Pirmiausia noriu padėkoti visiems protestuojantiesiems Daukanto aikštėje

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.75 (2 Votes)

  „Laisvas laikraštis“ redakcijai.

Mes pažinsime juos pagal jų darbus. ( pavadinimą galima keisti Jūsų nuožiūra).

Pirmiausia noriu padėkoti visiems protestuojantiesiems Daukanto aikštėje. Jūs ginate ir mus nuo begaliniai išbujojusio neteisingumo, išgujančio žmones iš Tėvynės, žlugdančio mūsų valstybę, pakertančio pasitikėjimą ja, nes pasiekti net elementaraus teisingumo yra nebeįmanoma. Širdimis ir protu mes su jumis.                        Iš istorijos žinome, kad dėl teisingumo sistemos ir represinių struktūrų erozijos dar prieš Kristų žlugo galingiausios imperijos ir valstybės.                                                                                                                                                 Rodos dar taip neseniai drauge šalome tą žvarbią Sausio naktį gindami Aukščiausiąją tarybą ir jei tuomet kas nors būtų pasakęs, kad praėjus ketvirčiui amžiaus permirkusiems ir sustirusiems nuo rudeninių orų vėl teks stovėti dabar jau prie laisvos Lietuvos prezidentūros reikalaujant teisėjų, prokurorų, policininkų realios atsakomybės už Lietuvos Respublikos vardu priimamus  teisiškai nepagrįstus,  tačiau galutinius ir neskundžiamus sprendimus ir nutartis, o mūsų Prezidentė nekreips į protestuojančius piliečius dėmesio, manau kad vargu ar būtų išnešęs sveiką kudašių, nes būtume pamanę, kad tai atsiųstas mums nedraugiškos valstybės agitatorius, bandantis suskaldyti mūsų vieningą pasiryžimą siekti laisvės ir teisingumo. O kad iš nepriklausomos ir laisvos Lietuvos dėl sudarytų normaliai nebeišgyvenamų sąlygų per nepriklausomybės laikotarpį išbėgs daugiau, nei milijonas pačių darbingiausių, kūrybiškiausių žmonių, tikrai niekas net juodžiausiame sapne tuo laiku nesusapnavo. Bet Sąjūdžio laikai praėjo kartu su žmonių svajonėmis.    Matyti, kad mums nedraugiškų šalių tam tikros. tarnybos drauge su savo asmeninius interesus puoselėjančiais mūsų išrinktaisiais į valdžią ( nesvarbu kokios partijos vardu jie pasivadinę) gerai pasidarbavo, kad turėtume tokią situaciją, kokia yra dabar.  Protestuojantieji prieš tokią padėtį, užsimaukšlinusių „patriotų“ kaukes veikėjų dabar vadinami Kremliaus agentais (anais laikais buvo vadinami liaudies priešais), net nesivarginant pažiūrėti į absurdiškus teismų sprendimus dėl kurių protestuojama, nekreipiant dėmesio į protestuotojų reikalavimus, į motinų ašaras dėl neištirtų, panaikintų, arba tendencingai išspręstų sūnų nužudymo ir kitų bylų.  Protestuotoja, grįžusi iš Sibiro tremties  su vyru pasistatė namą nė centimetro nenukrypdami nuo projekto ir jame pragyveno 55 metus, kol vieną rytą prabudusi ji pamatė pro langą kaip kaimynas kerta jos sodo medžius.  Net iškviesta policija nepadėjo, nes pasirodo, žemėtvarka atmatavo  kaimynui j dalį jos sklypo su puse garažo.  Teismai pripažino, kad ji turi nugriauti tą dalį savo garažo nes, žemėtvarkininkams priskyrus dalį šaligatvio teritorijos, jos sklypas nesumažėjo . Už teismo sprendimo nevykdymą moterėlei antstolis uždėjo baudą ir dabar jai atskaičiuojama pusė pensijos baudai padengti.  Žemėtvarkos matininkų padaryti darbai nekvestionuojami,  teismų  vertinami aukščiau Konstitucijos nuostatų. Kitaip turbūt negalima, juk ir pačiam Landsbergiui žemės sklypas buvo kilnojamas iš Lietuvos pakraščio arčiau didmiesčių. Nukentėjusioji, tapusi atsakove, savo gyvenime neturėjusi reikalų su teismais,  dabar  jau kelinti metai tampoma po teismus. Kartą jai išsprūdo, kad net tremtyje su ja niekas taip nesielgė. Dėl to „patriotų“ buvo  pakrikštyta  visais tais spaudoje ir televizijoje  skelbiamais epitetais.  „Stribų valdžia vėl grįžo, čia ne kitaip“- sako  protestuotoja. Kaip bebūtų jie pravardžiuojami, tikrai ne dėl „Zapad“ pratybų žmonės dienas ir naktis  vargsta Daukanto aikštėje tikėdamiesi atkreipti Prezidentės dėmesį į dirbtinai sukurtas, nebeišsprendžiamas problemas. Ne išmaldos prašyti jie čia susirinko, bet nebegalėdami Lietuvoje pasiekti  jokio teisingumo, kiekvienas su savo reikalavimais. Jaučio skūrą būtų galima prirašyti apie jų bylas, dėl kurių jie čia susirinkę protestuoja, tačiau Prezidentei Daliai Grybauskaitei  jų bėdos ir jų reikalavimai nerūpi. „MES nesikišame...  “   Ir tai – esamos,  neregėtai išbujojusios korupcijos  laikais.                                                                                                                                                    Tai kas gi yra tikrieji agentai, juk labai patogu jiems yra pasislėpti po „patrioto“ širma ir rodyti pirštu į kitus. Juolab, kai dabar jau aiškėja, kad nedraugiškos mums šalies spec. tarnybos turėjo kolegų net Seimo narių tarpe ir net ne vieną kadenciją, o kas gali garantuoti, kad jų ir dabar nėra ?                                                                                                                                                                 Kodėl žmonės negali  nei Tėvynėje, nei Strasbūro teisme pasiekti teisingumo?  Kodėl teisėjai Lietuvoje yra sudievinti iki tokio lygio, kad jie be garbės jausmo, nebaudžiamai gali priiminėti ydingas nutartis nepaisydami nei Lietuvos Konstitucijos, nei įstatymų, dažnai vadovaudamiesi vien savo nuožiūra? Nežabojama teisėjų, prokurorų laisvė jau formuoja šalies vidaus ir net užsienio politiką. Ir nieko konkretaus nedaroma kad ši padėtis pasikeistų.                                                                                                                                                                                   Neseniai perskaičiau Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų , didžiai gerbiamų profesorių Aloyzo Sakalo ir Broniaus Genzelio straipsnį:“ Kas gi esate p. Dalia Grybauskaite ?“. Įsivyravo tyla, atsakymo iš Prezidentės nebuvo, ji tylėjo lyg paklusni mokinukė, nes surašyti faktai ir dokumentiniai įrodymai buvo nepaneigiamai svarūs, o juos surašė tokio lygio žmonės, prie kurių jau jokie purvai nebelimpa. Reikia manyti, kad gerbiami signatarai jų dar turi pasilikę atsargai. Po tokios , viešai paskelbtos tiesos, tikrai teisinėje , demokratinėje valstybėje nedelsiant būtų pradėtas tyrimas ir, pasitvirtinus faktams, IMPIČMENTAS prezidentei būtų garantuotas. O Lietuvoje iš visų institucijų, kurioms priklausytų atlikti tyrimą dėl viešai paskelbtos tokios informacijos ir priimti sprendimą – jokios reakcijos, visiška tyla.                                                 Paradoksas, bet savo postuose aukščiausi pareigūnai išsilaiko tik todėl, kad nedirba, neatlieka savo pareigų. Turbūt nereikia priminti, kas juos į tuos postus pastatė. O mes, runkeliai, visus juos, turinčius generolų privilegijas esame priversti išlaikyti.                                                                                                                         Visagalis laikas visuomet teisingai sudėlioja viską į savas vietas. Taip ir šį kartą, ilgai laukti neteko ir tai, kas dabar vyksta Daukanto aikštėje, jau nekelia jokių abejonių nė dėl vieno teiginio, parašyto didžiai gerbiamų signatarų straipsnyje dėl Dalios Grybauskaitės priklausymų anų laikų spec. tarnyboms. Ir lemtingąją  Sausio 13, tebevykdydama kompartijos aukštosios mokyklos docentės pareigas, matomai  ji dar tikėjosi jos vado Burokevičiaus pergalės bei savo paaukštinimo. Taigi, tuo metu ji buvo kitoje barikadų pusėje, todėl  jos ir nebuvo AT gynėjų gretose . Anot profesoriaus, kas galėtų paneigti, kad ir dabar ji slaptai tebevykdo mums nedraugiškos šalies užduotis, nes šiose tarnybose buvusiųjų nebūna, o faktiniai jos darbai iki tokio lygio sužlugdant teisingumą šalyje, tik patvirtina šią aksiomą. Pasiglemžusi po savimi teisėtvarkos, teisėsaugos ir visas kitas represines struktūras bei visas MIP, užsitikrinusi abiejų didžiųjų valstybių užnugarį, turinti LGBT organizacijos palaikymą, ji gali sau leisti nebekreipti dėmesio į savo šalies protestuojančius piliečius. Žmogus, turintis du veidus, anksčiau ar vėliau pamiršta kuris yra tikrasis.                                                           Akivaizdu, ji negali net pirštu pamojuoti savo paskirtiems teisėjams, uoliai vykdantiems jos nurodymus, kad kuo daugiau gyventojų būtų nepatenkinti esama santvarka ir, jei kas įvyktų, nebesipriešintų agresoriui, negintų Tėvynės, nes juk tikrai ne už tokią Lietuvą kovodami žuvo mūsų tautiečiai.                                             Sukurta jos sistema neleidžia pasiekti jokio teisingumo. Kur besikreiptų piliečiai, iš visur gaunamas pagal šabloną parašytas atsakymas: -„MES nesikišame į teismų darbą“ Tai absurdiškas teiginys, nes nė vienas pasiskundęs pilietis neprašė įsikišti į teismo darbą vykstant procesui. Piliečiai skundžiasi, kai jau teismo darbas pabaigtas, Lietuvos Respublikos vardu priimta teisiškai nepagrįsta nutartis. Be to, juk jau sykį Prezidentė įsikišo į teismų darbą paskirdama nekvalifikuotus arba korupcijoje skendinčius teisėjus. Taigi ,tokiuose atsakymuose net  elementarios logikos nėra. Nors piliečiai skundžiasi  pačių išrinktai savo Tėvynės prezidentei, atsakymus gauna pasirašytus dažniausiai jos patarėjų padėjėjų ir niekada – pačios prezidentės. Ji šitaip niekina savo piliečius, kad nesivargina pasirašyti net patarėjų padėjėjų parašytus atsakymus savo šalies piliečiams. Jei ji pati pasirašinėtų atsakymus į piliečių skundus, būtų dviguba nauda, nes ji  pamatytų tas krūvas gaunamų skundų dėl  teisingumo sistemos problemų  ir nors būtų  galima parodyti  Prezidentūros atsakymą su prezidentės parašu savo anūkams, koks neteisingumas, globojamas pačios Prezidentės, bujojo Lietuvoje.                                                                                                                                         Panaikintas ir nebeatliekamas Seimo parlamentinis tyrimas, nors  LR Seimo įstatyme tokia nuostata yra.                    Sistema sutvarkyta taip, kad žmogui, siekiančiam teisingumo, užkertami visi keliai. Visose instancijose: Prezidentūroje, Vyriausybėje, Prokuratūroje, Teismų taryboje ir t.t. yra išleisti įsakymai, kad pakartotiniai skundai tuo pačiu klausimu netiriami. Žmogus gauna atsakymą, kur aiškiai matosi, kad net jo skundas neskaitytas, yra atvejų, kad net pavardė įrašoma kita. Tikėdamasis, kad skundas bus ištirtas, žmogus kreipiasi pakartotinai ir gauna lyg kirviu nukirstą atsakymą – pakartotiniai skundai netiriami. O juk faktiškai turėtų būti visiškai atvirkščiai – gavę pakartotinį skundą tuo pačiu klausimu, valdžioje esantys turėtų atkreipti dėmesį, kad čia kažkas ne taip, jei žmogus vėl skundžiasi dėl to paties.                                             Tragedija virsta žmogaus pilietiškumas, jei jis raštiškai informuoja atitinkamas institucijas apie biudžeto lėšų grobstymo arba korupcijos atvejus, nes skundas persiunčiamas tam pačiam asmeniui dėl kurio veiksmų ir buvo pasiskųsta. Turbūt nereikia aiškinti kas tam, pilietiškumą pademonstravusiam piliečiui po to nutinka. Šis stogavimo būdas yra įteisintas visose institucijose pradedant prokuratūra. Tokia padėtis tenkina visus aukščiausios grandies valdininkus, nes nereikia dirbti, bet visiškai netenkina eilinių pasiskundusių piliečių. Labai daug vilčių dėjome į Europos sąjungą, kad įstojus į ją ir Lietuvoje įsivyraus toks pat teisingumas, kaip ir ten esančiose valstybėse. Deja, laikas parodė, kad tas projektas nebuvo skirtas tam, kad eilinių piliečių padėtis pagerėtų. Daugiau nei trečdalis išbėgusių iš Lietuvos akivaizdžiai įrodo, kad gyventojų gerovė, jų gyvenimo kokybė niekam nerūpėjo ir nerūpi.                                                                                                                                                  Nerūpi ES ir susidariusi kritiška padėtis Lietuvos teisėsaugoje, čia praktiškai neveikia net ES Konvencijos nuostatos. Dabar jau matome, kad reikalinga buvo tik Lietuvos teritorija raketoms pasistatyti Rusijos pašonėje. Nebeatstatomai sunaikinti visi , buvę Europinio lygio fabrikai ir gamyklos, nebesugrąžinamai pasklidę po pasaulį aukščiausio lygio specialistai, uždaryta gerai veikusi AE . Kompanijos „Philips“ vadovai dabar atvirauja, kad nepatikėjo pranešimais, jog uždaroma „Nuklono“ gamykla, kurią jie laikė savo konkurente, nes Philips tuo laiku gamino vieną arba du gaminius, naudojamus palydovuose kosmose. „Nuklono “gamykla tuo laiku gamindavo analogiškus du, bet dažniausiai tris ir net kokybiškesnius, nes gamyboje vietoj aliumo  laidelių buvo naudojami gryno,  999 prabos  aukso siūleliai. „Philips“ vadovai sako, kad patikėję šia žinia tik  gavę iš patikimų šaltinių filmuotą medžiagą, kurioje matyti kaip „Nuklono“ gamykloje darbininkai daužo su didžiuliais plaktais moderniausią tais laikais, naują japonišką ir vakarų vokiečių gamintą įrangą, pirktą už Rusijos auksą.  4100 žmonių , uždarymo dieną dirbusių gamykloje, likimas nieko nedomino. Atsijungus Lietuvai nuo SSSR, gamykla galėjo funkcionuoti , nes  vienos valstybės  televizorių gamykla , pradėjusi gaminti naujo tipo televizorius, siūlė užsakymus trijų pagrindinių procesorių  gaminimui, taigi, darbo ir pinigų būtų buvę pakankamai, bet tuo laiku Landsbergis su Vagnoriumi griežtai uždraudė vykdyti bet kokius užsakymus, bet kokias sutartis. Gaminiai su tuo laiku gamykloje gaminamais kristalais, reikalingi visų šalių elektronikos  pramonei, svarbu kas pigesnį, kokybiškesnį produktą pagamins.  Tačiau, ypatingai brangi aparatūra, kurią buvo galima brangiai parduoti, buvo daužoma valdžioje esančiųjų, apsimetusių patriotais įsakymu, o  gamyklos pastatai turėjo būti perduoti Kauno holdingo kompanijai, kas ir buvo padaryta. Investavusieji savo  „vagnorkes“  į  gamyklos  gyvavimą ir tapę  akcininkais, buvo žiauriai apgauti, nes atgavo už savo investicijas tik centus.                                                                                                                             Visa tai įrodo, kad apie europietiškos gerbūvio valstybės kūrimą niekas net nemąstė, nes vietoj išardytų fabrikų ir gamyklų iki šiol nepastatyta nė vienos, kuri veiktų ir neštų pelną  Valstybei. Briuselis, uždaręs gerai veikusią Lietuvos AE, neuždaro savosios, kurios reaktoriuje aptikta virš tūkstančio įtrūkimų ir reali tragedija gali įvykti bet kada. Belgija gerai žino, kiek kainavo šios jų AE pastatymas, gerai žino ir jos uždarymo kainą. Tiesa, imtasi apsaugos priemonių, netoli Belgijos AE esančiame Acheno mieste (Vokietija), žmonėms išdalintos jodo tabletės, kad avarijos atveju šiek tiek būtų sumažintas radiacijos poveikis.  O Lietuvai elektrinę pastatė SSSR,  taigi ji atiteko  be didelių išlaidų. Kaip atėjo, taip ir išėjo.  Beje, nieko nebegirdėti apie tokį Piebalgą, kuris iškėlė kategoriškus reikalavimus dėl AE uždarymo stojant į ES.  Buvo paistoma, kad Lietuvos šiluminė elektrinė dirbs degindama dujas, bet elektros kilovatvalandė būtų pabrangusi   dešimteriopai lyginant su AE gaminama elektra.  Lietuvos savarankiškos , šaliai naudingos pozicijos nebuvo. Toli pasiekia  „Gazpromo“ rankos.                                                                                                                                                                        Analogiškas projektas dabar vykdomas ir Ukrainoje.  Išardomos gamyklos, gaminusios pasaulinio lygio produkciją, naikinama  galinga buvusi Ukrainos pramonė, žmonės išmetami  į gatvę, kiršinami tarpusavyje.                                                                                                                                                                                        Tuo pasinaudojo Šiaurės Korėjos lyderis, sudaręs  svajonių sąlygas raketų gamybos, atominės energetikos specialistams kurių paruošimas užtrunka dešimtmetį , juos parsigabeno ir dabar jau Kimo raketos gali pasiekti Amerikos žemyną.  O ukrainiečiams  narystė ES ir toliau tolsta lyg miražas.  Pamatysime, kuo visa tai baigsis, nes ši, 40 milijonų gyventojų tauta, gerai sugeba pastovėti už save.                                                                                                                                                                                Turime mes savo atstovus  ES parlamente, Tomaševskis yra Žmogaus teisių ir laisvių komiteto narys. Pabandžius kreiptis į jį Žmogaus teisių klausimu, buvo gautas iš jo padėjėjos atsakymas, kad p. Tomaševskis tokiais klausimais neužsiims, o su juo pačiu susisiekti neleidžiama.                                                                               Kaip bebūtų keista, bet net registruoti laiškai siųsti iš Lietuvos pašto, dingsta ES kanceliarijoje.                      Jau daugiau nei dvi savaitės žmonės protestuoja prie Prezidentūros, bet ar nors vienas iš ES parlamentarų nuo Lietuvos, gaunančių pasakiškus atlyginimus ir privilegijas, nors pirštą yra pajudinęs kad Europos valstybių vadovų taryba būtų informuota apie mūsų Prezidentės „demokratiškus“ veiksmus, ar kaip nors kitaip būtų pabandę kaip nors padėti Prezidentei išspręsti teismų sistemos negeroves ? Išskyrus Vytenį Andriukaitį, daugiau Lietuvos atstovų dirbančių ES Parlamente, nesimato. Ar pasikeistų kas nors, jei Lietuva išvis nedeleguotų nė vieno parlamentaro į ES? Nebent padaugėtų lėšų mūsų valstybės biudžete, kurios dabar panaudojamos ES parlamentarų pasakiškai dideliems atlyginimams ir įvairioms lengvatoms.                             O kur yra mūsų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai su jo pirmininku Sabatausku priešakyje, kur yra Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerij Simulik, kodėl jie tūno giliai apsikasę ir nesiima jokių parlamentinių veiksmų dėl realios teisėjų ir prokurorų atsakomybės nustatymo ? Išsireikalavę sau naujus automobilius jie vis dar užsiima bandymais gauti papildomų lėšų „kanceliarinėms išlaidoms“, kurios ir taip yra didesnės už dirbančio žmogaus mėnesinį atlygį?  Daug pigiau būtų, jei jie iš tų lėšų samdytųsi taksi.                                                                                                        Atskira kalba turėtų būti ir dėl mūsų visų išlaikomų LRT televizijos ir radijo, pastoviai užsiimančių žmonių dezinformacija, smegenų praplovimu bei valdomos „laisvos ir nepriklausomos“ spaudos atsakingumo.                                                                                                                                                                      Būdamas  Amerikoje, daug kartų stebėjau televizijos pagrindinių kanalų transliuojamas žinias apie protestuojančiuosius prieš prezidento Trumpo sprendimus. Ten televizijos žinių kanalai užsiima informacijos skleidimu apie vykstančius įvykius šalyje, palikdami piliečiams išvadas pasidaryti patiems.                                             Pas mus visą savaitę nebuvo jokios viešos informacijos apie Daukanto aikštėje protestuojančiuosius. Po to, matomai buvo duotas įsakymas „fas“ ir tada pasipylė užsakomieji straipsniai, dezinformuojantys Lietuvos žmones apie tas priežastis dėl kurių yra protestuojama. Niekas iš MIP žurnalistų net nepasiteiravo protesto dalyvių apie tikrąsias priežastis, net nepažvelgė į tas bylas, kurios užbaigtos tendencingais, absurdiškai ydingais, tačiau Lietuvos Respublikos vardu priimtais galutiniais ir neskundžiamais sprendimais. Perskaičiau visų autorių tuos užsakomuosius straipsnius. Pajutę kad lengvai gali užsidirbti indulgencijas dėl Prezidentės palankumo, jie tiesiog lenktyniauja kas geriau apipils purvais  protestuojančiuosius žmones dėl  nepagrįstai teisiškai, tendencingai išspręstų arba išvis netiriamų jų bylų, Turėdami užsakymą siekti, kad teismų sistemoje nebūtų jokių pokyčių, nė vienas autorius neparašė apie konkrečias priežastis dėl kurių protestuojama, taip prisidėdami prie tolesnio mūsų valstybės žlugdymo. Net juokas nebeima, kai skaitai, kad moterėlė protestuoja dėl jos sūnaus nužudymo netiriamos bylos tik todėl, kad ji tapusi Kremliaus agente, dabar padeda tam, kad vyktų „Zapad“ pratybos. Ar ji išvis žino, kas tai yra ? Tačiau, tokie makaronai kai kam dar limpa ant ausų, ypatingai kai pati Prezidentė mus taip labai gąsdina tomis pratybomis ir menamomis grėsmėmis. Žmonės, ypatingai jauni ( ir žurnalistai), daug kartų girdintys tuos gąsdinimus,  matomai pradeda matyti tai, ko nėra. Bet tokie gąsdinimai labai padeda klestėti nekontroliuojamam bizniui „rusai puola“, kai galima dar daugiau pinigų panaudoti karinio metalo laužo pirkiniams už neįsivaizduojamai dideles kainas. Žmonės turi „žinoti“ kad rusai, kurie turi moderniausią pasaulyje karinę techniką, puls mus raiti ant žirgų su kardais, o mes būsime saugūs sėdėdami nors ir neveikiančiuose tankuose.                                   Realybė yra kitokia. Pakanka pažiūrėti kas smėlynuose liko iš Huseino tankų kolonos, kas dabar lieka iš IGIL tankų. Pietų Korėjoje įvyko ir tebevyksta šimtatūkstantiniai mitingai prieš Amerikos atvežtas naujas raketas neva  jų saugumo užtikrinimui, nes jie supranta, kad karo atveju pirmas smūgis bus ten, kur jos pastatytos, taigi nukentėtų labai daug civilių gyventojų. Jie supranta, kad tos raketos ne padidina gyventojų saugumą, bet žymiai sumažina. Mūsų tautiečiai dar to nesuvokia , arba bijo viešai tai išsakyti, nes bemat būtų apšaukti Kremliaus agentais.                                                                                                                                                                       Galima tik įsivaizduoti, kiek dar bus užpilta purvo, jei dėl gamtos sąlygų protestas  pasibaigtų, kokiais dar  epitetais bus pakrikštyti protestuojantieji dėl  be pagrindo numarintų bylų, arba ydingai taikant teisės normas  teisiškai nepagrįstų,  tačiau nebepakeičiamų teismų sprendimų.  Jie tvirtai nusistatę  nepasitraukti iš Daukanto aikštės, kol nebus pradėtas vykdyti teisingumas. Reikėtų tiems purvo pylėjams pabijoti Dievo, pagalvoti kaip jie elgtųsi, jei taip nutiktų su jų artimaisiais, arba jiems patiems tektų  patirti grybauskaitiškos  teisingumo sistemos išbandymus.                                                                                                                                              Mano įsitikinimu, išeitis yra tik viena – tai reali teisinė atsakomybė tiek teisėjams, tiek prokurorams ir kitų represinių struktūrų atstovams už jų neteisėtus sprendimus. Jie nėra dievai, kad jų ydingi, akivaizdžiai neteisėti  sprendimai būtų galutiniai ir neskundžiami. Tik baimė sulaiko žmogų nuo nusikalstamų poelgių, o teisėjai viso labo yra tik žmonės.                                                                                                                                                                                         Ir būtinai reikalinga institucija (tarkime prie Prezidento) kuri galėtų realiai reaguoti į žmonių skundus dėl neteisingai išspręstų bylų, peržiūrėti jas bei priimti priemones tokias nutartis priėmusiųjų teisėjų atžvilgiu. Tokioje institucijoje visuomenės atstovai yra būtini, nes taip būtų užkertamas kelias klaniniam teisingumui. Net stalininiais laikais, tų piliečių, kurie rašydavo draugo Stalino vardu savo skundus dėl neteisingai vadinamosios troikos nuteistųjų, bylos būdavo peržiūrimos ir daugelis buvo reabilituojami. Deja, atsakymai iš drg. Grybauskaitės yra: - „MES nesikišame...“   Panašiai buvo ir anais laikais, kai lietuviškieji stribai nepaduodavo  net vandens  vežamiems į Sibirą vaikams ir seneliams. Sakydavo: - „Mes  negalime kištis“.                                                                                                      Lietuvoje formaliai yra įkurta ir teisėjų taryba ir aukštesniųjų instancijų teismai, Teisingumo ministerija , Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas bei gausybė dar įvairių institucijų, kurios turėtų atlikti savo funkcijas dėl esamos neteisingumo sistemos įsigalėjimo pažabojimo, deja, kaip matome, visos šios institucijos nėra veiksmingai o gal ir išvis ar veikiančios. Pakanka vien tokio spaudoje nuskambėjusio atvejo, kai girtas teisėjas buvo sulaikytas už vairo, o teisėjų taryba visą mėnesį mąstė ar verta skirti šiam teisėjui nuobaudą, gal policininkas suklydo sulaikydamas  girtą už vairo imunitetą turintį teisėją ... Ir kai per tą mėnesio „bandomąjį“ laikotarpį teisėjas vėl buvo sulaikytas girtas už vairo, tik tada teisėjų taryba rekomendavo Prezidentei teisėją atleisti iš pareigų. O atvejis, kai Radviliškio apylinkės teismas pripažino, kad ieškovė 1994 metais už elektrą atsiskaitė rubliais sberkasoje (taupomojoje kasoje), kai atsakovas teismui buvo pateikęs banko kvitą, kad jis už tą patį laikotarpį atsiskaitė banke litais, nes rubliai jau ketvirtus metus nebefunkcionavo Lietuvoje, taip ir liko įteisintas  Šiaulių apygardos teisme, kurio teisėjus protestuotojai dabar reikalauja nušalinti, bei Aukščiausiajame teisme, kur buvo žodis žodin nurašytas ir patvirtintas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Tad ko vertas toks (galutinis ir neskundžiamas   )teisingumas, ko verti jo vykdytojai, galimai jie vykdo dar ir kitas užduotis, nuteikdami piliečius prieš valstybę ? Jei nesugebama sutvarkyti teismų sistemos, o Prezidentė tikrai norėtų tai padaryti, gal reikėtų pasikviesti į pagalbą buvusį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį, kad jis patartų Prezidentei  ką reikia daryti. Jis toje srityje turi labai gerą, sektiną patirtį, tereikia Prezidentei tik noro padaryti tvarką. Ar tikrai ji to norėtų, manau, jau greitai mes tuo įsitikinsime. Net Biblijoje parašyta: - „Juos pažinsite pagal jų darbus“.  

       Romualdas Buivydas, LŽTGA ir LŽTSS narys, inžinierius, turintis Runkelio socialinį statusą

 

Peržiūros: 540

Komentarai   

+12 # Zenonas Priekuliškis 2017-09-11 17:07
Aš ir mano bendraminčiai pritaria ir palaiko šį tekstą. Jeigu reikia ir pasirašytumėm. Mano tel. 8 662 33770.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # vaje 2017-09-11 23:10
Nuo Kurejo nepasislepsim.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # nenuvertekime 2017-09-11 23:18
Burokai netokie rastingi,jie tik zino uz ka nebalsuot,uz musu visu pinigus-ju balsa perka
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti