„Iš savo varpinės“ video pokalbis: Maištautojas Trump be savo komandos

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

„Iš savo varpinės“ video pokalbis: Maištautojas Trump be savo komandos

 

Vitalijus Balkus: JAV Prezidentas Trump valdžioje jau išsilaikė daugiau nei 7 mėnesius. Ankstesnėje mūsų  balandžio mėnesio laidoje klausėme retoriškai, ar Trump jau išdavė savo rinkiminius pažadus, nes tuomet kai kurie jo kariniai veiksmai atrodė sunkiai suderinami su jo skelbta rinkimine programa. Šiuo metu nemažai jo rėmėjų iš dešinės politinio spektro kalba, kad Trump programos nebėra. Elitas esą spėjo pajungti maištautoją Trump savo tikslams. Kas laimi politinę kovą – ar Trump ar senoji sistema?

 

Algis Avižienis: Jeigu Trump politinę kovą su elitu palygintumėm su bokso dvikova, tai tektų pripažinti, kad senoji sistema išlaiko iniciatyvą ir šiuo metu laimi pagal pataikytų smūgių skaičių. Dieną iš dienos Trump yra priverstas aiškintis ir teisintis dėl jo, jo administracijos, šeimos narių, bei biznio partnerių ryšių su oficialiais Rusijos valdžios atstovais. Didžioji spauda nepailsta, kasdien pateikdama vis naujus atradimus apie Trump ir jo aplinkos kontaktus su Putino valdžia.

 

Dar liepos mėnesį per G-20 susitikimą Hamburge Trump bandė pasiekti persilaužimą santykiuose su Rusija. Tiesioginiame pokalbyje su Rusijos Prezidentu Putinu, Trump matyt pavyko susitarti dėl kai kurių Sirijos karo klausimų sureguliavimo. Po šio pokalbio Trump administracija paskelbė, kad nutrauks karinę paramą Sirijos Prezidento Asado (Maskvos sąjungininko) priešininkams. Netrukus, Trump valdžios atstovai davė suprasti, kad JAV nebūtinai turi siekti Asado valdžios nuvertimo, kas buvo interpretuota kaip reikšmingas posūkis JAV užsienio politikoje.

 

Deja šiam suartėjimui nebuvo lemta ilgai gyvuoti. Žaibiškai greitai JAV Kongresas, didžiule daugumos persvara, nutarė pritaikyti papildomas ekonomines sankcijas Rusijai, nors neatrodytų, jog Maskva savo vėliausiais veiksmais būtų nusipelniusi tokios bausmės. Kongreso įstatymas net įpareigojo JAV Prezidentą gauti išankstinį atstovų rūmų pritarimą, jei jis ateityje pageidautų tas sankcijas sušvelninti arba panaikinti. 

 

Nors sisteminė ir mūsų didžioji spauda giliau nekomentavo šios labai įdomios sąveikos tarp Trump, Putin ir Kongreso, manau, kad galima padaryti išvadą, jog JAV politinė klasė šiuo metu nenori nei sušvelninti karinį spaudimą Asadui, nei pradėti atšilimo politiką su Putinu. Jei Trump būtų bandęs atmesti šį įstatymą, Kongreso oponentų skaičiaus būtų užtekę neutralizuoti jo sprendimą sekančiame balsavime. Įdomu tai, kad ir demokratai ir respublikonai prieštaravo Trump naujam užsienio politikos kursui. Pastarasis buvo priverstas patvirtinti sankcijų įstatymą prieš savo valią. Aišku, dabartiniai amerikiečių-rusų santykiai lieka įstrigę. Rusija liepė šimtams JAV ambasados darbuotojų Maskvoje nutraukti savo veiklą, o Vašingtonas savo ruožtu liepė Rusijai uždaryti savo konsulatą San Franciske. 

 

V.B.: Dar galima pastebėti kitą svarų Trump pralaimėjimą kovoje su JAV politiniu elitu. Turiu omeny jo praeitos savaitės sprendimą pašalinti iš Baltųjų rūmų administracijos savo pagrindinius ideologinius sąjungininkus Steve Bannon ir Sebastian Gorką. Tikrų, ideologinių draugų Baltuose rūmuose Trump dabar turi tikrai mažai. Spauda mini Stephen Miller ir gal dar vieną kitą patarėją tarp jo idėjinių rėmėjų. Visi kiti Trump patarėjai ir padėjėjai yra sisteminiai žmonės. Ypač daug yra stambių investicinių bankų buvusių valdytojų ir JAV karinių pajėgų aukštų karininkų. Apie tai kalbėjome ankstesnėje laidoje ir vėl neišvardysime visus Goldman Sachs bankininkus, kurie dabar padeda formuoti Trump adminsitracijos ekonominę politiką.

 

Nuo balandžio mėnesio Trump dar daugiau padidino savo priklausomybę nuo generolų įtakos, skirdamas Generolą John Kelly Baltųjų rūmų štabo viršininku. Tad dabar Trump administracijoje yra trys labai įtakingi generolai, Be minėto John Kelly, Trump tarnauja Gynybos sekretorius James Mattis ir Nacionalinio saugumo patarėjas H.R. McMaster. Pastarasis pakeitė Gen. Michael Flynn, kuriam buvo lemta būti poste tik mėnesį.

 

A.A.: Tikrai reikšmingas įvykis buvo patarėjų Steve Bannon ir Sebastian Gorka pašalinimas, ypač turint omeny šio veiksmo dramatiškų įvykių foną rugpjūčio mėn. 11-12 d. Charlottesville, Virginia. Kaip žinia, tuomet šimtai baltųjų nacionalistų surengė protesto žygį prieš Charlottesville savivaldybės sprendimą pašalinti 19-to amžiaus pietiečių sukilėlių vado Generolo Robert E. Lee statulą.

 

Šiuo metu labai suaktyvėjo Amerikos juodauodžių ir kitų mažumų atstovų ir kairiųjų pastangos pašalinti paminklus ir kitus atminimo objektus, kurie kaip nors gali būti susiję su rasine diskriminacija. Pietiečių sukilėlių paminklai dažnai tampa šio vajaus taikiniais, nes pietiečių konfederacijoje juodaodžių vergystė nebuvo panaikinta.

 

Bet kai kurie rasinės lygybės šalininkai dabar ir reikalauja, kad net ir Amerikos atradėjo Kolumbo paminklai būtų pašalinti, nes pastarojo atvykimas į Amerika sutapo su Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų pavergimu. Kiti potencialūs taikiniai yra JAV kūrėjai Vašingtonas ir Jefersonas, kurie turėjo vergų. Savo ruožtu baltieji nacionalistai stoja į kovą prieš šių paminklų naikinimą, nes jie laiko minėtas istorines asmenybes svarbia JAV istorinio palikimo dalimi.

 

Rugpjūčio 12 d. baltųjų nacionalistų demonstraciją puolė kairieji Antifa bei juodaodžių astovų smogikai. Įvyko smarkūs susirėmimai, sužeista keliasdešimt žmonių. Žuvo viena kairiųjų aktyvistų, kai baltasis nacionalistas įvažiavo į protestuojančiųjų minią. Be to, žuvo du policininkai, stebintys neramumus iš sraigtasparnio, kuris sudužo.

 

Iš pradžių Prezidentas Trump smerkė abi smurtaujančias puses, bet šalies didžioji spauda ir daugybė politinės klasės atstovų užsipuolė Trump, kad jis palygino taip vadinamus neonacius ir baltuosius nacionalistus su juodauodžių ir kairiųjų protestuotojais. Pagal dalies JAV elito mąstymą, jei kairieji Antifa ir baltieji nacionalistai susiremia kautynėse, smerkti galima tiktai taip vadinamus neonacius. Kairieji esą turi teisę naudoti smurtą prieš tikrus ar tariamus neonacius.

 

Ir vėl Trump pateko į kritikos sūkurį, leisdamas oponentams perimti iniciatyvą. Kai kurie aukšti pareigūnai, kaip pavyzdžiui, jo vyriausias ekonominis patarėjas Gary Cohn, viešai atsiribojo nuo Trump arba pagrasino atsistatydinti. Kadangi minėti patarėjai Bannon ir Gorka sulaukdavo pritarimo iš baltųjų nacionalistų pusės, Trump kritikai pavadino ir juos neonaciais. Įvairiose spaudos publikacijose buvo teigiama, kad Baltieji rūmai tapo neonacių prieglobsčiu.

 

Galima kritikuoti Trump, kad jis per lengvai pasidavė šiam isteriniam puolimui. Bet, kita vertus, Charlottesville įvykiai  labai ryškiai parodė kaip giliai susiskaldžiusi yra Amerikos visuomenė. Teisybė yra, kad per paskutinius metus smurtą daug dažniau panaudojo kairieji Antifa smogikai nei dešinieji radikalai. Bet šį sykį baltieji nacionalistai atėjo į demonstraciją pasiruošę kovoti. Padėtis tapo nekontroliuojama ir neramumai galėjo persimesti į kitus JAV miestus. Anksčiau Antifa ir baltųjų nacionalistų susirėmimai valdantiesiems neatrodė tokie grėsmingi, nes jų dalyvių skaičius būdavo gan ribotas. Šį sykį smurto protrūkis buvo iš tiesų masinis reiškinys. Labiausiai valdantieji bijo, kad tokie susirėmimai neįtrauktų milijonų nepatenkintų juodaodžių. Dar yra gyvi atsiminimai dėl 1968 m. masinių juodaodžių riaušių, apėmusių daugybę JAV didmiesčių. 

 

Tad Trump veiksmus galima interpretuoti kaip atsargaus valstybininko, kuriam jo ideologinės nuostatos nėra tokios svarbios, kad jis leistų vietinės reikšmės neramumams peraugti į platų rasinį konfliktą. Taigi, Trump paaukojo savo patarėjus. O šie savo ruožtu teigia, kad, nežiūrint visko, jie toliau rems Prezidentą Trump. Abu patarėjai atnaujins savo veiklą Trump remiančioje Interneto publikacijoje „Breitbart.“

 

Bet norėčiau pridėti, kad šiuo atveju neteisybė, būtų būtų pasakyti, kad Trump visiškai pralaimėjo. Jo išsakytą poziciją, kad reikia smerkti ir radikaliuosius kairiuosius ir dešiniuosius, jei jie griebiasi smurto, randa atsargų pritarimą ir tarp elito atstovų. Vadovaujantys Kongreso nariai Nancy Pelosi ir Paul Ryan smerkė Antifa smurto vartojimą. JAV saugumo agentūra FTB irgi neseniai paskelbė Antifa terorą propaguojančia organizacija. Sisteminėje spaudoje padaugėjo straipsnių aliarmuojančių apie Antifa keliamą pavojų.  Peršasi išvada, kad Trump nuolaida šalinant savo ideologinius rėmėjus iš Baltųjų rūmų randa atgarsį jo politinių oponentų tarpe. Atrodo, kad pastarieji galbūt bus pasiruošę užimti tvirtesnę poziciją ir prieš    Antifa siautėjimą. Šiuo atveju, galima atsargiai spėlioti, kad Trump ir jo oponentai bando rasti bendrą kalbą, siekiant išvengti plataus masto rasinių neramumų šalyje.   

 

V.B: Bet vis dėl to atrodo, kad Trump pozicija silpnėja. Norėčiau du klausimus aptarti. Ar Trump pralaimi visur ar yra sričių, kuriose jam pavyksta kažkiek žengti į priekį? Antras klausimas būtų, kodėl elitas nesiima priemonių galutinai išstumti Trump iš prezidentūros?

 

A.A.: Abu klausimai yra šiek tiek susiję. Trump rėmėjų mažėja. Šiuo metu 37 proc. apklaustųjų amerikiečių pritaria Trump vadovavimui. Ankstesnėje laidoje balandžio mėn. mes konstatavome daugiau nei 40 proc. palankumą jam. 

 

Bet Trump dar daug kas palaiko, ir tarp palaikančiųjų yra ir aistringų, labai motyvuotų rėmėjų. Štai, West Virginia valstijoje Trump prieš savaitę pasakė kalbą sausakimšoje salėje, kurioje tūkstantinė minia entuziastingai pritarė jo iniciatyvoms ir nušvilpė sisteminės spaudos žurnalistus, stebinčius Trump kalbą salėje. Trump ypatingai daug pritarimo randa West Virginia, kadangi jis remia šios valstijos anglies pramonę, kuri dabar rodo pirmuosius atsigavimo ženklus. Nesunku jam buvo įtikinti West Virginia gyventojus, kad Trump teisingai pasielgė, pasitraukdamas iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties ir tokiu būdu atrišdamas JAV rankas didinti anglies gamybą.

 

Kitą sėkmingą kalbą Trump neseniai pasakė Phoenix, Arizona. Ši valstija ribojasi su Meksika, iš kurios plaukia masės nelegalių migrantų. Be to, Arizona valstijoje yra daug karinių JAV bazių, kuriose vietiniai žmonės randa darbo. Todėl savo kalboje Trump skyrė daug dėmesio šalies karinio potencialo didinimui. Nežiūrint jo anksčiau pasakytos kritikos dėl per didelio JAV kišimosi į užsienio karines avantiūras, šį kartą jis gyrėsi, kad padidino karines išlaidas kone rekordiniu dydžiu. Taip pat Trump išvardijo visą eilę priemonių, kurių ėmėsi, kad pagerintų karo veteranų socialinę būklę. Dėl nelegalių migrantų iš Meksikos problemos, JAV Prezidentas vėl prižadėjo, kad siena tarp abiejų šalių bus pastatyta.

 

Viena iš tų sričių, kur Trump iš tikrųjų laikosi savo rinkimės kampanijos pažadų yra nelegalių imigrantų kontrolė. Čia padidintos migrantų kontrolės pajėgos, griežtesnis įstatymų taikymas sumažino nelegalių migrantų srautą per Meksiką per pusę. Sugriežtėjo sienos kontrolė, bet ir suintensyvėjo nelegaliai dirbančiųjų JAV išsiuntimas atgal į namus.

 

Ekonominėje srityje Trump gali pasigirti padidėjusiu perdirbamosios pramonės augimu, naujų darbo vietų kūrimu, kažkiek daugiau nei tikėtasi BVP kilimu (2,6 proc.), kylančių biržų akcijų kainomis. Ne visi gerėjantys rodikliai atsirado dėl Trump administracijos veiksmų, bet Amerikos piliečiai paprastai yra linkę teigiamai įvertinti prezidentus, kai ekonomika kyla, ir smerkti juos, kai ateina sunkesni laikai.

 

Susirinkę 15 000 Trump gerbėjų Phoenix Arizona gyvai ir teigiamai reagavo į JAV Prezidento pareiškimus ir pažadus. Kai Trump pradėjo gintis nuo stambios žiniasklaidos puolimų Charlottesville įvykių fone, publika triukšmingai, piktai ir ilgai leido neapykantos garsus salėje stovinčių žurnalistų adresu. Nors sisteminė žiniasklaida Trump daug žalos padaro, visgi Arizona gyventojų tarpe aiškiai matėsi, kad toli gražu ne visi amerikiečiai tiki sisteminės žiniasklaidos interpretacijomis.     

 

V.B.: Užsienio prekyboje toliau vyrauja didžiuliai JAV deficitai Meksikos ir Kinijos atžvilgiu. Neatrodytų, kad Trump būtų pavykę ką nors esminio pakeisti per paskutinius 7 mėnesius, nebent suerzinti šių šalių gyventojus savo pastoviais grasinimais apmuitinti jų eksportą į JAV.

 

A.A.: Greitu metu atsinaujins derybos dėl Šiaurės Amerikos  Laisvos prekybos sutarties (NAFTA), ir eilinį kartą Trump pažadėjo tą sutartį arba smarkiai perrašyti arba iš viso anuliuoti. Be abejo, neverta laukti, kad derybos atneštų kokių nors revoliucinių pokyčių, kurie staigiai ir žymiai sumažintų Meksikos eksporto apimtis į JAV. Beveik tą patį reikėtų pasakyti ir dėl derybų su Kinija, nors čia įsiterpia ir nacionalinio saugumo apskaičiavimai. JAV investiciniai bankai ir korporacijos investavo šimtus milijardų į gamybos perkėlimą į Meksiką ir Kiniją, ir sunkiai tikėtina, kad finansinis elitas sutiktų uždaryti perkeltų įmonių pagrindines eksporto rinkas JAV. Juo labiau, kad Trump pats save apsupo stambiais finansininkais/patarėjais, ypač iš Goldman Sachs banko, vieno iš pagrindinių globalistų puoselėtojų.

 

Vienas iš nedaugelių išlikusių Trump ideologinių draugų Baltuose rūmuose yra jo užsienio prekybos patarėjas Prof. Peter Navarro, kuriam tenka grumtis su tokiais globalistų šalininkais kaip Gary Cohn (Trump pagrindiniu ekonomikos patarėju). Navarro ypač aktyviai bando apriboti Kinijos plieno bei kitų pramoninių prekių eksportą į JAV,  motyvuodamas tuo, kad tolesnė kinų eksporto plėtra sunaikintų JAV pramoninę bazę ir sumenkintų jos karinės produkcijos potencialą. Galima manyti, kad tokiems argumentams teigiamai būtų nusiteikę Trump karininkai/patarėjai. Visgi reikia pripažinti, kad Trump nutraukė JAV dalyvavimą Ramiojo vandenyno partnerystės rėmuose ir viena iš pagrindinių priežasčių tokiam žingsniui buvo baimė, kad tai dar daugiau paskatintų Kinijos ekonominę ekspansiją į JAV.

 

Navarro būtina surasti sąjungininkų Baltuose rūmuose, nes jam suteikti tik du padėjėjai ir jo ofisas yra už kelių šimtų metrų nuo Baltųjų rūmų. Tuo tarpu globalistas Gary Cohn remiasi 30 žmonių komanda ir turi ofisą pačiuose Baltuose rūmuose.

 

Tad reikia pažymėti, kad ekonominiai nacionalistai lieka silpnesnioji Trump patarėjų pusė, bet jų rankose yra Kinijos korta. Palaipsniui vis daugiau JAV elito atstovų supranta, kad po 5-10 metų Kinija ko gero pralenks JAV savo ekonomine galia. Todėl jiems atrodo, kad atėjo laikas imtis priemonių Kinijos ekspansiją apriboti arba bent nebeskatinti, kaip iki šiol, darant nuolaidas prekybos derybose.

 

V.B.: Mūsų spaudoje šią temą, būtent Kinijos augančią ekonominę bei karinę galią, užtemdo nuolatiniai svarstymai dėl Rusijos grėsmės. O ar dar yra kitų požymių, kad Trump ketina rimtai imtis Kinijos klausimu?

 

A.A.: Štai visai neseniai Trump buvęs patarėjas Steve Bannon davė interviu, kuriame žymią dalį skyrė Kinijos problematikai. Jis pabrėžė, kad per ateinančius 5-10 metų spręsis klausimas, kas bus pasaulio hegemonas – ar JAV ar Kinija. Bannon sumenkino Korėjos krizės reikšmę, sakydamas, kad realiai JAV neturi jokių galimybių naudoti jėgą prieš Šiaurės Korėjos diktatorių. Pastarajam lengva būtų sukelti milžiniškus nuostolius tankiai apgyvendintoje Pietų Korėjoje, jeigu JAV ryžtųsi pulti. Korėjos klausimas lieka antraeilinis. Kinija kelia pagrindinę grėsmę JAV, pasak Bannon. Jis atvirai pareiškė, kad ši šalis jau pradėjo ekonominį karą prieš JAV, ir kad ji šiuo metu triuškina JAV.

 

    

Peržiūros: 822

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti