Rankos, grąžinusios gyvybę: profesorius traumatologas Vitalijus Aleksa Vilkaviškio ligoninės

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Rankos, grąžinusios gyvybę: profesorius traumatologas Vitalijus Aleksa iš Vilkaviškio ligoninės

Kelionė į Vilkaviškį  su “priešu” rusu, kuriam lietuviai išgelbėjo gyvybę,ir kuris kovėsi Afganistane už visus mus 

Kristina Sulikienė

Daugelis laisvos minties šalininkų, „opozicionierių“ žino Vladimirą Moskvičiovą iš Kauno: tikras rusas, Ukrainos pilietis, ir labai didelis Lietuvos patriotas.

Už meilę Lietuvai korumpuota Lietuvos teisėsauga nuolat jam kelia bylas. Per 2016 m. Seimo rinkimus gavo 60 eurų baudą, kodėl atvežė į balsavimą seną neįgalią moteiškę.

Motyvuota, jog jo mašina- agitacinė, o agitacija neva draudžiama rinkimų dieną. 

Vienas  mažas “bet“,kurį norėtųsi adrestuoti ir nuolat V.Moskvičiovą persekiojantiems policininkams, teismams ir „vatnykų medžiotojams“ (tame tarpe ir „jorkšyrei“kuziai) –Vladimiras neturi abiejų kojų, yra neįgalus. 

ŠILUMVEŽIS PILVIŠKIUOSE NUPJOVĖ KOJAS-VILKAVIŠKIO GYDYTOJAS VITALIJUS ALEKSA IŠGELBĖJO GYVYBĘ

Tos dienos, kai Pilviškių stotyje netoli Vilkaviškio Vladimirui Moskvičiovui buvo nupjautos kojos, jis nepamirš gyvenime.

Tačiau dėl skausmo ir narkozės jis neatsiminė nei seselių, kurios slaugė, nei turėjo progos padėkoti gydytojui profesoriui Vitalijui Aleksai, kuris jam išgelbėjo gyvybę.

Su Vladimiru Moskvičiovu į Vilkaviškio ligoninę šių metų spalio 9 dieną nuvažiavome į darbo pabaigą, niekam nepranešę. Tačiau kadangi gydytojas tą dieną buvo priskirtas budėti priėmime,tai yra paros tarnyba-būtume vis tiek atradę,kad ir kaip mus visi klaidino: tai skyriuje, tai namo išėjo.

Personalo moterys, pamatę žmogų su geležinkeliečio atributais ir dviem protezais drąsiai žengiantį ligoninės koridoriais, ir garsiai dėkojantį visiems ką sutinka- „ačiū ačiū, kad jūs mielosios visos jūs grąžinote mane į gyvenimą!“,ir atgal sulaukdamas plačių seselių,slaugių,gydytojų šypsenų(o kam nemalonu yra komplimentai?)subėgo pasižiūrėti į Vladimirą.

„Aš prie jo buvau tą naktį, kai jį atvežė“,-kukliai prisipažįsta medicinos sesuo.

„Kristina, greitai tu man ją nufotografuok, aš turiu išsaugoti angelų veidus“,paliepia Vladimiras. Atlikta.

Pro šalį eina rajono ūkininkė Pundienė, ji susijaudina, pamačiusi žmogų be kojų,su protezais, kuris garsiai dėkoja ligoninei, nufotografuoja  jį,ir padovanoja mums savo gamybos sūrį. Visiškai ne suvalkietiškas elgesys!

Siūlau pinigų (nes parašyta, kad 4 eurai ir 30 centų-juk esame Suvalkijoje!),atsisako.Priešingai- ištraukia dar vieną sūrį,ir liepia perduoti profesoriui Vitalijui Aleksai, kuris jau atėjęs ir maloniai nustebęs.“Taip reikia“, kaip kirviu nukerta ūkininkė. 

Vladimiras Moskvičiovas gydytojui dėkoja, spaudžia ranką, lenkiasi, o V.Aleksa šypsosi ir kukliai sako: „Ne aš išgelbėjau. Tai labai stiprus žmogus, stiprios valios, jis kariškis, jis pats save išgelbėjo. Pats sau sustabdė kraujavimą,laikė abi iškeltas kojas, kol jį vežė.“

Gydytojas šiek tiek papasakoja tos dienos peripetijas: ligonis buvo atvežtas labai sunkios būklės,buvo visiškai nupjautos kojos.Reikėjo operuoti skubiai,nepasiruošus, reikėjo reaguoti beveik kaip mūšio lauke,prisiimti atsakomybę čia ir dabar. Skubiai buvo susiruošta, seselės leido morfijų, ligonis dar bandė atsisakinėti,neva,nereikia. Reikėjo numalšinti skausmą,nes žmogus gali mirti ir nuo šoko. Gali sustoti širdis.Buvo atliekami visi būtini veiksmai.

 Tačiau visų nuopelnų prisiskirti gydytojas (nei seselės,tada vykdžiusios visus paliepimus) nenori. Kiek tenka vėliau pasiskaityti vietos spaudoje, tai begalinio kuklumo ir diskrecijos gydytojas, kuris netgi neoperuoja,jeigu ligonis nori kito gydytojo- turi savo prietarus, darbines taisykles. Gali perleisti kitam operaciją- neieško garbės ir reklamos (nekaupia tarnybinės statistikos- o reaguoja žmogiškai į kiekvieną situaciją). Kad tik pasisektų, kad tik žaizdos užgytų.Didžiausia bėda yra pooperacinės komplikacijos,nurodo dar 2005metų interviu gydytojas laikraštyje „Santaka“. „Todėl būtina,kad pacientas pasitikėtų gydytoju, ir tikėtų operacijos sėkmės.Todėl mes visada klausiame,ar tinka o gal pakviesti kitą,kurį jis labiau pažįsta“, regioninėje spaudoje darprieš dešimtmetį paaiškino gydytojas. 

Vladimiro Moskvičiovo išgelbėjimo sėkmęir lėmė tai,jog jis pasitikėjo Vilkaviškio gydytoju,kuristą dieną kaip tikbuvo Vitalijus Aleksa. V.Moskvičiovas suvokė savo sunkią būklę,ir nereikalavo jo kažkur kitur pervežti- kaip kad tarkime nesena istorija su Seimo nariu Razma,kai jis reikalavo jį iš Molėtų vežti į Vilnių su beveik nukirsta galūne,ir pakeliui vos nenumirė. 

Gydytojas- tikras profesionalas. Paprašo parodyti,kaip atrodo kojos po protezais. Išgiria, kad gerai atrodo, kad sveikos,  be pragulų. „O kaip jūsų širdis“,-pasiteirauja gydytojas- traumatologas (priminsiu,jog kitiems gydytojams būna nesvarbios kitos,ne jų srities, sveikatos problemos.)Kadangi buvo užsiūtos kraujagyslės, ir suformuota kitokia kraujotaka, širdies darbas veikia kitaip,todėl traumatologas ir teiraujasi. Pagiria,jog sportuoja,palaiko organizmo fizinį krūvį. Gydytojas prieš klausdamas nežino,kokią fizinę apkrovą atlieka buvęs pacientas. Tačiau mato,jog raumenys palaikomi,ir  už tai pagiria.  

„Man sunkiau yra,man sunku vaikščioti,bet aš vaikštau, be ramentų stengiuosi“,paaiškina Vladimiras. 

Vladimiras Moskvičiovas dar pasakoja, jog važinėjasi dviračiu, plaukioja jūroje.

Labiausiai seselės ir personalas stebisi, kad šis žmogus ir dirba- ir netgi tarptautinėje kompanijoje, vežioja mašinų pirklius į Rusiją,Ukrainą.

 

Gydytojas ir personalas turi patikėti, kad tai tiesa- nes mes paaiškinome,ką veikiame Vilkaviškyje-atvežėme į supirktuvę parduoti obuolius,ūkio produkciją,kurios Kauno regione niekam nereikia: neveikia nei vienas telefonas, nei vienas supirkėjas nenori supirkinėti obuolių. Vietos spaudoje perskaičiau,kad Vilkaviškio įmonė visus ragina obuolių nepūdyti, o surinkus- atvežti. Kadangi V. Moskvičiovas-vairuotojas, paprašiau mane nuvežti su „agitacine mašina“- joje labai daug vietos.

Visa ligoninė, personalas, praeiviai-ošia.

O gydytojas sako: tai stiprus žmogus, jis pats save išgelbėjo.Ir kuriuo tikėti? Gydytojas juk kuklinasi-neužsiuvus žaizdų, ir nepersodinus odos ant pjovimo vietų, nenupjovus išdraskytų galūnių kosmetiškai,nesuformavus galūnių,tinkamų protezams, ne tik kad Moskvičiovas galėjo mirti – jis galėjo neprisitaikyti protezų,ir būti pasmerktas sėdėjimui namie. Kojos paruoštos gyvenimui – joms buvo pritaikyti amerikietiški protezai. Sėdėjimas  namie tokiam žmogui,perėjusiam Afganistaną- tolygu būtų mirčiai gyvam. Vladimiras Moskvičiovas būtent norėjo ir padėkoti,kad ne tik išgelbėjo gyvybę,bet suteikė šansą gyventi visavertį gyvenimą –dirbti,  keliauti, gyventi  šeimos gyvenimą. 

Aš tai iš to jaudinančio susitikimo supratau viena: angelai nusileidžia į žemę, ir jų sparnų mes nematome.

Man tokiu angelu pasirodė Vitalijus Aleksa- kuklus, savo darbą išmanantis medikas.

RAJONŲ LIGONINĖS NAIKINAMOS, GYDYTOJŲ ALGOS VOS VIRŠIJA MINIMALIĄ ALGĄ.KODĖL? 

Vladimiras Moskvičiovas taip pat išreiškė nuostatą,jog krašto gynybai finansuoti (virš 2 procentų, kurių reikalauja NATO sutartis) skirti dar daugiau pinigų negalima-būtina juos skirti rajonų ligoninėms.“Jeigu jie neturi kur dėti pinigų- ne tankus reikia pirkti,o skirti sveikatos apsaugai“. 

Jo istorija –kai jis nebuvo niekur pervežinėjamas,o išgelbėtas nelaimės vietovės ligoninėje- rodo,jog rajonuose ligoninės privalo išlikti.Neaišku tik, ar Aurelijus Veryga, neturintis laiko susitikimams(išskyrus,jeigu atvyksta  Minedas)- suvokia. 

Gydytojas ir personalas beje,nebyliai pritarė,linktelėdami galvomis.Garsiau politikuoti turbūt jiems negalima.Praras ir tas savo elgetiškas algas,kurias dabar gauna.

2016 metais per pačią Seimo rinkimų agitaciją teko matyti “biudžeto pyragą“.Šiuo  metu didžiausią riekę gauna net ne krašto apsauga,o švietimas- ir dar toliau mokytojai rėkia,jog jiems algos per mažos,nes iš 800 eurų jie esą negali oriai gyventi.Ministrė patvirtino,jog vidutinė mokytojo alga yra 520 eurų į rankas. Vadinasi, ant popieriaus tai yra du minimumai- normali kvalifikuoto asmens alga, kurios negauna neretas antstolio ar notaro padėjėjas – profesionalus teisininkas.Valstybės sektoriuje teisininko alga- 550 eurų. Teisininkas turi tylėti, o mokytojas gali rėkti.O gydytojai nepiketuoja,nes jie dirba.

11 metų „atarusio“ universitetuose ir ligoninėse pradedančio gydytojo alga – 430 eurų.(Mokytojas mokėsi dvigubai mažiau ir gauna dvigubai daugiau.)

Šiek tiek daugiau negu minimumas. Jeigu gydytojas nori nemirti badu,jis privalo ieškotis dar vienos vietos.Taip ir profesorius V.Aleksa- kad išgyventų, laisvalaikiu dirbdavo ir Marijampolės ligoninėje 0,5etato.O gal tai profesinis pasišventimas-nors labiau manau, jog 1991 metais atsikėlęs į Vilkaviškį,neišgyveno iš gydytojo algos,kuri nuo 1992 metų   buvo nustatyta „didelė“- tai 430 litų (kaip dabar- 430 eurų).Dar viena prielaida,jog jis yra labai gabus traumatologas, ir jo reikėjo gyvybėms gelbėti Marijampolėje. Iš paties gydytojo nedaug ką išgirdau,jis labai kuklus-be to,klausytis to pasakojimo buvo labai sunku.Pasakiau profesoriui,kad džiaugiuosi,jog vis tik nedirbu gydytoja – negalėčiau ramiai operuoti suplėšytų kojų...Kartą vaikų stovykloje, kur dirbau auklėtoja,vaikas persipjovė pirštą ir kraujas tekėjo upeliu. Visikiti ėmėlakstytikaip galvas pametę.O aš ramiai sustabdžiau kraujavimą.Tik vėliau nuėjau prieupelio pamedituoti. Turbūt ir chirurgai- gyvybes gelbėja čia ir dabar,vėliau tik pailsi. Neseniai teko iš mirties traukti pagyvenusią moterį (apalpo mišių metu, krito pulsas,ėmė stoti širdis) – nusiraminti neišėjo iki vakaro. Viena felčerė manparašė“mes vienas kitam išsipasakojame,o jūs Kristina kai ne medikė,neturite su kuo pasišnekėti.Mes irgi žinokite išgyvename,jaudinamės,pergyvename dėl kiekvieno atvejo“.

 Jie,angelai be sparnų - kas dieną gelbėja gyvybes.

Gediminas Vagnorius 1992 m. nustatė,jog gydytojams ir dėstytojams nereikia mokėti daugiau negu 430 litų. Tuo pačiu metu su “tėtušiu“ landsgrybiu arabų kraštams už vieną kitą milijardą pardavė sunkiosios ginkluotės,ją nusipirkę už nurašytus rublius,kurie Maskvoje galiojo. Visiems kitiems runkeliams- elgetizmas,o mums- milijonizmas.Taip  mąstė Lietuvos šventieji gelbėtojai,iki šios dienos tebetęsiantis Lietuvos griovimo politiką. 

Dabar gi Lietuvos chirurgai,kad užsidirbtų pensiją,savaitgaliais skraido į Londoną operuoti.

Grįžtant prie šio jaudinančio atvejo,tai yra geriausias įrodymas,jog gyvybes reikia gelbėti. Išgelbėti žmonės vėliau su kaupu atsimoka visuomenei.

VLADIMIRAS MOKSVIČIOVAS APLANKĖ GARLIAVOS DIEDUKUS,IŠREIŠKĖ JIEMS PALAIKYMĄ

 

Vladimiras Moskvičiovas,nors aršiai persekiojamas korumpuotos teisėsaugos,kad netyli facebooke ir viešuose susirinkimuose, išdrįso sulaužyti savo partijos principus nesikišti į Kedžių istoriją,ir po vizito Vilkaviškyje, dar apsilankė Kedžių namuose.Tokiu būdu partijoje „Tvarka ir teisingumas“sukėlė sąmyšį. Jam buvo skambinama ir grasinama „nuteisti per etiką“.Buvo aiškinama,jog nereikia kištis.O Vladimiras tuo metu sėdėjo virtuvėje pas Kedžius,ir jam širdis sruvo krauju,matant diedukų kančią.  Vladimiras Moskvičiovas atsakė:

„Tvarkos ir teisingumo partijos nesikišimas į Garliavos istoriją yra nepateisinamas. Su 240 iki dantų ginkluotų policininkų kas atėjo? Šiandien Vatikane veidmainiaujantis Skvernelis. Jo buvo įsakymas.Ir Magnolijos. Taip neturi būti. Aš šitą klausimą pristatysiu,ir mano partija privalės tuo užsiimti. Tai yra nusikalstama palikti senelius vienus,ir jiems nepadėti.Buvo šturmuota Europos Sąjungoje privati nuosavybė.Tai tarptautinių teisės aktų pažeidimas.O Skvernelis šiandien Vatikane kalbasi su popiežiumi.Apgailėtina. Aš Neringai sakiau- dink iš Lietuvos, ir tave ras su 3 promilėm negyvą. 

Vakar Skvernelis pas juos atėjo- o šiandien gali ateiti pas   tave. Jau dabar pripirkęs jis vandens mašinų,su kuriomis visus išvaikys.Tada Klonio gatvėje jie neturėjo tos vandens mašinos,vaikė su automatais ir lazdomis, dujomis,mergaitei uždėjo ant galvos raudoną skudurą Vaikų teisės ir ta antstolė-„gelbėjo vaiką“.Aš buvau tada Klonio gatvėje 10 valandų 6 minutės,pranešiau savo partiečiams.Jie atsainiai žiūrėjo,atseit,reikia nesikišti. Langai buvo išdaužyti, garažo durys sulaužytos.Privačioje nuosavybėje Europos Sąjungoje.“

Vladimiras Moskvičiovas-pilnas gyvybinės energijos, ir turi daug idėjų, kaip žadinti užmigusius Lietuvos gyventojus.

„Aš niekada nelindau pas diedukus į namą,bet šiandien kitokia diena – aš turiu pasakyti,ką galvoju.Ir tą padariau“;- džiaugėsi turininga diena V.Moskvičiovas.

Plačiai širdį atvėrė,nes padėkojęs jam gyvybę išgelbėjusiems Vilkaviškio medikams,pajuto dėkingumą Lietuvai- būtent jos paprastiems žmonėms.

„Perėjau karą-bet kojų netekau civilinėje situacijoje. Išgelbėjo rajono ligoninėje, mano didvyris Aleksa.“

O turbūt geriausia padėka Vilkaviškiui už išgelbėtą gyvybę turbūt buvo Moskvičiovo pasišventimas ir obuolių šiam miestui pristatymas.

VLADIMIRAS MOSKVIČIOVAS, KURIAM NUTRAUKTOS ABI KOJOS,TOLIAU DIRBA VAIRUOTOJU: ĮSPŪDŽIAI IŠ VILKAVIŠKIO OBUOLIŲ SUPIRKTUVĖS 

Radome tuščią supirkimo sandėlį. Supirkėjas labai mumis apsidžiaugė.“Čia jūs nuo ryto skambinote ir pranešėte apie pusę tonos obuolių?Mes jūsų labai laukėme.“Pasvėrus paaiškėjo,jog mano spėjimas buvo klaidingas: „vos“ 275 kg pririnkau. Sumokėjo dosniai, kaip ne Suvalkijoje- 33 eurus. Įmonės supirkimo vadybininkė dar ryte nusistebėjo: kaip galiuma sulaukus skambučio apie kelis šimtus kg obuolių,atsakyti,jog tai neva per mažas kiekis.“Visas kiekis nėra per mažas – mes juk vykdome gamybą“.Na,man  tai aišku,-o „iš miegų“ 8:01ryto  prikeltiems vadybininkams,kurie neslėpė,jog  dar sapnuoja trečią sapną- tai buvo „per mažas kiekis“.Ką gi- vadybininkų priedą gavome mes.Išėjo kompensacija  už benziną. Dosniai sumokėjo suvalkiečiai. 

Įmonė “Vaiskona“ iš obuolių spaudžia koncentratą,ir veža į...Rusiją.Ir net  neslepia, kad prekiauja su šia valstybe. 

Gal dėl to nei vienas jų turimas supirkėjas nevažiuoja po namus ir nesupirkinėja obuolių. Tai yra politiškai ekonominis sabotažas-jis nukreiptas ne tiek prieš pačią įmonę,kiek prieš Lietuvos žmones. Kai kurių lietuvių sodai išlikę per visą okupaciją,o dabar obuoliai turi supūti.Tie,kas nepasiduoda,atsiranda Vilkaviškyje. Jau nuo pernai žinau,kad Kaune nei vienos obuolių supirktuvės nėra. Pernai rudeninius  obuolius supūdžiau,nes elementariai- o kur juos dėti,jeigu sulčių turėjau dar nuo 2015 metų. Žieminius dar galima laikyti,valgyti- bet dėl keisto karšto oro liepos gale-rugpjūčio pradžioje kelinti metai iš eilės obuoliai pūva iš vidaus,neišsilaiko iki pavasario.Todėl naudingiausia juos pakeisti į pinigus. Pinigai juk nerūdija. 

Šiais metais nutariau veikti. Rezultatais visi likome patenkinti. Šioje situacijoje labai jaučiama „Kremliaus“ iš Briuselio ranka- kad  tik kaimiečiai nieko  nedarytų,viską pūdytų,kad teritorijos būtų apleistos,ilgainiui kad liktų dykynės. V.Moksvičiovas man ir pasakė:“Tu esi šaunus žmogus.Tu priduodi ūkio produkciją.Ką užsiauginai- tu pardavei. Tavo obuoliukai kaip sirupas keliaus į mano mielą Rusiją. Taip ir turi būti.Mes turime su kaimynais draugauti,o ne pyktis.Tik visi iš to išlošime“.

 Juk iš valdžios yra nurodymas nieko nedaryti,kas tik naudinga Rusijai. Magnolija visiems pažadėjo 5 kartus brangesnių dujų, kurios plaukioja su Singapūro vėliava. Va čia yra tikrasis patriotizmas.O firma registruota...Bermudų salose.Gerai,kad ne Bermudų trikampyje. 

Tik mano toks naivokas klausimas: kodėl visi verkiame,kad nėra pinigų,kad sunku gyventi?

Tačiau tuo pačiu  metu mes ne tik obels šaką kertame,ant kurios sėdime.Bet ir obuolius pūdome,-neduok Dieve firma,kuri prekiauja su Rusija, uždirbs!

Žmonės,atsipeikėkite! Už savo Lietuvėlės pūdymą ir žlugdymą atsakingi  tik mes patys!

Nei Putinas,nei Rusija nėra kalta,kad Lietuvoje dingo sveikas protas. Kai buvo įvestos sankcijos Rusijai,Lenkijoje ūkininkai nebegalėjo parduoti Rusijai obuolių - jie nepūdė,bet organizavo obuolių išdalinimo akciją nemokamai. 

Lietuvos ūkininkai pylė ir pylė į griovius pieną,galiausiai organizavo nemokamo pieno akciją Vilniuje.O senoliai gavę pienuko,verkė. Mus apdovanojusi ūkininkė Pundienė  pieną pardavinėja po 60 centų. Brangoka,pasakiau jai. Nes mano kaime pienas kainuoja 50 centų.“Atvažiuokite-žiūrėsime vietoje“,vėl visiškai ne suvalkietiškai pažadėjo moteris. Aišku,doras miestietis už pieną parduotuvėje (praskiestą vandeniu) moka ir visą eurą. 

VILKAVIŠKIO RUSAI KAŽKODĖL NEPUOLA

Po pusdienio Vilkaviškyje man susidarė įspūdis,jog čia gyventojai su protu nesusipykę,o su Rusija ir rusais jų santykis normalus, jų rusai nepuola.Gal lemia Rusijos sienos artimumas? O gal būtent šio miesto verslo ryšiai?

Vitalijus Aleksa pažymėjo:

„Mes juk nediskriminavome, kad pacientas  -rusas.“

O Vladimiras Moskvičiovas atsakė:

„Mes, rusai, tikrai nepuolame.Aš myliu Lietuvą.Myliu Vilkaviškį.Mane čia grąžino į gyvenimą.Aš esu dėkingas gydytojui, medicinos seserims,visiems jums.Aš dirbu,esu laimingas.Tik valdžia man nedavė protezų, man dabar reikia eiti į komisiją,nes Lietuvoje yra kvaili įstatymai – kas metus tikrina,ar kojos neataugo. Jeigu neateisiu parodyti,kad neataugo- man nuims invalidumą. Labai keista šalis,keisti įstatymai,bet reikia lietuviams nepasiduoti.Aš nepasidaviau.Mane išgelbėjo.Aš noriu pasakyti-Lietuva tai graži šalis, čia reikia dirbti,ir klestėti.Užtenka tos neapykantos. Ir to „rusai puola“.Rusai nepuola.Aš myliu Lietuvą.Taip ir parašykit“. 

 

Peržiūros: 645

Komentarai   

-1 # xxxx 2017-10-15 00:04
Gal ir teisi korespondentė, rašanti, kad mokytojams mokamos per didelės algos. Pavyzdys - korespondentė. Nekalbu apie stiliaus klaidas, bet skyrybos klaidos kiekviename sakinyje. Dar pradinėse klasėse įsiminiau, kad prieš „ir" kablelis nerašomas, kad tiesioginė kalba išskiriama kitaip, nei rašo žurnalistė. Straipsnio minit gera, bet rašinys yra 6 - 7 klasės mokinio lygio. Reikėtų trupučiuką atsakingiau į savo darbą žiūrėti.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # VLADIMIR MOSKVIČIOV 2017-10-15 09:29
AČIU KRISTINAI , KAD IŠVIEŠINA MANO PROBLEMAS, NES TAI VISU NEIGALIU LIETUVOJE PROIBLEMAS-LEŠU MUMS NEDUODA, O TIK GINKLUOTEI-SWVOLOČIU VALDŽIA IR TIK.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti