Pranešimas apie nusikalstamą Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų Danutės Kisinienės, Dariaus Čapliko, Benedikto Leišiaus, Ingridos Galiauskaitės, Irenos Pavliukevič veiklą

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.75 (2 Votes)

Taip vadinamai generalinei prokuratūrai

Pareiškėjas: Aurimas Drižius, a.k.

Adresas korespondencijai: Konstitucijos pr. 23B, Vilnius 

Pranešimas apie nusikalstamą Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų Danutės Kisinienės, Dariaus Čapliko, Benedikto Leišiaus, Ingridos Galiauskaitės, Irenos Pavliukevič  veiklą.

 

prokuroras Čaplikas (dešinėje) sakė, kad draudimas rašyti straipsnius nėra cenzūra

 

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Kisinienė suklastojo mano atžvilgiu baudžiamąją bylą Nr. 10-9-00039-14 ir 2014-04-08 pateikė kaltinamąjį aktą, kuriame mane kaltino dėl cenzūros, kuri buvo įvardijama kaip „teismo sprendimo nevykdymas“.

Buvau prokurorės apkaltintas, kad rašau straipsnius ir taip vykdau nusikalstamą veiklą. Nors draudimas rašyti straipsnius visuose įstatymuose ir Konstitucijoje yra aiškiai įvardijama kaip „cenzūra“, ir ten pat pasakyta, kad cenzūra Lietuvoje draudžiama.

T.y. Vilniaus apylinkės teismas, patenkinęs  piliečio A. Sadecko skundą, civilinėje byloje jo prašymu įvedė spaudos cenzūrą, ką draudžia tiek Konstitucijos 44 str., tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. Vien už tai, kad nepaisiau šios cenzūros, ir toliau rašiau straipsnius ir pateikiau dokumentus apie piliečio A.Sadecko ir jo privačios firmos dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime bei valdyme, ir pateikiau įrodymus, buvau nuteistas net septynis kartus. Visuose šiose bylose pilietis A. Sadeckas davė galimai melagingus parodymus, kad jis niekaip nesusijęs ir niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime. Galiausiai teismui buvo pateiktas Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra : “Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio”. Prevencinis draudimas ateityje rašyti tam tikromis temomis yra neteisėtas.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama.  Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos.

Tačiau prokurorai D.Kisiniene, D.Čaplikas ir B.Leišys, I.Galiauskaitė ir I.Pavliukevič,  žinodami, kad cenzūra Lietuvoje uždrausta, man vis tiek kėlė baudžiamąsias bylas dėl cenzūros, perduodavo bylą į teismą, palaikė kaltinimus teisme, ir dėl to aš buvau daug kartų nuteistas laisvės apribojimu ir  45 parų arešto bausme, ir didele pinigine bauda.

Tokiu būdu prokurorai D.Kisinienė, D.Čaplikas , B.Leišys, I.Galiauskaitė ir I.Pavliukevič padarė nusikaltimą, kuris BK 229 str. yra aiškiai įvardijamas kaip tarnybos pareigų neatlikimas, dokumento klastojimas, piktnaudžiavimas tarnyba.

B.Leišys man suklastojo baudžiamąją bylą Nr. 1-2025-716/2014, palaikė joje kaltinimą, dėl ko aš buvau nuteistas ir man buvo padaryta didelė žala.

D.Kisinienė suklastojo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-00039-14, dėl ko aš buvau nuteistas, ir man buvo padaryta didelė žalą.

Prokuroras D.Čaplikas suklastojo baudžiamąją bylą Nr. 2K-7-205-222/2015, palaikė joje kaltinimus, todėl aš buvau nuteistas ir man padaryta didelė žalą, tik 2015 m. spalio 1 d. Aukščiausiojoje teismo išplėstinė kolegija b. byloje  Nr. 2K-7-205-222/2015 mane visiškai išteisino, nurodžiusi, kad aš buvau teisiamas už teisėtą veiklą. 

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė I.Galiauskaitė suklastojo man baudžiamąją bylą Nr. 10-2-197-11, apkaltino mane tuo, kad nevykdau teismo sprendimo, „tęsdamas nusikalstamą veiklą- rašydamas straipsnius“, dėl ko buvau nuteistas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė I.Pavliukevič suklastojo baudžiamąją bylą Nr. 10-2-0469-10, apkaltino mane tuo, kad neva nevykdau teismo sprendimo, kuriuo buvo įvesta cenzūra, dėl ko buvau nuteistas ir patyriau didelę žalą.

Kitaip sakant, minėti prokurorai, aptarnaudami galimai melagingus A.Sadecko skundus, sąmoningai laužė įstatymus ir Konstituciją, ir persekiojo mane už teisėtą veiklą.

Nors prokuratūrai buvo pateikti įrodymai, kad cenzūrą įvedęs buvęs Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A.Sadeckas buvo „Mažeikių naftos“ privatizavimo organizatorius, t.y. asmeniškai keitė įstatymus (A.Sadeckas teisme pripažino, kad jis įstatymus „taisė“), kad būtų pakeistas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir „Mažeikių naftos“ valstybės valdomos akcijos pateiktų Rusijos kompanijai Jukos. Be  to, A.Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ teikė „Mažeikių naftos“ valdymo paslaugas, t.y. realiai ją valdė pagal privatizavimo ir valdymo sutartį, ir teikė paslaugas, kurios Mažeikių prokuratūros buvo įvardintos kaip „Fiktyvios“, tačiau prokuratūra nepaisė įrodymų, kad A.Sadecko skundas melagingas, mane kaltino ir persekiojo daugiau nei dešimt metų.

Šioje byloje Konstitucijos uždrausta cenzūra buvo įvardinta kaip „teismo sprendimo nevykdymas“, ir Vilniaus apygardos prokuratūra net šešis kartus, klastodama savo bylas, t.y. keldama bylą už teisėtą veiklą, mane kaltino ir persekiojo. Tiek Vilniaus apygardos prokuratūra, tiek ir Vilniaus apylinkės ir apygardos teismas aštuonerius metus persekiojo mane už cenzūrą, kurią draudžia Konstitucija ir įstatymai – prokurorai ir  "teisėjai" demonstratyviai spjaudė į pagrindinį šalies įstatymą ir klastojo savo nutartis. 

BK 229 str. numato numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko : dėl to valstybė, ES, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė dideles žales. 

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Todėl objektyvioji nusikaltimo pusė šio nusikaltimo Įstatyme įtvirtinta išsamiai: 1) priešinga valstybės tarnyba veika - neatlikimas valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigų arba jų atlikimas netinkamai: 2) pasekmės - valstybės tarnybos pareigų neatlikimu padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Neatlikimai savo pareigų - tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje. Asmuo nevykdo tų pareigų, funkcijų, kurios priklauso jo, kaip valstybės tarnybos tarnautojo ar pareigūno kompetencijai, ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti. Netinkamas atlikimas savo pareigų - tai situacija, kai kaltininkas atlieka savo tarnybines pareigas, vykdo pavestus įgaliojimus, bet daro tai netinkamu laiku, pavėluotai, nevisiškai, paviršutiniškai, nepakankamai aktyviai, neatidžiai, nekokybiškai, bet kaip, formaliai atmestinai, neefektyviai.

Būtent taip ir elgėsi Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokurorai D.Kisinienė, Darius Čaplikas ir Benediktas Leišys, I.Galiauskaitė, I.Pavliukevič..

Jie atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, nors turėjo pareigą juos įvertinti. Žinodami, kad negali jų paneigti, jie tiesiog juos ignoravo, ir mane persekiojo, taip padarydami man didelę žalą.

Remiantis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuroro Danutės Kisinienės, Dariaus Čapliko, I.Galiauskaitės, I.Pavliukevič ir Benedikto Leišiaus atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 229 straipsnį (Tarnybos pareigų neatlikimas). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 

LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, iš kurių viena – nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas.

 

Aurimas Drižius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Peržiūros: 1794

Komentarai   

+2 # Runkelis 1 2017-12-27 20:58
BPK 168 str. 1 d. nei prokurorams, nei teismams senai negalioja. Minėtos institucijos gavusios pareiškimą su nurodytais akivaizdžiais duomenimis ir pateiktais nusikalstamos veiklos faktais, ikiteisminį tyrimą atsisako pradėti (teismai tam pritaria), nes neva nebuvo padaryta nusikalstama veikla, t . y. minėtos institucijos faktiškai išsprendžia bylą net nepradėjus jokio tyrimo, neapklausus įtariamųjų, nesurinkus jokių duomenų apie nusikalstamus požymius atitinkančius veiksmus ir t. t. ir p..
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Runkelis 2 2017-12-27 20:59
Be kita ko, tokiu būdu šios institucijos akivaizdžiai viršija savo įgaliojimus, nes nagrinėjant pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi įgaliojimų daryti išvadas apie nusikalstamos veiklos padarymą, o privalo patikrinti pareiškime nurodytas aplinkybes ir nurodytus faktus, ar tokios aplinkybės ir tokie faktai yra teisingi, VISKAS, tuo tarpu kaip prokurorai, taip ir ikiteisminio tyrimo teisėjai prisiskiria sau funkcijas, kurios priklauso teismams nagrinėjantiems baudžiamąsias bylas.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti