Aukštojo mokslo reforma jau kasa duobę šalies žemės ūkiui?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Aukštojo mokslo reforma jau kasa duobę šalies žemės ūkiui?

Įsibėgėjanti aukštojo mokslo reforma jau pažėrė pirmųjų vaisių – į žemės ūkio sektoriui specialistus rengiantį Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) šiemet pateko tik 264 pirmakursiai lietuviai, kita – nemaža dalis – užsienio šalių studentai. Nedaug priimta ir į Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) gyvulininkystės studijas. Didelei daliai iš šalies regionų kilusių abiturientų konkursinio balo kartelės pakėlimas iki 3 šiemet užkirto kelią siekti aukštojo mokslo.

 

Neatsitiktinai paskutinysis Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) išvažiuojamasis posėdis buvo surengtas būtent ASU. Jo metu drauge su šio universiteto bendruomene, dalyvaujant LSMU atstovams, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovais diskutuota, kaip amortizuoti aukštojo mokslo reformos programuojamas problemas šalies agroverslo sektoriuje. Taip pat ieškota atsakymų į klausimus, koks Lietuvoje yra realus žemės ūkio specialistų poreikis, remiantis kokiais principais turėtų būti formuojami valstybės užsakymai šiems specialistams rengti, taip pat svarstytos galimos pagalbos priemonės, padėsiančios motyvuotiems regionų jaunuoliams siekti universitetinio išsilavinimo.

 

Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas, turintis ir ilgametę asmeninę ūkininkavimo patirtį, teigė neabejojantis, kad konkurencingą ūkį šiandien gali vystyti tik aukštąjį agrarinio profilio išsilavinimą turintis asmuo. „Deja, dabartinė statistika nedžiugina. Šalyje turime per 60 tūkst. aktyviai dirbančių ūkininkų ir didžioji jų dauguma yra vyresnio amžiaus žmonės. Tad ar bus kam juos pakeisti, jei žemės ūkio studijose mokysis vis mažiau ūkininkų vaikų, kito motyvuoto kaimo jaunimo?“ - klausė A. Stančikas.

 

Jo mintims, kalbėdama apie žemės ūkio specialistų poreikį, pritarė ir ŽŪM Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė. „Klaida manyti, kad netgi pirmine žemės ūkio gamyba gali užsiimti bet kas panorėjęs. Iš tiesų tam būtinas aukštasis išsilavinimas ir ypač aukšta kvalifikacija. Ir tai reikia įsisąmoninti švietimo politikos formuotojams. Kaime netgi vystant alternatyvius verslus, teikiant paslaugas taip pat reikalingos žemės ūkio krypties žinios. Būtina nepamiršti ir to, kad Lietuvoje vykdoma aktyvi žemdirbių konsultavimo veikla. O tam būtina plėtoti agrarinių krypčių mokslą, daugiau jaunų žmonių pritraukti į magistrantūros bei doktorantūros studijas“, - kalbėjo ŽŪM atstovė. Jos teigimu, pernai ŽŪM užsakymu atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad 2021 – 2024 metais žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės 1864 specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, iš kurių 11 proc. (205) su magistro išsilavinimu, 26 proc. (485) - su universitetiniu bakalauro išsilavinimu, 9 proc. (167) – su koleginiu išsilavinimu ir 54 proc. (1007) kvalifikuotų darbininkų.

 

ASU su šiais skaičiavimais sutinka. Šio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje studijos rezultatai kai kam yra sukėlę abejonių, ar skaičiavimo metodika tikrai atspindi realų specialistų poreikį, tačiau užsienio šalių mokslo šaltiniai įrodo, kad metodika yra pakankamai patikima. ASU tarybos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis teigė, kad poreikis bent 25 proc. turėtų būti ir dar didesnis, kadangi dalis jaunų specialistų išeina tėvystės atostogų, tačiau „Sodros“ duomenų bazėje jie yra traktuojami kaip dirbantys asmenys. Be to, dalis jaunųjų specialistų neišvengiamai „nuteka“ į didžiuosius miestus arba emigruoja. „Turime suvokti realią situaciją, o politikų užduotis – surasti instrumentą, kaip motyvuoti jaunus žmones gyventi ir dirbti kaime“, - Seimo KRK narius nuo kalbų pereiti prie darbų ragino E. Makelis.

 

Nuo 2014 m. ŽŪM valstybės biudžeto lėšomis finansavo reikiamų specialybių studentų tikslines studijas ASU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, apmokėdama 90 proc. studijų kainos. Tačiau šiemet įsigaliojus naujajam Mokslo ir studijų įstatymui Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi tvarkos aprašo, kuriuo remdamiesi universitetai galėtų vykdyti priėmimą į tokias ŽŪM finansuojamas vietas. Šio aprašo rengėja – Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau šios tvarkos projektas vis dar migruoja tarp ŠMM ir Vyriausybės, todėl būtina susitelkti ir priimti sprendimus, kurie padėtų vaikams pasirinkti studijas, o ne atvirkščiai – užkirstų jiems kelią siekti tikslo.

 

Seimo KRK nariai reiškė priekaištus ir ŽŪM, kuri šiuo atveju taip pat privalėjo veikti aktyviau. „Kertame šaką ant kurios sėdime. 100 ASU studentų šiemet praradome vien dėl biurokratų vangumo. Nereikia manyti, kad kaimo vaikai yra mažiau nuovokūs nei miestiečiai. Tik jų mokymosi sąlygos, Lietuvoje, deja, labai skiriasi“, - neslėpė pasipiktinimo Seimo KRK narys Vytautas Kamblevičius. Jo mintims pritarė ir ASU prorektorius dr. Romualdas Zemeckis, pastebėjęs, kad neretai su prastesniais pažymiais į universitetą patekę regionų abiturientai vėliau pasiekia tokių gerų rezultatų, kad magistrantūros studijų slenkstį sėkmingai perkopia besimokydami puikiai.

 

ASU Studijų skyriaus Priėmimo grupės vadovė Giedrė Giedraitytė, nuolat besilankanti bendrojo lavinimo mokyklose ir betarpiškai bendraujanti su moksleiviais, argumentavo, kad yra nerealu tikėtis, jog prestižines didmiesčių gimnazijas baigę gimnazistai savo karjeros kelią matytų žemės ūkyje. „Priešingai – turėtų būti dedamos visos pastangos, kad regionuose išlaikytume tenykščius vaikus ir neatimtume iš jų galimybės patekti į universitetą, kaip tai nutiko šiemet“, - ragino G. Giedraitytė.

 

Makelis ironizavo, kad jaunuoliams iš Afrikos ar Azijos valstybių šiuo metu yra nepalyginti lengviau patekti į ASU nei abiturientams iš Lietuvos provincijos, kur, ASU tarybos pirmininko žodžiais, „neretai tas pats pedagogas dėsto ir fiziką, ir fizinį“. Jo įsitikinimu, aukštojo mokslo reformą buvo galima pradėti tik po to, kai visos šalies visose bendrojo lavinimo mokyklose būtų garantuotas vienodas mokymo lygis. „Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad būtent ASU absolventai svariai prisideda kuriant BVP. Tačiau nustatant finansavimo tvarką į tai absoliučiai neatsižvelgiama“, - pabrėžė E. Makelis. Seimo KRK pirmininkas A. Stančikas taip pat stebėjosi, kad be korepetitorių pagalbos gerai išlaikyti valstybinių abitūros egzaminų moksleiviams yra praktiškai neįmanoma. „Provincijos vaikai nekalti, kad juos mokyklos prasčiau parengia studijoms, ir tai dar labiau didina jų socialinę atskirtį“, - kalbėjo A. Stančikas.

 

ASU rektorius A. Maziliauskas ŠMM siūlė galvoti apie pereinamąjį laikotarpį, galbūt sudaryti tikslinį kaimiškiesiems regionams būtinų profesijų sąrašą, nedidinti bent toliau šioms programoms slenkstinio balo kartelės reikalavimų ir sukurti pagalbos kaimo vaikams mechanizmą. Ir svarbiausia – išsklaidyti tarp moksleivių ir jų tėvų tvyrantį neaiškumą dėl galimybių universitetinį žemės ūkio išsilavinimą įgyti Lietuvoje.

 

ASU prorektorė Laima Taparauskienė, apibendrindama universiteto atstovų susitikimo su politikais išvadas, ragino pastaruosius atvirai atsakyti į klausimą, ar Lietuvai iš tiesų tebereikalingas žemės ūkis. Nes šiuo metu specialistų rengimo šiam sektoriui klausimas yra visiškai perleistas į abiturientų rankas. „Jeigu vaikas nenori būti hidrotechnikas, o nori būti teisininku, kas atsako už tai, kad šalyje būtų parengtas ir reikalingas hidrotechnikų skaičius? Šiais metais buvo padidintas ne tik konkursinis balas, bet ir nustatyti rentabilumo reikalavimai studijų programoms. Dėl to ASU šiais metais negalėjo priimti į šalies žemės ūkiui neabejotinai reikalingas hidrotechninės statybos inžinerijos bei žuvininkystės ir akvakultūros technologijos programas. Pastaroji programa yra unikali – jokia kita šalies aukštoji mokykla žuvininkystės specialistų nerengia“, - pabrėžė L. Taparauskienė.

 

Jos teigimu, ŠMM nuostata didinti studijų kokybę tik ribojant aukštojo mokslo prieinamumą, neturi būti vienintelis kriterijus, nes miesto ir kaimiškųjų regionų vaikų valstybinių egzaminų rezultatai šiandien skiriasi 20 – 30 proc., deja - kaimo vaikų nenaudai.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : LAURA ŽEMAITIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Peržiūros: 355

Komentarai   

0 # jau 2017-10-11 11:00
neliko -po tokiu valdziu
Lietuvoje lietuviu,kurie noretu cia gyuventi ir
...vaikus mokinti,beimatyti
cia ju ateiti
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti