Universitetą Olandijoje į studijas tėvynėje iškeitęs alytiškis savo žingsniu neabejoja: savo „medį“ turi auginti ten, kur tavo šaknys...

Peržiūros: 381
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.50 (1 Vote)

Universitetą Olandijoje į studijas tėvynėje iškeitęs alytiškis savo žingsniu neabejoja: savo „medį“ turi auginti ten, kur tavo šaknys...

Alytiškis Vilius Stučka po trejų metų „akademinės emigracijos“ šiemet ryžosi pradėti mokslus iš naujo, tik šįkart – savo tėvynėje. Trejus metus jis krimto sodininkystės ir verslo vadybos mokslus Olandijos universitete HAS University of Applied Sciences, dabar ryžosi įgyti žinių, studijuodamas klasikinę ir kone šimtą metų Lietuvoje skaičiuojančią agronomo studijų programą Aleksandro Stulginskio universitete (ASU). Viena vertus, toks vaikino pasirinkimas lyg ir nestebintų, mat jo tėvai yra įkūrę visoje šalyje žinomą dekoratyvinių augalų ūkį „Stučkų medelynas“, o ASU dažniausiai ir renkasi motyvuoti regionų jaunuoliai, kurių šeimų nariai ūkininkauja ar dirba kitokiame agroversle. Tačiau Viliaus atvejis kartu ir išskirtinis, juk nedažnas lietuvaitis po studijų svetur pasirenka studijas Lietuvoje. Ši patirtis, kaip pats teigia, jam galutinai suformavo tvirtą nuostatą, kad esant lietuviu savo ateitį verta kurti tik Lietuvoje.

„Nebuvau tas vaikas, kuris mėgo žaisti mašinytėmis, mat mane visada labiau traukė dalykai, susiję su gamta. O kadangi prieš dešimtmetį tėvai pradėjo dekoratyvinių augalų auginimo ir realizavimo verslą, suprantama, kiek sugebėjau, padėdavau jiems. Ir man tai niekada nebuvo lažas“, - pasakoja Vilius. Todėl, sako, kai baigė Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnaziją, klausimo, kokią kryptį toliau rinktis, nekilo. Aišku, kad pirmiausia reikia gilinti teorines žinias, o tada gyvenime užsiimti tuo, kas labiausiai patinka.

 

Universitetą būtent Olandijoje vaikinas teigia pasirinkęs neatsitiktinai. „Visi žinome, kad Europoje ši šalis yra dekoratyvinių augalų auginimo Meka – čia išvedinėjamos naujos veislės, čia auginama begalė įvairiausių sodinukų, kurie vėliau iškeliauja į užsienį, taip pat ir į Lietuvą. Todėl internete ėmiau ieškoti informacijos, kokiose Olandijos aukštosiose mokyklose rengiami dekoratyvinės augalininkystės specialistai. Aptikau du universitetus, kuriuose besimokantiesiems šios krypties studijų programose formuojamos užsieniečių grupės ir dėstomoji kalba yra anglų. Vieną tokių universitetų – HAS University of Applied Sciences– ir pasirinkau. O sodininkystės ir verslo vadybos programa atrodė kaip tik tai, ko reikia“, - pasakoja Vilius.

 

Tiesa, tam tikrų keblumų norint į universitetą patekti vaikinui kilo. Mat bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių žinių vertinimo sistemos Olandijoje ir Lietuvoje skiriasi. Todėl Viliui teko skubiai sėsti į lėktuvą ir skristi į Olandiją laikyti chemijos egzamino, kurio kaip valstybinio Lietuvoje nebuvo pasirinkęs. Bet viskas pavyko sėkmingai. O savo anglų kalbos žiniomis vaikinas neabejojo, mat dar Lietuvoje buvo išsilaikęs anglų kalbos testą IELTS.

 

„Universitete, palyginti su tuo, kaip gyvenau Lietuvoje, iš tiesų tarsi atsidarė naujos durys. Suprantama, visi grupės draugai buvo suvažiavę iš pačių įvairiausių žemės kampelių - iš Meksikos, Graikijos, Turkijos, Švedijos, Indonezijos, taigi visų skirtingos kultūros, skirtingos patirtys. Visi mano moksladraugiai buvo labai motyvuoti mokytis. Sakyčiau, pastudentauti o ne studijuoti buvo labiau linkę tie, kurie į universitetą vienam semestrui atvykdavo pagal studentų mainų programą. Man pačiam vienerių metų mokslai kainavo 2 tūkst. Eur. Be to, nuo antrojo kurso teko nuomotis būstą, mat bendrabutyje užsieniečiams leidžiama gyventi tik pirmaisiais metais“, - pasakoja trejus metus Olandijoje praleidęs lietuvis. Todėl, norėdamas užsidirbti, savaitgaliais jis plušėjo fabrike, gaminančiame meksikietiškas tortilijas. O darbovietė buvo net 100 km atstumu nuo vietos, kurioje gyveno. Tad į darbą kiekvieną savaitgalį tekdavo su persėdimais bildėti trimis traukiniais ir dar šiek tiek pavažiuoti autobusu.

 

„Iš pradžių nežinojau, kad nors Olandijoje tarpmiestinis susisiekimas traukiniais yra labai išvystytas, tačiau dėl oro sąlygų ir vykstančių remonto darbų nuolat keičiami tvarkaraščiai. Todėl yra tekę ir paskutinę minutę keisti maršrutą, ir pervažiuoti per visą Olandiją, norint pasiekti darbą, ir traukinyje laukti kelias valandas, kol bus galima tęsti kelionę, ir netgi nakvoti stotyje ant suoliuko“, - gyvenimo svečioje šalyje patirtį šiandien su šypsena prisimena Vilius.

 

Vaikinas teigia kol kas negalintis lyginti studijų lygio Lietuvoje ir Olandijoje, nes ASU tėra pirmakursis, tačiau sako pasitikintis draugų bei artimųjų rekomendacijomis. Tiesa ir tai, jog Olandijoje irgi ne viskas „rožėmis klota“ – pačių olandų studentų studijų programos universitete buvo kokybiškesnės už skirtąsias užsieniečiams tokiems kaip jis, besimokiusiems anglų kalba.

 

„Tikėjausi studijuosiąs sodininkystę, bet buvau priverstas įgyti ir daug žinių apie augalus iš skirtingų sodininkystės krypčių. O tai ne itin domino“, - su šypsena prisimena jis. Tačiau patiko tai, kad grupę sudarė tik 10 studentų, todėl dėstytojų dėmesio netrūko nė vienam.

 

„Be abejos, mokėmės nemažai fundamentinių dalykų, bet atlikinėjome ir labai daug įvairių eksperimentų. O tai, be abejo, labai pagavu. Ir atsiskaitymai, sakyčiau, kartais būdavo netgi ne mažiau vežantys. Pavyzdžiui, įeini į auditoriją, o ten po vieną ant kiekvieno stalo sudėta 30 skirtingų augalų šakelių. Taigi pribėgi prie stalo, per 20 sekundžių privalai užrašyti lotynišką augalo pavadinimą ir bėgi prie kito. Žodžiu, biologija, psichologija ir mankšta vienu metu“, - juokiasi Vilius.

 

Jis pasakoja laisvu nuo studijų ir darbo metu daug laiko praleidęs keliaudamas po šalį. Ir tai taip pat padėjo įgyti kitokios gyvenimiškos patirties. „Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip žmogus gali savo noru emigruoti iš Lietuvos, gyventi svetur ir tvirtinti, kad jaučiasi gerai. Nes, būdavo, vaikštai puikaus miesto puikiu senamiesčiu, bet supranti, kad ten tikrai nesutiksi nė vieno savo žmogaus. Aišku, su laiku atsiranda pažįstamų, bičiulių ratas, bet Olandijoje vis tiek niekada nebūsi olandas, o Anglijoje – anglas, nes esi lietuvis ir tavo šaknys Lietuvoje“, - neabejodamas kalba pašnekovas.

 

Todėl pats ir grįžo į gimtinę netgi anksčiau planuoto laiko, iki bakalaurinio darbo gynimo likus kiek daugiau nei metams. „Parvažiavau tikrai ne dėl akademinių skolų ar dėl to, kad artimųjų ilgesys buvo nepakeliamas. Tiesiog būtent dabar atsirado galimybė pradėti kurti nuosavą verslą. Vilniaus pakraštyje, prie plento, vedančio į Molėtus, kol kas turiu tuščią sklypą, bet tikiuosi, kad ateityje važiuojančiuosius pro šalį čia kvies iškaba užsukti į mano dekoratyvinių augalų ūkį. Turiu aiškų tikslą, todėl stengsiuosi derinti mokslus bei darbą. Ir labai džiaugiuosi, kad šiemet ASU studijuoti pradėjo ir mano jaunėlė sesuo Urtė . Tik ji Agronomijos fakultete pasirinko kitą - Želdininkystės - studijų programą. Žodžiu, yra sava komanda, bus ir savas ūkis savoje vietoje“, - su šypsena reziumuoja ASU pirmakursis.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : LAURA ŽEMAITIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti