S.Skvernelio „reformos“ tikslas privatizacija

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.00 (3 Votes)

S.Skvernelio „reformos“ tikslas – privatizacija

 

Aurimas Drižius

Visos Žemės ūkio ministerijos plano, kaip reformuoti Žuvininkystės tarnybą, tikslas yra paprastas – šiai tarnybai priklausančių žuvininkystės cechų su didžiuliais žemės sklypais prie vandens telkinių ir gerai išvystyta infrastruktūra privatizacija.

Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė interviu LL sakė, kad žuvininkystės cechai jau sulaukia svečių, norinčių apžiūrėti jų turtą, skambučių, ir sako, kad tokios valstybės infrastruktūros sunaikinimas ateityje brangiai kainuos valstybės biudžetui. Mat reikės pirkti paslaugas iš privačių verslininkų, ir tos paslaugos kainuos žymiai brangiau, nei dabartinės infrastruktūros išlaikymas. 

Tačiau profesionalų vyriausybei tai nerūpi – svarbu kuo greičiau parduoti likusį valstybės turtą (žuvininkystės cechams priklauso apie 850 ha žemės, iš viso apie 450 ha tvenkinių, sutvarkyta visa infrastruktūra) HEKTARŲ TVENKINIŲ, SUTVARKYTA VISA INFRASTRUKTŪRA, ŽUVŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJOS, PASTATAI (sutvarkyta panaudojant valstybės ir ES lėšas).

I.Šidlauskienė sukritikavo savo viršininką -  „žaliųjų valstiečių“ ŽŪM ministrą Bronių Markauską ir tuoj pat susilaukė  keršto – ministras pareiškė, kad pradedamas Indrės Šidlauskienės veiklos tarnybinis patikrinimas. Neva  įtariama, kad ji galėjo fiktyviai įdarbinti žmones. Žemės ūkio viceministras sako, kad jai pasiūlyta atsistatydinti, tačiau pareigūnė tai padaryti atsisakė.

LL šaltiniai sako, kad atėjus naujai valdžiai ir dar „nespėjus apšilti kojų“ nutarta pertvarkyti Žuvininkystės tarnybą prie ŽŪM.  Pertvarkai vadovauja Žemės ūkio viceministras ARTŪRAS BOGDANOVAS, kuris turi viso labo geodezininko, nekilnojamo turto vadybos išsilavinimą ir neturi jokios patirties, žinių žuvininkystės srityje.

Be to, Viceministras A. Bogdanovas spalio 4 d. Valstybinės tarnybinės etikos pripažintas pažeidęs įstatymą dėl viešų ir privačių interesų supainiojimo - pats kaip viceministras kuruodamas NŽT teikė savo kuruojamai įstaigai (NŽT) savo personalinės įmonės rengtus dokumentus derinimui. 

„Pabrėžiame — dokumentų rengėjas — tas pats Viceministras Artūras Bogdanovas), - teigia LL šaltiniai, - gaunasi: PATS RENGIU- PATS TEIKIU-PATS LIEPIU GREITAI IR TINKAMAI SUDERINTI! Ministro pozicija: „Aš tikrai nežadu atleisti žmogaus, kuris YRA PATIKIMAS IR DARO GERUS DARBUS (..)“(2017 10 06 iš kauno.diena.lt), todėl žemės klausimus 2017 10 17 (vakar) savo įsakymu PERDAVĖ tikėtina TIK TEORIŠKAI kuruoti kitam viceministrui Sauliui Savickiui.  Viceministras Saulius Savickis yra veterinarijos gydytojas, apgynęs disertaciją „Urėjos kiekio piene tyrimai, susiję su mityba, pieno sudėtimi ir kokybe bei karvių reprodukcinėmis savybėmis“, o nuo 2003 - 2017 metų buvo valstybės įmonės „Pieno tyrimai“ direktorius. Dabar staiga turės patapti ŽEMĖS KLAUSIMŲ SPECIALISTU profesionalų Vyriausybėje! Artūras Bogdanovas, kaip minėjau, yra geodezininkas, matininkas, DABAR TAPS PIENININKU - taip pat profesionalų Vyriausybėje.

ŽŪM kolektyvas nebesupranta, KAS PAGAL ŠIĄ VYRIAUSYBĘ YRA PROFESIONALAS. Įdomu kaip tokius virsmus pakomentuotų profesionalų Vyriausybės atstovas Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas bei valdančiosios daugumos partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir kaip tai vertina premjeras Saulius Skvernelis?!

Į Žuvininkystės tarnybos pertvarkos rengimą (sudarytas ŽŪM darbo grupes) neįtraukti ilgametę patirtį ir žinių turintys specialistai (vėl nepaisoma profesionalų ar kas yra profesionalai pagal Ministrą Bronių Markauską?) - neįtraukti Žuvininkystės tarnybos direktorė I. Šidlauskienė (14 metų darbo patirtis žuvininkystėje), ŽT žuvivaisos vedėjas Valdas Gečys (virš 25 metų patirtis žuvininkystėje), mokslininkai ir kiti specialistai.

Visos šios pertvarkos tikslas : PRIVATIZUOTI ISTORINIUS VALSTYBINIUS ŽUVIVAISOS CECHUS (ar tai bus UAB ar Viešoji įstaiga vis tiek galimai bus perduota privatiems veikėjams, kurie yra viešojoje erdvėje žinomi), kuriuose šiuo metu veisiamos ir auginamos retos ir vertingos žuvys bei jomis įžuvinami valstybiniai vandens telkiniai

- Valstybiniams žuvivaisos CECHAMS PRIKLAUSO PO KELI ŠIMTAI HA ŽEMĖS (viso apie 850 ha), PO KELIS ŠIMTUS (viso apie 450 ha) HEKTARŲ TVENKINIŲ, SUTVARKYTA VISA INFRASTRUKTŪRA, ŽUVŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJOS, PASTATAI (sutvarkyta panaudojant valstybės ir ES lėšas) - visa tai galimai atsidurs su laiku privačiose rankose, o valstybė iš jų turės pirkti įžuvinimo medžiagą už jų nurodytą kainą, nes neturės pasirinkimo ir bus PRARASTAS VERTINGAS VALSTYBĖS TURTAS Privatūs veikėjai nebūtinai orientuosis į vertingų ir retų žuvų auginimą, imsis pelningesnės veiklos - rekreacija, SPA ir pan. 

LL šaltiniai sako, kad kitas "reformos" tikslas - įsteigti etatus saviems žmonėms, kurie matyt padėjo per Seimo rinkimus. Visa ŽŪM valdžia - Ministras, Viceministras, net ir LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Klaipėdiškiai ar iš Žemaitijos raj. Nes šių etatų steigimas visiškai neracionalus ir nepagrįstas (tuoj turėsim daugiau kontrolierių nei žvejų). Pertvarkos pasiteisinimas regioninės politikos įgyvendinimu abejotinas, nes Žuvininkystės tarnyba jau šiai dienai yra geriausias regioninės politikos atspindys, t. y. jos PADALINIAI IŠMĖTYTI PO VISĄ LIETUVOS TERITORIJĄ. 

Žemės ūkio ministro visuomeninis patarėjas žuvininkystės srityje Antanas Kontautas vien metu dirba keliose įstaigose- Žemės ūkio ministro visuomeniniu patarėju, Klaipėdos universitete lektoriumi, Žuvininkystės tarnyboje prie ŽŪM Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausiuoju specialistu.

Tikėtina būtent Antano Kontauto kaip Žemės ūkio ministro visuomeninio patarėjo iniciatyva Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos pirmoje Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonėje „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“ kaip galimi pareiškėjų partneriai numatyti ne tik mokslininkai, bet ir tyrėjai. Sprendimas patvirtintas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos posėdyje. Antanas Kontautas yra ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto narys ir ten atstovauja Klaipėdos universitetui.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 dė Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) 28 straipsnyje „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“ aiškiai nurodoma i mokslininkų ir žvejų partnerystę, kuriems pagal LR įstatymus moksliniai laipsniai nebūtini. Ar taip siekiama sudaryti galimybes per projektus pasipelnyti ir Žemės ūkio ministro visuomeniniams patarėjui Antanui Kontautui, kuris dirbdamas apie 30 metų Klaipėdos universitete nesugebėjo apsiginti mokslinio laipsnio ir iki šiol Klaipėdos universitete dirba lektoriumi.? Vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu, tyrėjas - aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams. Jei jau ES reglamente kalbama apie Mokslininkų ir žvejų partnerystės, tai kodėl nustatant atrankos kriterijus daromos tokios keistos išimtys, kad mokslininkais pripažįstami ir tyrėjai, kuriems taikomi mažesni reikalavimai, nors minėtame įstatyme aiškiai apibrėžta, kas yra mokslininkas- tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį.

 

 

Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė atsakė į LL klausimus:

- Kodėl ministerija naikina jūsų tarnybą?

- Žuvininkystės tarnyba įgyvendina žuvininkystės politiką – iš esmės tai veikla nuo pat žuvies ikro užauginimo iki to, kad žuvys būtų gaudomos nepažeidžiant teisės aktų. Tarnyba turi poskyrius, kurie išsidėstę po visą Lietuvos teritoriją. Tai ūkiai, kurie išsidėstę prie vandens telkinių, turintys nemažai žemės, infrastruktūrą, įsisavinę nemažai ES lėšų. Todėl visada, kai keičiasi politinė valdžia, jos žvilgsnis nukrypsta ten – o, reikia privatizuoti. Nes tai yra gražios teritorijos, daug žemės ir vandens telkinių. Mums sako – darykite verslą, tačiau šioje vietoje didelio verslo nepadarysi, nes visi mūsų žuvivaisos cechai, arba tarnybos poskyriai, buvo įsteigti prieš 50 metų tam, kad būtų paauginamos žuvelės išteklių išauginimui natūraliuose vandens telkiniuose. Mes žuvelės auginame ne tam, kad jas išgaudytume, o priešingai – kad paleistume atgal į vandens telkinius.

- Tai kas jus neramina?

- Kiekviena atėjusi valdžia pabando šiuos ūkius privatizuoti, tačiau vėliau supranta, kad tai nėra komercinė veikla, ir jokio biznio čia nepadarysi. Tačiau dabartinė valdžia nuėjo labai toli, ir jiems neįdomūs jokie mūsų argumentai, kad žuvų išteklių atstatymas nėra komercinė veikla. Išteklių atkūrimas visose ES šalyse yra valstybės funkcija, o mūsų naujoji ministerijos valdžia bando daryti pertvarkas, nepaskaičiavusi tų pertvarkų ekonominės naudos, ir neįvertinusi rizikos. Dar rugpjūtį buvo deklaruojama, kad iš visų šių žuvivaisos poskyrių bus daromas vienas UAB, kuris vėliau bus privatizuojamas. O mes sakome, kad tai nėra gerai, nes valstybė praras savo turtą, ir niekada tokio pačio neatstatys. Nes tvenkinio bet kur neiškasi, o be to, tai yra sukurta didžiulė sistema, investuota daug ES lėšų. Ir kai ministerijos vadovybė pamatė, kad su tuo privatizavimu sukeliamas didžiulis ažiotažas visuomenėje, jie suprato, kad darydamas darbą, naudingą visuomenei, tu negali uždirbti pinigų. Reikia rinktis – arba pelną, arba darbą valstybei. Nes jeigu man reikia orientuotis į pelną, tai aš niekada neauginsiu retų ir vertingų žuvų, o auginu tai, kas greitai užauga ir duoda man pelno – t.y. auginu karpius. Tada, aišku, kalbėti apie naujų žuvies rūšių įvedimą būtų labai sudėtinga. Be to, Aplinkos ministerija įsitikino, kad kai valstybė nori perduoti valstybės funkciją dalinai privačiam sektoriui, tai pamatė, kad tas sektorius bet kokia kaina bandys užsidirbti iš valstybės. Mes ir patys bandėme daryti ekonominius skaičiavimus ir niekur neradome rentabilumo, privatizuojant šią paslaugą. Matome ir labai didelį šios valdžios norą sumenkinti mūsų įstaigą ir jos darbą, ištraukiant tam tikrus skaičius iš konteksto. Netgi toks viceministras pareiškė, kad valstybė skyrė žuvivaisai 2,5 mln. eurų, ir ką galima padaryti už tokius pinigus. Tačiau reikėtų išskleisti tuos skaičius – į juos įeina ir turto nusidėvėjimą, ir investicijas į bazes. Realiai paslaugai įžuvinti vandens plotus mes gavome maždaug 1,5 mln. eurų. O dabar matome, kad šį turtą bus bandoma privatizuoti – padalinių vadovai man sakė, kad jau sulaukia svečių, kurie nori apžiūrėti visą įmonės turtą. Žinoma, tai nėra malonu. Nors buvo deklaruojama, kad ta paslauga liks valstybinė, ir net Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės įmonės yra steigiamos subjektyviai, ir pirmenybė teikiama joms, o ne biudžetinėms įstaigoms. 

- O tai gal jau žinoma, kas įsigis tą turtą?

- Pirkėjų ratas gali būti labai platus, nes kaip minėjau, tai yra didžiulės teritorijos su vandens telkiniais, todėl jas galima panaudoti rekreacijai, arba žuvų auginimui. Matome, kad tai didelės sutvarkytos teritorijos, ir visoje Lietuvos teritorijoje. Kol kas ministerija nepasako, koks darinys valdys visą šį turtą, tik aišku, kad Klaipėdoje steigiamas tolimojo plaukiojimo skyrius. Man tai panašu į apsimestinę pertvarką, o žuvininkystės tarnybos funkcijos bus stipriai apribotos, o poskyriai perduodami naujai steigiamai įmonei. Ministerija mums sako, kad valstybė turi atsisakyti funkcijų, kurias gali tiekti privačios įmonės.

- Tačiau kas teiks tą žuvų auginimo ir telkinių įžuvinimo paslaugą?

- Matyt, ministerija atsakytų, kad tai darytų tas naujas juridinis darinys, ir tada privačios bendrovės. Kitaip sakant, bus skelbiamas konkursas, kuriame tikėtina, laimės tas darinys. Tačiau kas norės auginti vertingas žuvis, kurių auginimo procesas yra brangus. Pagal mūsų skaičiavimus, tokiomis sąlygomis žuvivaisos cechai neišsilaikys, arba valstybė turės juos dotuoti. 

- Tai jūs norite pasakyti, kad tos žuvivaisos paslaugos pirkimas kainuos daug brangiau, nei dabartinės struktūros išlaikymas?

- Aš manau, kad tikrai taip, nes visada, kai įsijungia verslas, jis linkęs melžti valstybę. Kita vertus, tai sunku paskaičiuoti, nes tų vertingų žuvų išteklių atkūrimas duoda didelę pridėtinę vertę. Mat kai daugėja vertingų žuvų, tai pritraukia papildomus žvejų srautus, ir net norvegai atvažiuoja į Lietuvą žvejoti lašišų. Labai įdomu tai, kad Lietuva yra vienintelė Europos šalis, kurios sostinėje neršia lašišos, kurios neseniai buvo Raudonoje knygoje prieš 10 metų. Be to, Aplinkos ministerija jau keli metai skelbia konkursus įžuvinti vandens telkinius tokiomis žuvimis, kaip karpiai, lynai, lydekos, kurių auginimas yra paprastas. Pirmus metus tie konkursai vykdavo, tačiau vėliau jie sustojo. Šiais metais buvo vėl paskelbti konkursai, tačiau iš septynių regiono laimėtojų pripažinta tik viena įmonė, nes visos kitos pasiūlė per didelę kainą. Tai tiesiog įrodo, kaip privatus sektorius dalyvauja visuomenės gyvenime ir žmonėms naudingoje veikloje. Visi verslininkai mums pasakė, kad ministerijos siūloma kaina per maža, kelkite kainą. Noriu pasakyti, kad privatizuoti tas teritorijas lengva, tačiau vėliau jos atgauti bus nebeįmanoma.  

-

-

 

Peržiūros: 1233

Komentarai   

+1 # kolukietiskas suktin 2017-11-10 08:47
kai L:aansberg 1990m. pirmininkams atidave kolukius-jie visi suprato,kad turi jo klausyt-tapo milijonieriais ir dar merais
po to apsukrus juos pasiliko sau...
po to pasieeme z valdiska zeme
dabar atejo pasiimt parelamento su visa likusia salies infrastruktura:vandeniu ,oru,o naudmenas jau turi
kas lieka -miestu zemes-ju traktoriams statyt,o zuvis tai tik uzkandai
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Bičiulis 2017-11-11 23:35
Yra statistika kad 30ir daugiau proc.valdininkų ir seimo narių eina i valdžią ar valdininkus dėl tiesioginės naudos sau.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti