"Independence" afera šildymo kainas padarė neįkandamas gyventojams

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Kas penktam Lietuvos gyventojui šildymo kainos tampa neįkandamos

Naujasis šildymo sezonas Lietuvoje pasitinkamas su 9 proc. PVM lengvata šildymui ir 8 proc. mažesne nei pernai vidutine šildymo kaina. Tačiau netyla dvejonės, ar mažesnė šildymo kaina reikš ir mažesnes galutines sąskaitas. Juolab kad pernai, „Vienos Sąskaitos“ duomenimis, vidutinės sąskaitos už komunalines paslaugas šaltuoju metų laikotarpiu buvo net 66 proc. didesnės nei 2015 metais.

 

 

 

Ruoškimės atverti pinigines

 

Kaip rodo „Viena Sąskaita“ statistika, pastarąjį šildymo sezoną vidutinės mėnesio namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas, lyginant su šiltuoju metų laikotarpiu, šoktelėjo beveik 37 eurais. Galima neabejoti, jog panašia suma padidės mėnesio sąskaitos ir naujojo šildymo sezono metu. O konkretus išlaidų prieaugis priklausys nuo lauko temperatūros šaltuoju metų laikotarpiu, būsto šildymo tipo bei šilumos kainos konkrečiame Lietuvos regione.

 

Atsižvelgiant į rugsėjo mėnesį nustatytas šildymo kainas, mažiausia šilumos kaina užfiksuota Šiauliuose - 4,40 ct/kWh su PVM. Nuo Šiaulių šiek tiek atsiliko Kaunas ir Klaipėda, atitinkamai 4,86 ct/kWh su PVM ir 4,89 ct/kWh. Dar didesnę šildymo kainą moka vilniečiai – 5,37 ct/kWh. Didžiausia šildymo kaina nustatyta Biržų rajone, 10,01ct/kWh su PVM.

 

Skandinavai šildosi trigubai brangiau?

 

Europos Komisija oficialiuose savo dokumentuose nurodo, kad šildymo kaina skirtingose Europos valstybėse labiausiai priklauso nuo konkrečioje šalyje egzistuojančių pasiūlos ir paklausos sąlygų, geopolitinės situacijos, naudojamo kuro rūšies, aplinkosaugos išlaidų, mokestinės sistemos, PVM ir šildymo išlaidoms taikomų lengvatų, oro sąlygų.

 

Daugelyje Europos šalių šildymui naudojama elektra arba dujos. Remiantis 2016 metų rodikliais, aukščiausia elektros kaina fiksuojama Danijoje, kur už elektrą mokama 0.308 eur/kWh. Nuo Danijos menkai atsilieka vokiečiai ir belgai: Vokietijoje elektra kainuoja 0.298 eur/kWh, Belgijoje – 0.275 eur/kWh. Lietuva su 0.117 eur/kWh priskiriama prie žemiausios kainos valstybių.

 

Už dujas brangiausiai moka Švedijos gyventojai – 0.114 eur/kWh, taip pat ispanai – 0,86 eur/kWh. Mažiausia dujų kaina Bulgarijoje, čia ji siekia 0.031 eur/kWh ir yra daugiau nei tris kartus žemesnė nei Švedijoje. Lietuva taip pat rikiuojasi sąrašo apačioje su 0.039 eur/kWh.

 

Problema – ne kainos, o pajamos

 

Anot „Viena Sąskaita“ vadovo Šarūno Stanislovėno, nepaisant iškalbingos europinės kainų statistikos, lietuvių nepasitenkinimas šildymo išlaidomis yra pateisinamas. „Reikia galvoti ne tik apie tai, kiek bendrame Europos šalių kontekste mes mokame už šildymui naudojamą elektrą ar dujas. Būtina įvertinti, kokias pajamas apskritai gauna lietuviai ir kokią dalį tų pajamų yra priversti išleisti komunaliniams mokesčiams. “, - teigia Š. Stanislovėnas.

 

Pagal Eurostat stebėjimus, nuo pat 1990 m. Lietuva patenka tarp šalių, kuriose namų ūkių pajamų dalis, skiriama šildymo išlaidoms, yra didžiausia. Panaši situacija yra tik Latvijoje, Estijoje ir Slovakijoje. Šią problemą dar labiau pagilina pajamų nelygybė, kuri Lietuvoje, Eurostat duomenimis, yra taip pat viena iš didžiausių Europos Sąjungoje. Dar 2012 metais penktadalio daugiausiai ir penktadalio mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos mūsų šalyje skyrėsi 5 kartais, o 2016 m. šis skirtumas padidėjo jau iki 7 kartų. Tai reiškia, kad socialiai pažeidžiamų grupių gyventojų pajamos per pastaruosius kelerius metus beveik nedidėjo. Kylant kainoms ir siaučiant infliacijai, šiems žmonėms kiekviena nauja žiema reiškia vis sunkiau pakeliamą naštą.   

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : VIKTORIJA RIMAITĖ, TEKSTREMISTAI.

Peržiūros: 2317

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti