Teisėjai Teodorai Staugaitienei, gaunančiai 2.238 eurų pensiją, teismas priteisė dar 44 854 eurų turtinei žalai atlyginti, nes ji gavo "nepakankamą pensiją"

Peržiūros: 2515
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.67 (6 Votes)

Tuo būdu teisėjos bendrai gaunama pensijos suma sudarė 7.727,15 Lt (2.238 Eur) ........

 

Adamkus spaudžia ranką teisėjai Staugaitienei

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Autor: Jonas Ivoška ir Ryšard Maceikianec   

Sobota, 28 października 2017

 

Žiniai: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui;

Lietuvos Respublikos Seimo daugumos lyderiui Ramūnui Karbauskiui

Vilnius, 2017 10 26 d.

 

 

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau beldžiasi į veržliausių kraštų technologijų duris. Lietuva, kaip ne itin pramoniškas kraštas, šiandien vargu ar gali daryti esminę įtaką visuotinei technologinei-techninei pažangai.

 

Tačiau pilietinės savivaldos srityje mes galėtume būti tarp pirmaujančių europinės kultūros kraštų, realiai įgyvendindami Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, 

 

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Pagrindinių teismų nepriklausomumo principų nuostatas, padėjusias vertybinius pagrindus pilietinei visuomenei išsiugdyti.

 

Jau ketvirtis amžiaus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje išreikštas lietuvių tautos siekis tapti darnia pilietine visuomene ir teisine valstybe. 

 

Ar kas nors daroma mūsų šalyje, įgyvendinant šį konstituciškai išreikštą lūkestį? 

 

Ar yra valstybinė institucija gavusi funkcinę užduotį modeliuoti pilietinės visuomenės sampratą?

 

Lietuvos Aukščiausias teismas - niekam nepavaldus, pats sau nusistato algas ir pensijas "Lietuvos Respublikos vardu"

 

Nesant duomenų, kad valstybės instituciniu lygmeniu ta linkme kas nors daroma, mes, neformalai, ėmėmės iniciatyvos paskatinti civilizuotos pilietinės savivaldos kūrybinį procesą. 

 

Tuo tikslu parengtas ir paviešintas Lietuvos Respublikos konstitucinės reformos projektas, rengiami sisteminiai pilietinės visuomenės valstybingumo pagrindai, kaip Piliečių santalkos „Teisės ir tiesos valdžia“ veiklos programa.

 

Atrodo, kad visa mąstanti Lietuva mato ir supranta, kad šalyje kažkas negerai, jeigu iš jos masiškai bėga darbingiausi žmonės. 

 

 Deja, į priežasčių paieškas ir net diskusiją, kodėl žmonės netenka vilties čia įgyvendinti savo lūkesčius, įsijungiama nesuprantamai vangiai.

 

Jeigu nevyriausybinis sektorius, neturėdamas nei lėšų, nei kitų svertų paskatinti žiniasklaidą įtraukti visuomenę į sąmonės revoliuciją, dar bando savo siaurose sekcijose aiškintis krašto demografinės griūties priežastis, tai valstybinis sektorius, sočiau pasimaitinęs, žymia dalimi skurstančiųjų sukurtais ištekliais, abejingai dreifuoja.

 

Įdomu, ar tvarkant viešuosius finansus valstybėje žvelgiama į tolimesnę nei vienerių metų perspektyvą?

 

 Ar tvirtindami biudžetą Seimo nariai žino, pavyzdžiui, kokiose biudžeto eilutėse paslėptos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neadministruojamos valstybinės pensijos, ar kitokiu pavadinimu mokamos išmokos iš valstybės biudžeto? 

 

Ar daug kam žinoma, kad papildomai prie „Sodros“ pensijų daugiau kaip 106000 asmenų gauna su savo įmokomis į „Sodros“ fondą nesusietas valstybines pensijas? 

 

Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surinktus ir 2016-02-05 raštu Nr. (27.4-23) SD-829 pateiktus duomenis, pensinėms išmokoms ne iš „Sodros“ biudžeto mokėti, pavyzdžiui, 2015 metais panaudota 132, 57 milijono eurų valstybės biudžeto lėšų.

 

Postebėtina, kad mūsų ES kaimynai – Latvija, Estija ir Lenkija nuo sovietinio tipo privilegijų, kaip priemonės visuomenę priešinti ir ją skaldyti, atsisakė visiems laikams iškart po nepriklausomybės paskelbimo.

 

 

Dalis pensijų, mokamų ne iš socialinio draudimo fondo, empatiškai yra pateisinamos (pavyzdžiui politiniams kaliniams ir tremtiniams bei daugiavaikėms motinoms). 

 

Tačiau nemažai biudžeto lėšų, kurios nemokestinių pensijų pavidalu skiriamos kaip tęstinė padėka už praeityje patikėtas darbines funkcijas valstybiniame sektoriuje (sovietmečio ir naujai nomenklatūrai), yra akivaizdžiai privileginės ir mokamos nesilaikant Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, skelbiančios jog visi žmonės yra lygūs savo orumu ir teisėmis. 

 

Pažeidžiami ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 bei 52 straipsniai, kuriuose įtvirtintos nuostatos neleidžia teikti privilegijų ir skirti privileginių pensijų.

 

Dėl tokios dvejopų standartų taikymo sistemos mūsų šalis pirmauja Europos Sąjungoje pagal atskirtį tarp skirtingų piliečių grupių, o neteisingumo ir socialinio nesaugumo jausmai bei atviras Konstitucijos ir įstatyminių  normų ignoravimas vis pastebimiau didina nepasitikėjimą valstybe ir  skatina emigraciją, dėl kurios Lietuva atsidūrė tarp sparčiausiai nykstančių šalių.

 

Pažimėtina, kad pagal Piliečių santalkos „Teisės ir tiesos valdžia“ programinius metmenis, pretenduojančius į pilietinės visuomenės sisteminių vertybių turinio atskleidimą, nesiekiama visuotinės lygiavos. 

Čia teigiama, jog žmogui tapus neįgaliu ar ribotai įgaliu, jam skiriamos išmokos pagal gyvybinius žmogaus poreikius, jo indėlį į socialinio draudimo fondus ir dalyvavimą tautos tvarumui ir pažangai reikšmingoje veikloje. 

 

Turint tokius orientyrus, beliktų nustatyti kriterijus ir visiems mokėti sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucija po vieną pensinę išmoką, vienoje socialinės paramos institucijoje.

 

Kuo ydinga ir nesąžininga dabartinės socialinės paramos praktika, pailiustruosime vienu tikru pavyzdžiu.

 

Teisėjai T. S., dirbusiai Lietuvos Aukščiausiame Teisme ir Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, pagal jos įnašus į valstybės socialinio draudimo fondą, buvo paskirta „Sodros“ pensija 1491,39 Lt (432 Eur). Greta šios pensijos jai buvo paskirta ir teisėjo valstybinė pensija – 3470,62 Lt (1005 Eur). Šiai teisėjai apsirodė, kad 4962 Lt (1437 Eur) gaunama suma jai per maža. 

 

Teisėja kreipėsi į teismą ir buvę kolegos teisėjai 2011-12-15 nutartimi adm. byloje Nr. A502-2996/2011, kuri galutinė ir neskundžiama, pripažino jog teisėjos reikalavimas jai skirti ne 3470,62 Lt, o 6235,76 Lt (1806 Eur) teisėjo valstybinę pensiją yra pagrįstas.

 

 Tuo būdu teisėjos bendrai gaunama pensijos suma sudarė 7.727,15 Lt (2.238 Eur).

 

Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, kad teisėjai T. S. per nepakankamos pensijos mokėjimo laikotarpį  padaryta 154 873,58 Lt (44 854 Eur) turtinė žala, tad iš mokesčių mokėtojų sunešto valstybės biudžeto buvo priteista ir ši suma. 

 

Priteisus papildomai dar 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, į pensiją išėjusios teisėjos finansinė padėtis dar truputį pagerėjo.

 

Šiuo pavyzdžiu visiškai nenorima ką nors pasakyti apie buvusios teisėjos asmenines savybes. Čia keliamas Lietuvos piliečių ne lygiateisiškumo klausimas. 

 

Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie kažin ar mažiau kaip 80 proc. nagrinėtinų  kasacinių skundų nutaria nanagrinėti neva nėra kasacijos pagrindų, ir skundo atmetimui sugaišę vos keliasdešimt minučių, kad būtų surašyta trafaretinė nutartis, gali gauti daugiau kaip 2000 Eur pensinę sumą, o penkių – šešių  vaikus pagimdžiusių ir išauginusių motinų vidutinė pensija tuo laiku, kai buvo teisiamasi dėl T. S. pensijos, pagal žiniasklaidos duomenis tesiekė 600 Lt (207 Eur). 

 

Jeigu niekieno nekontroliuojamo ir už nieką neatsakančio pareigūno (kol galioja LR CK 6.272 str., teisėjas apsaugotas nuo atsakomybės net už tyčinį darbo broką), baigusio darbinę veiklą senatvės orumas įkainuotas daugiau kaip 10-ties daugiavaikių motinų orumas, tai ar mes gerbiame Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, skelbiančią visų žmonių lygybę savo orumu ir teisėmis?

 

Pastebėtina, kad abejingai žvelgdami į krašto ateitį, neieškant tobulesnių pilietinės savivaldos formų, kai per trečdalis milijono šalies pensininkų atsidūrę žemiau skurdo ribos, arba balansuoja ties ta riba, mes neišlipsime iš demografinių netekčių tarpeklio.

 

 Tik atkūrę piliečių pasitikėjimą savo ir viso krašto ateitimi bei tikėjimą, kad tėvų žemėje atsiranda visos galimybės tenkinti saviraiškos ir pripažinimo motyvus, mes sustabdysime demografinį tautos nukraujavimą. Kelias į pilietinę visuomenę – Lietuvos pažangos ir išlikimo kelias.

 

 Jeigu atsakingai suprasime, kad pilietinės visuomenės esmę sudaro funkcionali tautos valstybingumo sistema, grindžiama realia pilietine savivalda bei kiekvieno žmogaus laisvės ir lygiateisiškumo darna, mūsų vaikai nesirinks kelio į tautos nebūtį.

 

Gerbiamas Premjere, mes, naudodamiesi konstitucine teise į informaciją, prašome pranešti, kada bus nutraukti prieštaraujančių Konstitucijai išmokų mokėjimai, kaip ydinga priemonė visuomenei manipuliuoti ir skaldyti?

 

 Ar savo kadencijos laikotarpiu planuojate pradėti sisteminę valstybingumo reformą

 

Piliečių santalkos „Teisės ir tiesos valdžia“ atstovas, advokatas Jonas Ivoška, Vilnius, el.p.:Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas Ryšard Maceikianec, Vilnius, el.p.:Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

 

 

Atsakymas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINES APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga. A, Vivulskio g. 11. LT-03610 Vilnius, tel. (8 5)266 8176. (8 5} 266 8169. faks. (S 5)2664209, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. http://www.socmin.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886 03515

 

Piliečių santalkai „Teisės ir tiesos valdžia"    2017 11 22      Nr. (27.4-23) SD-6490

atstovui Jonui Ivoškai      

                                   Į  2017-10-26     prašymas

Labdaros ir paramos fondui „Vilniaus klodai"

pirmininkui Ryšard Maceikianec

kopija

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai      2017-11 -02      S-2939

DĖL PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ

Gerb. Jonai Ivoška ir Ryšard Maceikianec,

 

išnagrinėjome Jūsų kreipimąsi dėl pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto sistemos reformavimo. 

 

Dėkojame už pareikštą nuomonę ir iniciatyvą.

 

Iš tiesų, esama pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto sistema sukelia daug diskusijų, visuomenėje, nes šios išmokos nepagrįstos jokiomis įmokomis ir mokamos tik tam tikroms socialinėms ar profesinėms grupėms. 

 

Be to, šioje sistemoje galioja niekuo nepagristi teisinio reguliavimo skirtumai - nevienodos pensinio pobūdžio išmoku skyrimo ir mokėjimo sąlygos, skirtingi baziniai dydžiai išmokoms apskaičiuoti, didelė išmokų dydžių diferenciacija. 

 

 Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, yra numatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo,Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos, Lietuvos Respublikos kultūros ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2018 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiks pasiūlymus dėl valstybinių pensijų sistemos tobulinimo. 

 

Pateikti pasiūlymai nustatyta tvarka bus derinami su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

 

Pagarbiai

Viceministras                                                                    Eitvydas Bingelis

Svajūnė Gaidamavičienė, tel. 2664276, el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pranešimą parašė Antanas Miškinis ties 10:49 

 

Teodora Staugaitienė gavo naujas pareigas - ji tapo "visuomenės atstove"

 

 

Ketvirtadienis, gruodžio 8 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais paskyrė naujus visuomenės atstovus į svarbias teismų savivaldos institucijas - Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją.

Į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją ketverių metų laikotarpiui paskirtas žinomas politologas Tomas Janeliūnas. Profesoriaus laipsnį turintis mokslininkas vadovauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedrai, yra parengęs daugybę publikacijų, žinomas saugumo ir tarptautinių santykių istorijos specialistas.  

Teisėjų etikos ir drausmės komisija sprendžia drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Nuo šios komisijos darbo priklauso principingas teisėjų padarytų pažeidimų ir teisėjų etikos vertinimas,  teismų autoritetas. Komisija sudaroma iš 7 narių, iš kurių du narius skiria Prezidentas, 1 – Seimo Pirmininkas, 4 – Teisėjų taryba. Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skiria visuomenės atstovus.

T. Janeliūnas šioje komisijoje pakeis Teodorą Staugaitienę, kuri atsistatydina iš pareigų tapusi Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos nare. Į naujai formuojamą Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisiją be T. Staugaitienės Prezidentė paskyrė dar du narius – teisininkes L. Jakulevičienę ir S. Matulienę.

T. Staugaitienė yra buvusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. L. Jakulevičienė yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorė, specializuojasi žmogaus teisių, tarptautinių sutarčių teisės srityse. S. Matulienė yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorė, specializuojasi organizuoto nusikalstamumo srityse.

Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija atlieka teisėjų veiklos vertinimą - teisėjo profesinę veiklą, kompetenciją ir reputaciją. Ši komisija svarbi formuojant profesionalų teisėjų korpusą. Komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš 7 narių, iš kurių 4 šios komisijos narius iš teisėjų renka Teisėjų taryba, 3 narius skiria Respublikos Prezidentas.

 

"Nei prieš tai buvę, nei dabar paskirtieji nėra visuomenės atstovai. Jie beveik visi buvo ir yra teisėjų cecho atstovai, taigi tas cechas kasmet tampa vis uždaresnis ir uždaresnis:

"Prof. Egidijus Kūris ir žurnalistas Algimantas Šindeikis pakeitė NTVVK veikloje iki šiol dalyvusius visuomenės atstovus: teisės profesorių Vytautą Mizarą ir buvusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Teodorą Staugaitienę. Trečiasis visuomenės atstovas – buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Benediktas Stakauskas liko NTVVK narys. Vietoj teisėjos Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos Danutės Milašienės naująja nare tapo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Danutė Gasiūnienė. "

Komentarai   

+14 # Pensija 2017-12-10 23:55
2.238 Eur teisėjams kurie grūda į kalėjimus nekaltus žmones pensija? :-* O kodėl jie nenori už "eilinio" vergo Lietuvos piliečio 150 € gyventi ir tarnauti Lietuvai? :-? Rodytų pavyzdį bent ir pradėtų suprasti realybę,
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+13 # Zenonas Priekuliškis 2017-12-11 08:26
Kadangi iki šios dienos, šie juodieji "krankliai", galimai tarnauja jos (ir iki ) prezidentei, nes ji juos palaimina galimai sakydama į ausį: "Rosti bolšoj - nie butj lapšoj" , (pajusk pinigų galią-liet.) todėl taip ir dirba. Kaip Teodora Staugaitienė ir visa ši "teisinė" sistema nueis į istorijos šašlavyną. Gaila vaikų ir anūkų, kaip jiems reikės žiūrėti žmonėms į akis? Prezidentei dop...y, ji po savęs nepaliks nieko, tik prakeiksmus?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # Arvydas Brunius 2017-12-11 09:11
Sudini teisejai sudina ir valstybe pats savo kailiu isitikinau..Galvoju gal nevisi tokie
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Konstitucija 2017-12-11 10:27
LR Konstitucija 5 str. 3 d. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. :-? Tarnauja ir tikrai ne už 1MMA (380€) bei niekad už tiek netarnavo. Valdžiažmogiai nuo 1991 m. viską suplanavo savo naudai
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # tik 2017-12-11 11:03
ar tai vadinasi nepriklausoma teisesauga,kuri vampiriskai ima biudzeto lesas ir dar nepagal civilizuota teise dirba-pritaikydami simtus neteisiniu spragu savo darbe-it dirbtu privaciai,o islaikyti turi mokesciu moketojai-tie patys nukentejusieji nuo beteises padeties salyje
siaubas-ka sukure Lansbergis-Vagnorius-_Vaisvila?Beje sie monstrai ir ji pati suvalgys su visu Lansbergiu ir Vagnoriumi kartu
tai kada valstybej ivyko perversmas 1990m. ar 1992m.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Atas 2017-12-17 20:20
Viskas teisingai, bet prie ko čia Vaišvila?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # pagal 2017-12-11 11:19
pozavima nuotraukose -jie labai patenkiti tokia tvarka-ir visi myli prezidente,bet ne Lietuva-tiesiog gali dirbti reklamai,ir uzsidirbs kiek reikia prie 2300eu pensijos-kada pilietis gauna 80eu
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Atas 2017-12-17 20:16
Kokia kai kam skani lietuviška "laisvė", kai gali pasiimti atlyginimą kokį nori, savo sėbrų pagalba pensiją gali prisiteisti kiek nori, jei patiks, tai ir turtinę arba neturtinę "žalą" prisiteis kiek nori. Kaip tokie gali propaguoti kokį nors teisingumą ir skaitytis su žmogumi, gyvenančiu iš apie 100 e pensijos! Laisvės skonis...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti