Prielaida: Ar Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas siekia pasigerinti reputaciją nepagrįstai apkaltinus žmogų?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.75 (2 Votes)

Prielaida: Ar Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas siekia pasigerinti reputaciją nepagrįstai apkaltinus žmogų?

 

Bronius Pogrindis

 

Čikagos gangsterio Al‘Capone Randuotaveidžio laikais buvo sukurta daug spalvingų sąvokų, skirtų apibūdinti žudikus, pinigų plovėjus, nelegalius alkoholio pardavėjus, turto prievartautojus ir kitus nusikaltėlius. Nuo tų laikų Amerikoje banditus (thug) vadina mulkiais, susimovėliais (goon, boob), neišmanėliais (simpleton). Grupė iš 20 banditų yra vadinama mulkių komanda (goon squad). Banditus dar vadina kirviais ir torpedomis. „Kirvis“ – tai kinų tautybės samdomas žudikas, o „torpeda“ – profesionalus samdomas žudikas. Iš pavadinimų matyti, kad į banditus Amerika žiūri su panieka. Tačiau šiandien nesigilinsime į Amerikos gangsterių reikalus. Juolab, kad skaitytojui yra įdomesnė tema apie tai, kaip Lietuvos teisminė valdžia sprendžia problemas, susijusias su mūsuose veikiančiais randuotaisiais gangsteriais, susimovėliais, kirviais ar nuotolinio valdymo torpedomis.

            Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti. Deja, realybėje ši teisė daugeliu atveju egzistuoja tik siauram ratui išrinktųjų – „teisinei sistemai“ naudingų asmenų.  2017-09-20 d.  gerai žinomas žmogaus teisių aktyvistas padavė privataus kaltinimo pareiškimą teismui dėl baudžiamosios bylos iškėlimo valstybės tarnautojai, buvusiai Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai Sigitai Jurgelevičienei, manydamas, kad pastaroji duodama parodymus jį  apšmeižė. Pagal teismų praktiką būtent tokie atvejai, kai kaltinamoji (minėta tarnautoja) apie nukentėjusįjį paskleidžia ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinkančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją, nukentėjusiajam priskirdama konkrečius veiksmus bei pateikdama juos kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis, laikomi ne nuomonės išreiškimu, o šmeižimu, paskleidžiant konkrečią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-171/2013). Tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vladislavas Lenčikas 2017-09-28 dienos teismo nutartyje Nr. 1S-346-190/207 reikalo esmę išaiškino savaip.

Iš nutarties turinio galima suprasti, kad teisėjas yra nepatenkintas žmogaus teisių aktyvistu,  kad šis, kreipdamasis į teismą dėl patirto šmeižto, esą naudojasi galimybe sukelti teisinių nepatogumų, atkeršyti ar kitaip paveikti moterį – minėtą valstybės tarnautoją. Teisėjas V.Lenčikas daro išvadą, kad jokia asmenį šmeižianti informacija nebuvo paskleista viešai. Kita vertus, teisėjas nepaneigė, kad šmeižianti informacija buvo perduota, nurodydamas, kad teismas  neanalizavo ir nevertino, ar moters parodymuose yra  tikrovės neatitinkanti konstatuojamojo pobūdžio informacija.

Įdomu tai, kad pats teisėjas V.Lenčikas negalėjo nurodyti teisės normos, pagal kurią duodant parodymus paskleista šmeižianti informacija nelaikoma vieša. Pasak teisėjo, žmogaus teisių gynėjo argumentai, kad teismas, vykdydamas teisingumą, nesivadovavo teisės norma ir teismų praktika, šioje situacijoje yra „neteisingi  bei nereikšmingi“ (!). „Visų  pirma, tokios „teisės normos“ pačios savaime nėra, nes toks teisės aiškinimas yra pateikiamas teismų praktikoje,“ - įtikinėja  teisėjas V.Lenčikas. Tęsiant šią logiką išeitų, kad baudžiamojo proceso įstatymu teisėjui vadovautis nėra būtina, nes viskas yra pateikta  „teismų praktikoje“. Be to, tęsiant loginę minties grandinę, nesuprantama, kokiu būdu teismų praktika gali išaiškinti  neegzistuojančios teisės normos taikymą.

Kuo toliau į mišką, tuo mažiau medžių. „Rėmimasis teismų praktika yra galimas, tačiau nėra būtinas, ir teismas, priimdamas sprendimą, remiasi įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu“, - toliau dėsto teisėjas V.Lenčikas. Kadangi, pasak teisėjo, tokios „teisės normos“ pačios savaime nėra, o rėmimasis teismų praktika nėra būtinas, išeitų, kad teisėjas priimdamas sprendimą  turi teisę vadovautis vien tik savo „vidiniu įsitikinimu“.  Teisėjas V.Lenčikas nutartyje priduria, kad „baudžiamasis procesas yra tikslingas tik tuomet, kai jį pradėjus bei tęsiant yra manoma, kad bus išsiaiškinta padaryta nusikalstama veika.“ Pratęsus teisėjo mintį gaunasi, kad jeigu „objektyvus stebėtojas“ remdamasis savo „vidiniu įsitikinimu“ mano, kad realiai padaryta nusikalstama veika negali būti išaiškinta, tuomet nei policija, nei prokuratūra, nei teismai nėra reikalingi. Be to, tokia teisėjo nuostata, manau,  paneigia  baudžiamojo proceso paskirtį -  ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves taip, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 str., 1 d.). 

Autorius, įvertinęs teisėjo postulatus,  įžvelgia realią grėsmę visuomenei ir valstybės stabilumui, kadangi  sprendžiant žmogaus teisių gynėjų ir kitų „teisinei sistemai“ neįtinkančių žmonių bylas, teisės viršenybės standarto gali būti nesilaikoma. Turbūt „objektyvų stebėtoją“ būtent ir tenkina tai, kad asmeniškai jam neparankaus asmens bylas sprendžia ne nešališkas teismas, bet pažeidžiamo teisėjo kompromatais valdomas „vidinis įsitikinimas“.

            Dar viena mįslė yra teisėjo Algimanto Valantino, dabartinio Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, žiniasklaidoje aprašytas tiesioginis dalyvavimas rezonansinėje baudžiamojoje byloje, kuri iškelta jau minėtam žmogaus teisių aktyvistui. Iš žiniasklaidoje dėstomų faktų matyti, kad teismo pirmininkas Algimantas Valantinas gali būti asmeniškai suinteresuotas nepalankia aktyvistui bylos baigtimi. Ar šis klausimas yra susijęs su  aktyvisto nekilnojamojo turto prievartavimu, teksto autorius duomenų neturi.  Tačiau būtų per anksti atmesti ir tokią prielaidą.

            Kita prielaida yra ta, kad, būdamas Vilniaus apygardos teismo teisėju,  Algimantas Valantinas gali būti padaręs profesinių klaidų, kurių dabar pripažinti nepageidauja. Žiniasklaidos priemonėse skelbiama, kad iškilo daug neaiškumų ir abejonių, ar teisėjas A.Valantinas teisingai sprendė žmogaus teisių aktyvisto suėmimo skyrimo ir nutrūkusios baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimus. Jeigu išaiškėtų, kad aktyvistas buvo neteisėtai suimtas 50 dienų terminui ir bylos terminas pratęstas nepagrįstai, žmogaus teisių aktyvisto prašymu Europos Žmogaus Teisių Teismas turėtų vertinti penkių teisėjų (Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Stasys Lemežis, Vaida Sinkevičienė), taip pat ir teisėjo A.Valantino veiklos teisėtumą  rezonansinėje byloje. Autorius daro išvadą, kad tarptautiniu lygiu nuskambėjęs neteisėtas aktyvisto suėmimas ir proceso vilkinimas gali sumenkinti minėtų teisėjų teisinio darbo kokybės rodiklius bei dramatiškai atsiliepti jų karjerai teisme.

Teisininkų rate yra svarstoma dar viena prielaida, kad žmogaus teisių aktyvistui ikiteisminis tyrimas Baudžiamojo kodekso (BK) 145 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo pradėtas neteisėtai, kadangi byloje nėra aiškiai išreikšta nukentėjusiosios valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde. Be to publikacijose nėra duomenų, kad inkriminuojama veika turi visuomeninės reikšmės arba ja padaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.

            Pasak žiniasklaidos, teisėjas A.Valantinas tris kartus nagrinėjo žmogaus teisių aktyvisto ikiteisminio tyrimo medžiagą, tad turi gerai žinoti, ar buvo formalus pagrindas pradėti aktyvisto baudžiamąjį persekiojimą ir skirti jam suėmimą. Teisėjas turėjo nustatyti, ar  ikiteisminio tyrimo pagal BK 145 straipsnio  2 dalį pradžia buvo užregistruota taip, kaip to reikalaujama Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 166 straipsnio 3 dalyje, kuri reglamentuoja, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas generalinio prokuroro nustatyta tvarka.  Teismo pirmininkas A.Valantinas, kaip buvęs generalinis prokuroras, puikiai išmano, kad ikiteisminį tyrimą aktyvistui buvo galima pradėti griežtai vadovaujantis BPK  167 straipsnio 4 dalyje  nustatyta tvarka - tik gavus atitinkamą skundą ar prokuroro reikalavimą.

            Konstitucinis Teismas  2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimais konstatavo, kad nesant nukentėjusiojo skundo, jeigu pagal įstatymą toks skundas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso.  

Išaiškėjus, kad byloje nėra procesinių dokumentų – tinkamo skundo arba prokuroro reikalavimo, aktyvistui  pradėtas ikiteisminis tyrimas, aktyvisto suėmimas, bylos perdavimas teismui ir bylos nagrinėjimas Ukmergės rajono apylinkės teisme turi būti pripažinti neteisėtais, o baudžiamasis procesas - nedelsiant nutrauktas vadovaujantis BPK  3 str. 1 d. 6 punktu. Pasitvirtinus prielaidai, kad žmogaus teisių aktyvistui baudžiamoji byla pradėta neteisėtai ir, kad tai žinodamas teisėjas tebenagrinėja šią suklastotą bylą nuo 2016-ųjų pavasario, teisėjas Rinaldas Adamonis turėtų visam laikui atsisveikinti su teisėjo pareigomis.

Ar tai grynas sutapimas, ar ne, tačiau teisėjo V.Lenčiko pasisakymas jau minėtoje 2017-09-28 d. teismo nutartyje gali patvirtinti pačias netikėčiausias prielaidas. Žiniasklaidai rašant apie teismo pirmininko Algimanto Valantino galimą suinteresuotumą žmogaus teisių aktyvistui iškeltos baudžiamosios bylos nepalankia baigtimi, teisėjo V.Lenčiko išvada, kad „S.Jurgelevičienės parodymai yra teisingi ir jais remiantis pareiškėjas gali būti nuteistas dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo“, autoriaus manymu, gali būti suprasta kaip ATVIRAS GRASINIMAS TRŪKS PLYŠ SUSIDOROTI SU AKTYVISTU. Kad norima pasiųsti būtent tokią žinią, galima suvokti iš to, kad teismo nutarties frazė - „pareiškėjas gali būti nuteistas“ yra pabraukta.

Negana to, autoriaus manymu, teisėjas V.Lenčikas nutartyje galimai daro užuominą apie galimybę „sukelti teisinių nepatogumų, atkeršyti ar kitaip paveikti kaltinamąjį“, taigi, supraskite, kokių nemalonumų ir pavojų ateityje dar gali susilaukti  žmogaus teisių aktyvistas. Dar daugiau. Teisėjas V.Lenčikas nutartyje pakartotinai konstatuoja, „kad S.Jurgelevičienės parodymai baudžiamojoje byloje yra teisingi ir objektyvūs.“ Įtarimus dar labiau sustiprina faktas, kad, net neturėjęs teisės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga,  teisėjas daro konkrečias išvadas dėl šios bylos baigties bei S.Jurgelevičienės parodymų  teisingumo ir objektyvumo.

Šiuos teisėjo V.Lenčiko pareiškimus, autoriaus nuomone, galima būtų vertinti ir kaip aukštesniojo teismo spaudimą bei neteisėto poveikio darymą  Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjui Rinaldui Adamoniui, nagrinėjančiam aktyvistui iškeltą baudžiamąją bylą, mat Vilniaus apygardos teismo teisėjo V.Lenčiko nutartis buvo išsiųsta būtent Ukmergės teismui.

            Tačiau teisėjo V.Lenčiko išvada, kad aktyvistas gali būti nuteistas remiantis vien tik parodymais „nukentėjusios“ moters,  suinteresuotos jai palankia bylos baigtimi, siunčia žinią, kad teisėjas Rinaldas Adamonis aktyvisto byloje turi neišsprendžiamų problemų, susijusių su byloje esančių duomenų patikimumu, prieštaravimų šalinimu, įrodymų leistinumu ir pakankamumu  teismo nuosprendžiui pagrįsti. Taigi, iš paskelbtų duomenų matyti, kad byloje yra daug pagrįstų abejonių dėl moters parodymų patikimumo, o kartu ir dėl aktyvisto kaltės įrodytumo. Remiantis suformuota teismų praktika, abejonės, kurių nebegalima pašalinti, yra aiškinamos kaltinamojo (aktyvisto) naudai.

Ar  nepagrįstai teisiamo asmens sąskaita norėdami ištaisyti teismo pirmininko Algimanto Valantino ir minėtų teisėjų galimą teisinio darbo broką, todėl nevengdami viešų pasisakymų, leidžiančių nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį, teisėjai Vladislavas Lenčikas ir Rinaldas Adamonis atlieka savotiškų nuotolinio valdymo teisinių torpedų vaidmenį, autorius nežino ir neturi pakankamai duomenų šiai prielaidai paremti. Aiškius atsakymus į publikacijoje keliamus visuomenei rūpimus klausimus turi pateikti už teismų veiklą atsakingi LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Teisėjų tarybos pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.  

 

Bronius Pogrindis

Peržiūros: 897

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti