Kas stovėjo Klaipėdos mafijos lyderio Antano Boso?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.25 (4 Votes)

Kas stovėjo už Klaipėdos mafijos lyderio Antano Boso?

Simonas Kroydonas

Žmogaus,užsakinėjusio žmogžudystes,nusipirkusio Seimo nario mandatą ir šalinusio konkurentus savo verslo partnerio rankomis.Už jo stovėjo Sigitas Gaidjurgis.

Kai buvau mažas vaikas, matydavau apšepusį Sigį važinėjantį žiguliuku. Bet tai buvo tik pakazūha. Į biznio reikalus jis atvažiuodavo naujutėle balta Audi A6,o pažįstamos šešiolikametės, ką tik grįžusios iš Dubajaus,kuriame dirbdavo per vasaras prostitutėmis per Žvagulio buvusios žmonos firmą, apsirengusios aptemptais ryškiai geltonais bikini linksmindavo į tėvus jiems tinkančius Klaipėdos banditus.Tiksliau Gaidjurgis su kompanija dulkindavo jas, ir mums pacukams sakydavo. Užaugsite ir būsite tokie kaip aš.

Kai Sigis įeidavo į barą, ar kokią karčemą, nes jo gaujos nariai buvo išimtinai Šilutės,Švėkšnos,Priekulės ir Klaipėdos apylinkių gyventojai, visi vietiniai žinojo, kas jis, ir kad Sigis deda banditus į vietą.Jis ir atliko tą juodajį spec tarnybų darbą. Jeigu Vilniečiai spec tarnybų nariai žudė Daškinius,Tulpinius,Daktarus,Vilniaus Brigados veikėjus naktimis, šūviais arba grobimais,tai Gaidjurgis su Juodriu pats daugumą jų iššaudė, nužudė ir pakasė. Atsargumo bruožas, kaip jis perlaidodavo lavonus, jam duoda šansą kažkada išeiti.Nes lavonai tai nerasti. Jis padarė purviną spec tarnybų darbą ir teisėsauga Gaidjurgiu paprasčiausiai atsikratė.

Gaidjurgis buvo žudymo mašina, ir jeigu ne Matonio kriminalistų komanda, jis būtų užkasęs dar bent 10 per pusmetį tai tikrai. Vaikystėje,tarybiniais laikais matydavau dvidešimtmečius džigitus su kamazais belenktyniaudavusius purvinais neasfaltuotais dulkėtais keliais, ir nuo mentūros lakstančius su javomis. Mano kraštietis Gaidjurgio dešinioji ranka Čigonas sugebėjo su Java įvažiuoti į šokius,tiesiai į diskoną,ir po to po visą parką mentai jį su motociklu vaikėsi, ir čigonas ,net miegodamas su automatu nesiskirdavo.

1989-1996 metais Šilutė ir visas Šilutės rajonas pagal nusikalstamumą pirmavo ir lenkė visus kitus rajonus trigubai. Pamenu, kai po trijų pamokų pareidavau namo pasidaryti valgyt, nes reikėjo eit į muzikos mokyklą, per žinias kriminalų suvestinę, kurią vedė savižudybe gyvenimą užbaigęs buvęs Seimo narys Virginijus Martišauskas ,turėjo atskirą skiltį apie Šilutės įvykius, ir kiekvieną savaitę kas nors būdavo nužudomas, nušaunamas ar atkastas.

Nieko stebėtino,kad Šilutiškiai kaip Bielskis,Kuzminas, Skobas, Mažylis ir galybė kitų, sudarė Daškinių grupuotės branduolį,o Bielskį prisimenu kaip malonų dėdulę,kuris atvykdavo aplankyti mano vieną sovietinių laikų kalėjimų kamštį kaimyną Stanelį. Stanelis buvo irgi pagerintas. Kokiais 1993 metais su draugeliu užtvėrė mašinai kelią kitam mano kraštiečiui ir bandė jį apiplėšt, bet medžiotojas išsitraukė medžioklinį šautuvą,ir pylė Staneliui į koją,o kitą nušovė.

Koją jam vėliau amputavo,ir iki pat savo smerties Stanelis vaikščiojo su ramentu. Kartais jis mums kaimynų vaikams papasakodavo apie Soviemečio lagerius, bet naktimis su savo broliu Feliksu prievartaudavo Feliciją ,kuri klykdavo,staugdavo ,nors toliau aš jau ir nebepasakosiu.Felicija jau nuo 17 dirbo prostitute kažkur Vokietijoje,o kai grįždavo ją dulkindavo vietiniai tuntais.

Pamenu, kaip grįžęs iš Anglijos su vienu iš mano drauguose esančių,kažkur Priekulėj girtuokliavome, ir visos trys mašinos pajudėjo, ir kur.Ogi pas Feliciją. O ji gyveno su kažkokiu seniu.Sustojo visos trys mašinos,išlipo gal 12 žmonių išdaužė langus, išlaužė duris,jos chahalį primušė ir toliau jau nepasakosiu.Noriu ,kad jūs jaunesni suvoktumėt kas tais laikais dėjosi Pamaryje ir visame Pajūryje. Laikai buvo daug žiauresni už Kauną ir Panevežį.

Nieko jau nebestebino vienkiemiuose rasti subadyti,išdurtom akimis nužudyti senukai,pusseserių parduodamos merginos albanų suteneriams. Pvz mano buvusi klasiokė pardavė savo pusseserę albanams, o kita už 10 km. gyvenusi fifutė, kuri mamai sakydavo, kad Italijoj dirba kambarine, grįžo sukapota - karste.Ji buvo viena geriausiai apmokamų prostitučių Florencijoje ,ir vienas iš klientų ją įsimylėjo ir išmėsinėjo.

O dabar –Gaidjurgis !

Dabartinis Alytaus meras Vytautas Grigaravičius papasakojo,kad naujoji sunkių rezonansinių nusikaltimų, įvykdytų keliolika metų atgal , tačiau iki šiol neatskleistų, tyrimo taktika, kai specialiai sudarytos kvalifikuotų tyrėjų grupės vėl sugrįžta prie "tamsių" bylų ir pažvelgia į anuomet surinktus faktus nauju kampu, duoda gerų rezultatų. Vienas iš tokio tyrimo pavyzdžių greičiausiai taps ir pagaliau iš mirties taško pajudėjusi prieš 20 metų pagrobto klaipėdiečio verslininko Kęstučio Mančo nužudymo byla. Nors ikiteisminį tyrimą vėl atliekantys pareigūnai visokeriopai vengia bet kokių komentarų ir teigia, kad galutiniai rezultatai paaiškės tik po poros mėnesių, tačiau jau sulaikytas vienas iš pagrindinių šio nusikaltimo įtariamųjų - kitas uostamiesčio verslininkas Antanas Neverauskas, pravarde Šaltiena. Įtariama, jo būtent jis drauge su samdomu žudiku Alvydu Juodriu 1994 metų gruodžio 9 dieną pagrobė ir nužudė tuometinės UAB "Prizmė" direktorių K. Mančą. Juodris vėliau nusišovė apsuptas policijos.

Deja, paties Alvydo Juodrio teisėsaugininkams apklausti jau nebepavyks. Nusikaltėlių pasaulyje Beno pravarde žinomam A. Juodriui buvo priskaičiuojama daugiau nei penkiolika žmogžudysčių. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais šis profesionalus ir itin aukštos kvalifikacijos "kileris" buvo globojamas Klaipėdos nusikalstamo pasaulio lyderio Sigito Gaidjurgio, tačiau vykdė ne tik jo užsakymus. 3 metus Beno pėdomis sekė ne tik Lietuvos policija, bet ir Rusijos milicija, nes "specas" neatsisakydavo ir užsienio "gastrolių". Pagaliau 1998 metų rudenį A. Juodris "apsišvietė" Klaipėdoje, kur jo žmona nuomojo butą. "Aro" pareigūnams apsupus butą, iš visų pusių užspeistas A. Juodris ilgai atsišaudė ir net sužeidė vieną policininką, Tačiau supratęs, jog vis tiek neištrūks, galiausiai nusišovė. Tuomet sklido kalbos, kad Beną įdavė jo geriausiu draugu besidėjęs Sigitas Gaidjurgis, kuriam į akį buvo kritusi gražuolė Beno žmona. Nors šie gandai oficialiai nebuvo patvirtinti, tačiau netrukus po Alvydo žūties S. Gaidjurgis pradėjo gyventi su jo našle.

UAB "Centas" galėjo viską

Tačiau sugrįžkime į mus dominančius 1994 metus, kai Klaipėdoje klestėjo A. Neverausko vadovaujama, tačiau S. Gaidjurgio įkurta ir kontroliuojama krovos ir pervežimų bendrovė "Centas". Oficialiai ši bendrovė vežiojo krovinius, pardavinėjo bilietus į keltą, tvarkė tranzitinių krovinių dokumentus, tačiau pagrindines pajamas ši firma gaudavo už paslaugas kontrabandininkams.

Tuo metu per Klaipėdos uostą keliavo ne tik daugeliui dabartinių šalies turtuolių pirminį kapitalą sukrovę spalvotieji metalai, bet ir degtinė, cigaretės, taip pat narkotikai bei ginklai. Sumokėję "Centui" po 10 000 JAV dolerių už kiekvieną treilerį, siuntėjai galėdavo būti tikri, kad jų krovinis bus praleistas be jokių patikrinimų. Duokles mokančios firmos jokių pretenzijų nereikšdavo, šias sumas iš anksto įtraukdamos į išlaidas, nes pelnas, gautas realizavus "nešvarius" krovinius, būdavo šimteriopai ar net dar daugiau kartų didesnis. Tačiau to buvo maža Klaipėdos uostą kontroliavusiam S. Gaidjurgiui ir jo bičiuliui A. Neverauskui, kurie nevengdavo užsidirbti ir "iš šalies".

Vienas iš stambesnių tokių papildomų sėbrų "darbelių" galėjo būti degtinės sąstato dingimas iš Klaipėdos uosto. Degtinė "išgaravo", siuntėjas - nužudytas. Kaip manoma, kelių milijonų vertės 41 vagono degtinės sąstatą į Klaipėdos uostą buvo atgabenęs žinomas verslininkas Gintaras Pluščiauskas, tuo metu su šeima gyvenęs ir pagrindinius savo verslo reikalus tvarkęs Hamburge. 1994 metų kovo mėnesį Gintaras Pluščiauskas pagaliau paskyrė pasimatymą savo namuose jau kelias dienas su juo susitikti besistengusiems neva verslo reikalais iš Lietuvos atvykusiems vyrams. Žudikai atvažiavo dviese, apie 9 valandą Vakaro, ir šeimininko palydėti į svetainę jį sušaudė, bei greitai išbėgo iš buto. Netrukus kai kuriais savo žuvusio bičiulio verslo reikalais, taip pat ir dingusio sąstato paieškomis ėmė rūpintis Kaune gyvenantis Jaunųjų verslininkų asociacijos prezidentas Šilutiškis Gintaras Skobas.

G. Skobas buvo sulaikytas įtarus jį kitais sunkiais nusikaltimais, tačiau netrukus paleistas už 100 000 litų užstatą. O tuomet buvo manoma, kad jis pabandė realizuoti idėją pagrobti A. Neverauską ir S. Gaidjurgį bei priversti juos atlyginti nuostolius. Tokių planų įgyvendinimą pagreitino nauji ant Antano Neverausko kritę įtarimai.

Durpes lydėjo saugumiečiai

1994 metų rugpjūčio 13 dieną kelyje Vilnius - Klaipėda vienos su G. Pluščiausku susijusios Vokietijos firmos sunkvežimį netoli uostamiesčio sustabdė trys uniformuoti vyriškiai, kurių du vilkėjo kariškomis uniformomis, o vienas - policininko. Nors pagal oficialius dokumentus sunkvežimiu buvo gabenamos paprasčiausios durpės, tačiau jį kažkodėl lydėjo Valstybės saugumo departamento skyriaus viršininkas Junokas, turėjęs pulkininko laipsnį, ir Krašto apsaugos ministerijos pareigūnas.

Plėšikai tuomet atėmė iš sunkvežimio palydovų ginklus ir tarnybinius pažymėjimus bei nuvežę juos į mišką Junoką pririšo prie medžio. Junokas vėliau tavo STT vadu.

Krovinys ir automobilis tuomet dingo be pėdsakų drauge su paslaptimi, kas visgi buvo gabenama po durpėmis. Krovinio savininkai dėl šio įvykio iš karto įtarė A. Neverauską, su kuriuo buvo tariamasi dėl dokumentų sutvarkymo norint išvengti kontrolės uoste. Antanas gerai žinojo ir tai, kada atvažiuos sunkvežimis, ir tai, kas juo bus vežama, bei jau buvo gavęs pirminį užmokestį. Todėl buvo paskubintas "baudžiamosios" grupės desantas į Klaipėdą.

Geriausia grupė Lietuvoje

Pagrobimo operaciją turėjo įvykdyti A. Skobo pažįstamo - tuomečio Seimo pirmininko Česlovo Juršėno asmens sargybinio Lino Kulboko - vadovaujami žmonės.

Jam turėjo talkinti prieš pusmetį iš Vadovybės apsaugos departamento atleisti Andrius Česnakavičius bei Darius Brundza ir niekur nedirbantis vilnietis Vitalijus Keidošius. Savo talkininkus L. Kulbokas vėliau juos apklausinėjantiems pareigūnams įvardijo kaip "vienintelę tokio lygio grupę Lietuvoje, atliekančią tik aukščiausio lygio užsakymus".

Tačiau "profai" susimovė vos tik atvykę į Klaipėdą - rugpjūčio 26 dieną, apie 22 valandą vakaro, juos sulaikė policija. Oficialus pretekstas patikrinimui buvo neva įtarimas, kad automobilio numeriai yra padirbti, tačiau manoma, kad apie pagrobimą sužinojęs S. Gaidjurgis paprasčiausiai įspėjo sau lojalius pareigūnus. Automobilyje aptiktas mėtyti skirtas dviašmenis durklas, vardinis L. Kulboko pistoletas, kovinė granata, dujinis pistoletas, dvi kaukės, policininko uniforma be skiriamųjų ženklų, portatyvinė nešiojama radijo stotis, priklijuojami ūsai, žandenos, barzdos ir perukai. Aptiktas ir miesto centre išsinuomotas dviejų kambarių butas, kuriame sulaikytieji laikė sudedamas kopėčias, kaukes, kariškių kamufliažines uniformas, kurių viena buvo sutepta krauju, antrankius kuriais surakinami tiktai nykščiai, ir A. Česnakavičiaus vardu išduotą VRM tarnybinį pažymėjimą.

Netrukus paaiškėjo, kad kraujas ant maskuojamosios uniformos liko po to, kai prie Vyriausybės garažų Vilniuje sprogo ten padėti sprogmenys, o tuo metu Vyriausybės apsaugoje dirbęs A. Česnakavičius pirmasis prišoko padėti nukentėjusiam kolegai ir išsitepė jo krauju. Pirminės apklausos metu teigę, kad juos į Klaipėdą siuntė Vokietijos firmos "Kristina Weickart" filialo Kaune vadovas, už 10 000 JAV dolerių atlygį įpareigodamas gyvą ir sveiką į Kauną atvežti A. Neverauską, sulaikytieji netrukus savo parodymus pakeitė ir tikino, jog prie jūros atvyko tik pailsėti, o granatą jiems pakišo policininkai.

Galiausiai kaltinimai buvo pateikti tik L. Kulbokui už neteisėtą sprogstamųjų medžiagų įsigijimą ir nešiojimą bei A. Česnakavičiui - už neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą. Kiti du šturmo grupės nariai po nepilną mėnesį trukusio prevencinio sulaikymo buvo paleisti.

Žmona kategoriškai neigia vyrui mestus įtarimus

Tokiame audringai besiklostančių įvykių fone sunku tikėtis, kad iš visų pusių į kampą spaudžiamas A. Neverauskas būtų griebęsis kokių nors rizikingų pašalinių veiksmų, nesėkmės atveju galinčių dar labiau sukomplikuoti jo padėtį, tad gana logiška pasklidusi versija, jog verslininko Kęstučio Mančo pagrobimas kažkaip susijęs su visu tuo. Tačiau žinant S. Gaidjurgio ir jo aplinkos beribį pasitikėjimą savo galimybėmis ir nebaudžiamumu, to atmesti negalima.

Kęstučio Mančo žmona Remigija kategoriškai atmeta insinuacijas, jog per "Prizmę" galėjo būti realizuojama uoste pagrobta degtinė, o už ją su nusikalstamo pasaulio veikėjais nebuvo tinkamai atsiskaityta. Moteris tuo metu dirbo drauge su vyru ir šis nebūtų galėjęs nuo jos nuslėpti tokių operacijų. Juo labiau kad K. Mančas buvo žinomas kaip doras ir tvirtai savo žodžio besilaikantis verslininkas, nesiveliantis į jokias įtartinas machinacijas.

Pagalbos neatsakė

1994 metų gruodžio 9-osios rytą pas K. Mančą į namus atvažiavo A. Neverausko vadovaujamos kompanijos "Centas" darbuotojas Stasys Andriulis. Kęstutis buvo su juo pažįstamas, nes per "Centą" kai kurių tranzitinių krovinių dokumentus tvarkė ir "Prizmė". Šį kartą pagalbos prašė pats S. Andriulis, teigęs, kad dėl jo paties kaltės muitinėje užstrigo kažkoks tranzitinis krovinys, ir prašė K. Mančo tarpininkavimo, kad būtų pratęstas dokumentacijos sutvarkymo terminas. Atsiradus progai nors mažmožiu atsilyginti už anksčiau suteiktas paslaugas, K. Mančas drauge su S. Andriuliu apie 10 valandą pasirodė muitinėje ir ten dingo.

Pradžioje tvirtinęs, jog automobilyje verslininko kantriai laukė kelias valandas ir tik šiam nepasirodžius nuvažiavęs, S. Andriulis vėliau pakeitė savo parodymus ir teigė, kad nuvažiavo suvalgyti picos, o vėliau skaitė laikraščius ir galėjo su K. Manču prasilenkti.

Skambutis nenustebino

Apie pirmą valandą dienos "Prizmės" prezidentas paskambino į firmą ir paprašė darbuotojų skubiai surinkti grynaisiais 100 000 JAV dolerių. Skambutis "Prizmės" darbuotojų nenustebino, nes tokių situacijų, kai verslui skubiai prireikdavo didelės pinigų sumos, pasitaikydavo dažnai. Iki 14 valandos firmos vadovas skambino dar septynis kartus ir Patarinėjo, iš ko geriau pasiskolinti pinigų. Tik vėliau verslininko pagrobimo bylą tiriantys pareigūnai atkreipė dėmesį, kad K. Mančas nurodinėjo tokius asmenis, kurie didelės sumos paskolinti negalėjo, tad buvo spėjama, kad jis taip tyčia vilkino laiką arba tikėjosi, kad kolegos supras, jog čia kažkas ne taip.

Vis dėlto šefui lojalūs darbuotojai reikiamą sumą surinko nesunkiai, nes K. Mančas buvo žinomas kaip visuomet savo žodį tesintis žmogus. Apie 18 valandą telefonu buvo nurodyta pinigus atvežti prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Klasco" vartų. Lagaminėlį atvežusiam vairuotojui telefonu paskambinęs K. Mančas pasakė, jog jį mato ir liepė pinigus perduoti prie automobilio artėjančiam žmogui. Vairuotojas dar norėjo kažko paklausti, bet ryšys staiga nutrūko. Daugiau K. Mančas niekam nebeskambino ir jo niekas nebematė. Pinigus paėmę banditai atsikratė ne tik pinigus perdavusio tarpininko, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo padoriau aprengtas "bomžas", bet ir vieno apie pagrobimą žinojusio "Cento" vadybininko.

Po kelių dienų Klaipėdos rajone, buvusiame Rusijos kariuomenės poligone prie Karklės gyvenvietės, buvo surastas visiškai nuogo vyriškio lavonas surištomis rankomis ir kojomis. Nelaimėlis nužudytas dviems šūviais tiesiai į širdį. "Prizmės" vairuotojas atpažino, kad tai tarpininko kūnas, tačiau jo asmenybė nebuvo nustatyta. Kitą pavasarį netoli tos vietos buvo surastas dar vienas vyriškio lavonas su smurto žymėmis. Šį kartą nelaimėlis buvo apsirengęs, tačiau taip pat liko neatpažintas.

"Tulpinis" nuo įtarimų išsisuko

Netrukus po K. Mančo dingimo buvo nustatyta, kad tą dieną jis skambino iš mobiliojo telefono, kurį buvo išsinuomojęs tuo metu uostamiestyje viešėjęs vienas iš "tulpinių" "viršūnėlių" Saulius Janonis. Tris mėnesius areštinėje praleidęs "tulpinis" atkakliai tvirtino, jog jokio K. Mančo nepažįsta, ir savo telefoną buvo davęs tik kažkokiam nepažįstama žmogui. Įdomu, jog iš šio telefono, kurį S. Janonis buvo išsinuomojęs iš "Comliet" Klaipėdos skyriaus, daugiau niekas neskambino.

Neužregistruotas nė vienas įeinantis ar išeinantis skambutis. Beje, įmonėje "Comliet" buvo prisiminta, jog S. Janonis telefoną bandė išsinuomoti pagal kažkokios firmos dokumentus ir tik primygtinai pareikalavus pateikė savo pasą. Aparatas buvo sugražintas jau kitą dieną po verslininko dingimo. Nepaisant visų šių įtartinų sutapimų, S. Janonis buvo paleistas pritrūkus įrodymų. Buvo sulaikytas prevencine tvarka Kuriam laikui po K. Mančo pagrobimo prevencine tvarka buvo sulaikytas ir Antanas Neverauskas, nors Remigija Mančienė teigia, jog nuo pat pradžių žinojo, kad jis susijęs su vyro nužudymu. Tačiau tada įvykį tyrusiems pareigūnams pritrūko įrodymų.

Tik dabar aiškėja, kad atvykęs į muitinę K. Mančas buvo pakviestas į automobilį, kur jau sėdėjo A. Juodris ir A. Neverauskas. Nusikaltėliai įrėmė jam į galvą pistoletą, surišo ir nuvežė į vieną apleistą namą Klaipėdos pakraštyje. Ten verslininkui buvo liepta skambinti į bendrovę ir pareikalauti, kad būtų surinkti reikalaujami pinigai. Kai 100 000 JAV dolerių pagaliau pateko į pagrobėjų rankas, jie K. Mančui pasakė, kad visi nesusipratimai tarp jų išspręsti, todėl jį paleis ir patys parveš namo. Susitaikymo vardan vyrai esą išgėrė brendžio, tačiau jau ketinant sėsti į automobilį K. Mančas buvo nušautas, o vėliau užkastas netoliese esančiame miške.

Ryšiai su policijos pareigūnais "Cento" klestėjimo metais

A. Neverauskas krovinių apsaugą užtikrindavo padedamas perkėlą aptarnaujančio Transporto policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovo Alvydo Petrusevičiaus. Nepaisydamas artimos draugystės, A. Petrusevičius kelis kartus už spėjamai kontrabandinį krovinį pareikalavo vis didėjančių duoklių. Krovinių savininkai buvo nepatenkinti vis augančiomis išlaidomis.

Kai A. Petrusevičius už kiekvieną treilerį pradėjo reikalauti nemažos nusikaltėlių gaunamos pelno dalies, jis pradžioje buvo sumuštas, o vėliau pavogtas jo automobilis. Galop nuspręsta neįtikusį pareigūną "sudeginti" ir A. Neverauskas už sulaikytą metalų siuntą jam davė 16 000 Vokietijos markių, prieš tai pranešęs policijai. Tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu metalo krovinys, už kurį buvo siūlomas kyšis, paslaptingai dingo. Nepavykus aptikti jo pėdsakų, A. Petrusevičius buvo nuteistas tik už pareigybinių įgaliojimų viršijimą ir jau atliko bausmę. Tuomet buvo kalbama, kad Kaune susirinkę organizuotų nusikalstamų struktūrų lyderiai buvo labai nepatenkinti, jog A. Neverauskas "sudegino" vertingą žmogų, ir kvietė jį pasiaiškinti.

Policijos uniformą per A. Neverauską turėjo nusivilkti ir dar vienas pareigūnas. Kai Ekonominių tyrimų skyriaus darbuotojai atėjo į Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinę apklausti už beveik 300 000 litų mokesčių nuslėpimą sulaikyto "Cento" direktoriaus A. Neverausko, kuriam dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla, jie užtiko ten su įtariamuoju draugiškai besišnekučiuojantį uostamiesčio VPK organizuoto nusikalstamumo ir kriminalinių tyrimų skyriaus komisarą Vladą Kuiziną. Tuo metu šis komisaras netyrė mokesčių nuslėpimo bylos, todėl su įtariamuoju neturėjo teisės kalbėtis.

Vėliau paaiškėjo, jog V. Kuizinas su A. Neverausku buvo susitikęs ne vieną kartą, o savo kolegas įtikinėjo palikti "Cento" direktorių laisvėje. Įtarus, jog komisaras gali turėti ryšių ir su viena organizuotų nusikaltėlių gauja, jis buvo atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Vėliau A. Neverauskas buvo paleistas už 100 000 litų užstatą, tačiau prasidėjus teismo posėdžiams pasislėpė ir ilgą laiką buvo ieškomas. Pagaliau pavykus "Cento" direktorių sulaikyti, jis buvo suimtas, o 1998 metais A. Neverauskui pagaliau buvo paskelbtas nuosprendis: 200 MGL dydžio bauda, kas tuomet sudarė apie 11 000 litų.

Susisiekęs su manimi anonimas pasakė, jog mainais už perkėlimą iš Lukiškių į Pravieniškes ,Gaidjurgis yra pasiryžęs kalbėti ir papasakoti apie tuometinius Seimo narius, ir tuometinius mafijos stogus,ir užsakovus kam buvo dirbama.Vienas jų tai buvęs geras Gaidjurgio bičiulis,buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Darbo partijos vicepirmininkas Antanas Bosas. Jį užgriuvę įtarimai dėl galimų sąsajų su pasikėsinimu nužudyti uostamiesčio verslininką Igorį Udovickį ir jų panaikinimas kainavo 100 000 tuometinių litų,ir šitą reikalą kuravo a.a Stulpinas.

Uostamiestyje milijonierių Seimo narį daugelis pažįsta dar nuo tų laikų, kai jis kartu su savo pirmaja žmona Loreta prekiavo džinsais. Jau tada buvo patikimų duomenų apie Sigito Gaidjurgio gaujos narius, kurių sąraše greta žinomų banditų buvo ir Antano Boso pavardė. Klaipėdiečiai laukia nesulaukia, kad prabiltų S.Gaidjurgis. Įtariama, kad uostamiesčio verslą ištisą dešimtmetį kontroliavęs kriminalinis veikėjas žino daug neįkainojamos informacijos apie buvusį Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vadovą A.Bosą.

1993 ar 1994 metais, kažkas pavogė itin brangų jo "Mercedes", vadinamą laivu, S.Gaidjurgis buvo paskolinęs korporacijos vadovui savo ištaigingąjį BMW, kol šis įsigijo naują automobilį.

Atrodo, kad bloga atmintimi nesiskundžia ir keturi už pasikėsinimą nužudyti verslininką I.Udovickį suimti klaipėdiečiai: Igoris Pancernas, Aleksandras Minakovas, Igoris Belogubovas ir Dainius Jankus. Trys jų apklausiami prisipažino, kad užsakymą nužudyti I.Udovickį gavo iš A.Boso. Gyvenamojo namo laiptinėje I.Udovickio tykoję žudikai jį sužeidė, tačiau savo užduoties iki galo neįvykdė užsikirtus ginklui. Lietuvos teisėsaugos praktikoje jau būta precedento, kai pakako vieno samdomo žudiko prisipažinimo, kad myriop būtų nuteistas žmogžudystės užsakovas ir organizatorius - Borisas Dekanidzė, prieš kurį liudijo Achremovas, nužudęs žurnalistą Vitą Lingį.

To proceso dalyviai prieš gerą dešimtmetį užėmė šalies politikos ir teisėsaugos vadovaujančias pozicijas - Seimo pirmininkas tada buvo A.Paulauskas, Aukščiausiojo teismo pirmininkas buvo V.Greičius, generalinis prokuroras A.Klimavičius, generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis, STT Vilniaus skyriaus vadovas V.Skirmantas. 1994 m. buvo tik vienas tiesioginis liudytojas, o Antano Boso atveju buvo,net trys.

Boso afioras išsukdavo jo bylas pasiėmęs tirti Skaivos Jasevičiūtės tėvukas, prokuroras Sigitas Jasevičius. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Sigitas Jasevičius tiria nebe pirmą su A.Boso vardu susijusią bylą ir kaskart neranda jokių jo kaltės įrodymų. Įdomu, kad S.Jasevičiaus žmona Rasa, kai A.Bosas išėjo dirbti į Seimą, tapo milijonieriaus veiklos peremėja - pradėjo vadovauti Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai. Tyrimų prokuratūroje būta keletas. Vienas garsiausių - dėl gerai korporacijos reikalus žinojusio ir spaudai kompromituojančios informacijos apie A.Boso veiklą pateikusio Juozapo Paliako žūties. Politikas ir verslininkas vidury dienos susprogo Klaipėdos centre. Po tyrimo prokuratūra nustatė, kad jis susisprogdino pats. Tokia išvada padaryta gavus kažkokius raštiškus parodymus iš kažkokio Vladivostoke gyvenančio žmogaus, kurio net tapatybė nebuvo tiksliai nustatyta.

Kitas tyrimas - dėl A.Boso elnyną Seimo kontrolieriams apskundusio ir pasiekusio, kad milijonierius išsinešdintų iš savininkams grąžintos žemės, Helmuto Horsto Tydiko mirties. 76 metų pajūrio senbuvis, kurio pavardė tokia pat kaip netoliese tekančios upės pavadinimas, ne Vienerius metus siekė atgauti jam priklausančią ir sugrąžintą, tačiau A.Boso užgrobtą žemę.

Senukas rastas negyvas savo name 2004 metų rugsėjo 14-ąją, praėjus dviem savaitėms po pergalės prieš A.Bosą, kuris buvo priverstas nukelti elnyno tvorą. Pareigūnai nustatė, kad žmogus mirė neva dėl savo kaltės - rūkydamas lovoje sukėlė gaisrą. Beje, klaipėdiečių ekspertų išvados nekelia pasitikėjimo - juk jie nepastebėjo net kelių smurtinių mirčių, kurios išaiškėjo tik po žudiko suėmimo ir po jo prisipažinimo nužudžius žmones. Tuo tarpu ekspertai smurtinės mirties pėdsakų buvo nenustatę. Nesvarbu, kaip pasibaigs ši A.Boso istorija, yra kilusi reali grėsmė, kad kriminalizuotas verslas kriminalizuos ir politiką.

Laikas vizituoti Gaidjurgį kuris mainais už pervežimą į Pravieniškes yra nusprendęs papasakoti,kas ir kokie žmonės to meto ministrai,ir premjeras buvo jų stogas.

Kalbinkite Sigį kol jis dar gyvas.

https://www.facebook.com/silvijus.maciulis/videos/1514759121912308/

 

Peržiūros: 5119

Komentarai   

+47 # taigi 2017-11-06 11:09
uz boso,gaidjurgis,uz gaigjurgio,Lansbergis,Paulauslkas,Motieka,Brazas
tvarka(Betvarke) atejo nuo virsaus
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # udavas 2017-11-10 00:24
Nejaugi ras Bosą pasikorusi. Leiskite jam užauginti vaikus. Juk jie nekalti.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+12 # Zenonas Priekuliškis 2017-11-10 12:13
Su kuo paišdykaudavo Loreta buvo rašyta. Kas dabartinė Bosas dar "skaitstesnė" asmenybė. Minima šutvę valdė ir "Vakarų banką". Jam vadovavo ir saugojo buvęs Klaipėdos VSD šefas Vaclovas Stroipus. Nesunku nustatyti ir banko narius Bet valdžia yra valdžia, slepia savus. Dar viena Klp. savivaldybėje, buvusi seimo narė Aldona Stropienė, kurią labai gerai globoja skaistybės įsikūnijimas V.Čepas. Visa šita šunauja tebevaldo Lietuvą, o jai beDalė.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # bigcatwar 2017-11-10 14:17
Cia tik 10 proc sio veikejo gyvenimo tik. Autorius kasam dar..
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # Zenonas Priekuliškis 2017-11-11 19:02
Boso reiktų paklausti, ne to ko klausė vienas žurnalistas ir gavo atsprašyti. Kokį vaidmenį jis atliko "vakarų banke", kokį gaidjurgis, kokį KGB Klaipėdoje vadas Vaclovas Stropus, juos ir kitus buvusius susibūrusius įmonių, gamyklų vadovus siejo minimi asmenys. Juos dangstė KPSS , prokurorai ir kita šutvė. Iš "Gaidjurginių" gerai pažinojau "Makėną" Makauską Romą. Netgi buvau įspėjęs apie jo galimą mirtį. Deja vaikščiodavi su dviem vikšuniais. Vienas lakstydavo aplink jį, o kitas šalia už pavadėlio. Klp. Vingio g-je netoli policijos. Kaip sakiau taip ir buvo. Žinau ir už ką.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # kolukietiskasuktinis 2017-11-13 13:36
o ka Bosas yra bosas-ir dabar bosas yra
susijes su verslu
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti