Technologijų milžinams atėjo galas: kodėl pasaulio milijardieriai bijo mažyčių startuolių?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Technologijų milžinams atėjo galas: kodėl pasaulio milijardieriai bijo mažyčių startuolių?

 

Dar prieš kelis metus mintis apie tai, jog kokia nors smulki inovacijų kompanija galėtų priversti „Apple“ ar „Intel“ sunerimti, greičiausiai būtų buvusi juokinga. Tačiau nuo to laiko pasaulį užkariauti jau spėjo ne vienas startuolis ir žaidimo taisyklės pasikeitė. Specialistai pabrėžia vis didesnę greičio ir gebėjimo prisitaikyti svarbą, o čia startuolis visada aplenks milžiną – tik ar su tuo sutinka pačios lietuviškos technologijų įmonės?

 

Startuolių modelis verčia kompanijas pergalvoti savo veiklą

 

Švedijos verslo konsultavimo ir modernizavimo ekspertas Marcusas Castenforsas pabrėžia, kad didžiosioms kompanijoms, net ir toms, kurios dirba su moderniomis technologijomis, būtina prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio, nes pats jų verslo modelis dažnai atrodo pasenęs.

 

„Dominuojančioms įmonėms greitis tampa vis didesne ir didesne problema. Startuolių grėsmė yra labai reali – jie smulkūs, greitai prisitaiko prie konkrečių poreikių ir neprivalo vadovautis senais metodais vien dėl to, jog įmonėje taip nusistovėjo. Dydis čia nėra toks svarbus – jei didžiulės kompanijos klientus pasidalins startuoliai, visi galintys tam tikrą jos darbų dalį padaryti kokybiškiau ir greičiau, tai dydis yra veikiau našta, o ne privalumas“, – aiškina M. Castenforsas.

 

Prie naujųjų verslo metodų prisitaikančios įmonės, anot specialisto, turėtų atkreipti dėmesį į tris esmines pamokas. Visų pirma, tai glaudesnis santykis su klientu. Ekspertas ragina kiekvieną kompaniją investuoti į kuo detalesnę savo rinkos analizę, kuo tiksliau nusakančią klientų poreikius. Be fakto, jog tyrimai leis efektyviau išnaudoti resursus, taip sumažės rizika tiesiog nepataikyti į žmonių norus, kaip nutinka net didžiųjų gamintojų produkcijai.

 

„Norėdama išlikti reikalinga kiekviena įmonė turi investuoti į kuo daugiau testavimų. Įmonės privalo būti atviros naujoms idėjoms, o tam reikia kuo daugiau bandymų, net jei ir nepavykusių. Bet nėra nieko, labiau prisidedančio prie verslo stagnacijos, nei vadovų darbuotojams prieš akis rišama „stop“ juosta. Trečias patarimas – pašalinti bet kokias kliūtis tarp produkto ir kliento. Visi nori gauti prekę dabar, o jei jos laukti reikės mėnesį, akys kryps į konkurentus“, – teigia M. Castenforsas.  

 

Didelės kompanijos nebeturi vienų pranašumų, bet išlaiko kitus

 

Antakalnyje įsikūrusi ir savo išmaniuosius žūklės sonarus daugiau nei į 50 pasaulio šalių eksportuojanti įmonė „Deeper“ yra sėkmingos naujoviškos įmonės pavyzdys. Viena vertus, jie veikia itin siauroje nišoje, tačiau joje yra pasauliniai lyderiai. Įmonės vadovas Aurelijus Liubinas pasakoja, kad įsilieti į užsienio rinkas šiandien kur kas lengviau nei prieš 30 metų, todėl svarbiau visai ne įmonės dydis, o jos greitis.

 

„Žinoma, kad didžiausioms technologijų kompanijoms sunku prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. 1990 m. turėti ir valdyti technologinę kompaniją buvo didžiulis iššūkis dėl to, kad pasaulis tiesiogine to žodžio prasme buvo didelis ir sunkiai apčiuopiamas. Prireikdavo dešimtmečių, o gal net šimtmečių. Šiais laikais atsiranda galimybė per keletą metų sukurti didelę tarptautinę bendrovę vien dėl to, kad pasaulis yra connected ir tai suteikia galimybę verslą daryti bet kur. Tad laimės ta įmonė, kuri gali greitai priimti sprendimus ir darytis pakeitimus taip dažnai, kaip reikalauja verslo aplinka“,  – teigia A. Liubinas.

 

Sėkmingai savo įmonės veiklą vystantis vyras pastebi, kad sąlygos Lietuvoje tam kol kas nėra idealios. Tam, ypač kalbant apie proveržį į užsienio rinkas ir to apsiimti gebančius specialistus, dar trūksta lengvesnių sąlygų įdarbinti kitų pilietybių darbuotojus, ir nors naujos kompanijos jau priprato iškart galvoti apie eksportą į kitas rinkas, kokybiškai tai išpildyti gali toli gražu ne kiekviena.

 

Tuo pačiu „Deeper“ vadovas įžvelgia ir kitą grėsmę smulkesnėms įmonėms – be pakankamų resursų įgyvendinti idėjoms likusius startuolius įsigyja didžiulės kompanijos, o tuomet tiesiog prijungia jas prie savo veiklos.

 

„Šiais laikais vyksta labai didelė konsolidacija, kai vieną rinkos žaidėją, startuolį ar idėją nuperka (investuoja) kitas toje rinkoje veikiantis stiprus žaidėjas. Todėl įmonių kaip ir daugėja, bet bendras skaičius stipriai nesikeičia, nes jeigu žiūrėtume per akcininkus ir įmonių savininkus, tai viskas sueina į didelio kapitalo rankas. Geras to pavyzdys būtų „Google“. Tokie atvejai kiek neramina“, – pavojų startuoliams įžvelgia verslininkas.

 

Su milžinėmis konkuruoti galima radus konkretesnę nišą

 

Tuo tarpu 2004-aisiais įsikūrusi įmonė „Telesoftas“, šiandien turinti padalinius penkiose pasaulio vietose – Vilniuje, Kaune, Ciuriche, San Franciske ir Dubajuje – savo sėkmę aiškina labai konkrečioje nišoje iki pasaulinio lygio ištobulintomis žiniomis. Ir nepaisant to, jog su technologijomis dirbančių kompanijų pasaulyje yra tūkstančiai, „Telesoftas“ vadovas Algirdas Stonys teigia, kad įmonių, darančių būtent tai, ką jie, nėra tiek jau daug.

 

„Esame viena iš nedaugelio kompanijų pasaulyje, kurios mobiliųjų technologijų srityje turi per ilgametę patirtį susiformavusį know-how. Tarkime, Indijoje galite rasti įmonių su 10 tūkst. darbuotojų, kurie bus puikūs „dotnet“ specialistai, bet konkrečiai į mobiliųjų technologijų sprendimus orientuotų įmonių nėra daug. Tad šioje srityje „Telesofto“ specialistų sukaupta patirtis yra konkurencinga pasauliniu lygiu“, – aiškina A. Stonys.

 

Svarbiausias jo patarimas yra būtent apsibrėžti aiškią įmonės funkciją ir tuomet orientuotis į aukščiausios klasės paslaugas bei laimingos darbo aplinkos kūrimą.

 

Castenforsas įmonėms taip pat rekomenduoja būtent aiškesnį savo misijos apsibrėžimą.

 

„Vyksta tiek daug technologinių pasikeitimų, kad net jų kūrėjai gali pasimesti. Įmonėms reikėtų atsitraukti ir paklausti savęs: „Ką dabar veikia mūsų klientai?“ Kaip kažkada sakė Steve‘as Jobsas, pradėti reikia nuo vartotojo ir eiti atbulai iki technologijos. Ir šiandien startuoliai tai padaryti gali galbūt netgi lanksčiau už rinkos lyderius“, – pasakoja ekspertas.

 

Plačiau šias temas ekspertai pristatys Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ spalio 12-13 dienomis. Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : RITA RAULUŠEVIČIŪTĖ, UAB "IDEA PRIMA"

Peržiūros: 444

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti