Apie A.Kliunką ir kitus demonus

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.20 (5 Votes)

Girti policininkai išprievartavo ir nužudė merginą, tačiau kaltų Generalinė prokuratūra neranda jau 18 metų. Dėl to, kad buvo neišaiškintas šis nusikaltimas, nužudytos merginos motina Aldona Stankevičienė kaltina buvusį generalinį prokurorą Artūrą Paulauską bei dabartinį ant stikliuko paslydusį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiąjį prokurorą Algimantą Kliunką. 

Aurimas Drižius

Šiuos du asmenis moteris kaltina jos dukters žudikų slėpimu bei dangstymu, ir sako, kad tas pats A.Kliunka jai grasino ginklu ir žadėjo nužudyti, jeigu ji nepasirašys protokolo, kuriame buvo surašyti jos melagingi parodymai.

Beje, tas pats baro, kuriame trečiadienio naktį buvo sulaikytas girtas besiautėjantis A.Kliunka, savininkas suskubo pranešti, kad barmenė, kuri parašė pareiškimą policijai dėl A.Kliunkos chuliganizmo, jį iš karto atsiims. Mat vargšė padavėja nežinojo, su kuo turi reikalą, mat nepažino garsaus prokuroro, o policininkai komisariate nustatė A.Kliunkos asmenybę tik įvedę jo pavardę į "Google", ir, matyt, nustėro pamatę, ką tokį pagavo. 

Baro savininko elgesys suprantamas tokioje šalyje, kaip Lietuva - kam reikalingos problemos su vyriausiuoju prokuroru? Panorės - iškels bylą ir gali net į kalėjimą pasodinti. Svarbu tik BK straipsnį surasti. Bet tai ne problema, nes tų straipsnių begalės. Na, kad ir už BK straipsnį "neteisėta ūkinė veikla", kurį galima pritaikyti visiems save išlaikantiems žmonėms. "Turėjo leidimą vištas auginti, o jis dar ir sliekus kasė" - ir štai tau "neteisėta ūkinė veikla", už kurią gali pasodinti iki dviejų metų.

Tačiau atsiprašinėjantis A.Kliunka televizoriaus ekrane atrodė visaip kitaip, nei jį prisimena ta pati A.Stankevičienė. "Jis išsitraukęs pistoletą grasino mane nužudyti, kai atsisakiau pasirašyti ant protokolo, kuriame melagingai buvo surašyti visokie jų surašymai", - LL sakė moteris. Kai kartu su laikinuoju generaliniu prokurora Petrausku spaudos konferencijoje A.Kliunka pranešė, kad J.Furmanavičių ir V.Naruševičienę nužudė Drąsius Kedys, jo balsas drebėjo, o plikė smar­kiai prakaitavo. 

Prokurorai neturėjo argumentų savo versijai pagrįsti, todėl labai ir jaudinosi, o vėliau paaiškėjo, kad Petrauskas dar ir melavo, sakęs, kad ant pistoleto rasti D.Kedžio DNR. 

Kovo 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinės kaunietės Aldonos Stankevičienės ieškinį prieš Lietuvos Respubliką. Moteris reikalauja, kad už policininkų išprievartautą bei nužudytą jos dukrą Daivą Stankevičiūtę jai būtų priteista 1 mln. litų kompensacija, o taip pat patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas bei dabartinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunką, kuriuos moteris kaltina jos dukters žudikų slėpimu bei dangstymu.

 

Motinai liko tik nužudytos dukros nuotrauka

 

A.Stankevičienė papasakojo LL kraupią istoriją, kaip buvo nužudyta jos dukra - dar 1992 m. du Kauno Santakos komisariato policininkai - S.Markaukas bei A.Pustelnikovas gavo nurodymą - įrengti pasalą bute Kaune, kuriame gyveno toks pilietis Rolandas Morozas, kuris buvo ieškomas dėl cigarečių vagystės. Policininkai susirado ir atsivedė į minėtą butą ir to R.Morozo draugę - Daivą Stankevičiūtę, Aldonos Stankevičienės dukrą. Kad pasala neprailgtų, mergina buvo priversta su vienu policininku nešti vogtas cigaretes į šalia esančius kioskus, ten jas parduoti. 

Už gautus pinigus policininkai prisipirko degtinės, alaus - teismo protokole parašyta, kad abu vyrai, belaukdami pasaloje, išgėrė du butelius degtinės ir nemažai alaus. Kas buvo toliau? 

Aukos motina įsitikinusi, kad jos dukrą girti policininkai mušė, smaugė, išprievartavo, o galiausiai nušovė prikišę prie smilkinio pistoletą.

Mat ant merginos kūno motina rado daug nubrozdinimų bei mėlynių - ant kairės aukos kojos buvo didžiulė mėlynė, padaryta policininko batu - matyt, vienas iš jų koja laikė ją prispaudęs, kol kitas prievartavo.

Vėliau mergina buvo nušauta šūviu į smilkinį iš A.Pustelnikovo pistoleto, o tame pačiame bute buvo rastas ir to pačio A.Pustelnikovo lavonas. Jo partneris - S.Markauskas - pabėgo iš buto ir pasislėpė. 

Taip ir baigėsi policijos "pasala" - išprievartauta ir nužudyta mergina bei vieno iš policininko mirtimi, kuris, matyt, nusišovė, supratęs, kokios bus šio įvykio pasekmės. Vėliau prokurorai "nustatė", kad mergina netyčia "žaisdama su policininko pistoletu" nusišovė pati, o paskui neva nusišovė ir pistoleto savininkas, supratęs, kuo jam taip baigsis. Jo porininkas pabėgo iš nusikaltimo vietos, nieko apie įvykį nepranešęs policijai. 

Tačiau motina mano, kad jos išprievartautą mergaitę girti policininkai nužudė, o vėliau vienas iš jų nusišovė.

Vėliau Kauno apylinkės teismas nuteisė S.Markauską tik už tai, kad jis "dėl nesąžiningumo netinkamai atliko savo tarnybines pareigas" ir skyrė jam dvejus metus laisvės atėmimo, tačiau dėl amnestijos iš karto atleido nuo bausmės.

"1992.12.18d. Kaune, nuosavame Savanorių 177 namo 4 bute, kuriame Kauno policijos pareigūnai buvo surengę įtartiną pasalą, buvo nušauta mano dukra Daiva Stankevičiūtė, - ieškinyje teismui teigia A.Stankevičienė, - už pasalą tuo metu buvo atsakingas Kauno m. Santakos policijos komisaras - inspektorius Simonaitis, kuris privertė mano dukrą dalyvauti šioje operacijoje dėl kažkokio cigarečių kontrabandininko sulaikymo. 

Šioje Kauno policijos operacijoje mano dukra ir buvo nušauta 6 val. 30 min. Tačiau ne tik Kauno policija įtartinai į įvykio vietą atvyko tik už 3 valandų, bet ir iki šiolei Kauno apygardos prokuratūra, Kauno apylinkės teismas bei Generalinė prokuratūra vengia tirti šiuos faktus bei atnaujinti b. bylą, kadangi tuo metu atsakingas Kauno prokuroras už šį įvykį (Algimantas Kliunka - Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiasis prokuroras - aut. pastaba) dabar dirba Generalinėje prokuratūroje. Per 16 metų neatsakyta, kodėl Kauno morge be manęs, t.y. motinos žinios, mano dukrai buvo išimta širdis ir kiti vidaus organai? Kodėl Kauno prokuratūra neprisiėmė atsakomybės už savo pavaldinius ir iki šiol slepia tiesą? 

Kas yra atsakingas už šiuos korupcinius veiksmus, iki šiol negaunu atsakymo todėl ir keliu bylą Valstybei. Valstybė, t.y. Kauno apygardos teismas 1994-10-21d sprendimu pripažino Kauno policijos vadovybės ir pareigūnų dalinę kaltę, nes iš Kauno VPK dukros Daivos Stankevičiūtės laidotuvėms priteisė 19 545 Lt. Tai yra neginčijamas įrodymas, kad Valstybė pripažino Kauno VPK pareigūnų kaltę. 

Tačiau iki šiolei dėl tyčinių vilkinimo veiksmų dukros žudikas nenustatytas.... ir nerastas bei moralinė žala neatlyginta, tebevyksta atsirašinėjimai".

"Kadangi visos minėtos institucijos iš manęs tyčiojasi ir blokuoja b. bylos atnaujinimą ir teisingumo atstatymą, todėl reiškiu ieškinį valstybei 1 000 000 Lt padarytai moralinei, neturtinei žalai atlyginti valstybei, t.y. atstovaujamai Generalinei prokuratūrai, nes ji yra atsakinga už Kauno miesto VPK, Kauno miesto ir apygardos prokuratūros neveikimą", - sako moteris.

Išprievartavo - dėl "nesąžiningumo"

Teismo nuosprendis iš nusikaltimo vietos pabėgusiam policininkui skambėjo taip: "S.Markauskas nuteistas už tai, kad jis dėl nesąžiningumo netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, padarydamas esminę žalą valstybei. Būdamas pareigūnu - dirbdamas Kauno miesto Santakos policijos komisariato kriminalinės policijos jaunesniuoju  inspektoriumi, gavęs komisariato vadovu įsakymą, kartu su kriminalinės policijos jaukesniuoju inspektoriumi A. Pustelnikovu, pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 37 str.  "e" punktu surengti pasalą bute, esančiame Kaune, Savanoriu pr. 177-4, tikslu sulaikyti R.Morozą, įtariamą dalyvavimu nusikaltimo padaryme, pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 Str., 26 str. ir 35 str. 1, 3 pareikalavimus bei policijos pareigūno priesaiką, jis nesąžiningai ir netinkamai vykdė įstatymą bei duotus nurodymus, vykdant užduotį, matydamas, kad bute padaryta visuomenei pavojinga veika, t.y. dėl neatsargumo nužudyta D.Stankevičiūtė, nepranešė apie tai policijai ir nesiėmė kitų priemonių - nenuginklavo A.Pustelnikovo, nepranešė apie įvykį komisariato vadovams, savavališkai pasitraukė iš buto, dėl ko A.Pustelnikovas, paliktas bute vienas su D. Stankevičiūtės lavonu, nusišovė su jam priskirtu pistoletu".

Dukra sumušta ir išprievartauta, vėliau nužudyta

"Gruodžio 17 d., kai mano dukra ėjo palydėti savo draugės į autobuso stotelę, iš ten man paskambino iš telefono automato, pažadėjo, kad rytoj mane aplankys, - pasakojo moteris, - tačiau kitą dieną ji nepasirodė, tik praėjus pusantros paros, šeštadienį, paėmiau paskaityti "Kauno dieną" ir perskaičiau, kad nužudyta D.Stankevičiūtė. 

Nubėgau į jos butą, paskui į morgą, kur radau paguldytą savo dukrą, kurios veidas buvo nugrimuotas tam, kad paslėpti sumušimus. Aš neprašiau, kad ją nugrimuotų. Tačiau iš karto pamačiau, kad mano dukra buvo smaugta, daužyta, prievartauta. Vėliau paaiškėjo, kad ant Pustelnikovo lytinio organo rasta moters epidermis (moters kūno audinio dalis). Mano dukra buvo išprievartauta ir sumušta, ir kas tik su ja nedaryta. Vėliau morge man vienas daktaras pasakė, kad iš dukters kūno išimta širdis ir kiti vidaus organai, krūtinės ląsta perpjauta ir užsiūta".

A.Stankevičienė nuo tos dienos visą savo laisvą laiką skiria tam, kad išsiaiškinti tikruosius dukros žudikus. Kai Aukščiausiame teisme buvo nagrinėjamas A.Stankevičienės skundas, Generalinės prokuratūros atstovė pripažino, kad ant Pustelnikovo varpos buvo rasta "moters epidermio", tačiau "tai dar neįrodo, kad tai buvo nukentėjusiosios D.Stankevičiūtės epidermis". Generalinė prokuratūra kategoriškai prieštaravo aukos kūno ekshumacijai, nes, matyt, bijojo, kad paaiškės, kad mergina buvo nušauta prikišus jai prie smilkinio pistoletą, o ne ji pati nusišovė. 

"Kadangi aš tuo metu dirbau viešbutyje "Vairas", į kurį atvažiuodavo daug svečių iš Maskvos, susipažinau su žmogumi, kuris Maskvoje pažinojo garsų ekspertą Dubiaginą, - pasakojo ji, - kadangi iš skausmo negalėjau likti namuose, penktadienį po darbo sėsdavau į traukinį, važiuojantį į Maskvą, ir važiuodavau ten. Susiradau tuos ekspertus, kurie iš bylos medžiagos iš karto nustatė, kad į Daivutės galvą šauta iš 5 cm. atstumo. Nors bylos medžiagoje rašoma, kad ji nušauta iš 40 cm. atstumo.  

Todėl pareikalavau, kad būtų padaryta mano dukros kūno ekshumacija. Tačiau niekaip negalėjau to išsireikalauti. Galiausiai susitariau su tuo ekspertu Dubiaginu, kuris sutiko dalyvauti ekshumacijoje ir atlikti ekspertizę. 

Sutikau padengti visas ekshumacijos išlaidas, tačiau niekas net nebandė atsižvelgti į mano prašymus. Dabar suprantu, kad tik Dievas gali nubausti mano dukros žudikus".

Teisingumo - kad būtų nustatyti jos dukros žudikai - motina ieško jau 18 metų. Ji kreipėsi į visus valstybės vadovus, ne vieną kartą piketavo prie Prezidentūros. "Tiek žiūrėjau, tiek saugojau savo dukrą, tačiau ją vis tiek iš manęs pavogė", - sielvartavo moteris.

Koks A.Kliunkos vaidmuo?

A.Stankevičienė sako, kad iš kitų Kauno kriminalistų ji sužinojo, kad tą naktį budėjęs Kauno miesto prokuratūroje A.Kliunka kartu su Kauno policijos šefu Dzunkovu pirmieji atvažiavo į butą, kuriama buvo nužudyta D.Stankevičiūtė. Galiausiai moteris pasiekė, kad jos skundą išnagrinėtų Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija.

Teismas patenkino A.Stankevičienės skundą, A.Paulauskas jį apskundė

A.Stankevičienės skundą nagrinėjo Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjo V.Nikitino. A. Stankevičienė prašė teismo nuosprendį panaikinti, bylą grasinti parengtiniai tardymui papildyti ir nurodė, kad byloje nebuvo ištirtos svarbios bylos aplinkybės bei kai kurios versijos, kurių negalina išsiaiškinti teisme, būtent byloje neįrodyta, kad D.Stankevičiūtę peršovė neatsargiai elgdamasis su ginklu   A.Pustelnikovas, nepaneigta versija, kad Pustelnikovo ir Stankevičiūtės mirtis įvyko maždaug vienu metu, arba Pustelnikovo  vėliau?   

 

Ekspertai netyrė, kiek laiko praėjo po kiekvieno iš jų sužalojimo iki mirties, netirta versija, ar nebuvo įvykdyta žmogžudystė, siekiant nuslėpti lytinį nusikaltimą, būtina apklausti įvykio buto kaimynus bei kiosko, kuriame prieš įvykį, neva buvo pirkti   alkoholiniai gėrimai, darbuotoją, neaišku, kodėl po įvykio Markauskas elgėsi labai keistai - niekam nepranešė apie įvykį, jį slėpė. Reikalinga atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą, nes nesurasta viena šovinio tūtelė, be to, ant Stankevičiūtės kūno buvo be šautinės žaizdos dar ir kitų sužalojimu, kurie netirti. Taip pat nukentėjusioji nurodo eilę tarpusavyje panašių klausimų, į kuriuos prašo atsakyti - koks policininkas buvo atėjės į įvykio butą savaitė prieš įvykį, dėl ko ir ar tikrai Stankevičiūtė įvykio dieną lankėsi policijoje, kodėl nukentėjusioji nedalyvavo šiame bute policijai darant kratą, kodėl neatliekama Stankevičiūtės lavono ekshumacija, kur dingo antrankiai, kuriuos įvykio bute turėjo Markauskas, prašo atlikti pakartotinę balistine ekspertizę. 

Nusižudžiusio policininko tėvas B. Pustelnikovas prašė nuosprendį panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad neišsiaiškinta, kur dingo antrankiai, kuriuos turėjo su savimi įvykio bute pasaloje buvęs Markauskas, nenustatyta, kokiu būdu žuvo Stankevičiūtė, taip pat kodėl ant Pustelnikovo pistoleto, kuriuo jis neva nusišovęs, nėra pirštu atspaudu, neapklausti asmenys, iš kurių kioske įvykio naktį Pustelnikovas su Stankevičiūte pirko gėrimus, daroma prielaida, kad Markauskas po įvykio galėjo išvalyti savo pistoletą, todėl buvo suklaidintas tyrimas, tardytojas tardymą atliko neobjektyviai ir vienpusiškai, neišaiškinta tikroji jo sūnaus Pustelnikovo mirties priežastis ir jo mirties kaltininkas.

Teismas nutarė, kad parengtinis tyrimas byloje atliktas vienpusiškai ir iš esmės nepilnai, neišaiškintos ir netirtos svarbios bylos aplinkybės, kurių nustatymas galėjo esmingai - paveikti teismo nuosprendį, o dėl tos priežasties teisminis tardymas taip pat atliktas vienpusiškai, todėl nuosprendis negali būti pripažintas teisėta ir pagrįstu, dėl ko naikintinas. 

Kadangi tiriant D. Stankevičiūtės ir A.Pustelnikovo mirties aplinkybes, būtina iškelti ir ištirti kitas galimas jų žūties versijas, todėl dėl didelės tardymo veiksmu apimties ir įvairovės, teismas to atlikti negali, byla grąžintina papildomam parengtiniam tyrimui atlikti, - skelbė teisėjų kolegija, - iš bylos medžiagos seka, jog. tardymo metu, remiantis S. Markausko parodymais, buvo iškelta tik viena versija, t.y., kad A. Pustelnikovas, neatsargiai elgdamasis su ginklu, nužudė D. Stankevičiūtę, o vėliau, bijodamas šio   įvykio pasekmių, pats nusišovė. 

Tačiau, jeigu tikėti S. Markausko parodymais, tai ši versija yra abejotina, kadangi jis tiek tardyme, tiek teisme parodė, jog A. Pustelnikovo pistoletą betarpiškai prieš šūvį rankose laikė pati D.  Stankevičiūtė ir taikėsi į sandėliuko duris, jokiu prieštaravimų, kad D. Stankevičiūtė nešautų, Pustelnikovas nepareiškė. S.Markauskui iš šio kambario išėjus, jis tuojau pat išgirdo šūvį. Po to jis iš karto sugrįžo į kambarį ir pamatė ant grindų gulinčią sužalotą D. Stankevičiūtę, o A.Pustelnikovas, stovėdamas toje pačioje vietoje, kur stovėjo ir Markauskui išeinant iš kambario pasakė, kad ji nusišovė. 

Esant tokioms aplinkybėms, neaišku, kuo remiantis daroma išvada, jog D. Stankevičiūtę dėl  neatsargumo nužudė A. Pustelnikovas. Tardymo metu dėl D.Stankevičiūtės ir A. Pustelnikovo mirties aplinkybių nebuvo keliamos ir tiriamos kitos versijos, įtariant, kad nusikaltimą galėjo įvykdyti kiti asmenys. 

Iš bylos matyti, kad S.Markausko parodymai dėl kai kurių aplinkybių yra nenuoseklūs ir neįtikėtini, o jo, kaip ne kartą pasalose dalyvaujančio pareigūno elgesys nesuvokiamas ir neadekvatus susidariusiai situacijai. Iš A.Markausko parodymų seka, kad jis, būdamas pasėtoje, kartu su A.Pustelnikovu ir D. Stankevičiūte vėlai naktį išėjo į mieštą parduoti cigarečių ir nusipirkti maisto produktu bei alkoholiniu gėrimu, vėliau į parduotuvę ėjo vienas A.Pustelnikovas. 

Įvykio naktį jie išgėrė du butelius degtinės bei keletą butelių alaus, tačiau ekspertų teigimu, tuoj po išgertuvių žuvusi D.Stankevičiūtė buvo išgėrusi tik apie 150 Al, o A. Pustelnikovas - 100 Al. alkoholiniu gėrimu. 

Ant tuščių butelių, iš kuriu įvykio naktį buvo geriama, surasti ne tik Pustelnikovo, Markausko ir Stankevičiūtės, tačiau ir kitu asmenų pirštu   pėdsakai. Pats S.Markauskas 7 val., grąžindamas ginklą policijos komisariate, buvo beveik visiškai blaivus. Neaišku, kada iš tikrųjų iš įvykio buto pasišalino S.Markauskas ir kur bei ką jis veikė iki sulaikymo.

Be to, iš S.Markausko ir liudytojo R. Narijausko parodymų seka, kad įvykio bute Pustelnikovas buvo be striukės, o jo lavonas rastas aprengtas striuke. Netirtos antrankių dingimo aplinkybės, nenustatyta, kam - Pustelnikovui ar Markauskui šie antrankiai buvo išduoti, kokiu tikslu, o taip pat, kokiu būdu jie dingo iš įvykio buto. Šios aplinkybės, o taip pat tai, jog nebuvo surasta viena šovinio tūtelė, leidžia daryti prielaidą, kad bute galėjo būti ir kiti asmenys. Visiškai netirta, ką įvykio naktį veikė R. Narijauskas ir E. Morozas. Tardymo metu pastarasis netgi nebuvo apklaustas, jo alibi nepatikrintas. Teisme E. Morozas parodė, kad maždaug savaitę prieš įvykį ir po jo, buvo išvykęs iš Kauno, sugrįžo jau po Stankevičiūtės laidotuvių, apie kurias sužinojo iš kitu asmenų. Tačiau iš A. Stankevičienės ir D.Stankevičiūtės parodymu matyti, kad įvykio dieną, t.y. 1992 m. gruodžio 17 d. jis lankėsi pas Stankevičiūtę, pasiėmė dalį cigarečių, o sekančią dieną telefonu skambino A.Stankevičienei, žadėjo pas ją užeiti, todėl būtina kruopščiai patikrinti R. Narijausko ir E.Morozo alibi, išsiaiškinti, ar jie nėra susiję su įvykiu. Byloje galimos ir kitokios versijos".

Tokią Aukščiausiojo teismo nutartį atnaujinti bylą apskundė Artūro Paulausko vadovaujama Generalinė prokuratūra. Jos skundas buvo patenkintas. 

Vienintele paguoda moteriai liko namie laikoma jūros kiaulytė - "užsidedu ją sau ant krūtinės, ir jaučiu, kaip ji nuima visą stresą". 

"Aš turiu šimtus klausimų, tačiau į juos turėtų atsakyti prokurorai Kokoškinas, A.Paulauskas, A.Kliunka, - teisme kalbėjo A.Stankevičienė, - norėjau paklausti, kodėl į tą butą, kuriame buvo nužudyta mano dukra, užėjusiam jos mokslo draugui Narijauskui policininkas Pustelnikovas įrėmė pistoletą į galvą, ir visaip gąsdino. Vėliau tas žmogus papasakojo, kad visą tą laiką, kai jis buvo kambaryje, Daivutė visą laiką verkė, o ji pati bandė jam gestais parodyti, kad kažkas dar pasislėpęs tame kambaryje. 

Vėliau tą Narijauską policininkai paleido iš buto, prieš tai prigrasinę, kad jeigu kam nors pasakysi, kad mes čia, tai bus susidorota su tavimi ir tavo šeima. 

Policininkai jį paleido, nors negalėjo to daryti - juk jie tame bute buvo surengę neva pasalą. Kitą dieną Narijauskas apie dešimtą valandą ryto atėjo į policiją, ir pamatė, kad ten jau padėti vainikai. Tai reiškia, kad policija jau tada žinojo, kad Pustelnikovas nužudytas, nors oficialiai, pagal bylos duomenis, policija į tą butą atėjo tik pirmą valandą po pietų".

Motina tik morge apžiūrėjo savo dukros kūną ir pamatė, kad ji visa sudaužyta, vėliau tai patvirtino ir medicinos ekspertai. "Jos kairė koja buvo nuspausta vyrišku batu, o šauta į kairįjį smilkinį, nors mano dukra buvo dešiniarankė, - kalbėjo A.Stankevičienė, - byloje yra teismo eksperto išvada, kad ji pati nusišauti negalėjo, o Pustelnikovas buvo nušautas anksčiau, negu mano dukra".

Generalinės prokuratūros atstovai teisme kalbėjo, kad tie aukos kūno sužalojimai galėjo atsirasti ir todėl, kad kūnas nukrito ant žemės.

A.Kliunka išvarė A.Stankevičienę iš buto

Dar 1991 m. tuometinis Kauno miesto prokuratūros skyriaus vyr. prokuroras A.Kliunka varė A.Stankevičienės šeimą iš buto, kurį, kaip sako prokuroras, ši šeima užėmė "savavališkai", o kaip sako pati A.Stankevičienė, kad jai tuo butu buvo leidusi naudotis Kauno Žmogaus teisių gynimo sąjunga. A.Stankevičienės šeima jau daug metų stovėjo eilėje butui gauti, ir persikėlė gyventi į nenaudojamą butą Savanorių prospekte.

"A.Kliunka buvo tuo suinteresuotas, - sakė moteris, - prieš dukros nužudymą jis buvo mane išsikvietęs į Kauno prokuratūrą, ir reikalavo, kad mano šeima išsikeltų iš buto. Nors prokuroras Rudžionis buvo mus palikęs gyventi tame bute, tačiau kadangi Daivutei dar nebuvo 18 metų, tai jos nekvietė. A.Kliunka išsikvietė mane ir mano dukrą bei žentą. A.Kliunka reikalavo, kad mes pasirašytume melagingą nutarimą, kad mes neva gadiname tą butą, plėšėme plyteles ir pan. Nes iš tikrųjų buvo priešiškai - dukros šeima suremontavo tą butą. Kai ir aš atsisakiau pasirašyti tą nutarimą, tai Kliunka iš užančio išsiėmė pistoletą, lyg norėdamas mane nušauti. Tačiau aš supratau, kad jis nešaus, nes esame prokuratūroje, o už durų laukia dukra su žentu. Nuo to laiko A.Kliunka mane ir ano šeimą persekioja visą gyvenimą". 

"Buvo daroma viskas, kad tik tą bylą dėl dukros nužudymo užgniaužti, - sakė A.Stankevičienė, - aš tik vėliau sužinojau, kad kai tie policininkai buvo pasiųsti į pasalą, jiems buvo duota cigarečių, ir jie vedžiojo mano dukrą, kad ji tas cigaretes pardavinėtų. O vėliau už tuos pinigus gėrė".

"Dažnai matau ir A.Kliunką ir A.Paulauską per televiziją, - pasakojo moteris, - įsivaizduokite, kaip man yra skaudu ir baisu matyti valstybinius banditus, kurie susidoroja su nekaltais žmonėmis, kurie bando pasipriešinti jų niekšybėms. Mano dukra dar prieš mirtį pasakė savo draugei Gerdai Eidukaitytei, kad ji bijo susidorojimo - tai yra byloje. Negaliu žiūrėti, kaip tokie valstybiniai banditai dirba tokiuose atsakingose pareigose. Net mano prašymą padaryti mano dukros kūno ekshumaciją buvo nukreiptas tam pačiam A.Kliunkai. Viskas, kas susiję su mano dukros byla, patenka A.Kliunkai. Aš vėliau sužinojau, kad tą naktį, kai buvo nužudyta mano duktė, A.Kliunka kartu su Kauno policijos viršininku Zunkovu buvo atėję į tą butą, kuriame gyveno Daivutė. 

Kiek supratau, ji buvo išvežta į policiją, ir grįžo jau kartu su policininkais Pustelnikovu bei Markausku. Paskui ir prasidėjo susidorojimas. Man pikčiausia, kad policija man, jos motinai, laiku nepranešė, kad mano dukra nužudyta, apie tai sužinojau tik iš laikraščio. Matyt, kad jiems reikėjo laiko paslėpti įkalčius bei išimti vidaus organus".

Moteris iki šiol mano, kad tą policininką Pustelnikovą galėjo nušauti Daivos Stankevičiūtės draugas R.Morozas, kuris buvo pasislėpęs palėpėje. Paskui, kad neliktų liudininkų, jis neva nušovęs ir D.Stankevičiūtę. "Nei į teismą, nei į apklausą tas R.Morozas nebuvo kviečiamas, nors aš ir reikalavau, kad jį iškviestų, - stebėjosi moteris, - du lavonai, tačiau kaltųjų nėra. Vėliau ir tas pats R.Morozas buvo nužudytas".

A.Stankevičienė lankėsi ir pas abu generalinius prokurorus - K.Pėdnyčią ir A.Klimavičių.  "K.Pėdnyčia nenorėjo manęs priimti ir pasiuntė pas prokurorą Galinį, kuris yra A.Kliunkos svainis, tačiau aš pas jį nėjau, - pasakojo ji, - iš tų mano vizitų pas generalinius prokurorus - jokios naudos. Kai A.Klimavičiui pasakiau, kad daktaras morge man pasakė, kad Daivutei išimti vidaus organai, tai jis liepė pasakyti to daktaro pavardę. Jeigu būčiau pasakius jo pavardę, tai ir su tuo daktaru būtų susidorota". 

A.Stankevičienė parašė laišką ir prezidentei D.Grybauskaitei, reikalaudama, kad jos dukros nužudymo tyrimas būtų atnaujintas, tačiau iš prezidentūros tegavo eilinį "atsirašinėjimo "laišką. "Mano dukrelę Daivutę prievartavo, žudė, smaugė, o po to, kad nekalbėtų - nužudė valstybiniai banditai, kurie sunaikino įkalčius, liudininkus privertė duoti melagingus parodymus, - įsitikinusi moteris, - tai Algimantas Kliunka su Artūro Paulausko palaiminimu. Jo bendramokslis Vykintas Jukna - tuometis Kauno m. vyr. prokuroras, Vladimiras Kokoškinas ir daugelis kitų". 

Laisvas laikraštis, 2011 m. sausio 8 d.

 

Peržiūros: 2338

Komentarai   

+33 # Zenonas Priekuliškis 2017-11-24 14:22
Tebegyvename baisioje sistemoje, manau šiai sistemai vadovauja vaikučių galvučių glostytoja beDalė. Ši p..la turi uzurpavusi visą spaudą, TV. Įsivaizduokit, ateina žmonės prašyti pagalbos, juos badaujančius (leidimai gauti neterminuotai)policijos pagalba naktį supakuoja. Taip nebesielgia netgi "puolantieji" mus. Statykit greičiau kalėjimus, kuriuose manau teks patiems ir sėdėti. Darykitės kameras į saulės pusę, bus smagiau. Visų nusikalstamų teisėjų veiksmų globėja, manau yra, neva tautos išrinkta prezidentė drg. Grybauskaitė.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+23 # Nenaudinga 2017-11-24 17:27
Klanui nenaudinga savus teisti, nes jie naudingi klanui ir sistemai. Apie prokurorus pakankamai prirašyta - nulis rezultatų- jie visi laisvi, nepriklausomi ir nepakaltinami.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # tiesiog 2017-11-24 21:39
sis prokuroras buvo Paulauskop juodadarbis-jam galvot nereikejo...o gaila,galejo būti gudresnis
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # EJ 2017-11-26 07:52
Baisu. VSD, STT ir kt. turetu paaiskinti pilieciams kur suo pakastas ir nuraminti tautiecius, kad nebegtu is Lietuvos. Kadangi jie to nedaro- turime isvada, kad valdininkai siekia istustinti Lietuva...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # sesupe 2017-11-27 11:49
zemaiciai apie tokius zemaicius sako-kliunkis...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Atas 2017-12-04 21:56
Užuojauta Stankevičienei dėl lietuviškų teisėsaugos banditų nužudytos dukters, gaila jos vargo beieškant teisingumo šitoje banditinėje valstybėje, beprasmiškas jos vargas stengiantis nors moralinę žalą prisiteisti. Bus lygiai taip, kaip panevėžiečiui, lygtai Z. Laureckui, kurio sūnų jau pries 20 metų nužudė viešoje vietoje, tiesiog gatvėje, bet kaltų teisėsmauka taip ir ,,nerado", nors nužudytojo tėvas beveik 20 metų irgi ieškojo ,,teisingumo", pats pateikdamas duomenis apie kaltininkus
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti