Buvusi futbolo žvaigždė R. Turskis: „Svarbiausia užsispyrimas, ambicijos ir sveikas sportinis pyktis“

Peržiūros: 2090
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Buvusi futbolo žvaigždė R. Turskis: „Svarbiausia užsispyrimas, ambicijos ir sveikas sportinis pyktis“

Įprasta manyti, kad aukštumas futbole pasiekia tik talentu apdovanoti sportininkai. Tačiau retai susimąstoma, kiek daug darbo jiems tenka įdėti tam, kad patrauktų geriausių šalies ar užsienio klubų dėmesį. Anot kultinės šios sporto šakos atstovo Rimanto Turskio, futbole svarbiausias užsispyrimas, atkaklus darbas su savimi ir noras padaryti daugiau negu iš tavęs reikalauja treneris. Šios savybės gali atverti visas duris.   

Apie svarbiausius dalykus futbole ir trenerio darbą kalbamės su ilgamečiu Vilniaus „Žalgirio“ ir Maskvos „Spartako“ žaidėju, vienu geriausiu gynėju mūsų šalies istorijoje, dabartiniu Vilniaus universiteto futbolo rinktinės treneriu R. Turskiu.

 

Lietuvos futbole palikote labai ryškų pėdsaką, kas svarbiausia norint pasiekti aukštumų profesionaliame sporte?

 

Futbole svarbiausia užsispyrimas, ambicijos ir sveikas sportinis pyktis. Jei to nėra, tu niekada netapsi profesionalu ir, geriausiu atveju, visada stovėsi vienoje vietoje. Mano paties patirtis rodo, kad turi dirbti ne tik treniruočių metu ir daryti tai, ką liepia treneris, bet privalai dirbti ir su pačiu savimi. Aš pats vienu metu buvau tik vidutiniokas, tačiau kasdien keldamasis 7 valandą ryto, prieš rytinę treniruotę bėgdavau krosus, darydavau įvairius raumenų stiprinimo, ištvermės pratimus. Tokiu būdu laikui bėgant pakėliau savo kartelę ir rodžiau kur kas geresnius rezultatus, kuriuos įvertino treneriai. Būtent darbas su savimi man leido prasimušti į aukštesnį lygį ir žaisti vienuose pajėgiausių to meto klubų.

 

O kur gi žaidėjo potencialas ir talentas?

 

Be jokios abejonės, talentas yra svarbus, tačiau jis nieko vertas be sunkaus darbo ir išlieto prakaito treniruočių metu. Manau, kad talentas lemia tik 20 proc. sėkmės – visa kita yra įdirbis. Per visą savo futbolininko ir trenerio karjerą esu sutikęs daugybę fantastiškus dalykus aikštėje demonstravusių žmonių, tačiau daugeliui jų tiesiog nepasisekė. Jie neturėjo aiškaus tikslo bei noro kryptingai jo siekti ir talentas anksčiau ar vėliau buvo paleistas vėjais.

 

Akcentuojate fizinio profesionalaus sportininko pasirengimo svarbą. Kodėl?

 

Be fizinio pasirengimo visa technika ir kiti įgūdžiai yra niekas. Tu sustoji tobulėjęs tuomet, kada esi fiziškai nepasirengęs ir negali prisitaikyti prie treniruočių ir varžybų tempo. Kas iš to jei turi be galo tikslų ir stiprų smūgį, puikiai matai aikštę, tačiau įpusėjus varžyboms esi pervargęs? Nuovargis daro siaubingus dalykus ir net patį geriausią žaidėją aikštėje gali paversti beverčiu – dingsta tikslumas, dažnėja neapgalvoti sprendimai, pasipila vaikiškos klaidos. Ką jau kalbėti apie ženkliai išaugančią traumų tikimybę. Taigi, visa ko pagrindas yra fizinių galimybių lavinimas, o tik tuomet jau galima kalbėti apie techninį ir taktinį futbolininkų pasiruošimą. Būtent to laikausi savo treniruotėse.

 

Bet netgi ir fiziškai pasiruošusiems sportininkams visuomet išlikti pastovios formos aikštėje yra sudėtinga.

 

Natūralu, kad futbolininkų forma nėra visiškai pastovi. Profesionalai per dieną paprastai turi dvi treniruotes. Ką jau kalbėti apie nuolatines keliones po Lietuvą ar pasaulį vykstant į varžybas, įtampą jų metu. Tokie dalykai išvargina ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, o tai, savo ruožtu, atsiliepia ir sportininko formai. Tačiau šiandien išlaikyti ją kiek įmanoma geresnę galima įvairių priemonių pagalba: vartojant specialius maisto papildus, vitaminus, į pagalba pasitelkiant masažistus, sporto psichologus ar gydytojus. Čia gali padėti net ir paprasčiausios naujųjų technologijų inovacijos. Apie tokias galimybes mano laikais galėjome tik pasvajoti.

 

Kaip susijusi futbolininkų forma ir naujosios technologijos?

 

Šioje vietoje kaip pavyzdį galiu pasitelkti savo treniruojamos Vilniaus universiteto futbolo rinktinės komandą. Pradėjome bendradarbiauti su bendrove „Samsung” ir naudojame jų specialiai sportui sukurtas  apyrankes „Gear Fit2“. Jų pagalba sekame ir matuojame visų žaidėjų sveikatą fizinio krūvio metu – kaip kūnas reaguoja į tam tikrą fizinį krūvį, sekame pulsą, o taip pat ir treniruočių ar varžybų metu nubėgtą atstumą, greitį. Taigi, galima lengviau identifikuoti žaidėjo fizinį stovį ir priimti geresnius taktinius sprendimus artėjant varžyboms. Be to, jų pagalba tampa lengviau taikyti kiekvieno žaidėjo galimybes geriausiai atitinkančias treniruočių metodikas.

 

Kaip tokias jūsų iniciatyvas sutinka žaidėjai?

 

Kuo puikiausiai. Jie patys rodo iniciatyvą ir nori geriau žinoti savo organizmo galimybes. Štai, turim vieną legionierių iš Nigerijos. Kuomet pavasarį jis prisijungė prie mūsų ir grįžo po atostogų, matėme vieną žmogų, o dabar, sezonui įsibėgėjus, matome visai kitą. Dabar jis rodo ženkliai geresnius rezultatus. Įvairūs rodikliai, vaizduojami įrenginių ekranuose ne tik papildomai motyvuoja sportininkus, bet ir sukuria sveiką konkurenciją tarpusavyje. Galiausiai, tai teigiamai atsiliepia ir komandos žaidimui bei padeda lengviau pasiekti pergales aikštėje.

 

Ir pabaigai, žvelgiant iš jūsų perspektyvos. Ar sutiktumėte su populiariu teiginiu, kad laimi komanda, o pralaimi – treneris?

 

Be jokios abejonės. Viskas – nuo komandos komplektacijos, jos motyvacijos iki paruošimo varžyboms, priklauso nuo trenerio. Tam, kad rezultatai būtų teigiami, treneris privalo puikiai žinoti kiekvieno savo žaidėjo stipriąsias ir silpnąsias puses, išmanyti šiuolaikinio futbolo treniravimo principus, gebėti ne tik vadovauti, bendrauti, bet ir tapti autoritetu. Jeigu kokio nors iš šių dedamųjų trūksta, tai atsispindi ir aikštėje. O tai jau yra trenerio kaltė bei kartu su ja tenkanti ir visa atsakomybė.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : RŪTA PAULIUKONYTĖ, UAB "PUBLICUM"

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti