„Stabdyti nusikaltimą - 70 000 lietuvių priverstinį išnaudojimą“ drąsią iniciatyvą įgyvendins ir LAT pirmininkas R.Norkus

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (3 Votes)

„Stabdyti nusikaltimą - 70 000 lietuvių priverstinį išnaudojimą“ – drąsią iniciatyvą įgyvendins ir LAT pirmininkas R.Norkus

 

 Zigmantas Šegžda

 

 

 

Kiekvienais metais ne mažiau kaip 70 tūkstančių darbuotojų Lietuva eksportuoja į užsienį įvairiam darbui.  Lietuviai masiškai komandiruojami atlikti medicinos, tarptautinių pervežimų ir statybos paslaugas. Pigios darbo jėgos invaziją į užsienio šalis kitų valstybių institucijos ir verslai vertina kaip  lietuvių priverstinį  išnaudojimą darbui. Toks išnaudojamų žmonių „eksportas“ reiškia nusuktas milijonines pinigų sumas, kadangi mūsų darbuotojai gauna tik nedidelę dalį darbo užmokesčio. Be to realiai nesumokami mokesčiai nuo užsienyje gautų pajamų.

 

 „Sodra“ išduoda pažymas apie tai, kad už laikinam darbui į Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalis siunčiamus darbuotojus socialinio draudimo įmokos mokamos Lietuvoje. 2017 metais iki lapkričio 1 dienos, „Sodra“ sulaukė 69,1 tūkst. prašymų išduoti pažymas darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos šalis. Be to, „Sodra“ teigia, kad realus komandiruojamų darbuotojų skaičius gali būti net didesnis (informacijos šaltinis:15min.lt).

 

Portalas „Laisvas laikraštis“ jau rašė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. teksto autorius kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) pirmininką Rimvydą Norkų dėl Švedijoje išnaudotos vilnietės medikės kasacinės bylos tolesnės eigos. Primenu, kad 2017 m. birželio 30 d. LAT civilinių bylų teisėjų kolegija  išnagrinėjo vilnietės medikės iškeltą bylą skandinavų bendrovei - nutarties Nr. 3K-3-306-248/2017. Autorius atliko išsamią finansinę-teisinę minėtos bylos analizę ir informavo LAT pirmininką apie tai, kad byloje yra duomenų apie galimus finansinius pažeidimus, susijusius su žmonių priverstiniu  išnaudojimu darbui Švedijos Karalystėje.

 

2017 m. gruodžio 4 d. gavau LAT pirmininko Rimvydo Norkaus atsakymą. Teismo pirmininkas raštu informavo: „Siekiant kuo operatyviau patikrinti Jūsų rašte keliamus galimus mokesčių slėpimo atvejus, Jūsų 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškimas (su lydinčia medžiaga) persiųstas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.“ Į mano reikalavimą iškelti drausmės bylas  medikės kasacinę bylą šališkai išnagrinėjusiems LAT teisėjams Janinai Januškienei, Birutei Janavičiūtei ir Andžej Maciejevski pirmininkas Rimvydas Norkus rašte atsakė, kad ŠIUO METU teisėjams iškelti drausmės bylą  pagrindo nėra.

Tačiau, autorius mano, jog po minėtų aukščiausios kvalifikacijos teisėjų kojomis jau dreba žemė, kadangi pastarieji, nagrinėdami medikės kasacinį skundą, tiesiogiai susijusį su priverstiniu  išnaudojimu darbui, dėl visiškai neaiškių priežasčių kasacinės bylos nutartyje nepasisakė dėl galimo mokesčių slėpimo fakto bei nepanoro įžvelgti  požymių galimos nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 1471 straipsnyje – vertimas asmenį dirbti tam tikrą darbą pasinaudojant žmogaus priklausomumu ir atimant jam galimybę priešintis.

 

Šiuo atveju ir Generalinė prokuratūra dabar turi galimybę prisidėti prie autoriaus iniciatyvos. Gindama viešąjį interesą prokuratūra nieko nelaukdama (įstatymas nereikalauja nukentėjusio asmens pareiškimo) savo iniciatyva gali pradėti ikiteisminį tyrimą dėl medikų išnaudojimo priverstiniam darbui pareiškiant prokuroro reikalavimą  remiantis minėtos kasacinės bylos medžiaga.

 

Dirbusi skandinavų bendrovėje slaugytoja portalui 15min.lt  teigė, kad jos atveju Lietuvoje slaugytojos buvo įdarbintos vos pusės etato krūviu. Taigi jei įmonė kurį laiką nerasdavo joms darbo Skandinavijoje, slaugytojos gaudavo net mažiau nei minimalų lietuvišką atlyginimą. Moteris pasakojo, kad skandinavai dienpinigius ir siuntimą į komandiruotes kartais naudojo ir kaip gąsdinimo bei spaudimo instrumentą. „Tarkim, tie žmonės, kurie jau kurso metu kėlė kažkokį nepasitenkinimą... Yra tiesiog grasinama, kad tu sėdėsi namuose, kad tu neišvažiuosi į projektą, tu turėsi pusę etato darbo ir turėsi mažiau nei minimalią algą Lietuvoje ir tiesiog tu sėdėsi ir lauksi. Ir yra buvę tokių atvejų, kada tu negali nutraukti sutarties, nes tada mokėsi pinigus, o tu sėdi pusę metų ant lagaminų, lauki skambučio, kada tau pasakys, kad tu išvažiuoji į projektą“, – pasakojo moteris.

 

Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad norvego Nilso Paulseno bendrovės „Orange Helse“ ir „Orange Personal“ nuo 2008 metų Norvegijoje ir Švedijoje darbina medikus iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos ir Vengrijos. 15min.lt  savo tyrime atskleidė, kad lietuviai susidūrė su nepavydėtinomis gyvenimo sąlygomis ir griežtais įsipareigojimais. Gyvenimas mažuose kambarėliuose, stresas ir psichologinis spaudimas, įsipareigojimas dvejus metus neišeiti iš įmonės ir gresiančios skausmingos finansinės sankcijos, draudimas kalbėti apie darbo sąlygas su kitais.

 

Tačiau tai nėra tik norvego Nilso Paulseno problema – komandiruočių principu užsienyje dirbančių lietuvių gali būti dešimtys tūkstančių. Verslininkai naudoja tokią schemą įvairiose šalyse įdarbindami lietuvius – siunčia juos į komandiruotes. Tai reiškia, kad lietuvaičių gautas atlyginimas sudarytas iš dviejų dalių: darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotes. Šiuo atveju dienpinigiai gali sudaryti didelę dalį darbuotojų darbo užmokesčio, o nuo dienpinigių nemokami mokesčiai valstybei. Darbo užmokesčio mokėjimas dienpinigiais gali padaryti nuostolių darbuotojui ateityje, nes būsimos socialinės garantijos: pensijos, motinystės, tėvystės, nedarbo išmokos priklauso nuo sumokėtų mokesčių.

 

 3 585 272 eurai. Tiek dividendų  per ketverius metus (2011-2015 metais) iš maždaug 200 įdarbintų lietuvių darbo Skandinavijos medicinos įstaigose uždirbo įmonės akcininkas – norvegiška bendrovė „Orange Group“.  2015 metais Norvegijos mokesčių inspekcija minėtai bendrovei priskaičiavo papildomus mokesčius, todėl beveik milijonu eurų buvo sumažintas ir tų metų pelnas (šaltinis:15min.lt). Priminsiu, kad dividendai – tai pelno dalis, išmokėta įmonės akcininkams proporcingai jų investuotam kapitalui.

 

Jeigu įdarbinus 200 žmonių per keturis metus galima uždirbti 4,5 mln eurų pelno, nesudėtinga apytiksliai paskaičiuoti, kokius pasakiškus pelnus galima uždirbti kiekvienais metais laikinai įdarbinant, t.y. eksportuojant 70 tūkstančių darbuotojų atlikti paslaugas užsienio valstybių darbo naudotojams (!).

 

Pilietiškam asmeniui turėtų kilti klausimas, ar nuo šių milžiniškų pajamų buvo teisingai paskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti mokesčiai bei ką šiame fronte nuveikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Juolab, kad mokesčių inspektoriai norvegai mūsų mokesčių inspekcijai gerą pavyzdį jau parodė. 

 

 

Zigmantas Šegžda

 

 

 

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/slaugytoju-bedos-skandinavijoje-tik-ledkalnio-virsune-taip-dirbanciu-lietuviu-gali-buti-desimtys-tukstanciu-663-889530

Peržiūros: 322

Komentarai   

+4 # jeronimas 2017-12-06 22:05
Idomu kokias priemones naudojo Lietuvos VMI ,kad minetos rasinyje milijonines sumos pasiektu Lietuvos biudzeta??? labai operatyviai VMI dirba su tais,kur nelabai gabus kompiuteriais deklaracijas rasyti,arba isvis neturi tokiu priemoniu.Tuomet ,pasitelkus anstoliais,vykdomas prievartavimas.Bet cia tik ten ,kur reikalas del centu.O vat kur milijonai,kaip siuo atveju,ar VMI dare kokiuos zingsnius surenkant tokio pobudzio mokescius,tarkim iki Norvegijai durus pirstu????
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti