Visas "Independence" projektas - melas ir klastotės

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.44 (8 Votes)

AB "Achema" vadovas Ramūnas Miliauskas interviu žurnalui "Politico" atskleidė, kad Lietuvos vyriausybė klastojo  statistikos duomenis, kad Lietuvai neva per metus reikia apie 4 mlrd. kubinių metrų dujų, nors realybėje šaliaii reikia tik apie 2 mlrd. kubinių metrų dujų. Be to, Lietuvos valdžia apribojo konkurenciją, neleidusi "Achemai" statytis savo SGD terminalo, kuris būtų sumažinęs dujų kainą apie 7 proc. "Achemos" ieškiniai dėl jai užkrautos "Independence" išlaikymo naštos nagrinėjami Europos Teisingumo teisme ir ES komisijoje.

 

Valstybės noras vis smarkiau kištis į privatų verslą atkreipė ir užsienio žiniasklaidos dėmesį: politico.eu paskelbė straipsnį, kad Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismas šiuo metu nagrinėja skundus prieš Lietuvą dėl galimai neteisėtai teiktos valstybės pagalbos.

 

Jame teigiama, kad Lietuvai komunikuojant su Europos Sąjungos institucijomis buvo sutinkama su pozicija, jog iš dujų vartotojų turi būti renkamos atitinkamos rinkliavos tam, kad būtų finansuojamos Lietuvos energetikos bendrovės. Ši situacija gali pasisukti neigiama linkme, atsižvelgiant į tai, kad AB „Achema“ yra didžiausia Lietuvos dujų vartotoja ir nesutinka su tokia valstybės primesta finansine našta.

 

AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas: „Dėl 2015 metų įstatymo papildymo, kuriuo buvo numatyta padengti ir UAB „Litgas“ išlaidas, Europos Komisija niekada nebuvo informuota.“ AB „Achema“ yra didžiausia trąšų gamintoja visose Baltijos šalyse ir priklauso UAB koncernui „Achemos grupė“, kuriame dirba apie 4,5 tūkst. darbuotojų. AB „Achema“ gamina azoto trąšas, sausų trąšų mišinius ir skystąsias trąšas, kurios skirtos augalams tręšti, o būtent šių trąšų gamybai kaip žaliava naudojamos dujos. AB „Achema“, būdama didžiausia trąšų gamintoja Lietuvoje, sunaudoja daugiausia gamtinių dujų, t. y. apie pusę visos šalies sunaudojamo dujų kiekio.

 

Pažymėtina, kad Lietuva iki 2013 metų visiškai priklausė nuo „Gazprom“ dujotiekiu tiekiamų dujų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva siekė užtikrinti nacionalinį saugumą bei susikurti energetinę nepriklausomybę, buvo įsigytas specialus suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla pavadinimu „Independence“, kuris prišvartuotas Klaipėdos uoste. Žinoma, kad tokio laivo-saugyklos išlaikymas brangus, todėl valdžios institucijos sukūrė privalomą tvarką, kurios pagrindu dujų vartotojams buvo paskirstyta rinkliava ar kitaip vadinama kainos dedamoji už laivo-saugyklos išlaikymą, neatsižvelgiant į privataus verslo interesus.

 

Minėta rinkliava 2012 metais buvo įtvirtinta įstatymu, o tokios rinkliavos neproporcingai didelė dalis teko AB „Achema“.

 

. Šią rinkliavą bendrovė turėjo mokėti nuo 2013-ųjų iki 2015 metų ir netgi tada, kai nesinaudojo laivu-saugykla. Iš viso nuo 2013-ųjų iki 2017 metų suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) rinkliava sudarė 187 mln. eurų, iš kurių AB „Achema“ teko sumokėti 73 mln. eurų, arba iš viso 39 proc. visos mokėtinos rinkliavos sumos. Didžioji dalis rinkliavos sumos yra perduodama akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“, t. y. valstybės valdomos įmonės veiklai palaikyti.

AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas (nuotr. ) paaiškino, kodėl AB „Achema“ ginčija Europos Komisijos sprendimą, kuriuo valstybinė rinkliava nebuvo pripažinta neteisėta.

Kaip finansuojamas suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje?

– Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ – terminalo plėtros projektą vykdanti bendrovė. Dujų tiekimą per suskystintų dujų terminalą vykdo UAB „Litgas“, kuri yra valstybės įmonė, užsiimanti prekyba dujomis. Nuo 2012 metų Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustatė rinkliavą visiems dujų vartotojams. Rinkliava, kaip valstybės pagalba, perduodama akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ – valstybės įmonei, kadangi ši yra atsakinga už terminalo veiklą, priežiūrą ir išlaikymą. Šis įstatymas taip pat reikalauja, kad tam tikri energijos gamintojai privalomai pirktų atitinkamą nustatytą kiekį dujų iš šio terminalo. 2015 metais įstatymas buvo papildytas ir praplėstas reikalavimu padengti ir UAB „Litgas“ išlaidas. Energetikos įmonės dujas perka iš UAB „Litgas“ už nustatytą rinkos kainą, kuri yra gerokai mažesnė, nei UAB „Litgas“ įsigyja dujas iš savo tiekėjo „Statoil“, o skirtumas tarp UAB „Litgas“ įsigijimo ir pardavimo kainos yra kompensuojamas. Tokia schema užtikrina, kad UAB „Litgas“ nepatirtų jokios rizikos. Pirmasis akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ finansavimas 2013 metais Europos Komisijos buvo įvertintas kaip valstybės pagalba, tačiau dėl 2015 metų įstatymo papildymo, kuriuo buvo numatyta padengti ir UAB „Litgas“ išlaidas, Europos Komisija niekada nebuvo informuota.

Ar yra kitų galimų alternatyvų?

– Taip, AB „Achema“ planavo statyti savo privatų SGD terminalą viešojo ir privataus bendradarbiavimo pagrindu dar 2008 metais, tačiau Vyriausybė atšaukė šį projektą tuo metu, kai Lietuvą užgriuvo ekonomikos krizė, ir atkreipiu dėmesį, kad Europos Komisija nebuvo informuota taip pat ir apie šį faktą. Vėliau mes rengėme naująjį projektą Smeltės pusiasalyje, tačiau šio projekto nesuderino Lietuvos energetikos ministerija bei Klaipėdos uostas, teigdami, kad bus statomas AB „Klaipėdos nafta“ terminalas. Jei AB „Achema“ projektas būtų įvykdytas, gamtinių dujų kaina būtų mažėjusi nuo 3,5 iki 7 proc., net ir veikiant kartu AB „Achema“ ir AB „Klaipėdos nafta“ – dviem atskiriems terminalams. Deja, šis projektas netenkino Lietuvos Vyriausybės, nes, pasak jos, AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų dujų terminalas gali patenkinti AB „Achema“ dujų poreikius. Taigi vietoj to, kad „Achema“ galėtų sutaupyti ir taip sumažinti produkcijos savikainą žaliavų sąskaita, dabar yra priversta mokėti dar didesnes rinkliavas.

Ar dabartinis terminalas valdomas efektyviai?

– Ne, terminalo pajėgumai yra pertekliniai. Dabartinis terminalas gali talpinti apie 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, o visoms trims Baltijos šalims per metus reikia tik 3,2 mlrd. kubinių metrų dujų. Europos Komisija pritarė Lietuvos paaiškinimui, kad šaliai per metus reikia apie 4 mlrd. kubinių metrų dujų, nors realybėje Lietuvai reikia tik apie 2 mlrd. kubinių metrų dujų. Sunkiai suvokiama, kodėl atsakingos valstybės institucijos neinformavo Europos Komisijos apie terminalo perteklinius pajėgumus. Vietoj tikros situacijos Lietuva pateikė vienintelio šaltinio – Statistikos departamento dalį duomenų, kurie neatitiko realijų, ir be jokių įrodymų nurodė Europos Komisijai, kad rinkos sąlygomis privatūs verslo subjektai tokio projekto nesiimtų įgyvendinti. Manome, kad tai pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl viešųjų pirkimų ir kad esama situacija neatitinka oficialios Lietuvos energetikos strategijos, kuri turėtų skatinti alternatyvius energijos šaltinius.

Kokią įtaką šios rinkliavos daro AB „Achema“?

– Ši sunki finansinė našta mažina mūsų pelną ir trukdo mūsų investicijoms, taip pat kenkia ir visos įmonių grupės finansiniam tvarumui. Kiekvienais metais už SGD terminalą mokamos milijoninės rinkliavos yra potenciali grėsmė 4,5 tūkst. darbo vietų. Ši finansinė našta taip pat kelia didelę komercinę riziką Europos Sąjungos ir pasauliniu lygiu, kadangi kitų šalių trąšų gamintojams valstybės netaiko privalomų rinkliavų. Apie 75 proc. visos AB „Achema“ produkcijos yra eksportuojama, o finansinė našta didina produktų, parduodamų Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ar Belgijos ūkininkams, kainas.

Kokios yra ateities perspektyvos?

– Terminalas – laivas-saugykla su išdujinimo įranga (angl. Floating Storage Regasification Unit) yra išnuomotas 10 metų terminui pagal nuomos sutartį iš „Hoëgh LNG“. Jau yra praėję treji šios nuomos sutarties metai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad AB „Klaipėdos nafta“ eksploatuos terminalą 55 metus, ir per tą laiką šiai įmonei bus skiriamos lėšos iš terminalo kainos dedamosios. Be trijų skundų Europos Komisijai dėl neteisėtos valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir energetikos direktyvų pažeidimo, AB „Achema“ pateikė skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl pirminio Europos Komisijos sprendimo (suderinti valstybės pagalbą) panaikinimo.

Parengta pagal politico.eu informaciją

 

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/europa-stebi-lietuvos-manevrus-energetikoje/255482

 

Peržiūros: 2913

Komentarai   

+30 # Oficialūs vagys 2017-12-03 16:47
O kaip kitaip oficialūs vagys prisimuš sau obščiaką? :-? Be to vagis į valdžią išrenka avinai https://www.youtube.com/watch?v=nGY1F8roRS0
Tai reikštų, kad vieni vagia, kiti renka tokius. Todėl tai LitHujnia
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+31 # Skia 2017-12-03 17:39
Dėl to galimai ir Lubi pašalino klanas-sistema
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+28 # one 2017-12-03 20:55
cia ne tik melas ,klastotes,bet .......amziaus vagyste is pilieciu kisenes
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti