Kaip KGB užvaldė visą Lietuvos Respubliką, arba kaip padėti Kriminalinės policijos biurui rasti pedofilijos bylos žudikus?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.83 (3 Votes)

Kaip KGB užvaldė visą Lietuvos Respubliką, arba kaip padėti Kriminalinės policijos biurui rasti pedofilijos bylos žudikus?

Aurimas Drižius

Vis dar negaliu atsigauti po Lietuvos Aukščiausiojo teismo (Pikelis, Fedosiukas, Piesliakas) sprendimo – nors jiems buvo pateikti visi įrodymai, kad buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas priėmė esminius sprendimus dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo ir uždirbo iš šio sandėrio milijonus litų, minėti teisėjai nusprendė, kad jis niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu.

Nors A.Sadeckas buvo įvedęs cenzūrą man ir teismų rankomis uždraudęs rašyti bet kokius straipsnius apie jo veiklą „Mažeikių naftos“ privatizavime, toliau rašiau straipsnius apie tai, ir stebėjausi, kokia buka ir abejinga įstatymams yra visa vadinamoji „teisinė sistema“. Penkis kartus visa teismų piramidė (įskaitant ir tą vadinamąjį LAT) atmetinėjo mano prašymus panaikinti  cenzūrą pačiais kvailiausiais motyvais – pvz., tokia Vilniaus apylinkės teismo teisėja Zoja Monid parašė, kad Konstitucijos straipsnis, kuriame sakoma, kad cenzūra Lietuvos Respublikoje uždrausta, tėra tik „deklaratyvūs teiginiai“. Visas tas pačias nesąmones kartojo ir kiti garsūs „teisės korifėjai“, toks, kaip, pvz., LAT teisėjai Piesliakas, kuris manęs paklausė, ar supratau nuosprendį? Kai pasakiau, kad ne, Piesliakas man atrėžė: „nieko paaiškins“.

Kaip žinia, straipsnyje „Kaip A.Sadeckas kontroliuoja visiškai korumpuotą teismų sistemą“ aprašiau, kad A.Sadeckas neigė bet kokį savo indėlį „Mažeikių naftos“ privatizavime, nors pats asmeniškai sprendė, kam ir kaip turi būti tą įmonė perduota. Todėl ir parašiau, kad A.Sadeckas meluoja.

Vilniaus apygardos teismas ignoravo mano pateiktus įrodymus, nieko apie juos nepasisakė, nors turėjo pareigą juos vertinti ir motyvuotai atmesti arba patvirtinti. Vienintelis argumentas – joks teismas dar iki šiol nebuvo pripažinęs, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus. O prokuratūra apskritai sėdi Sadecko kišenėje – toks prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Rėksnys parašė, kad Sadeckas nedarė jokios įtakos privatizavimui, nors turėjo priešingus įrodymus.

Vienintelis A.Sadecko prašymas per šį dešimtmetį trukusį persekiojimą – „nustok rašyti straipsnius“. Kadangi nenustojau, ir nesilioviau stebėtis lietuviška „teisine sistema“, kuri man labiau primena mafiją, sulaukiau avarijos – į mano lengvąjį automobilį greitkelyje rėžėsi vilkikas, per stebuklą likau gyvas (nuotrauka viršuje - mano automobilis po "fūros" stuktelėjimo). Prokuratūra ir teismas nurašė tai kaip nelaimingą atsitikimą, nors byloje klastotės tiesiog rėžė akį. Tai niekam nebuvo įdomu.

Todėl po minėto LAT sprendimo turiu konstatuoti – tokio dalyko, kaip „teisinė Lietuvos sistema“ tiesiog nėra, yra tik mafijinė struktūra, kuri aptarnauja nusikaltėlius. Iki tol dar turėjau iliuzijų, kad bent Aukščiausiame teisme galiu rasti teisybę (kaip žinia, tik septyni LAT teisėjai išdrįso mane išteisinti cenzūros byloje, trise išsigando šios mafijos, todėl sukvietė išplėstinę LAT kolegijoje tokioje paprastutėje byloje, kaip cenzūra). 

Dar daugiau – aš manau, kad tikriausiai šią visą mafijos sistemą, kuri save vadina „Lietuvos teisė“, tebevaldo tą pati KGB, kurios pavedimus buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas vykdė dar nuo 1970 m. 

Vilniaus miesto pirmos apylinkės teisme A.Sadeckas teigė, kad jis niekaip nebendradarbiavo su KGB. Teismas įpareigojo paneigti informaciją, kad A.Sadeckas buvo KGB bendradarbis,  nes neva pagal „Dėl SSSR valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ A.Sadeckas nepripažintas bendradarbiavusiu su KGB.

Tai akivaizdus melas - A.Sadeckas, nes A.Sadeckas, dalyvaudamas Seimo rinkimuose, nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos ir savo rinkėjų nuslėpė duomenis apie tai, jog buvo KGB patikėtinis, atvirai veikė šios nusikalstamos organizacijos naudai.

Manau, kad A.Sadeckas, tirdamas, analizuodamas ir rengdamas ataskaitas apie tai, kaip komjaunimo organizacijos aktyviai dalyvauja darbe su paaugliais, įtrauktais į KGB profilaktinę įskaitą, ypač reikšmingoje veiklos sferoje yra sąmoningai bendradarbiavęs su KGB. 

A.Sadeckas, tirdamas, analizuodamas ir rengdamas ataskaitas apie tai, ką komjaunimo organizacijos daro, kokių imasi veiksmų, kad užkirstų kelią ir neleistų atsirasti antitarybiniams ir nacionalistiniams reiškiniams tarp paauglių, įtrauktų į KGB profilaktinę įskaitą, bei jų aplinkoje, ypač reikšmingoje veiklos sferoje yra sąmoningai bendradarbiavęs su KGB. 

Apie aukščiau paminėtą aktyvisto drg. Sadecko būtent tokią veiklą KGB naudai byloja pasiruošimo Lietuvos VLKJS CK 1970-ųjų Plenumui “Apie komjaunimo organizacijų užduotis toliau tobulinant jaunimo klasinio sąmoningumo auklėjimo procesą” planas. 

Šis dokumentas saugomas Lietuvos ypatingajame archyve, kuriame saugomi ir kiti su KGB veikla Lietuvoje susiję svarbiausi dokumentai. 

Šio dokumento kopija, pateikta teismui, yra patvirtinta Lietuvos ypatingojo archyvo antspaudu bei skyriaus vedėjo parašu (Nr.: F.4421, Ap.25, B.14, 221-226 lapai). 

Minėtas ir panašias ataskaitas apie atliktų tyrimų rezultatus su išvadomis bei pasiūlymais komjaunimo aktyvistas A.Sadeckas teikdavo Lietuvos LKJS CK vadovybei, kuri tokias ataskaitas svarstydavo ir vertindavo kartu su KGB. Matomai, kad tokiuose svarstymuose, kaip atliktų tyrimų bei parengtų ataskaitų autorius, dalyvaudavo ir pats A.Sadeckas. Į klausimą, ar ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, nagrinėjant minėtą civilinę bylą, Alvydas Sadeckas atsakė, kad „nėra“. 

Tai patvirtina 2000 metų LR Seimo rinkimuose dalyvavusios A.Paulausko vadovaujamos Naujosios sąjungos (socialliberalų) kandidato į Seimo narius A.Sadecko anketos 9.1 punktas. Tai patvirtina ir 2004 metų LR Seimo rinkimuose dalyvavusios A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“ kandidato į Seimo narius A.Sadecko anketos 9.1 punktas. 2004-2008 metų kadencijos LR Seimo nario biografijoje A.Sadeckas nurodė tik tai, kad jis 1970-1975 metais dirbo Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos (komjaunimo organizacijos) Centro komitete, teisės pažeidimų prevencijos srityje. 

Kandidato į LR Seimo narius anketose A.Sadeckas nenurodė ir nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos bei savo rinkėjų nuslėpė, jog: 

1) ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su Tarybų Sąjungos specialiąja tarnyba – KGB; 

2) tyrė, analizavo ir rengė ataskaitas apie tai, kaip komjaunimo organizacijos aktyviai dalyvauja darbe su paaugliais, įtrauktais į KGB profilaktinę įskaitą; 

3) tyrė, analizavo ir rengė ataskaitas apie tai, ką komjaunimo organizacijos daro, kokių imasi veiksmų, kad užkirstų kelią ir neleistų atsirasti antitarybiniams ir nacionalistiniams reiškiniams tarp paauglių, įtrauktų į KGB profilaktinę įskaitą, bei jų aplinkoje; 

4) kaip patikėtinis atvirai veikė kitos valstybės specialiosios tarnybos, mūsų valstybėje pripažintos nusikalstama organizacija, - KGB - naudai. 

Priėjimas prie Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų buvo apribotas 70 metų nuo jų sudarymo. 

Tokį apribojimą paskelbė 2004m. kovo 30d. LR Seime priimto Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostata. Šio įstatymo projektui pritarė A.Sadecko vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, už šį įstatymą Seime balsavo ir pats A.Sadeckas. Tokį Seimo priimtą įstatymą pasirašė ir paskelbė laikinai einantis Respublikos prezidento pareigas Artūras Paulauskas. Kodėl tokia nuostata visuomenei, visų pirma mokslininkams ir žurnalistams, 70 metų buvo apribotas priėjimas prie dokumentų, slepiančių informaciją apie KGB ir Vidaus reikalų ministerijos agentūrinę veiklą, sudarytas baudžiamąsias ir trėmimo bylas? Akivaizdu, kad ne tremtiniams, laisvės kovotojams, katalikiškųjų organizacijų aktyvistams ir sovietinio laikotarpio disidentams reikėjo, kad visuomenė, mokslininkai ir žurnalistai 70 metų neprieitų prie KGB bei Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos dokumentų. 

To reikėjo asmenims, kurie ne tik slapta, bet ir neslapta – tarnybos reikalais - bendradarbiavo su KGB, kitomis buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, KGB rezervo karininkams. Vienas iš asmenų, gyvybiškai suinteresuotų tokiu įstatymu, buvo pats laikinasis Respublikos prezidentas Artūras Paulauskas, KGB papulkininkio sūnus, tik dėl per silpnos sveikatos nepriimtas į KGB aukštąją mokyklą ir taip netapęs kadriniu šios struktūros karininku. Pats A.Paulauskas Lietuvos TSR Karinei medicininei komisijai nurodė, kad tarnybai KGB struktūroje laiko save tinkamu (Lietuvos TSR Karinės medicininės komisijos 1975m. gruodžio 23d. aktas Nr.184). Lietuvos TSR Karinės medicininės komisijos 1975m. gruodžio 23d. akto Nr.184 1975m. gruodžio 26d. priede „Susirgimų diagnozės“, kurį pasirašė gydytojų komisija, nurodyta, kad, vadovaujantis TSRS 1972m. KGB įstatymu, kandidatas dėl sveikatos problemų operatyvinei tarnybai netinkamas. 

Aukščiau paminėtu 2004m. kovo 30d. įstatymu A.Paulauskas buvo gyvybiškai suinteresuotas ne tik kaip buvęs KGB savanoris, bet ir kaip asmuo, dirbęs Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto administracinių organų skyriuje, kuris kuravo KGB veiklą Lietuvoje. Eidamas šias pareigas A.Paulauskas turėjo galimybę susipažinti su partinėmis bei valstybinėmis paslaptimis, įskaitant paslaptis, susijusias su KGB veikla, tačiau privalėjo jas griežtai saugoti. Už šių paslapčių atskleidimą buvo numatyta atsakomybė pagal TSRS Baudžiamąjį kodeksą. Tai patvirtina A.Paulausko, kaip Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto administracinių organų instruktoriaus, 1988m. gegužės 3d. pasirašytas pasižadėjimas saugoti partines ir valstybines paslaptis, pažymėtas grifu „slaptai“. 

Kitas 2004m. kovo 30d. įstatymu gyvybiškai suinteresuotas asmuo buvo buvęs KGB rezervo kapitonas ir įstatymo priėmimo dieną Valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi dirbęs Arvydas Pocius, kuriam tokiose aukštose valstybinėse pareigose įsitvirtinti padėjo A.Paulauskas su A.Sadecku. Trečias tokiu įstatymu suinteresuotas asmuo buvo LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Jis turėjo ne mažiau gyvybiškai svarbių tiek politinių, tiek ir kriminalinių priežasčių tam, kad visuomenei, mokslininkams bei žurnalistams labai ilgą laiką būtų apribotas priėjimas ne tik prie KGB, bet ir prie Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos dokumentų. 

Valstybės saugumo komitetas (VSK arba KGB) yra nusikalstama organizacija. Tai skelbia LR Seimo 1998m. liepos 16d. priimto įstatymo Nr.VIII-858 “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” 1 straipsnis. To paties įstatymo 2 straipsnis nurodo, kad kadriniai KGB darbuotojai 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo negali dirbti valstybės pareigūnais bei tarnautojais kontrolę ir priežiūrą vykdančiose valstybės institucijose, bankuose ir kitose kredito įstaigose, saugos tarnybose, eiti pareigų, susijusių su ginklo turėjimu. LR Seimo 1999m. lapkričio 23d. priimto Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąvokos “asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis” išaiškinimas. 

Tai Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienio šalies pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, faktiškai ir sąmoningai veikęs vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti, kai veikla nereglamentuota tarnybos statutais ar darbo įstatymais. Tokiu asmeniu laikytinas agentas, rezidentas, patikimas asmuo, konspiracinių patalpų laikytojas, susitikimų buto laikytojas, neetatinis operatyvinis darbuotojas ar kitas asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. 

Minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, per 6 mėnesius nuo “Valstybės žiniose” Komisijos paskelbtos registravimo ir prisipažinimų priėmimo dienos turi atvykti registruotis, savanoriškai raštu prisipažinti Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. 

Tokie asmenys turi atskleisti jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. 

Kadriniai KGB darbuotojai, įskaitant vadovaujančius darbuotojus, ir asmenys, slapta bendradarbiavę su KGB (rezidentai, patikimi asmenys, neetatiniai operatyviniai darbuotojai), tiek tarnybinės padėties, tiek ir su KGB veikla susijusių sprendimų priėmimo atžvilgiu priklausė žemesniajai struktūros grandžiai. 

Už juos visa galva aukščiau stovėjo LKP CK veikėjai bei administracinių organų instruktoriai, t.y. asmenys, kurie neslapta – tarnybos reikalais - bendradarbiavo su KGB, kuravo ir kontroliavo KGB veiklą Lietuvoje. Asmenys, slapta bendradarbiavę su KGB (agentai, konspiracinių patalpų laikytojai, susitikimų buto laikytojai, informatoriai, ataskaitų apie užsienio keliones teikėjai ir panašūs), priklausė žemiausiajai struktūros grandžiai. Už juos daug aukščiau stovėjo instruktoriai, aktyvistai ir kiti veikėjai, kuriuos Lietuvos KP CK, Lietuvos VLKJS CK ir KGB vadovybė laikė patikimais asmenimis, tinkamais partijos ir komjaunimo pavedimu tarnybos ir kitokiais pagrindais (neslapta) bendradarbiauti su KGB, vykdyti KGB pavedimus. 

Tokie patikimi asmenys buvo atsakingi už Komunistų partijos ir komjaunimo santykius su KGB, tyrė ir analizavo partinių bei komjaunimo organizacijų darbą su KGB įskaitose esančiais piliečiais, taip pat ir su paaugliais, rengė apie tai ataskaitas ir jas teikė Lietuvos KP CK bei Lietuvos VLKJS CK vadovybei, Komunistų partijos bei komjaunimo suvažiavimams ir plenumams. 

KGB veiklą kuravę, kitaip su šia struktūra neslapta - tarnybos reikalais - bendradarbiavę, Lietuvos KP CK ir Lietuvos VLKJS CK veikėjai, tokie kaip A.Paulauskas bei A.Sadeckas, jų pačių iniciatyva, įstatymu iki šiol dar nepriskirti jokiai su KGB bendradarbiavusių asmenų grupei. 

Tai reikėtų laikyti su teisingumu prasilenkiančia, nesikalstama pačių įstatymų leidėjų veikla, A.Paulausko, A.Sadecko ir kitų su KGB neslapta – tarnybos reikalais bei aukščiausiu lygiu - bendradarbiavusių Lietuvos KP CK ir Lietuvos VLKJS CK veikėjų didele šiandienine įtaka įstatymų leidybai Seime. Tai reikėtų laikyti šalyje veikiančių ir su KGB (jos teises ir įsipareigojimus perėmusiomis tarnybomis) susijusių didžiulių finansinių (įtakos) grupių galia Seimui Respublikos prezidentui bei pačiai įstatymų leidybai. Tokie valstybės valdžios institucijų vadovai kaip A.Paulauskas ir A.Sadeckas be jokios abejonės kelia didelį pavojų valstybės nacionaliniam saugumui, energetiniam suverenitetui bei nepriklausomybei. 

Prisiminkime, kad ir A.Sadecko bei A.Paulausko pastangas nuo visuomenės nuslėpti faktus, kad LR užsienio reikalų ministras Valdemaras Valionis ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius buvo KGB rezervo karininkai.  Tiek A.Sadeckas, tiek ir A.Paulauskas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad minėti asmenys ir toliau vadovautų Lietuvos valstybei nacionalinio saugumo požiūriu labai svarbioms institucijoms - Užsienio reikalų ministerijai bei Valstybės saugumo departamentui. 

Gintaras Visockas ir Kęstutis Kaminskas išleistoje knygoje (AB “Spauda”, 2006m. Vilnius) “Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994 – 2006” rašo: “Šiandien paaiškėjo, kad VSD vadovas Arvydas Pocius bei URM ministras Antanas Valionis dėl savo praeities gali būti šantažuojami, rytoj įtarimų šešėlis kris ant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko (1970 metais jis gaudavo užduotis tikrinti, kaip komjaunimas dirba su paaugliais, kuriuos KGB įtraukė į savo “profilaktuojamųjų” sąrašą), kadrinio KGB karininko sūnaus Artūro Paulausko (dirbo LKP CK administracinių organų skyriuje, kuris kuravo KGB) ir t.t. Šiandien visuomenės dėmesio centre atsidūrė VSD ir URM, rytoj skandalai sudrebins prokuratūrą, policiją, teismus, AOTD ar Prezidento kanceliariją”. (160 psl.). 

 

Man jau gana tų kgbistų

Kaip žinia, tas pats A.Sadeckas giriasi, kad jis vadovavo kriminalinės policijos šeštajam skyriui (kovos su organizuotu nusikalstamumu) buvo kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras, pulkininkas.

Praktiškai A.Sadeckas yra kriminalinės policijos krikštatėvis, iki šiol mokantis savo vardo „premijas“ šios tarnybos darbuotojams, nors tai prieštarauja visiems įstatymams.

Kita vertus, žinome, kaip ta pati kriminalinė policija dirba ir kaip Drąsius Kedys buvo paverstas žudiku – policija surado tokį recidyvistą Mindaugą Žalimą, kuris jau anksčiau sėdėjo kalėjime dėl pensininkų kankinimo, kuris „paliudijo“, kad Drąsius Kedys jam siūlė milijoną litų už tai, kad padėtų išžudyti visus vadinamus Kauno pedofilijos bylos įtariamuosius.

Kadangi jokių įrodymų, kad Kedys buvo žudikas,  byloje nėra, teismams ir prokuratūrai teko suktis - pagrindiniu kaltės įrodymu tapo tokių recidyvisto Mindaugo Žalimo parodymai apie tai, ką neva darė R.Ivanauskas. Pats M.Žalimas gelbėjosi nuo kalėjimo, mat buvo iki komos primušęs vieną baltarusį, kuris atpažino M.Žalimą kaip savo užpuoliką.\

 

Tačiau policija ir prokuratūra „pasidarbavo“ -  apkaltino šiuo nusikaltimu kitą žmogų, o M.Žalimas sutiko duoti “reikiamus parodymus” kitoje byloje, kurioje prokuratūrai žutbūt reikėjo įrodyti, kad jokios pedofilijos Garliavoje nebuvo, viską išgalvojo D.Kedys ir jo šeima. Galiausiai D.Kedys neva nužudė kelis žmonės dėl išgalvotos priežasties - pats sugalvojo, kad jo dukra buvo prievartaujama (tai, kad Deimantė Kedytė nemelavo, kelis kartus patvirtino visokie ekspertai) pedofilų, todėl pats įvykdė savo teisingumą.

 

Šioje istorijoje yra keli esminiai dalykai - tas pats “liudininkas” Mindaugas Žalimas Vilniaus apygardos teismo jau buvo pripažintas melagiu, todėl juo tikėti nėra jokio pagrindo.

Dar viena paralelė apie “lietuvišką teisingumą” - visi policijos komisarai, kurie buvo teisiami dėl tarnybos pareigų neatlikimo taip pat pagal M.Žalimo parodymus, buvo išteisinti, teismas pripažino, kad jis melagis.

 

Tačiau D.Kedžio ir R.Ivanausko byloje teismas nesuabejojo jau melagiu pripažinto M.Žalimo parodymais ir pasiuntė į kalėjimą aklą žmogų. Kaip jis ten kalėjime, būdamas aklas, galės atlikti bausmę - tai jau nebe teisėjų rūpestis.

 

Provokatorius M.Žalimas minėtoje V.Gaivenio laidoje teigė - esą D.Kedys jam viską pasipasakojęs ir netgi nurodęs datą, kada šį nusikaltimą padarys... Visa tai žinodamas „įslaptintas liudytojas“ M.Žalimas pranešęs aukštiems policijos pareigūnams, tikintis jog bus imtasi operatyvių veiksmų...

Iš kart po „sensacingos“ V.Gaivenio laidos, jau sekančią dieną Lietuvos televizijos laidoje pasirodė ekskomisaras Alvydas Sadeckas.

 Alvydas Sadeckas viešai išsakė savo nuomonę, kad M.Žalimas kalba gana įtikinamai ir argumentuotai. Tai reiškia, kad A.Sadeckas viešai patvirtino, kad jam neliko beveik jokių abejonių dėl M. Žalimo paskelbtos informacijos tikrumo.

Mane toks A.Sadecko pareiškimas nustebino, nes patyręs teisininkas, ilgametis kriminalinės policijos vadovas ir politikas tikrai negalėjo nesuprasti, kad M.Žalimas yra apsimelavęs provokatorius. A.Sadeckas negalėjo nesuprasti, kad jo, kaip įtakingo ir viešo asmens pozicija tikrai yra reikšminga visuomenei. Jis negalėjo nesuprasti ir to, kad savo tokiu pareiškimu jis tikrai neprisideda prie teisėsaugos autoriteto stiprinimo. Faktiškai, A.Sadeckas privalėjo suprasti ir tai, kad principingai neįvertindamas M.Žalimo, kaip provokatoriaus, ir nepareikalaudamas jo ir šios provokacijos organizatorių atsakomybės, jis pats gina galimų nusikaltėlių interesus!..

Kiek vėliau A.Sadeckas, dalyvaudamas laidoje „Kakadu“, netgi pasisakė už tai, kad dėl parodytos LNK laidos „Abipus sienos“ būtina žurnalistui V.Gaiveniui išskirti apsaugą. A.Sadeckas negalėjo nesuprasti, kad jis tik dar labiau kiršina visuomenę, be jokio pagrindo skleisdamas nuomonę, kad su V.Gaiveniu galimai bus susidorota policijos rankomis, nes M.Žalimas „informavo" apie policijoje padarytus nusikaltimus. Bene įdomiausia visoje šioje nešvarioje, visuomenę klaidinančioje istorijoje yra tai, kad vėliau pats V. Gaivenis pripažino, kad M. Žalimas yra melagis ir šmeižikas!..

 

Todėl sakau – man jau gana tokios „teisinės“ valstybės ir tokios policijos su teismais.

Kviečiu visus Lietuvos žmones, dar neabejingus savo šalies likimui, jungtis ir pasipriešinti šiai mafijai. Kadangi dabartinis Seimas užsiėmęs kitais reikalais, siūlau neabejingiems piiliečiams steigti judėjimą, kurį pavadinsime, pvz., „Pasipriešinimas“.

Tam, kad sukurti politinę partiją, reikia bent 2 tūkst. piliečių. Tai ilgas ir sudėtingas kelias, tačiau jokio kito būdo pakeisti savo šalies likimą aš nežinau - tik dalyvaujant politinėje kovoje.

Apie visus parengiamuosius darbus bus paskelbta „Laisvame laikraštyje“

Norinčius prisijungti - prašau registruotis elektroniniu paštu : Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Norinčius paremti šį sumanymą - banko sąskaita LT754010051001776086

Paaukoję daugiau nei 25 eurus - gaus ir "Laisvo laikraščio" prenumeratą" visiems 2018 m. 

 

 

 

 

 

 

 

 

Peržiūros: 3396

Komentarai   

+19 # Praeivis 2017-11-08 11:49
Negi tikrai tik dabar tai supratai?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+31 # gražiai skamba 2017-11-08 12:10
"Pasipriešinimas". Manau, daug nukentėjusių ir nusivykusių piliečių parems šį "Pasipriešinimo" judėjimą.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+21 # kche 2017-11-08 12:43
kche susidejo su vagimis,stukaciai ir komunistais irtaip jie kartu plesia ir zudo tauta
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+17 # kche 2017-11-08 12:46
gal but judejima reikia vadinti :desovietizacija-ji apims visa valdanti balasta
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+36 # jeronimas 2017-11-08 13:58
Aurimai,ne Tau vienam jau gana tokios valstybes teisines sistemos.Is tu isvytu 1,2 milijono tautieciu is savo Tevynes,bent puse tikrai isvyko del va tokios ,kaip aprasai teisines sistemos.Ka galima pasakyti apie sia sistema gero,kai ziurint filmuota medziaga,kur plikis su biologine motina nesa sukryziuotom kojom Garliavos mergaite,o teisejas to nemato??? Iki kokio laipsnio reikia but supuvusiai sistemai,kad taip akiplesiskai viesai meluoti????
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+26 # Iš Kanados 2017-11-08 14:32
AČIŪ PONUI AURIMUI UŽ TIESĄ.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # kche 2017-11-08 18:22
pamirsau kad dabar visi komunistu -sadectu klonai valdzioje,jiem vieiems buvo leista tarnaut velniui ir toliau-1500prisipazino,o kiek neprisipazino:valdzioj vien tokie arba ju gimine
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # cia 2017-11-09 09:57
yra GKCP vadovai-murkdo Lietuva gaudami geras algas ir eks
komisaru postus su priedais nuo biuro
desineje-ju globejas ir mokytojas-VLKJS sekretorius,stukacius ir Lansbergio naftos perpardavejas64gs
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # Peliksas 2017-11-09 10:10
gal ir gerai butu vadinti "paspipriesinimu" tik reikia prideti zodi
kam
"Pasipriesinimas mafijai val;dzioje",kad jungtusi tauta ir uzsienis matytu,kad cia ne seip kam norsa pasipriesinimas,,o "pasipriesinimas betvarkei",pasipriesinimas senajai nomenklaturai,o gal si zodi keisti kitu apvienijanciu visus-"apsivalymas", 'teisingumas","prisikelimas"(buvo?),"sauksmas"(tyr uose?), "viltis","Vienybes"(bet buvo Jedinstva),vienu zodziu gal; autorius ir teisus-reikia
dar yra veiksmazodiniu zodziu ir daugiau "kilkim","eikim",
"Veikme"
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti