį šaltinį arba yra gavę raštišką autorės sutikimą“.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

Peržiūros: 1759

Komentarai   

-10 # Lobovo vaikai 2018-01-25 09:35
Garliavoje pradėtos registruoti Lobovo apsėklintos moterys ir jo biologiniai vaikai. Socialiai pažedžiami bus apgyvendini pas senelius Kedžius, asocialai išsiųsti į Čikagą pas Neringą Venskienę.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # jeronimas 2018-01-27 23:19
Perskaiciau pirma komentara,ir norejau duoti patarima,Bet kai butybe nedrista net nick parasyti ir save kazkaip identifikuoti,tai juk su tuscia vieta nediskutuosi.man pasirode jog tas rasytojas turi patirties seklinant karves.Tureciau seklintojuj ir dovanu.Pirstines iki pazastu ir kjines su visom kelnem.Storos,nepraleidzia ne tik dregmes ,bet ir radiacijos.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti