Ar sveiko proto ir niekieno neverčiamas asmuo pasirašytų tokį sprendimą sau?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.17 (3 Votes)

Ar sveiko proto ir niekieno neverčiamas asmuo pasirašytų tokį sprendimą sau?

 20
 
Paskelbta: 2017-10-24 22:04 Autorius: ekspertai.eu

Spalio 25 d. 11 val. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas ir Daukanto aikštėje Vilniuje tęsiamos akcijos už teisingumą Lietuvoje organizatorius Donatas Šulcas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25 metai. Z. Vaišvila pateikė pastebėjimus dėl Lietuvos valdžios atvirai demonstruojamos nepagarbos pagrindiniam mūsų valstybės dokumentui – Konstitucijai.

 




Pranešimas spaudai „Pagarbos Konstitucijai pragiedruliai“

Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25 metai. 1992 m. suskaldyta Aukščiausioji Taryba sugebėjo susitelkti ir pateikti Tautai kompromisinį Lietuvos Konstitucijos projektą, patvirtintą 1992 m. spalio 25 d. referendume. Taip drauge sukūrėme prielaidas Tautos susitarimui. Manėme, kad taip ir gyvensime. Deja.

Minint mūsų Konstitucijos 25-metį, retas nesupranta, kad visų lygių valdžioms šis susitarimas yra tik simbolis, kurio metines reikia paminėti. Kasdienybėje pagrindinis mūsų dokumentas valdžiai, dažnai ir teismams, valstybės vardu vykdantiems teisingumą, neegzistuoja. Kodėl?

Todėl, kad į valdžią renkame tuos, kurių konstitucija yra pinigai. Pabandykime suvokti, kaip mus valdo.

Pateiksiu pavyzdį. 2014 m. lapkrityje Lietuvos Prezidentė viešai užsipuolė Rusiją. Puolėme diskutuoti, ką tai reiškia. Pasinaudojusi tarptautiniu, jos pačios sukeltu, skandalu, Dalia Grybauskaitė be jokios reklamos 2014 m. lapkričio 26 d. Prezidento dekretu Nr.1K-150 Seimui pateikė ratifikuoti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) steigimo sutartį. Klusnus Seimas beveik vienbalsiai ją ratifikavo (82 už, 1 prieš, 1 susilaikė).

Ką tai reiškia Lietuvai? Pagal 2014 m. finansų ministerijos atsakymą signatarui Z. Vaišvilai preliminariais duomenimis tai reiškė Lietuvos įsipareigojimą sumokėti į ESM 318 mln. EUR įmoką ir garantuoti pagal pirmąjį pareikalavimą apie 2,45 mlrd. EUR sumokėjimą. Pagal Estijos, kuri po įstojimo į euro zoną padvigubino savo valstybės skolą, stojimo ir ekonomikos duomenis, mums tektų mokėti 800 mln. EUR pirminį įnašą ir 5 mlrd. EUR įsipareigoti sumokėti pagal pirmą pareikalavimą. Dar 2012 m. bendra euro zonos valstybių probleminių skolų suma siekė 4000 mlrd. EUR, tad prielaidos mus prievartauti - didelės.

Svarbu ir suvokti šį besąlygiško lėšų paėmimo iš mūsų mechanizmą. Mes privalome šiai, dar vienai viršvyriausybinei institucijai, per 7 dienas sumokėti jos pareikalautą sumą! Iš kur? Skolinsimės arba pasirašysime vekselį, t.y. liksime skolingi. Jei nuspręs šį fondą didinti, mūsų vienas balsas ESM bus balsas tyruose. Seimo kompetencija apsiriboja tik nurodymu mūsų valstybės atstovui, kaip balsuoti Valdytojų taryboje ar ESM direktorių valdyboje. Šių institucijų sprendimai neskundžiami niekieno ir niekam. Šie biurokratai, kaip ir kiti viršvyriausybinių institucijų veikėjai, atleidžiami nuo bet kokios atsakomybės už šią jų veiklą. Ar sveiko proto ir niekieno neverčiamas asmuo pasirašytų tokį sprendimą sau? Niekas niekada niekam nė už kiek nė už ką!

Atidavus ir šią valstybės suvereno funkciją (vėlgi be Tautos sprendimo) Seimo vaidmuo liko tik simbolinis.

Kiekvieną kartą Seimas, ratifikuodamas ES primetamą ir Lietuvos Prezidento ar Prezidentės besąlygiškai pasirašytą sutartį, sprendžia tą pačią dialemą. Sprendžia ne Seimo nariai, manau, bijantys gilintis į šiuos klausimus, bet Seimo Teisės departamentas. Kiekvienas toks ratifikavimas ir jo pasėkoje priimamas taip vadinamas konstitucinis įstatymas pažeidžia Lietuvos Konstitucijos pirmąjį skyrių, nustatantį, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė. Šio skyriaus nepakeitė ir referendumas dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Ir suprantama kodėl. Mat už suvereno teisių atidavimą turėjo balsuoti ne už šį stojimą balsavę 57% Lietuvos piliečių, o 75%. Todėl Seimo Teisės departamentas suka galvą, ar eilinis toks „konstitucinis“ įstatymas daug ar nelabai daug pažeis mūsų Konstituciją. Nusprendžiama, kad šį kartą gal nedaug, ir Seimas draugiškai balsuoja. Po kurio laiko Lietuvos Konstitucinis Teismas paaiškina, kad tokie „konstituciniai“ įstatymai ir tokios tarptautinės sutartys tampa jos sudėtine dalimi. Taip žingsnis po žingsnio atiduodame savo suverenitetą. Ir darome tai be Tautos valios. Ir dar primokame.

ES reikalavimu Lietuvoje įvestas euras Lietuvai kainavo: 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminis įnašas; 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselis, skirtas ESM fondui, kuris 2012 m. buvo įsteigtas euro zonos valstybėms gelbėti; atiduotos Lietuvos valstybės užsienio atsargos (piniginės lėšos, auksas, vertybiniai popieriai 2013-12-31 d. - 8,468 mlrd. JAV dolerių); 43 mln. eurų Lietuvos banko įnašas į Europos centrinio banko kapitalą; vienkartinės šio proceso išlaidos - iki 0,92 mlrd. Lt.

Matant šiuos milžiniškus Lietuvai skaičius, kurių aukos prasmės valdžia mums neaiškino, sveika paklausti, kodėl ES verčia mus tai daryti ir kodėl valdžia tyli arba meluoja mums? 2014 m. sausio 23 d. spaudos konferencijoje paskelbiau finansų ministerijos informaciją apie euro įvedimui sukauptus 1,29 mlrd. Lt (kitus milijardus teko skolintis), kuriuos naudoti kitiems poreikiams ES neleido (pensijų grąžinimui ar žadėtam kultūros darbuotojų atlyginimų padidinimui). Respublikos Prezidentė mums pakomentavo, kad vienu metu negalima įsivesti euro ir grąžinti pensijų. Taip ir gyvename iki šiol. Dabar dar ir „Indpendence“ aferos, Snoro banko kompensavimo, būsimo karo išlaidos prisidėjo.

Nenuostabu, kad vis didesnė dalis Tautos emigruoja ir tikisi iš Lietuvos bene vienintelės paguodos – dvigubos pilietybės.

Ką daryti, kad ne tik mes žinotume Konstituciją, bet ir visų lygių ir šakų valdžia? Tik jų atsakomybė gali jiems padėti susivokti ir susivokimas, kad jie neamžinai užims savo pareigas. Todėl teisėsaugos ir teismų vaidmuo išskirtinai svarbus.

Š.m. rugpjūčio 21 d. teisingumu Lietuvoje nusivylusieji atėjo į Daukanto aikštę Vilniuje. Juos išvarė. Respublikos Prezidentė, buvusi valdininkė, nesuprato svarbiausio dalyko – su piliečiais reikia kalbėtis. Tam ir esi valstybės vadovas. Niekas nėra visažinis ir neklystantis.

Kas pralaimėjo? Protesto akcijos dalyviai ar Respublikos Prezidentė? Manau, kad pralaimėjo valstybės vadovė, kurios antroji kadencija jau baiginėjasi. Ir tai patvirtina, atrodytų, netikėtos naujienos. Jau ne akcijos dalyviai ar Zigmas Vaišvila, bet Generalinė prokuratūra kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės. Protesto akcijos dalyvių ir jos organizatoriaus Donato Šulco, Zigmo Vaišvilos bendros pastangos davė pirmuosius vaisius.

Ir protesto akcija tęsiasi. Teikime sutelktai informaciją Respublikos Prezidentei, mokykime ją mūsų Konstitucijos ir įstatymų.

Nuoseklumas, kantrybė ir konkretus kasdienis darbas yra būtini, norint pasiekti tikslo. Atrodytų, beviltiškoje padėtyje atsidūręs Zigmas Vaišvila taip pat sulaukė netikėtos žinios. Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis pranešė, kad š.m. spalio 5 d. jis kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo šio teismo teisėjui Gintautui Koriaginui, jau trečius metus nagrinėjančiam UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą. Tai nutiko po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino pavedimu Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis administracine tvarka patikrino šią bylą. Teisėjas G. Koriaginas, prieš dvejus metus priėmęs nagrinėjimui Z. Vaišvilos prašymą dėl galimai nusikalstamai suorganizuoto šios bankroto bylos iškėlimo, taip ir nepradėjo nagrinėti šio Z. Vaišvilos prašymo.

Ar Zigmas Vaišvila jau pasiekė laimėjimą? Dar ne. Tai tik ilgai ir kantriai puoselėtas žingsnis į priekį. Teisėjas G. Koriaginas „nesupranta“, kas nutiko ir toliau nagrinėja šią bylą. Ar sveiku protu tai galima paaiškinti? Ne. Sveiku protu negalima paaiškinti ir Vilniaus miesto apylinkės teisėjos Vitos Valeckaitės, kuri nagrinėja Z. Vaišvilos skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus patvarkymo, kuriuo be teismo antstolis antrą kartą areštavo 2,4 mln. EUR Z. Vaišvilos turtą ir lėšas, ir net uždraudė jam prisiimti bet kokius įsipareigojimus. Net ir dėl gydymosi. Teisėjai V. Valeckaitei, išnagrinėjusiai šią bylą, į ją neįtraukus pusės jos dalyvių, Z. Vaišvila š.m. spalio 5 d. pareiškė nušalinimą. Tačiau teisėja ir toliau nagrinėja bylą, neišsprendus jos nušalinimo. Bent Z. Vaišvilai tokia teismo nutartis nepateikta, www.teismai.lt nepaskelbta. Kas tai? Manau, kad užduoties vykdymas. Tačiau teisėja peržengė sveiko proto ribas ir atsakys už tai.

Todėl būkime optimistai. Valdžios požiūrį pakeisime tik drauge ir žingsnis po žingsnio.

Ir atsiremti mums teks į tą pačią mūsų Konstituciją. Kad ir kiek, ir kas ją beniekintų ar tryptų.

Išmokėme Tarybų Sąjungą gerbti mūsų suvereno teises, išmokysime ir kitus.