Seime prisiminta legendinė „anūko“ afera

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.25 (8 Votes)

Aurimas Drižius

 

 

 

Vakar Seime buvo prisiminta legendinė Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio afera, kaip mokesčių mokėtojų sąskaita pastatyti savo žmonai Austėjai didelį pastatą Vilniaus centre.

 

Kaip žinia, „anūkas“ su žmonele dar 2013-2015 m. buvo įsukę didelį bizniuką valstybės sąskaita.

2013 m. buvo ypač sėkmingi Austėjai Landsbergienei, kuri sugebėjo be konkurso, už juokingai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ išsinuomoti beveik 2000 kv. m. patalpas Vilniaus centre, kuriose įsteigė  UAB „Karalienės Mortos mokyklą“.

 

Beje, ta pati „Lietuvos Energija“ pagal sutartį su Landsbergiene įsipareigojo pasiskolinti dar 7 mln. eurų ir pastatyti „anūko“ žmonai 4 tūkst. kv. ploto pastatą, kuriame ji galėtų įsikurti.

 

Žinoma, šios „Lietuvos Energijos“ išlaidos būtų įtrauktos į įmonės sąnaudas, kurias apmokėtų visi elektros vartotojai. Kad niekas nesužinotų, projektas buvo vykdomas slapta, apie šios sutarties sudarymą niekur nebuvo paskelbta.

 

„Lietuvos energijos“ dukterinė įmonė „NT valdos“ išleido 300 tūkst. eurų lėšų minėto pastato projektavimui, tačiau Seimo narys, Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius sukėlė triukšmą, tyrimo ėmėsi Valstybės kontrolė, kurios išvados buvo itin nepalankios „anūko“ žmonai, tad projektas žlugo, sutartis buvo nutraukta.

 

 

Vakar Seimo posėdyje ši istorija buvo prisiminta –  mat „anūko“ konservatoriai neliko skolingi A.Skardžiui ir bandė surengti jam apkaltą dėl tariamo interesų konflikto, tačiau net Grybauskaitės patikėtinis Vitalijus Gailius nesugebėjo niekaip pagrįsti tokių išvadų, todėl „ekscelencija“ per savo patarėją išreiškė didelį nepasitenkinimą. Dabar bandoma išgrūsti A.Skardžių iš Seimo Energetikos komiteto, kad ateityje „anūkai“ galėtų ramiai tvarkytis savo reikalus.

 

Vakar Seime besiderant dėl komitetų, A.Skardžiaus nervai neišlaikė, ir jis vėl prisiminė „Karalienės Mortos mokyklą“: „To­dėl aš kon­kre­čiai kal­bė­siu apie Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rius, Tė­vy­nės są­jun­gos at­sto­vus, jos pir­mi­nin­ką ger­bia­mą G. Land­sber­gį. Štai ma­no ran­ko­se yra 2015 m. rug­sė­jo 11 d. su­tar­tis. Ka­ra­lie­nės Mor­tos mo­kyk­la. Tai yra Ger­vė­čių g. 4 – „Lie­tu­vos ener­gi­jai“ pri­klau­san­tis pa­sta­tas, ku­ria­me įre­gist­ruo­tas šei­mos…

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas ko­le­ga, bet kal­bė­ki­me apie ko­mi­te­tus.

A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš apie ko­mi­te­tus ir kal­bu. Apie ga­li­my­bę, pir­mi­nin­ke, da­ly­vau­ti ir apie in­te­re­sų kon­flik­tą. To­dėl šiuo at­ve­ju ger­bia­mas G. Land­sber­gis iš­vys­tęs di­džiu­lį ver­slą su su­tuok­ti­ne ger­bia­ma A. Land­sber­gie­ne. Ji, pa­si­ra­šiu­si su­tar­tį su „Lie­tu­vos ener­gi­ja“, bu­vo pra­dė­ju­si sta­ty­ti di­džiu­lį kom­plek­są ša­lia to nuo­mo­ja­mo pa­sta­to Ger­vė­čių g. 4. Tos su­tar­ties 3 punk­te aiš­kiai įra­šy­ta: „Nuo­mo­to­jas, t. y. „Lie­tu­vos ener­gi­ja“, veiks iš­skir­ti­nai sa­vo ini­cia­ty­va sa­va­ran­kiš­kai, ati­tin­ka­mai įskai­tant su­tar­tis, ta­čiau ne­ro­dant – fi­nan­si­nių kre­di­tų ran­go­vas su­tar­čių ne­su­teiks ir ne­ga­li su­teik­ti…

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas ko­le­ga, bet aš vis tiek la­bai pra­šau – ne apie su­tar­tis, bet apie ko­mi­te­tus.

A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke, aš apie in­te­re­sų kon­flik­tą Ko­mi­te­te – apie ger­bia­mo G. Land­sber­gio… ir dėl jo ga­li­my­bės… Jei­gu mes tai­ko­me vie­no­dus stan­dar­tus da­ly­vau­ti šio ko­mi­te­to veik­lo­je aki­vaiz­džiai tu­rint in­te­re­sų kon­flik­tą su „Lie­tu­vos ener­gi­ja“. Už sa­vo są­skai­tas sta­to pa­sta­tus, t. y. in­fra­struk­tū­rą pri­va­čiai mo­kyk­lai. Nie­ko ne­įsi­pa­rei­go­ja, ta­čiau pa­ti „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ įsi­pa­rei­go­ja… pri­si­i­ma sau kaš­tus, vi­są ri­zi­ką, o ger­bia­mo­ji A. Land­sber­gie­nė (čia aiš­kiai pa­ra­šy­ta), kad de­ri­na prieš­pro­jek­ti­nius pa­siū­ly­mus, de­ri­na net tech­ni­nį pro­jek­tą. Ga­li bū­ti pra­dė­tas de­rin­ti su ga­lio­jan­čiuo­se tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis tik tuo at­ve­ju, kai bus su­de­rin­tas tech­ni­nis pro­jek­tas su nuo­mi­nin­ke, t. y. su ger­bia­mą­ja A. Land­sber­gie­ne. To­dėl jums la­bai skau­du tai gir­dė­ti, bet tai aki­vaiz­dus kon­flik­tas ir ga­li­my­bė da­ly­vau­ti šio ko­mi­te­to veik­lo­je. Tik­rai ne­no­rė­čiau kal­bė­ti apie D. Krei­vį ar­ba apie T. Lan­gai­tį.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­kur­ki­me pre­ce­den­to, va­do­vau­ki­mės Sta­tu­tu ir ne­iš­dy­kau­ki­me. Aš su­pran­tu, jums la­bai ne­ma­lo­nu gir­dė­ti. An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja nag­ri­nė­jo. Gal­būt ger­bia­mas V.Gai­lius ga­lės pri­sta­ty­ti, ką nu­sta­tė ir ko­kį pri­ėmė spren­di­mą ta ko­mi­si­ja pra­ėju­siais me­tais. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tik­rai, ma­nau, kad yra Sta­tu­tas, yra aiš­kiai su­dė­lio­tos tai­syk­lės, pa­gal ku­rias rei­kia žais­ti, ir bai­ki­me iš­dy­kau­ti. Ačiū“.

 

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju pir­mi­nin­kei. Ger­bia­mi ko­le­gos, man at­ro­do, kad A. Skar­džiaus kal­ba yra pui­kus įro­dy­mas ir be­ne­fi­sas, ko­dėl vis tik šis žmo­gus ne­tu­rė­tų to­liau dirb­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te. Aš ne­la­bai ką tu­riu pa­pil­do­mai pa­sa­ky­ti.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš, be abe­jo, dėl ve­di­mo tvar­kos, nes mes kal­ba­me apie la­bai kon­kre­čius da­ly­kus. Kal­ba vi­siš­kai su tuo ne­su­si­ju­si. Ap­lin­ky­bės tir­tos An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jo­je. Iš­va­dos pa­da­ry­tos. Tie­są sa­kant, liu­di­ji­mai, do­ku­men­tai vi­siš­kai prie­šin­gi tiems tei­gi­niams, ku­rie bu­vo sa­ko­mi iš tri­bū­nos. To­dėl iš­ties sa­kant ne­tie­są iš šios tri­bū­nos… Aš tik­tai ga­liu pri­tar­ti ko­le­gos žo­džiams, kad tik­rai rei­kia at­si­žvelg­ti į tai ir, be abe­jo, svars­ty­ti prieš tai tri­bū­no­je bu­vu­sios per­so­nos ga­li­my­bes bū­ti ta­me ko­mi­te­te.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, iš­ties kar­tais at­ro­do no­rė­tų­si nu­sta­ty­ti ko­kį nors bar­je­rą, kaž­ko­kią ri­bą, kiek me­lo ga­li­ma iš šios tri­bū­nos pa­sa­ky­ti. Jau po 70 % ne­tei­sin­gų tei­gi­nių gal­būt bū­tų ga­li­ma iš­jung­ti mik­ro­fo­ną, pa­pra­šy­ti ko­le­gos šiek tiek dau­giau tie­sos pa­sa­ky­ti. Bet vie­nas da­ly­kas yra aki­vaiz­dus ir vi­siš­kai aiš­kus. To­kia des­pe­ra­tiš­ka nuo­tai­ka ir toks krei­pi­ma­sis į jus ga­li bū­ti tik­tai dėl vie­nos prie­žas­ties. Dėl to, kad A. Skar­džius ne­abe­jo­ti­nai pa­si­ren­gęs me­luo­ti ir pa­da­ry­ti bet ką tam, kad ko­kiu nors bū­du iš­lik­tų Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te, ku­ria­me, aki­vaiz­du, kad jis pa­ti­ria nuo­la­ti­nį in­te­re­sų kon­flik­tą.

Ger­bia­mas Ar­tū­rai, mes bal­suo­si­me dėl jū­sų ir tik­rai ko­le­gos, aš ma­nau, pa­sa­kys sa­vo nuo­mo­nę, ko­kia­me ko­mi­te­te jūs tu­ri­te bū­ti. (Bal­sas sa­lė­je) Aš tie­siog no­riu pri­min­ti, kad tai yra… (Bal­sas sa­lė­je) Kaž­koks Land­sber­gis pra­tęs, jei­gu ga­li­ma, dar ke­le­tą žo­džių, kiek dar li­ko pa­sa­ky­ti. Man ten­ka dirb­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te. Iš es­mės kiek­vie­na­me po­sė­dy­je, ku­ria­me mes ana­li­zuo­ja­me ką nors, su­si­ju­sį su ener­ge­ti­ka, A. Skar­džius dis­ku­tuo­ja. Jis sa­vo bu­vi­mu iš tik­rų­jų dis­kre­di­tuo­ja bet ko­kį at­lik­tą ty­ri­mą, ku­rį at­li­ko V. Gai­lius ir An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja. Jis dis­kre­di­tuo­ja bet ko­kius bu­vu­sius ar bū­si­mus ty­ri­mus. Ir tai aki­vaiz­du. Dėl to da­bar rei­ka­lin­gas puo­li­mas prieš bet ką ir pa­ro­dy­mas, kad jūs, ne­duok, Die­ve, ne­pa­spaus­tu­mė­te tei­sin­go myg­tu­ko. Aš siū­lau tik­rai tai pa­da­ry­ti.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų klau­si­mas mums, man at­ro­do, ge­rai pa­žįs­ta­mas, tik­rai su­bren­dęs klau­si­mas. Aš ma­nau, kad ger­bia­mo­jo A. Skar­džiaus da­ly­va­vi­mas Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to, ku­ris ku­ruo­ja ir ener­ge­ti­kos po­li­ti­ką, veik­lo­je jau ne­bė­ra at­ski­ros Sei­mo frak­ci­jos klau­si­mas, tin­ka­mas ar ne­tin­ka­mas jis to­liau ei­ti tas pa­rei­gas.

Aš ma­nau, kad tur­būt kiek­vie­nas iš mū­sų, at­si­dū­ręs to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je, pa­si­trauk­tų, taip ban­dy­da­mi iš­sklai­dy­ti abe­jo­nes dėl ga­li­mo in­te­re­sų kon­flik­to, bet ir ly­giai taip pat ban­dy­da­mi ap­gin­ti Tau­tos at­sto­vy­bės re­pu­ta­ci­ją.

Šian­dien, kaip mi­nė­jau, ma­no su­pra­ti­mu, tai jau nė­ra at­ski­ros Sei­mo frak­ci­jos klau­si­mas, tin­ka­mas ar ne­tin­ka­mas, bet klau­si­mas Sei­mo, ar jis yra tin­ka­mas, ar ne­tin­ka­mas, jei­gu jis to­liau gal­vo­ja, kad šis as­muo ga­li da­ly­vau­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to veik­lo­je, dėl jo eko­no­mi­nės veik­los yra pra­dė­tas Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos ty­ri­mas pa­gal 288 straips­nį, ku­rį pa­žei­dus bau­džia­ma lais­vės at­ėmi­mu iki sep­ty­ne­rių me­tų.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­si­kar­to­siu, čia ne­bė­ra klau­si­mas – tin­ka­mas ar ne­tin­ka­mas ger­bia­ma­sis A. Skar­džius, bet klau­si­mas – tin­ka­mas ar ne­tin­ka­mas šis Sei­mas, skir­da­mas jį Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­riu.

 

 

 

Beje, kai Valstybės kontrolė atliko šio sandėrio auditą, Landsbergienė iš karto nutraukė minėtą sutartį.

 

file:///C:/Users/MyPC/Desktop/Ataskaita_prelim_sutart_nt_valdos_karalienes_mortos%20(1).pdf

 

 

 

 

 A.Skardžius išplatino tokį komentarą:

 

A Kodėl Valstybės kontrolė, atlikusi UAB „Lietuvos energija“ ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ preliminarios sutarties auditą dėl naujos mokyklos statybos, viešai tepasakė, jog ši sutartis neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, kadangi negali vertinti sandorių, kurie būtų galėję įvykti ateityje? Kodėl buvo nutylėti esminiai audito dalykai? Gal tai lėmė ta aplinkybė, jog savo valdymo laikais konservatoriai Valstybės kontrolę buvo pavertę beveik savo kišenine kontorėle? Nepaisant to, auditoriai savo išvadose pažymėjo nemažai konservatorių lyderio žmonos bendrovės „Karalienės Mortos mokykla“ veikimo „Lietuvos energija“ pavaldžioje „NT valdos“ įmonėje lyg savame kieme aplinkybių.

„Pastebėjome, kad vystytas projektas (naujas „Karalienės Mortos mokykla“ pastatas už „NT valdos“ lėšas) nebuvo viešintas (...). Tokiu būdu nebuvo taikyti skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo principai. Nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti išsinuomoti ketintas statyti patalpas“. Iš tikrųjų Valstybės kontrolės auditoriai taikliai pastebėjo ir įvertino A.Landsbergienei sudarytas išskirtines sąlygas už valstybės valdomos įmonės pinigus turėti naują mokyklą. Tik kažkodėl viešai apie tai neišdrįso prabilti. Jeigu viskas buvo taip skaidru ir teisėta, kaip bet kokia proga šaukė A.Landsbergienę palaikę konservatoriai, kam reikėjo atsisakyti naujos mokyklos ir lyg žiurkėms sprukti iš skęstančio laivo? Nors „NT valdos“ tvirtino, kad naujas pastatas jai priklausančiose valdose Gervėčių g. 4, Vilniuje galės būti naudojamas ir administracinėms reikmėms, sutartyje su bendrove „Karalienės Mortos mokykla“ aiškiai nurodyta, jog patalpos bus pritaikytos išimtinai švietimo įstaigos poreikiams. Negana to, sutartyje buvo numatyta, kad visą statybos darbų eigą kontroliuos ne kas kitas, o tik A.Landsbergienė. Sutartyje įrašyta, kad kiekvienas valstybei priklausančių „NT valdų“ projektavimo ir statybų dokumentas, net Techninis projektas turi būti įvertintas ir patvirtintas A.Landsbergienės parašu. Jei naujas „NT valdos“ pastatų kompleksas būsiąs administracinės paskirties, tai kodėl tuomet poniai Austėjai buvo suteikta tokia išskirtinė teisė kontroliuoti jo statybą? Tuo tarpu pagal sutartį visą riziką, taip pat ir finansinę dėl šio projekto įgyvendinimo prisiima tik „NT valdos.“

 

Keista, kad ši aplinkybė neužkliuvo itin patyrusiems Valstybės kontrolės specialistams. Auditoriai nebandė vertinti ir investicinės rizikos, ar naujai įsteigta UAB „Karalienės Mortos mokykla“, iš esmės priklausoma nuo vieno asmens – A.Landsbergienės, bus pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau neatmetė rizikos, kad „NT valdos“ veiklos kaštai gali atsidurti energijos vartotojų sąskaitose. Dar labiau glumina faktas, jog skaidrumą deklaruojanti Vilniaus savivaldybė ir jos įmonės, prižiūrinčios sostinės kultūros vertybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad valstybinis žemės sklypas, kuriame ketinama pradėti statybas, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorijoje.

 

A.Landsbergienės mokyklos labui sklypas Gervėčių g. 4 lengvu mostu buvo išbrauktas iš Vilniaus Senamiesčio nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonos. Ar tokiems žygdarbiams miesto savivaldybė dažnai ryžtasi?

„Kyla pagrįsta abejonė ir valstybės mastu svarstytina, ar tais atvejais, kai valstybinė žemė nuomojama ne aukciono būdu esantiems pastatams eksploatuoti, teisinga ir naudinga valstybei žemės nuomos sutartyje leisti statyti naujus pastatus“ – taikliai pastebėta Valstybės kontrolės išvadose. Bet apie tai viešai auditoriai taip pat neišdrįso kalbėti.

Neišdrįso pasakyti ir kad 6 tūkst. vilniečių nesulaukia, kada jiems bus grąžinta turėta žemė. Be to, Valstybės kontrolė pagrįstai suabejojo „NT valdos“ galimybe ir tikslingumu užsiimti nekilnojamojo turto, nesusijusio su energetikos įmonių veikla vystymu. Juk pastatų kompleksui, skirtam „Karalienės Mortos mokyklai“ ši „Lietuvos energijai“ pavaldi įmonė būtų skolinusis 7 mln. eurų, nes ne vienerius metus dirbo nuostolingai, pelno neuždirbo ir jokių dividendų valstybei nemokėjo, nors ir valdė 100 mln. eurų vertės nekilnojamąjį turtą. Tačiau nepaisant to, iki 2016 m. „Karalienės Mortos mokyklos“ statybų reikalams jau išleido beveik 300 tūkst. eurų savų lėšų. Tai irgi leidžia daryti išvadą, jog projektas Gervėčių gatvėje būtų vystomas išskirtinai tik A.Landsbergienės ir jos verslo labui.

 

Šį faktą patvirtina ir statybų sutartyje numatyta aplinkybė, kad mokyklos statyba būtų vykdoma pagal A.Landsbergienės suplanuotą jos privataus verslo plėtrą. Trys korpusai, skirti mokyklos reikmėms, būtų buvę statomi etapais – I-asis būtų baigtas statyti 2016 m., II-asis – 2017 m., o III-asis – tik 2021 m. Tai įrodo, kad A.Landsbergienės planai iš tikrųjų buvę pamatuoti, kaip patyrusios verslininkės. Juk ne iš karto ji būtų pajėgusi pritraukti tiek turtingų vilniečių vaikų, kurie būtų lankę jos mokyklą ir mokėję nemenkas sumas. Klausimas, kiek tada būtų išaugę valstybės valdomai įmonei statybos kaštai? Na, ir neįmanoma nepastebėti dar vieno iškalbingo fakto – kai tik viešumon iškilo A.Landsbergienės ir „NT valdos“ planai pastatyti jai mokyklą, pastarosios nežinia kokiais keliais ir tikslais Lietuvoje atsiradęs vadovas Olafas Martensas spruko iš darbo arba jam buvo liepta taip pasielgti.

 

Sutartį dėl naujos mokyklos pastatų komplekso A.Landsbergienė tuoj pat nutraukė, net neprašydama už tai kompensacijos, nors „NT valdos“ ir buvo įsipareigoję atseikėti jai nemenką sumą už netesybas. Jeigu viskas buvo taip skaidru ir teisėta, kaip bet kokia proga šaukė A.Landsbergienę palaikę konservatoriai, kam reikėjo atsisakyti naujos mokyklos ir lyg žiurkėms sprukti iš skęstančio laivo? Tam neabejotinai turėjo įtakos artėjantys Seimo rinkimai, kuriuose garsiausias Lietuvos anūkas ir Landsbergių šeimos atstovas Gabrielius siekia parodyti, kokie tyri ir su korupcija nieko bendro neturintys konservatoriai. O gal kuo greičiau atsisakyti planų iš valstybės kišenės pasistatyti naują mokyklą pareikalavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė? Juk priešingu atveju būtų privalėjusi metiniame pranešime bent jau paminėti apie neįtikėtinas verslininkės A.Landsbergienės ir už jos nugaros stovinčios Landsbergių šeimos galias šokdinti valstybines energetikos įmones.

 

Artūras Skardžius yra Seimo Energetikos komisijos narys, socialdemokratas

 

 

 

 

Peržiūros: 3104

Komentarai   

+49 # jeronimas 2017-11-22 13:13
Lietuva niekada nesugebes keltis is duobes kurioje 27 metus murkdomes iki tol,kol landsbergine dinastija nebus pasalinta nuo politikos .Sie isverstaskuriai,kuriu visa dinastija per issieptus polipus taskosi shudais,ekskrementais ,tiesiog niekina tauta,niekina ir vagia .Kartais dar pameta trupineliu tiems ,kurie uz juos gieda kaip gaidziai.Aisku palaiko savos partines gaujos nieksus,ir ypatingai tuos,kurie zino bent kiek apie ivykdytas valstybinio masto vagystes,skolinimus ir kitokias afioras. O Skardzius nuo tos minutes butu pats geriausias koncervatnykams,jeigu pradetu liaupsinti patrijarka ir jo broilerius arba paprasciau teliokus.Uztektu susitaikyti ,mano gerbiamam Skardziui ,su landsbergyne vogimo politika,uzsideti juodus suvirintojo akinius,nieko nekalbeti,ir taptu pats geriausias ir patikimiausias energetikos komiteto narys.neabejoju,iskart isrinktu komiteto pirmininku gal net komiteto prezidentu.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+48 # atradimai 2017-11-22 13:51
is nuotraukos matyti neblogi mamos ir anuko dantys
vadinasi-jie dar gerokai pagraus salies saknis,it bebrai-a cia dantu "pastos" reklama?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+55 # Zenonas Priekuliškis 2017-11-22 14:24
Reikia siekti, kad valdžioje nebūtų landsbergyno nė kvapo.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+26 # atradimai 2017-11-22 22:02
is Lansbergino liks tik LKP skambiausioji styga-Austreviciaus premija uz Lietuvos Soroso prezidenta
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+13 # Petras 2017-11-25 12:08
Kada nebeliks lenzbergiu smarves ant lietuvos, kiek galima bl
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+12 # vladas lukosevicius 2017-11-25 13:48
IŠKRYPĖLIŠKAI PATRAUKLI NUOTRAUKA ......
Nauja Lietuviška šeima ...... tvirkintoja su savo auka .
Taip ir peršasi klausimas ,,,,,, kaip tas pirmas kartas atrodė ?
Na , o visi kiti aišku buvo kaip pirmas .
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # įdomu 2017-12-01 12:51
O Mykolas Majauskas gal galėtų patylėti, nes, kai prasižioja, šikna matyti...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Robertas 2017-12-08 15:00
O kas skė kad Ji negavo kompensacijos. Juk niekas šito netyrė. Gal kaip tik ir buvo viskas taip sumanyta, kad Gabrielius už tam tikrus veksmus gautu užmokestį. O nauja mokykla tik dėmesiui nukreipti, sukurus skandala niekas ir neitars, kokie tikslai.....
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti