Aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus : "Jokių veiksmų dėl masinės teisėjų korupcijos neatliksiu"

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (3 Votes)

Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus raštu "Laisvą laikraštį" informavo, kad nei jis, nei taip vadinama "teisėjų taryba" neketina nieko daryti dėl masinės korupcijos Vilniaus apylinkės ir apygardos teisme.

Spalio 27 d. "Laisvo laikraščio" redaktorius Aurimas Drižius kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas kelti drausmės bylas bent 18 Vilniaus apylinkės ir apygardos teismo teisėjams.

 

Minėti teisėjai pagal buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko prašymą buvo įvedę cenzūrą "Laisvam laikraščiui" - tai yra uždraudę rašyti straipsnius apie A.Sadecką.

Nors tiek Konstitucija, tiek Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai sako, kad cenzūra Lietuvoje yra uždrausta, tačiau Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai  jau dešimt metų nepanaikina cenzūros, rašydami visiškas nesąmones savo nutartyse - pvz., kad Konstitucija tėra "deklaracija" "Vilniaus apylinkės teismo teisėja Monid). Per tuos dešimt metų minėti 18 teisėjų sugebėjo net penkis kartus atmesti A.Drižiaus prašymus panaikinti cenzūrą, rašydami savo nutartis "iš oro", atvirai klastodami dokumentus ir savo sprendimus. Per tą laiką A.Drižius buvo nuteistas net septynis kartus vien už tai, kad toliau rašė straipsnius apie A.Sadecką ir teismus - teisėjai cenzūrą įvardino "teismo sprendimu", ir už jo nevykdymą skyrė A.Drižiui kalėjimą lygtinai.

Tačiau šios mafijos viršūnė - Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas R.Norkus atvirai savo rašte pripažino, kad dėl šios masinės korupcijos ir įstatymo nepaisymo jis neketina nieko daryti. Nors tai yra jo pareiga - prižiūrėti teismų darbą. Nes Teisėjų taryba yra vienintelis organas, kuris dar gali kažkiek kontroliuoti teismų darbą - bet kokį savo nusikaltimą teisėjai pridengia tuo, kad "aš nepriklausomas" ir "niekam neatsiskaitau".

Apačioje pateikiamas A.Drižiaus kreipimasis į teisėjų tarybą ir Norkaus atsakymas. A.Drižius taip pat kreipėsi į naująją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę Širinskienę, prašydamas inicijuoti parlamentinę komisiją teismų nusikaltimams ištirti.

 

 

Teisėjų tarybai

Dėl masinės korupcijos ir įstatymų nesilaikymo visoje teismų sistemoje, teisėjų patraukimo drausminėn atsakomybėn

2017 m. spalio 27 d.

 

 

Ieškovas:         Aurimas Drižius, a.k. 

                            reziduojantis, Konstitucijos pr. 23b, Vilnius

                               El. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

                            Mob.Tel.: +370 687 38471

 

Esu pareiškęs ieškinį prieš Lietuvos Respubliką dėl neteisėto persekiojimo, žalos atlyginimo dėl neteisėto persekiojimo, turto pasisavinimo ir užgrobimo, teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sistemingo dokumentų klastojimo ir nusikalstamo susivienijimo teismuose bei Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (Ieškinio suma: 1 000 000 (vienas milijonas eurų). Šis ieškinys perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (civ. byla Nr. 2-24909-862/2017)

Jau daugiau nei dešimt metų esu neteisėtai persekiojamas vadinamos Lietuvos „teisėsaugos“ ir  vadinamų „teisėjų“, kurie klusniai vykdo buvusio LR Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto  vadovo Alvydo Sadecko neteisėtus ir nusikalstamus skundus bei parėdymus. Teismas pagal A. Sadecko prašymą įvedė cenzūrą, kurią draudžia tiek LR Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir net penkis kartus išgalvotais motyvais atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, sistemiškai klastodamas savo nutartis. Dėl visos šios teismų ir prokuratūros nusikalstamos veiklos buvau nuteistas 9 (devynis) kartus, „teisėjams“ ignoruojant bet kokius įstatymus ir LR Konstitucijos reikalavimus, buvo nusavintas mano ne mažiau 50 tūkst. eurų vertės 15 arų dydžio žemės sklypas Vilniaus mieste ir parduotas per varžytines, man du kartus teismai neleido dalyvauti rinkimuose, tai suvaržydami mano žmogaus teises ir teisėtus lūkesčius.

 

Teisėjų taryba - teisėjų korupcijos ir piktnaudžiavimo garantas

 

Esu neteisėtai nuteistas 9 (devynis) kartus, teismams ignoruojant bet kokius LR Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus :

2009- 02-23 Vilniaus m 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d., BK 155 str.,

2010- 04-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011- 06-29 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2011-09-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d.,

2011-12-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013-10-18 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2013- 12-09 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 181 str. 1 d.,

2014- 03-06 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,

2014-09-15 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str.,-1 m 6 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A.Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino šį A. Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia tiek Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.".

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad A. Sadeckas, reikalaudamas uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, buvo šios įmonės akcininkas, ką ir pats deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tačiau ir asmeniškai keitė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus, t.y. pats sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos. Be to, privati A. Sadecko firma „Ekskomisarų biuras“ ir jis pats asmeniškai kaip dividendus gavo milijonus litų iš „Mažeikių naftą“ privatizavusios „Williams International company“ – visi šie pinigai buvo pervedami galimai kaip kyšiai, nes jokių paslaugų „Mažeikių nafta“ iš „Ekskomisarų biuro“ neužsakė, todėl net Valstybės kontrolė savo išvadose nurodė, kad visi „Mažeikių naftos“ pervedimai privačiai A.sadecko firmai buvo neteisėti, padaryti be jokių užsakymų, todėl neteisėti. Tačiau visuose teismo procesuose A. Sadeckas, etatinis „Williams“ konsultantas, prisiekęs sakyti tiesą, teigdavo, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, ir niekaip šiame privatizavimo procese nedalyvavo.

Tai, kad A. Sadeckas suvokė padavęs melagingą skundą, prašydamas uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, įrodo ir faktas, kad 2017 m. gegužę aš sužinojau, kad A. Sadeckas prašė jau minėtos Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sunaikinti savo jau minėtą turto ir pajamų deklaraciją, kurioje nurodė, kad jis yra „Mažeikių naftos“ akcininkas. Tačiau VTEK atsisakė tai padaryti – A. Sadecko prašymu sunaikinti minėtą dokumentą, todėl jis iki šiol saugomas šioje komisijoje.

Ši neteisėta ir pagal galimai melagingą A. Sadecko skundą įvesta cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimu“ ir aš vien už tai, kad pateikiau įrodymus ir toliau rašiau apie tai, kaip A.Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizacija, buvau daug kartų – net septyniose baudžiamosiose bylose teisiamas už „teismo sprendimo nevykdymą“.

Net pasiūlymas A. Sadeckui sudaryti taikos sutartį ir atlyginti man padarytą žalą buvo teismo įvertintas kaip „turto prievartavimas“, nes teisėjas O. Zaicevas nurodė, kad „A. Drižius, net būdamas daug kartų neteisėtai nuteistas,  neturėjo „teisėto pagrindo“ prašyti žalos atlyginimo“.

Visuose šiose bylose įrodinėjau, kad A. Sadecko skundas ir parodymai melagingi, o pats „prevencinis ieškinys“ yra niekas kitas, kaip tik cenzūra ir bandymas nutildyti spaudą. Teismai niekaip nevertino mano pateikiamų įrodymų, apie juos tiesiog nieko nepasisakydavo, kol galiausiai Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015, kurioje vėl buvau teisiamas dėl cenzūros, mane išteisino, nurodžiusi, kad negalima teisti už savaime teisėtą veiklą.

Remdamasis tuo LAT išplėstinės kolegijos išaiškinimu, vėl kreipiausi į teismą dėl cenzūros panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo Aurimo Drižiaus prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Jeigu teismai nesiryžta atnaujinti proceso ir panaikinti sprendimą pareiškėjui drausti rašyti apie AB Mažeikių naftą ir A. Sadecką, vadinasi, žemesnieji teismai laiko, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Tačiau tai ne mano kaltė, kad teismai daugiau nei penkerius metus vilkino šios bylos atnaujinimą, ir atmesdavo mano prašymus panaikinti cenzūrą išgalvotais motyvais, klastodami savo nutartis.

Dėl teisėjų nusikalstamo susivienijimo

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas (teisėja Vancevičienė) 2006-06-07 sprendimu (civ. byloje Nr. 2-238-141-2006), kuris yra įsiteisėjęs, patenkino A. Sadecko prevencinį ieškinį ir uždraudė savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjui UAB „Šilo bitė“ publikuoti visus rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Vancevičienė 2009 m. balandžio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 priėmė nutartį įvesti cenzūrą „Laisvam laikraščiui: t.y. uždrausti atsakovams Aurimui Drižiui. UAB „Laisvas laikraštis" savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu. Teisėja Vancevičienė atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, o taip pat tai, kad A. Sadecko dalyvavimas „Mažeikių naftos“ privatizavime buvo viešai žinoma informacija – apie tai viešai prabilo ir tuometis VRM sekretorius Jonas Liaudankas. Nors žiniasklaida neatsako už politikų žodžius, tačiau teismas vis tiek nusprendė įvesti cenzūrą o dėl viešų Liaudansko pasisakymų teisėjas Vancevičienė taip parašė : „Dėl šių pačių argumentų atmestinas atsakovo paaiškinimas, jog jis, rašydamas apie ieškovą, rėmėsi oficialaus asmens VRM sekretoriaus Jono Liaudansko išsakyta nuomone“.

Kai teismui šioje civilinėje byloje pateikiau pačio A. Sadecko pateiktą viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaraciją, kurioje jis pats įrašė save kaip ‚Mažeikių naftos“ akcininką, todėl paprašiau panaikinti cenzūrą, pirmą kartą mano prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-5322-501/2010 nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas  Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės", todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas.

Tai yra prašiau atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-117-734/2009, panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimą įvesti cenzūrą ir iškelti suinteresuotam asmeniui A. Sadeckui baudžiamąją bylą už melagingų parodymų davimą teismui. Savo reikalavimą dėl proceso atnaujinimo grindžiau:

- 2000-06-01 sutartimi Nr. 814 tarp UAB „Ekskomisarų biuras“ ir „Wiliams International“ interesus atstovaujančios UAB „ British&Baltic kur A. Sadeckas įvardijamas kaip konsultantas, o sutartis sudaryta dėl saugos paslaugų“.

- Be to, 2010-04-20 pareiškėjas Seimo archyve susipažino su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiaga apie AB „Mažeikių nafta“ privatizavimą, iš kurios paaiškėjo, kad A. Sadeckas dalyvavo svarstant AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimus, teikė savo pasiūlymus ir nuomonę dėl šio privatizavimo, savo parašu patvirtino komisijos sprendimą.

- Pareiškėjui tapo žinoma, kad A. Sadeckas nuosavybės teise turi AB „ Mažeikių nafta akcijų, apie ką pats įrašė savo privačių interesų deklaracijose. Tačiau teismas nusprendė, kad tai nėra naujos aplinkybės, todėl cenzūrą naikinti atsisakė.

Kai teismui šioje civilinėje byloje pateikiau pačio A. Sadecko pateiktą viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaraciją, kurioje jis pats įrašė save kaip ‚Mažeikių naftos“ akcininką, todėl paprašiau panaikinti cenzūrą, pirmą kartą mano prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-5322-501/2010 nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su  AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės", todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas.

Kai teismui pateikiau įrodymus, kad A. Sadeckas buvo „Mažeikių naftos" privatizavimo įstatymo autorius, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė atmetė mano prašymą atnaujinti bylą Nr. 2-117-734-2009, nes „leidėjas turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėtomis bylomis bei kitais, viešais priimamais duomenimis". Nors tie įrodymai tik neseniai buvo patekę man į rankas, ir aš niekaip negalėjau žinoti apie juos anksčiau, teisėja F.Vitkienė man nurodė, kad aš turėjau pareigą apie juos žinoti anksčiau, nei jie buvo įvykę, o jeigu nežinojau, tai jau nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tai dokumento klastojimas – jokie teisės aktai manęs neįpareigoja turėti pareigos „aktyviai ypatingai domėtis Seimo archyve esančia medžiaga“, o teisėja F.Vitkienė, negalėdama sugalvoti kitos labiau įtikinamos priežasties tiesiog suklastojo savo nutartį, įrašydama žinomai melagingus duomenis apie mano tariamą pareigą „domėtis Seimo archyvu“.

Galiausiai, kai net Vilniaus apylinkės prokuratūra ir teismas pripažino, kad „faktas, kad A. Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta" privatizavimo, visada buvo žinomas, niekada nebuvo kvestionuojamas nei A. Sadecko, nei prokuratūros", kreipiausi dar kartą – jau trečią kartą -  kad šis draudimas - rašyti tiesą apie A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos" privatizavime - būtų panaikintas. Tačiau net tada Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią  bylą Nr. 2-117-734-2009, nes neva tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad minėtos tiek teismo ir prokuratūros nutartys, kuriose pripažįstama, kad A. Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl privatizavimo, „teismų nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikoma paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu". T.y. teisėja J. Vėgelienė nurodė, kad aš 2009 m., nagrinėjant šį A. Sadecko skundą, turėjau žinoti, ką 2013 m. nuspręs Vilniaus apylinkės teismas ir prokuratūra. Tokią pat nutartį surašė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Janovičienė 2013 m. kovo 14 d. nutartimi.

Visais atvejais teismas nepasisakė dėl mano pagrindinio motyvo - teismas įvedė cenzūrą, kas yra draudžiama tiek Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Taip pat teismai nevertino ir melagingų A. Sadecko parodymų, kad jie niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu, nors buvo šios įmonės akcininkas, ir privatizavimo įstatymų autorius, tačiau teisme sakė, kad niekaip nedalyvavo šiame privatizavime. Nors į teismą iškviesta Lietuvių kalbos profesorė Kalėdienė paaiškino, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime" - „atlikti tam tikrus veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas". O A. Sadeckas asmeniškai atliko visus „Mažeikių naftos" privatizavimo sandorius ir per savo įmonę „Ekskomisarų biuras" valdė „Mažeikių naftą", t.y. teikė valdymo paslaugas.

Kai pateikiau teismui skundą, prašydamas panaikinti cenzūrą ir nurodydamas, kad minėtu teismo sprendimu buvo įvesta cenzūra, ką draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas - Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z. Monid sugebėjo pasakyti tik tiek, kad „taip pat nepagrįstas ir netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje dėl netinkamo teisės aktų taikymo. Pareiškėjo prašymo teiginiai apie teisę skleisti informaciją, nenustačius, kad skleidžianti informacija neatitinka tikrovės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, motyvų ir argumentų, kurie suteiktų pagrindą teigti, kad teismo 2009-04-10 sprendime padarytos teisės normų taikymo klaidos". Ir nė vieno žodžio apie tai, ką savo Visuomenės informavimo įstatymas ir Konstitucija apie cenzūrą. Teisėja Z. Monid nurodo, kad teismo įvesta cenzūra yra visai teisėta, ir kad A.Drižiaus paminėtos aplinkybės, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, „yra deklaratyvaus pobūdžio".

Kai apskundžiau šį Z. Monid sprendimą Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėja R. Petkuvienė neišdrįso tyčiotis iš Konstitucijos ir įstatymų, ji sugalvojo remtis savo išgalvotais motyvais.

T.y. Vilniaus apygardos teismo teisėja R. Petkuvienė savo nutartyje atsisakyti atnaujinti civilinę bylą Nr. Nr. 2-117-734-2009  melagingai nurodo, kad „...Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl cenzūros (T.4, b.l. 126) inter alia buvo analizuota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje (T.4, b.l. 126-135). Taigi ji taip pat nėra nauja aplinkybė tik dėl todėl, kad naudojama kitame kontekste, o apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl prašymo atnaujinti esmės, pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi ar dar kartą spręsti šį klausimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl spręstina, jog pirmosios...". T.y. teisėja R. Petkuvienė, negalėdama paneigti Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimo, sąmoningai suklastoja savo nutartį, ir parašo, kad dėl šių argumentų jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas savo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Tačiau šioje nutartyje nėra nė vieno žodžio apie cenzūrą, net rašydamas skundą aš dar neturėjau Konstitucinio teismo išaiškinimo, kas yra cenzūra. Jį gavau tik vėliau, todėl negalėjau jo panaudoti ir tuo labiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje negalėjo nieko pasisakyti dėl cenzūros, nes ji nebuvo paminėta mano skunde. O teisėja R. Petkuvienė sąmoningai, žinodama, kad negali paneigti Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, melagingai nurodo, kad šie argumentai jau buvo išnagrinėti ir atmesti. Tai yra sąmoningas dokumento klastojimas, įrašant į jį žinomai melagingus duomenis. Teisėja Petkuvienė intelektualiai suklastojo dokumentą, sąmoningai įrašydama į jį melagingą informaciją, ir tai patvirtindama savo parašu.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė ir Vytautas Zelianka, priimdami 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį atsisakyti panaikinti cenzūrą civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, taip pat ją suklastojo, įrašydami į ją žinomai melagingus duomenis. T.y., šioje nutartyje rašoma : „..Atmestinas apelianto argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasisakė dėl pagrindinio argumento, jog tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pripažįsta, kad pilietis A. Sadeckas nuo 2002 m. iki 2008 m. buvo Seimo nariu ir vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo, rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta" privatizavimo, ir visada buvo žinoma, kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą argumentą pažymėjo, jog teismas prevenciniu ieškiniu uždraudė skleisti informaciją, kuri jau kitų teismų sprendimais buvo pripažinta, kaip tikrovės neatitinkanti informacija. Kadangi prevencinio ieškinio esmę sudarė duomenų skleidimas apie neva neteisėtą ar nusikalstamą piliečio A. Sadecko veiklą AB „Mažeikių nafta", tai pareiškėjo nurodytos aplinkybės - teisėjų argumentų nurodymas priimtose nutartyse dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą piliečio A. Sadecko atžvilgiu, neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo...".

T.y., šioje nutartyje teigiama, kad teismas uždraudė skelbti informaciją, kuri jau kitų teismų sprendimais buvo pripažinta kaip neatitinkanti tikrovės. Tačiau tai vėlgi melas - nėra jokio teismo sprendimo, kuris sakytų, informacija, kad pilietis A. Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta", neatitinka tikrovės. Pats pilietis A. Sadeckas deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kad buvo „Mažeikių naftos" akcininku, o paskui melagingu skundu pareikalavo, kad man būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

Visos šios aplinkybės yra esminės, apribojančios mano, kaip žurnalisto teisės gauti ir skelbti informaciją. Atvirkščiai – esu persekiojamas dėl to, kad sąžiningai atlieku savo, kaip žurnalisto pareigą informuoti visuomenę apie tokius veikėjus, kaip jau minėtas A. Sadeckas.

LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. LR VIĮ 5 str. 1 d. l p. buvo nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Taigi, ieškovas reikalavo uždrausti kasatoriui naudotis teisėmis, kurias jam suteikia teisės aktai. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę, todėl prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų - realus pavojus daryti žalą.

Remdamasis Konstitucija, kad negalima remiantis jos 44 str. įvesti masinės informacijos cenzūrą, ir apie tai labai aiškiai pasisakė LAT 2015 10 01,  aš ir kreipiausi su prašymu atnaujinti bylą. Teismas kaip įprasta atsisakė, įvedęs senaties terminą Konstitucijai.

Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų S.Punio, R.Patackienės, V.Švedienės

Minėta Vilniaus apygardos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. Nr. 1A-424-562/2014 sugalvojo, kad teisėjų nuomonė yra aukščiau, nei įstatymai ir Konstitucija. Tai paskelbta 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartyje.

 Teisėjai taip pat paskelbė, kad cenzūra yra didesnė vertybė nei žodžio laisvė tokiam teisėjui, kaip Stasys Punys, R.Patackienė ir V.Švedienė.

Jie dar nepasikuklino pamokslauti savo nutartyje : „Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką  Konvencijos 10 straipsnis negarantuoja visiškai neribotos saviraiškos laisvės spaudai net dėl rimtų viešojo intereso klausimų. Įgyvendindami savo teisę Į saviraiškos laisvę spaudos atstovai privalo veikti laikydamiesi savo pareigų ir atsakomybės, kaip reikalaujama Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje. Be to. pagal Konvencijos 10 straipsnį garantuojama apsauga suteikiama su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai siekdami pateikti tikslią ir patikimą informaciją sutinkamai su atsakingos žurnalistikos principais...Taigi nagrinėjamu atveju A. Drižiaus teisė skleisti informaciją apibrėžta Įstatymų nustatyta tvarka priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl kurio nevykdymo jis ir yra nuteistas. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei. Priešingas sprendimas iš esmės reikštu, kad naudojantis saviraiškos laisve galima nepaisyti, vykdant pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį priimtų teismo sprendimų dėl asmens garbės ir orumo gynimo. Tokia situacija būtu nesuderinama su teisinga Konvencijos 8 ir 10 straipsnyje garantuojamų teisių pusiausvyra“.

Nors Lietuvos įstatymai a priori draudžia skelbti tik informaciją, kuri skatina neapykantą ir diskriminaciją, tačiau minėta trijulė nutarė, kad pvz., net toks sakinys „A. Sadeckas pilasi „Mažeikių naftos“ benziną“ būtų kriminalas, nes „nevykdomas teismo sprendimas“.

Tačiau Aukščiausiojo teismo kolegijos nutartyje yra visai kitaip išdėstyta nuomonė apie spaudos laisvę : „bet koks draudimas skleisti informaciją negali prieštarauti teisės aktuose įtvirtintai vienai pagrindinių žmogaus teisių - teisei į informacijos laisvę. Informacijos laisvė įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje: kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. ..atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, šiai bylai aktualaus teismo sprendimo negalima būtų traktuoti kaip draudimo publikuoti bet kokius rašinius, nes draudimas skleisti bet kokio pobūdžio informaciją, nepriklausomai nuo jos teigiamo ar neigiamo pobūdžio, nesuderinamas su įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisve.

Iš A. Drižiui inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo ir kartu iš jo paskelbtų publikacijų - pavadinimais: „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą", „Aukščiausiasis teismas dar kartą patvirtino - rašyti tiesą yra nusikaltimas", „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai" - matyti, kad šių publikacijų esmė yra kritika prokuratūrai, teismams, tyrusiems bei nagrinėjusiems A. Drižiaus bylas.

Antai: „Bet kokie A. Drižiaus bandymai atnaujinti bylą dėl draudimo sieti A. Sadecką su „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu atsimuša kaip į sieną. Prokuratūra ir teismai ignoruoja akivaizdžius įrodymus." Taip pat publikacijose pateikiama informacija apie tai, už ką pats A. Drižius buvo nuteistas arba kokie sprendimai dėl jo yra priimti, pvz.: „[...] kaip žinia, teisėjas A. Pažarskis nuteisė LL redaktorių Aurimą Drižių [...]“, „Kadangi teisėjos R. Vancevičienės sprendimas pasiekė redakciją jau po to, kai buvo suėjęs terminas apskųsti šį sprendimą, jis įsiteisėjo [...]"; „Laisvas laikraštis" buvo uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis" publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu"; „Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas patenkino šį nepagrįstą ir melagingą ieškovo Alvydo Sadecko ieškinį, ir vėliau A. Drižius buvo nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose [...]“; „Kaip žinia, „Laisvo laikraščio" redaktorius Aurimas Drižius yra nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes savo straipsniuose aprašė, kaip A. Sadeckas ir jo bendrovė „Ekskomisarų biuras" dalyvavo nusikalstamame AB „Mažeikių nafta" privatizavime, ir kaip uždirbo iš to milijonus". Taigi publikacijose A. Drižius, minėdamas arba neminėdamas A. Sadecką, komentavo ar reiškė neigiamą požiūrį apie teismų sprendimus, prokuratūros darbą, kai kuriais atvejais informavo apie faktus bylose (pvz., cituodamas teismo sprendimo dėl prevencinio ieškinio turinį), iš kurių ir išplaukia A. Sadecką liečiantys teiginiai. Vadinasi, informacijos, nuomonės skleidimas, pateikiant kritinį teisėjų bei prokurorų darbo vertinimą tiriant ir nagrinėjant tokias bylas, savaime nereiškia teisės pažeidimo ir teismo sprendimo civilinėje byloje, kuriuo uždrausta publikuoti rašinius apie A. Sadecką (siejant jį su akcine bendrove „Mažeikių nafta", su šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu), nevykdymo, t. y. nusikalstamos veikos BK 245 straipsnio prasme objektyviųjų požymių buvimo. Pažymėtina, kad skundžiamuose teismų sprendimuose - pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje - iš esmės formaliai nurodyta, kad A. Drižius rašiniuose siejo A. Sadecką su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šio: bendrovės privatizavimu, tačiau nevertintas straipsnių kontekstas, turinys, jų tematika. Atsižvelgus : Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo prasmę ir tikslus bei įvertinus jame suformuoto draudimo abstraktumą, darytina išvada, kad šiuo atveju A. Drižiaus veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, sudėties“.

Visi išvardinti teisėjai padarė didelę žalą man ir valstybei, nes jie ne tik kad mane nuteisė, tačiau niekaip nevertino „nukentėjusiojo“ A.Sadecko melagingų parodymų. Be to, nuosprendyje buvo formuluojama, jog rašymas, žurnalistika prilyginama nusikalstamai veikai.

Dėl nusikalstamos Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Nidos Vigelienės veiklos

Negana to, teisėja Nida Vigelienė nuteisė Aurimą Drižių, net savo nuosprendyje baudžiamojoje byloje nr. Nr. 1-1034-576/2013 pripažinusi, kad jis sakė tiesą, tačiau tai „nėra teisiškai reikšminga".

Tačiau šiuo atveju svarbu yrą kas kita - teismas A.Drižiui ir „Laisvam laikraščiui“ buvo įvedęs cenzūrą, nes neva jo rašiniai šmeižia, neatitinka tikrovės ir žemina Alvydą Sadecką. Šiuo atveju pati teisėja pripažįsta, kad A.Drižius parašė tiesą, tačiau tai „nėra teisiškai reikšminga“.

N.Vigelienė savo nuosprendyje rašo : „Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas. Šiuo atveju A.Drižius kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, pagal LR BK 245 str., todėl kaltinamojo A.Drižiaus pozicija, kad jis kaltinime nurodytu teiginiu išsakė tiesą, esant įsiteisėjusiam ir nepanaikintam 2009-04-10 teismo sprendimui, nėra teisiškai reikšminga“.

Savo nuosprendyje teisėja N. Vigelienė nurodė, kad neturi pagrindo netikėti specialisto parodymais, tačiau kažkodėl nieko nepasisakė apie tai, kad ta pati specialistė Laima Kalėdienė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, habilituota daktarė, profesorė, atsakė, ką reiškia terminas “dalyvauti privatizavime” - t.y. “atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas”.

Nors teisėjai Vigelienei buvo pateikta dešimt dokumentų, kokius veiksmus A.Sadeckas atliko, privatizuojant “Mažeikių naftą”, tačiau teisėja apsimetė, kad nebemoka lietuvių kalbos, ir savo nuosprendyje parašė, kad “dar pažymėtina, kad nukentėjusysis ASadeckas duodamas parodymus teisme šioje byloje buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, prisiekė nustatyta tvarka ir priesaiką pasirašė. Teismas nenustatė, kad Alvydas Sadeckas melagingai liudijo teisme ar tyčia pateikė tikrovės neatitinkančias žinias”.

Specialistė sako, kad terminas “dalyvauti privatizavime” reiškia “atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas”, A. Sadeckas prisiekęs sako, kad jis niekaip šiame privatizavime nedalyvavo, A. Drižius pateikė įrodymus, kokius veiksmus A. Sadeckas atliko šiame privatizavime, tačiau teisėja N.Vigelienė pamiršta lietuvių kalbos žinias, ir vėl išsuka A. Sadecką nuo baudžiamosios atsakomybės už melą, nurodydama, kad jis nemelavo.

Tai yra sąmoninga tyčinė teisėjos N.Vigelienės veiklą, suvokiant, kad ji teisia ir nuteisia tiesą sakantį kaltinamąjį A. Drižių pagal melagingus “nukentėjusiojo” A. Sadecko parodymus ir skundą.

Nors LT Konstitucijos 44 str. 1 d. numato, jog masinės informacijos cenzūra draudžiama, o šio str. 2 dalis nurodo, jog draudžiama valstybės įstaigoms, taigi, ir teismams, uzurpuoti informacijos kontrolę, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, veikdama Lietuvos Respublikos vardu tarsi nutarė, jog Lietuvos Konstitucijos 44 str. prieštarauja Konstitucijos 25 str. - tačiau į Konstitucinį Teismą nesikreipė, kad išaiškintų, kaip sistemiškai šie du straipsniai taikomi įstatymų įgyvendinime, ir teisminėje praktikoje, ir ar tikrai jie vienas kitam prieštarauja.

Teisėja N. Vigelienė tiesiog nutarė, jog Konstitucijos 25 str. reiškia absoliučią minčių, sąžinės, informacijos kontrolę, rašymo cenzūravimą, ir nusprendė, jog LR Konstitucijos 44 str. šiame ginče neaktualus. Pasirėmė užsienio šalių praktika, nors Jungtinė Karalystė yra teisminio precedento (angį. Common law) šalis, o Lietuva tokia nėra (Lietuva - civilinės teisinės sistemos šalis), ir Lietuvoje, teismas priimdamas sprendimus, vadovaujasi visų pirma teise - įstatymu, o ne precedentu, ir dar užsienio šalies. Aukščiausias šalies įstatymas yra LR Konstitucija, ir ja nesivadovauti, o vadovautis Jungtinės Karalystės teismų praktika - tai ne nekompetencija, o tyčinė ir piktybinė veika, kuria padaryta man žala, nes teisėjai žinojo ar turėjo žinoti, jog remiantis Konstitucija, kuria jie nesivadovavo, teisėjai Lietuvoje klauso pirma įstatymo - o Jungtinės Karalystės teisminė praktika neįeina į Lietuvos teisės, įstatymų, poįstatyminių aktų, sąvadą.

Minėta teisėja taip pat visiškai tyčia nevertino mano pateiktų dokumentų, jog prokuratūra atsisakė tęsti bylą ne dėl to, jog A.Sadeckas nepadarė nusikalstamos veiklos, bet kad nuo prevencinio ieškinio pridavimo praėję 5 metai, ir neva suėjusi veikos senatis. Teisėja, veikdama valstybės vardu, tyčia diskredituodami Lietuvos Respubliką, ir darydami jai žalą, išaiškino tuos teismų sprendimus ir prokurorų nutarimus visiškai kitaip, negu ten yra parašyta - taip tyčia veikė, norėdami daryti žalą valstybei, ir teisingumui, ir man, laikraščio leidėjui.

Dėl cenzūros buvau nuteistas penkis kartus

Nuo 2010 metų iki pat 2015 metų buvau dėl neteisėtos cenzūros nuteistas septynis kartus, tačiau du paskutinius kartus Aukščiausias teismas mane išteisino, nurodęs, kad teisti už savaime teisėtą veiklą negalima.

T.y. buvau nuteistas :

2010- 04-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str., baudžiamojoje byloje Nr. 1-257-648/2010 – 2010 m. balandžio mėn. 26 d. nuosprendžiu – laisvės apribojimu ir bauda už „Laisvame laikraštyje“ išspausdintus teiginius:

"<■■■> A. Sadeckas teisme norėjo paneigti, kad jo firma „Ekskomisarų biuras" niekaip nedalyvavo AB „Mažeikių nafta" privatizavime, kad j i niekaip nėra susijusi su tariamos studijos apie šios. įmonės privatizavimą rengimu, ir kad j i niekaip nesusijusi su buvusiu šios įmonės direktoriaus G. Kiesaus dingimu ir nužudymu. <...>"

„ < ■> Tam, kad nuslėpti „Ekskomisarų biuro" ryšį su G. Kiesaus dingimu A. Sadeckas teisme melavo, kad V. Grigaravičius niekada nėra dirbęs UAB „Ekskomisarų biuras”. < . „ > „

,,<■■■> Todėl labai gali būti, kad „Ekskomisarų biuras" tuos pinigus, skirtus G. Kiesaus nužudymo tyrimui, perdavė V. Grigaravičiui neoficialiai... <...>"

„<...> ... jo firma „British and Baltic Vilnius” ir buvo Įsikūrusi ,,Ekskomisarų biuro" patalpose Traidenio gatvėje, ir j i neteisėtai iš ,,Mažeikų naftos" pervestus 8 mln. litų iš karto pervedė tam pačiam „Ekskomisarų biurui". <...>" Vėliau visi tie „Mažeikų naftos" milijonai atsidūrė „Ekskomisarų biuro“ sąskaitose... <...>"

2011- 06-29 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str., baudžiamojoje byloje Nr. 1-693-503/2011 už tokius „Laisvame laikraštyje“ išspausdintus teiginius :

„<...> teisėjas A. Pažarskis nuteisė LL redaktorių Aurimą Drižių už tai, šis nevykdė kitos šio teismo teisėjos Raimondos Vancevičienės sprendimo uždrausti „Laisvam laikraščiui11 spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. Sadeckas iškels A. Drižiui dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. <...>“

2011-09-26 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 154 str. 2 d., baudžiamojoje byloje Nr. 1A-964/2011 laisvės apribojimu už teiginius:

„<...> A.Sadeckas teisme norėjo paneigti, kad jo firma „Ekskomisarų biuras" niekaip nedalyvavo AB „ Mažeikių nafta" privatizavime, kad j i niekaip nėra susijusi su tariamos studijos apie šios įmonės privatizavimą rengimu, ir kad j i niekaip nesusijusi su buvusiu šios įmonės direktoriaus G.Kiesaus dingimu ir nužudymu. <...>"

„<...> Tam, kad nuslėpti „Ekskomisarų biuro" ryšį su G. Kiesaus dingimu A. Sadeckas teisme melavo, kad V. Grigaravičius niekada nėra dirbąs UAB ,, Ekskomisarų biuras <... > "

„<...> Todėl labai gali būti, kad „Ekskomisarų biuras" tuos pinigus, skirtus G.Kiesaus nužudymo tyrimui, perdavė V. Grigaravičiui neoficialiai... <...>"

2011-12-21 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 245 str., 2013-10-18 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str. baudžiamojoje byloje  Nr. 1-1034-576/2013 laisvės apribojimu už frazę:

„<...> Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime“.

2014- 03-06 Vilniaus miesto apyl. teismo pagal LR BK 245 str., baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-503/2014 – areštu ir bauda už teiginius :

55<--> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus, prokuratūra griebėsi dar negirdėto triuko - nutarė, kad nors A. Sadeckas pats asmeniškai taisė įstatymo projektą pagal kurį buvo privatizuota AB „Mažeikių nafta“, tai nereiškia, kad jis dalyvavo šios įmonės privatizavimo procese. Nors A. Sadeckas asmeniškai gaudavo iš „Williams“ po 300 litų už valandą konsultacijų buvo „Mažeikių naftos bendrasavininkas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, ragino kitus komiteto narius balsuoti už privatizavimą, ir pats pasirašė komiteto pritarimą, prokuratūros nuomone, A. Sadeckas nėra niekaip susijęs nei su AB „Mažeikių nafta“, nei su šios įmonės privatizavimu,

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Miroslavo Gvozdovičiaus, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Stasio Punio, Daivos Kazlauskienės, Ryšardo Skirtuno

 

Minėti teisėjai nuteisė mane dėl cenzūros baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-964/2011, visiškai nekreipdami dėmesio į įstatymų ir Konstitucijos reikalavimus, melagingus „nukentėjusiojo“ A. Sadecko  parodymus, todėl šių teisėjų nutartys ir veiksmai šioje byloje turi būti pripažinti neteisėtais ir nusikalstamais.

 

Motyvai, kodėl šis nuosprendis yra neteisėtas, yra išdėstyti anksčiau.

 

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Kasimovienės neteisėtos ir nusikalstamos nutarties

 

Minėta teisėja, nagrinėdama mano prašymą panaikinti cenzūrą civilinėje byloje Nr. A2-5412-600/2016, 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pritaikė Konstitucijai senaties terminą, puikiai žinodama, kad Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas galioja visą laiką ir visais sezonais. Vilniaus apylinkės teismas neteisėtais nutarimais penkis kartus atmetė mano prašymus atnaujinti bylą ir panaikinti cenzūrą, o praėjus penkeriems metams, nurodė, kad suėjo senaties terminas.

Tai dar kartą įrodo, kad prieš mane veikia nusikalstamas teisėjų susivienijimas.

 

Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Gintaro Dzedulionio persekiojimo už kritiką

Galiausiai Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras  Dzedulionis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-369-365/2016, ir atmetęs mano skundą,  2016 m. birželio 9 d. man žodžiu išaiškino, kodėl aš šiame teisme visada esu nuteisiamas – tik todėl, kad kritikuoju „teisėsaugą“.

Gavau teisėjo Gintaro Dzedulionio man teisme perskaityto moralo garso įrašą. Šis teisėjas kartu su savo kolegomis Jolanta Čepukėniene ir Alenu Piesliaku mane nuteisė birželio 9 d. nutartimi už tariamą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko šmeižtą. Vien už tai, kad parašiau savo straipsniuose, kad buvau daug kartų nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, o minėtas teismas nusprendė, kad tai šmeižtas dėl vienintelės priežasties – nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus.

Tačiau prokuratūra ir teismai jau daugiau nei aštuoni metai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai, todėl pasiekti, kad jis būtų nuteistas dėl melagingų parodymų – neįmanoma misija. „Visa teismų sistema klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“, - pripažino mano nuomonę kaip pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G.Rainys kitoje byloje, kurioje A.Sadeckas taip pat kaltino mane šmeižtu. Tačiau šioje byloje svarbu kas kita – teisėjas G.Dzedulionis man nepatingėjo paskaityti moralo, iš kurio aš supratau, kad vienintelė priežastis, kodėl aš esu nuteistas – kad „per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“. „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, - tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis.

Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“. Nors LR Konstitucija sako, kad „draudžiama persekioti už kritiką“, teisėjas G. Dzedulionis tai daro, ir tai atvirai deklaruoja.

Čia pirmą parką G. Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A. Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio.

Toliau pažodžiui pateikiamas teisėjo G. Dzedulionio moralas, birželio 9 d. skaitant šio teismo nutartį:

„Vilniaus apygardos teismo nutartis. Apygardos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A.Drižius buvo nuteistas bauda pagal BK str. Teisėjų kolegija nutaria : nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą atmesti.  Norėčiau A.Drižiui paaiškinti spendimo motyvus – jus savo apeliacinį skundą motyvavote tuo, kad buvo prokurorės Kisinienės ir teisėjos Norkūnaitės nutartys, kuriuose buvo išsakyta nuomonė, kad A.Sadecko parodymai neatitinka tikrovės. Nenoriu aš ginčytis su tomis aplinkybėmis ar su savo kolegomis, tačiau aš noriu pasakyti, kad šiuose bylose tas klausimas nebus niekada nagrinėjamas. Kolegija žiūrėjo į tą jūsų skundą per tą prizmę, kurią nurodė apygardos teismas, ji žiūrėjo ir per tą nuostatą, kurią išsakė Aukščiausiasis teismas. Tai yra ne per tą draudimą, o kitaip tariant, kad tai yra žmogaus teisės rašyti apie teisėsaugos institucijų darbą. Mes bandėme žiūrėti į šią visą situaciją ir per šią prizmę. Bet, užkliuvo vienas momentas, kurio mes niekaip negalėjome išspręsti. Bet kurie jūsų straipsniai, kurie yra rašomi apie teisėsaugos institucijų darbą, jie akcentuoja labai didelį dėmesį į jūsų ir A.Sadecko tarpusavio santykius. Tos aplinkybės, jos dominuoja bet kokį straipsnį jūs berašytumėte. Gal jums reiktų biškį pakeisti savo poziciją, nes...čia gal ne mūsų nutarties dalykas, bet toks pastebėjimas. Po Aukščiausiojo teismo nutarties keičiasi požiūris į tą jūsų situaciją, po bižki. Gal būt, jums nereikia taip aštriai akcentuoti viso dėmesio, rašant apie teisėsaugos institucijų darbą. Va tokia yra situacija.

- A.Drižius : Jūs žiūrėkite įstatyme, kaip parašyta, o ne mano santykių su Sadecku. Žiūrėkite, kaip parašyta įstatyme, o jūs dabar teisinatės prieš mane, baikite tas nesąmones.

- Teisėjų kolegija yra gyvi žmonės, kurie žiūri normaliai į tą situaciją. Taip nebuvo, kad viens du ir priėmė nutartį.

- Taigi aš suprantu, kad jūs atsiskaitote tam Sadeckui? Tai ne naujiena.

- Aš Sadecko nesu matęs akyse.

- Tai sakote, kad Sadeckas niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu? Jūs galite man įrodinėti, kad juoda yra balta, tačiau aš vis tiek matysiu, kad juoda yra juoda.

- Ponas Drižiau, aš pilnai pritariu Norkūnaitės išvadoms dėl to, bet šioje byloje šie klausimai nėra nagrinėjami.

Beje, tai pačiai teisėjų kolegijai buvo pateikti įrodymai, kad A. Sadeckas asmeniškai taisė „Mažeikių naftos“ reorganizavimo įstatymą, po kurio jis buvo privatizuotas ir iš jo dingo „Nacionalinio saugumo pagrindų“ įstatymo nuostata, kad strateginės Lietuvos įmonės gali būti parduodamos tik NATO šalyse registruotoms įmonėms, be to, daug kartų svarstė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymo pakeitimus, pats juos asmeniškai taisė, tačiau teisėjo D. Dzedulionio nutartyje aiškinama, kad A. Sadeckas niekaip nesusijęs su minėtu „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Galima būtų pagalvoti, kad teisėjai nemoka lietuvių kalbos ir nesupranta, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime“, tačiau net ir čia teisėjams buvo suteikta pagalba. Teisme apklausta Lietuvių kalbos instituto profesorė Kalėdienė termina „dalyvauti privatizavime“ paaiškino taip – „atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas“. Nors A. Sadeckas atliko esminius „Mažeikių naftos“ privatizavimo veiksmus, t.y. keitė privatizavimo įstatymus ir sprendė, kam ir kokiomis sąlygoms gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos, tačiau teismai iki šiol galvoja, kad A. Sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu.

Dėl tariamo „turto prievartavimo“

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas 2013 m. gruodžio 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-242-270/2013 paskelbė man nuosprendį, kuriuo pripažino mane kaltu, ir nuteisė pagal LR BK 181 str. 1 d.

Teisėjas O. Zaicevas į nuosprendį įrašė žinomai melagingus duomenis, kuriuos pats sugalvojo, nes baudžiamojoje byloje jų nėra. Tai padarė sąmoningai ir tyčia, norėdamas mane nuteisti, tokiu būdu padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip dokumento klastojimas.

Teisėjas O. Zaicevas mane nuteisė už tariamą turto prievartavimą – neva aš, “neturėdamas teisėto pagrindo”, reikalavau iš piliečio Alvydo Sadecko 21 tūkst. Litų, grasindamas paskelbti apie jį tam tikrą informaciją.

Teisėjas O. Zaicevas pasiūlymą A. Sadeckui atlyginti žalą, kurį jis padarė man, Aurimui Drižiui, neteisėtai persekiodamas nuo 2008 m., prilygino turto prievartavimui.

Nors iš elektroninio susirašinėjimo šioje byloje buvo akivaizdu, kad buvo siūlomas taikos susitarimas :

2010-09-08 08.46 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. atsakant į 2010-09-02 reikalavimą dėl duomenų paneigimo advokatui M. Kukaičiui rašė: „...tai kad negaliu -būtent tavo klientas mėgsta nepilnametes dar nuo audringos jaunystes - ne veltui apie tai rašė litva sovietskaja (išprievartavimas - sunkus nusižengimas?, čia labai švelniai), tačiau aš taikus žmogus, seniai siūliau sudaryti taika, tik uz visus teismus ir baudžiamas bylas pirma atlyginkite zala, ir atsisveikiname";

2010-09-08 11.34 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. į gautą laišką paklausė „Aurimai, Ar teisingai supratau, kad reikalauji pinigu ir tuomet nerašysi apie mano klientą. Jeigu taip - tai kiek reikia sumoket? Adv. Mindaugas K.",

2010-09-08 11.55 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. advokatui M. Kukaičiui rašė: „aš tik sakau - tegul tas tavo klientas gražina tai, ką iš mūsų pavogė (civiliniai ieškiniai, advokatai, etc), o kiek jų buvo per tuos aštuonis metus, aš jau ir nebegaliu suskaičiuoti, tai kad pats skaičiuok",

2010-09-08 22.49 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. į gautą laišką paklausė: „Bet taip ir nesupratau - ar po to būtų atspausdinti visi paneigimai ir daugiau nebūtu nė vieno straipsnio ir teiginio apie A. Sadecką? Adv. Mindaugas K."

2010-09-09 09.06 vai. siuntėjas Aurimas Drizius iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. atsakant M. Kukaičiui nurodo: „ pats supranti, kad ir mes jums, ir jums mums jau iki kaklo įgrisome, tai jeigu ir bus rašoma, tai tik gražiai",

2010-09-10 siuntėjas aurimas drijongas iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. atsiuntė M. Kukaičiui sekantį laišką; „sveikas, midaugai, paskaičiavau tavo kliento padarytus nuostolius -didžiausi dar 2008 m, kai pagal civiline byla pervedžiau jam 10 tukst. litu, paskui buvo dar du pavedimai po 3 tukst. litu, o šiemet tavo kolegoms uz skundus aukščiausiam teismui suplojau dar 6 tukst. Aišku, tų išlaidų buvo ir daugiau, nes čia neskaičiuoju baudžiamųjų bylų ir nervų, tačiau tiek jau to. Grubiai išeina 21 tukst. litų tiesiogines žalos, tačiau jeigu sutarsime del taikos, turiu dar viena prašymą - tegul tavo klientas atsiima is antstolių visus sprendinius del kabailos ir duoda jam ramybę",

2010-10-04 13.54 vai. M. Kukaitis iš elektroninio pašto Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. laiško gavėjui A. Drižiui Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. rašė: „Labas Aurimai, as visa informacija perdaviau klientui ir jokio atsakymo neturiu. Adv. Mindaugas",

Vienintelė teisėja Baltušytė nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą A. Sadecko atžvilgiu baudžiamoje byloje Nr. PK-1599-754/2015:

„LR BPK 409 str. 4 d. numatyta, jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamas asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Privatus kaltintojas pagal priešpriešinį skundą Aurimas Drižius prašo Alvydą Sadecką patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 235 str., t. y. dėl veikos, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas (LR BPK 409 str. 4 d.). Iš Alvydo Sadecko ir Aurimo Drižiaus skundų ir paaiškinimų taikinamuosiuose posėdžiuose matyti, kad jų nurodytos ir prašomos kvalifikuoti pagal LR BK 154  str. 2 d. bei 235 str. veikos yra tarpusavyje susiję, todėl turi būti nagrinėjamos vienoje byloje.

Alvydo Sadecko skunde nurodytos veikos, dėl kurių prašoma Aurimą Drižių traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d., turi visuomeninę reikšmę, nes veikų aprašyme nurodyta, kad internetinio tinklapio www.laisvaslaikraštis.lt ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2015-02-02 – 2015-03-05 publikacijose rašoma: „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, ...teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai“, „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą““, todėl yra pagrindas prokurorui pradėti baudžiamąjį procesą pagal LR BPK 409 str. 1 d.“.

Visi išvardinti teisėjai padarė didelę žalą man ir valstybei, nes jie ne tik kad mane nuteisė, tačiau niekaip nevertino „nukentėjusiojo“ A.Sadecko melagingų parodymų. Be to, nuosprendyje buvo formuluojama, jog rašymas, žurnalistika prilyginama nusikalstamai veikai.

Dėl nusikalstamų Vilniaus apygardos ir Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmų

Prokurorai Gediminas Jukna, Darius Čaplikas, D.Kisinienė, būdami teisininkais ir puikiai žinodami, jog Konstitucija yra vientisas teisės aktas, ir galioja visoje Respublikoje ir visą parą, tyčia tęsė savo neteisėtą veiką ir diskreditavo Lietuvos Valstybę, trukdė teisingumui, o būtent, jie žinodami, jog masinės informacijos cenzūra draudžiamą tyčia vedė tyrimą iki teismo, o vėliau tyčia prieštaravo, kad būčiau išteisintas, palaikė masinės informacijos draudimą, taigi, antikonstitucinius veiksmus, pažeidė pareigūno tarnybinę etiką, ir nuostatas, tarnauti valstybei ir jos žmonėms.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas neskundžiamose nutartyse 2015 03 31 ir 2015 10 01 pažymėjo, jog šie du nuosprendžiai prieštarauja pamatinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. ta apimtimi, jog demokratinėje visuomenėje teisė gauti ir skleisti informaciją yra universali norma, ir pažymėjo, jog Konstitucijos 25 ir 44 straipsniai vienas kitam, neprieštarauja, o kaip tik, vienas kitą papildo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką žmogaus sveikatą garbę ir orumą privatų gyvenimą dorovę; to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Šiais klausimais plačiai yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: demokratinėje visuomenėje laiduojama teisė laisvai formuoti savo nuomonę apie visuomeninius reikalus, laisvai juos aptarinėti; bendriausias viešų diskusijų visuomenės gyvenimo klausimais tikslas - ieškoti visuomenei rūpimos tiesos (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 10 d. nutarimas). Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra viena iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją yra viena pagrindinių žmogaus laisvių (Konstitucinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).'* Taigi, 2 instancijų teismų teisėjai, žinodami arba turėdami žinoti, būdami teisės profesionalai, ir sekdami arba turėdami sekti ir aukštesniųjų teismų naujienas, išaiškinimus, bei žinodami nurodymus juos taikyti praktikoje, tyčia iškraipė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. taikymą, ir tyčia neigė LR Konstitucijos 44 str. egzistavimą.

LAT teisminio nagrinėjimo metu be kita ko, buvo patvirtinta, jog remiantis lietuvių kalbos taisyklėmis, A.Sadeckas gali būti siejamas su AB „Mažeikių nafta“, buvo išaiškintas lietuvių kalbos žodis „sietis, būti susijusiam“. Pirmosios ir antrosios instancijos teismų teisėjai tyčia, trukdydami teisingumui, nesiaiškino lietuvių kalbos žodžių reikšmių, jeigu patys nesuprato, turėjo prašyti ekspertų pagalbos, nes teismas turi vykdyti teisingumą, o ne siekti bet kokiomis priemonėmis žmogų nuteisti, atmetant jo turimus įrodymus, paaiškinimus.

Dėl viso šio nesibaigiančio persekiojimo buvo areštuotas ir tariamai A. Sadeckui padarytai žalai atlyginti varžytinėse 2016-05-16 parduotas mano nekilnojamasis turtas – žemės sklypas Vilniaus rajone, kurio unikalus numeris 4400-0580-4468 (pridedamas varžytinių pardavimo aktas)

Nors vidutinė šio žemės sklypo kaina svyruoja tarp 3,8 tūkst. eurų iki 4,9 tūkst. eurų už arą (apie tai byloja portalo aruodas.lt pridedamas tame pačiame Pašilių kaime parduodamų žemės sklypų kainos – 4947  eurai ir 3818 eurai už arą), tačiau mano 33,5 arų žemės sklypas buvo parduotas tik už 2800 eurų.

Tokių būdu man buvo padaryta 150 ,7 tūkst. eurų žala. Vidutinė šio 33 arų žemės sklypo vertė yra 150 tūkstančių Eurų (turima omenyje vidurkis Pašilių kaime parduodamų žemės sklypų kaina už vieną arą). Antstolis pardavė šią žemę už 2800 eurų, ir taip padarė man labai konkrečią turtinę žalą – 150,7 tūks. Eurų. 

Man buvo padaryta ir kita labai konkreti turtinė žala – neleista dalyvauti 2012 m. Seimo rinkimuose

T.y., partija „Drąsos kelias“ iškėlė mane kandidatu Seimo rinkimuose Vilniuje, Žirmūnų apygardoje, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė mane registruoti, kadangi aš dar tariamai nebuvau atlikęs tos neteisėtos bausmės – t.y. , nesumokėjęs visų baudų už tariamus savo nusikaltimus.

Dėl melagingų A. Sadecko skundų ir parodymų

Buvęs Seimo narys ir Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A. Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ (jo kopija pridėta), kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jis privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Teismas patenkino šį „prevencinį ieškinį“ ir įvedė spaudai cenzūrą, kurią draudžia tiek Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas.

A. Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavimui – dar pačiame pirmame AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo etape, vykusiame 2000-2001 m., A. Sadeckas taisė įstatymo projektą, pagal kurį ši įmonė ir buvo privatizuota. Per šį privatizavimo etapą privati A. Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ valdė tą pačią „Mažeikių naftą“, t. y. teikė jai valdymo paslaugas, ir iš šių sandėrių, kuriuos Valstybės kontrolė įvardino kaip neteisėtus, nes mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutarties sąlygas, privati A. Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ uždirbo iš „Mažeikių naftos“ privatizavimo daugiau nei 8 mln. litų.

Galima būtų pagalvoti, kad teisėjai nemoka lietuvių kalbos ir nesupranta, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime", tačiau net ir čia teisėjams buvo suteikta pagalba. Teisme apklausta Lietuvių kalbos instituto profesorė Kalėdienė terminą „dalyvauti privatizavime" paaiškino taip - „atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas". Nors A. Sadeckas atliko esminius „Mažeikių naftos" privatizavimo veiksmus, t.y. keitė privatizavimo įstatymus ir sprendė, kam ir kokiomis sąlygoms gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos" akcijos, tačiau teismai iki šiol galvoja, kad A. Sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu.

Galiausiai, Lietuvos Aukčšiausiojo teismo kolegijos (Pikelis, Fedosiukas, Piesliakas) 2017 m. spalio 24 d. nutartimi b.byloje Nr. 2K-212-696//2017 buvau nuteistas už tariamą A.Sadecko šmeižtą, kai parašiau, kad jis davė melagingus parodymus ir skundus. Minėta LAT kolegija visiškai nevertino mano pateiktų įrodymų, tik parašė, kad aš žinojau, kad Sadeckas supyks, perskaitęs tuos straipsnius, todėl esu kaltas. 

 

                                                     Todėl, remdamasis išdėstytu, reikalauju :

Pradėti drausmės bylas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Vancevičienės, Faustos Vitkienės, Jolantos Vėgelienės, Zojos Monid, O.Zaicevo, Kasimovienės, Nidos Vigelienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė ir Vytautas Zelianka Rositos Patackienės, Virginijos Švedienės, Stasio Punio, prokurorų Gedimino Juknos , Danutės Kisinienės, Dariaus Čapliko, Lietuvos Aukščiausiojo tesimo teisėjams A.Pikeliui, O.Fedosiukui, Vytautui Piesliakui.

Kadangi įstatymai buvo laužomi masiškai ir organizuotai, prašau sudaryti specialią tyrimo komisiją, kodėl teisėjai taip elgėsi, nepaisydami įstatymų ir Konstitucijos reikalavimų. 

Visi minėti pareigūnai atliko prieš mane tyčinius ir neteisėtus veiksmus, padarė man turtinę ir neturtinę žalą. 

                                                                                 Pagarbiai,

 

                                                                            Aurimas Drižius

                                                                                  

 

 

Peržiūros: 1579

Komentarai   

+9 # kche 2017-12-04 11:18
kas gali paneigti?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # Savi 2017-12-04 13:50
Visi savi. Varnas varnui akies nekerta :-*
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # Viktorija 2017-12-04 14:22
Ačiū Dievui, kad Jo teismas paskutinis ir neskundžiamas. Iš visų šių teisėjų bus pareikalauta daug daugiau, nes jie turėjo pareigą teisingai teisti. O kiek daug po tokių teismų paliko nuskriaustų žmonių? Aš jiems nepavydžiu.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # Skia 2017-12-04 18:21
Kadangi konservatoriu ir valstiečiu balsais seimia buvo atmestas įstatymo projektas nuimti KGB Elitui apsauga, tsi nieko keisto kas valdo LT.Ane Gabrieliuk?Liustracija su desovietizacija nepadaryti , komunizmo lopšio išsupuoti klesti prie lovio
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # jeronimas 2017-12-04 22:06
Pagarba Aurimui Driziui ! Sitiek mantijom apsisupusiu bande Aurima uzdaryti i kaliuze.Nelabai pavyko to padaryti,nes tiesiog nebeturejo net is ko klastoti dokumentu.Ir kas gali patiketi,kad cia ne patarnavimas alvydukui??? bande Aurima sunkvezimiu perbaziuoti,bet nesugebejo net gabesni zudika parinkti.Va ir pasimate kas yra kas.O dabar ,kad ir kokiuos rastus rasytu Aurimas,savi savu netiria ir nebaudzia.Juolab ,kad po prezidentes skeciu visi nepajudinami ir nelieciami.va su tokia teisine sistema Lietuvai galas ateis ir ,manau,labai greitai.Paverskit istorija,ne viena valstybe ekonomiskai nepasikele,pries tai nesusitvarkiusi valstybeje teisines sistemos.Ner tvarkos-ner gausos,nebus ir gero gyvenimo.Jau antras ilijonas bega is Lietuvos !!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Albina 2017-12-09 15:12
Ar Aukščiausiojo teismo pirmininko Rimvydo Norkaus viešas teiginys : "Jokių veiksmų dėl masinės teisėjų korupcijos aš neatliksiu" reiškia, kad minimi teisėjai yra psichiniai ligoniai ir todėl jų veika negali būti tiriama?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti