Šį kankinį pasaulinė valdžia apdovanojo ordinais, o kardinolas Bačkis išvarė Katedros?

Peržiūros: 2605
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Šį kankinį pasaulinė valdžia apdovanojo ordinais, o kardinolas išvarė iš Katedros?

Aš Jonas Jurgis Stepkovičius, gimęs 1938.15.15 katalikiškoje šeimoje Šakių rajone Kidulių valst.  Grinaičių kaime, Saudargo parapijoje.  Tėvai buvo mažažemiai valstiečiai, abu tėvai buvo labai religingi, mokslo nedidelio, tačiau labai apsiskaitę.

Mokiausi Saudargo aštuonmetėje mokykloje iki penktos klasės. Iš penktos klasės buvau išvytas dėl stiprių religinių įsitikinimų, nes per istorijos pamoką, kurią vedė pati mokyklos direktorė Genė Bosienė, pavartojau citatą „ne prieš mūsų erą“, bet prieš Kristų. Tada prasidėjo labai aštrios diskusijos religine tematika – tėvas ta tema buvo labai gerai mane parengęs. 

Prieš šio pasirengimo prisidėjo mane gerai parengęs Šv. Komunijai kunigas Augustinas Pečiulis. Tai buvo tikras kunigas. O tėvas man visuomet kartodavo : „Niekuomet neveidmainiauk“.

Vėliau mokyklos direktorė man pasakė : „vienas iš mūsų turi iš čia pasitraukti“. Supratau, kad pažinti pasaulį ir gyvenimą teks vėliau, suaugus. Tuomet mūsų artimas kaimynas, užkietėjęs komunistas, mums pasakė: „Ar žinai, kad dabar tave saugumas seks visą gyvenimą‘. Taip, jo žodžiai pasitvirtino. 

Kadangi nenorėjau keliaklupsčiauti okupantui, iš saugumo akiračio nepavyko pasišalinti, ir tai akivaizdžiai jausdavau. Negalėjau būti abejingas sovietų melui ir  ateistinei propagandai, todėl visą savo gyvenimą paskyriau kovai su šia blogio sistema. 

Pastoviai pas man sūnų rinkdavosi katalikiškas jaunimas, moksleiviai ir studentai. Jiems pratutinti jų dvasinį potencialą pakviesdavau dvasingus intelektualūs, kaip kūningus Vytautą Pūką, Rok Puzoną, Kastytį Kriščiukaitį, a.a. Algirdą Patacką, vienuolę Gemą Stanelytę, kuri mus lankė septynis metus beveik kas mėnesį ir kalbėdavosi – pokalbiuose nuolat dalyvavo apie 20 jaunuolių.

Pastoviai organizavome ir keliones į šventas įžymias vietas, kaip Žemaičių Kalvarija, Viduklės atlaidai, kuriuos įsteigė monsinjoras Alfonsas Svarinskas, atvykdavęs pastoviai į Šiluvą ir kitus krikščioniškus renginius. Mūsų sambūris vadinosi „Kazimerijiečiai“.

Atvirai bendravome su kunigu A.Deltuva, kuris dirbo Šakių rajone, o man gyvenant Druskininkuose, jis dirbo Veisiejų parapijoje, ir kunigu A.Keina, kuris tuo metu dirbo Valkininku parapijoje, su kunigu Juozu Zdbeskiu, kuris dirbo Lazdijų rajono Salantuose

1972 m. susipažinau su monsinjoru A.Svarinsku, kuris Viduklėje įsteigė Permaldavimo Atlaidus, kai bedieviai išplėšė Viduklės bažnyčią ir išbarstė komunikantus. Jie galvojo, kad labai pakenks Viduklės bažnyčiai ir jos Monsinjorui. 

Tačiau išėjo priešingai. Parapija, kuri jau seniai buvo sąmoninga, dar labiau dvasiškai sustiprėjo, nes ją pradėjo remti ir lankyti ne tik iš visos Lietuvos, tačiau ir už jos ribų gyvenantys katalikai – tikintieji. 

1978 m. prieš Šv. Velykas mano namuose saugumas iš Vilniaus darė kratą, nes aš buvau apskųstas dėl „Bažnytinės kronikos“ platinimo, bet kronikos nerado, tačiau rado „Dievas ir tėvynė“ ir „Rūpintojėlį“. Tačiau saugumas manęs nepamiršo ir po dešimt metų, t.y. 1987 m. surengė antrą kratą, kurios metu įvyko tikras stebuklas. Tačiau tai jau atskira tema. 

Todėl turint dar vaikystėje susiformavusį tokį dvasinių vertybių potencialą, negalima abejingai žiūrėti ir nematyti, kai aukštieji bažnyčios hierarchai elgėsi su  pačiais geriausiais ir sąžiningiausiais kunigais : Algimantu Keina, Alfonsu Bulota, o svarbiausia – su monsinjoru Svarinsku. 

Kodėl šie kunigai buvo ignoruojami? Kunigas Keina savo gyvenimo pabaigoje neturėjo net savo parapijos, nei pragyvenimo šaltinio, nors buvo labai dvasingas kunigas. Kunigas Bulota ir dabar neturi pastovios parapijos. Monsinjoras A.Svarinskas buvo visai izoliuotas nuo visuomenės. Prisiminkite keltą pavyzdžiu:

Kai buvo perlaidojami kunigo Krupavičiaus palaikai Kaune, iš monsinjoro Svarinsko buvo atimtas mikrofonas, jam neleista kalbėti, buvo vos ne įstumtas į duobę

Kitas atvejis, kai Monsinjoras nuvyko į Šiluvą pasveikinti bendrakalinio kunigo Simaškos 100-metų jubiliejaus proga, neleido nė žodžio pratarti. Tačiau didžiausią smūgį Monsinjoras patyrė Arkikatedroje : šį sveiku protu nesuvokiamą Kardinolo Audrio Bačkio mestą iššūkį matė pilnutėlė Bazilika, susirinkusių paminėti vasario 16-osios iškilmių. Tuomet Monsinjoras sėdėjo prie altoriaus kairiajame krašte, tuomet prie jo priėjo monsinjoras Vasiliauskas ir kažką Svarinskui pakuždėjo : „brolau, kol tu neišeisi iš čia, kardinolas Mišių neaukos“. 

Tuomet Svarinskas, nusilenkęs prie Altorių, ryžtingai žingsniuodamas viduriu Bazilikos išėjo. Aiškiai matėsi, kad jo veidas buvo pablyškęs. Maldininkus ištiko šokas, nes nesuprato, kodėl išėjo Monsinjoras, tik buvo aišku, kad įvyko kažkas baisaus. 

Pasibaigus pamaldoms, žmonės Arkikatedros aikštėje dar ilgai nesiskirstė, aptarinėjo, teiravosi, kas įvyko. Sužinojus, kad Kardinolo buvo išvarytas Monsinjoras, kilo sąmyšis, audringa reakcija – kaip šitaip galėjo pasielgti kunigas su kunigu, kuris paaukojo visą savo jaunystę ir daugiau nei 20 metų lageriuose  dėl Dievo ir Tėvynės. Šis Lietuvos kankinys – didvyris – buvo viešai pasmerktas kaip didžiausias nusikaltėlis. Žmogaus, kuris visą gyvenimą gyveno užsienyje ir nežino tėvynės kančių ir okupacijos, tačiau su kardinolo įgaliojimais išvarė Monsinjorą nuo Altoriaus ir bažnyčios. Kaip suprasti Kristaus mokslą? Mylėti savo artimą ir netgi priešus? Taip samprotavo žmonės aikštėje.

Labai sunku šiandien kalbėti apie tokius faktus katalikiškoje šalyje, tačiau pasirodžius naujam dokumentiniam filmui apie Svarinską, kuris buvo rodomas spalio 19 d. Karininkų ramovėje

Matosi, kaip pasaulis vertina Monsinjoro nueitą kančios kelią. Pateikiama JAV prezidento Reigano kalba apie žygdarbius, pateikiamas jaudinantis momentas kadre, kai Šv. Tėvas Jonas Paulius laimina Monsinjorą ir pabučiuoja. Filme pateikiama daug medžiagos, kaip Monsinjoras lankosi daugelyje šalių, ir kaip jis ten buvo maloniai ir šiltai sutiktas. Pateikiami Monsinjoro komentarai iš lagerio gyvenimo – kaip jis tapo kunigu, kaip jį vertino kai kurie lagerių prižiūrėtojai. Tai istorinis šedevras. Tik gaila, kad šis šedevras pasirodė jau po Monsinjoro mirties.

Mūsų žiūrovų didelis noras, kad filmo autoriai pasistengtų jį parodyti per Lietuvos kultūros laidas. Šis filmas pažadina prisiminti šią skausmingą istoriją, Svarinsko gyvenimo etapus. Jis partizanas, kalinys, pogrindžio darbuotojas , Seimo narys, partizanų ir kariuomenės kapelionas, kurio nekompromisinę kovą už tiesą įvertino ir Popiežius Jonas Paulius, ir prezidentas Reiganas. Po filmo jautėsi didelė pagarba šio filmo kūrėjams : Dr. Audriui Gudauskui ir režisieriui Juozui Sabuliui. 

Remiantis šia medžiaga mums katalikams, šiandien kyla toks klausimas : kodėl jam grįžus į Tėvynę pas savus, jis nebuvo bažnytinės vadovybės priimtas, ignoruojamas, net išvytas iš šventovės tokią brangią tautai dieną – vasario 16 –iąją?

Po filmo peržiūros šis labai svarbus klausimas buvo užduotas vyskupui J.Tomkevičiui. Jis pasijuto labai nepatogiai, kažką kalbėjo nuleidę galvą, tai niekas nesuprato, ką jis norėjo pasakyti. Tik pabaigoje supratome, kad Monsinjoras Svarinskas, būdamas ūmaus charakterio, gali sukleti nepatogumų, o tai gali nepatikti Brazauskui. Toks buvo Tamkevičiaus atsakymas. 

Mums kyla antras klausimas – kodėl po šio incidento Arkikatedroje nebuvo padarytas nė vienas Lietuvos vyskupų tarybos pareiškimas, išskyrus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo kovos dalyvių sąjungos pareiškimą bažnytinei vadovybei, į kurį nebuvo gautas joks atsakymas. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje didvyriai nevertinami, kol gyvi, o kai miršta, jie pamatomi ir paskelbiami didvyrių neįkainojami nuopelnai. 

Jonas Stepkovičius, Gedimino ordino kavalierius

Gydytoja Irena Bartusevičienė

Danutė Umbrasienė

 

Komentarai   

+17 # vapscva 2017-11-16 19:48
taip-visi prisitaike prie tu paciu komunistuir giebistu valdzioj,o Svarinskas turejo savigarbos
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # jeronimas 2017-11-16 22:04
Kunigui Svarinskui Katedroje turejo but skirta garbingiausia vieta.O vat kazkoks amerikos pasiuntinys Monsinjora tiesiog isvijo lauk.Idomu,ar Auksciausiasis ivertins tokia nieksybe tarp sutanotu chierarhu??? Kazkodel kirba mintis,jog AA Monsinjoras Svarinskas turejo ka pasakyti ir apie ambala ir kitus isverstaskurius,todel ir bijojo Backis pradeti ceremonija.O gal sazine grauze is vidaus,o viesai pripazinti to nedriso???
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Lietuvis 2017-11-17 07:16
Apie LR buvau geresnes nuomones. Pasirodo, CIA religiniu ganatiku irstva. Nusivyliau.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+11 # Iš Kanados 2017-11-17 14:38
Bačkis - Šiukšlė.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Kareivis Sveikas 2017-11-19 12:42
Butina atskleisti ir antraja Svarinsko medalio puse,gal paaisketu nors dalis tiesos...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Kodėl 2017-11-19 22:52
KGB raugas įsimetė į bažnyčias...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # juo-kas 2017-12-02 23:24
Kas čia keisto, juk tame "Durnių laive" glaudžiasi ir bažnytininkai, kuriems rūpi tik mokesčiai jai. O pačiam dievuliu, kurs ant debesėlio guli nusispjaut į visa tai, nes jis jau seniai yra aklas ir kurčias. Argi būtina kasdien komentuoti, kodėl jis nepadaro Žemėje tvarkos, vien tik nepabaigiamas šėlstančio privatbiznio (Privatiz aurijos) šėlsmas, kuriam bažnyčia ir skiria didžiausius aplodismentus. Gloria... gloria ... aleliuja...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti