Dainiaus Petkaus istorija kaip jo atsikratė žmona, užvaldžiusi visą šeimos turtą, ir apkaltinus smurtu „artimoje aplinkoje“

Peržiūros: 1452
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Dainiaus Petkaus istorija – kaip jo atsikratė žmona, užvaldžiusi visą šeimos turtą, ir apkaltinus smurtu „artimoje aplinkoje“

Aurimas Drižius

Dainius Petkus - dešinėje. Kairėje  - Borisas Ignatjevas, kuris rugsėjo 8 d. turėtų dalyvauti liūdnai pagarsėjusio Vilniaus apygardos teismo posėdyje kaip nukentėjęs. Kaltininkai - policijos pareigūnai, kankinę jaunuolį, dėl ko jam buvo plyšęs skrandis. Tačiau prieš kelias dienas Borisą gatvėje pagrobė kriminalinės policijos pareigūnai, kurie jį uždarė į psichiatrinę ligoninę

 

 

Vienas ir bado akcijos prie prezidentūros dalyvių – vilnietis Dainius Petkus, žmonos išvytas iš namų, ir dabar gyvenantis palapinėse arba kur papuola, netekęs turto ir teisės matyti tris savo vaikus.

Dainius Petkus papasakojo LL savo istoriją

- Kodėl atsidūrei gatvėje?

- Yra viena istorija su „Bite“, ir ji tęsiasi tris metus. Tačiau kol aš kovojau su „Bite“, paaštrėjo santykiai šeimoje – trys vaikai, namas, finansiniai nepritekliai ir visa kita. Nes prieš tai aš dar turėjau transporto įmonę, kuri bankrutavo – prasidėjo nepritekliai ir trintis šeimoje. Dabar bandau susidėlioti ir man atrodo, kad mano žmona jau prieš ketverius metus ėmė dėlioti planą, kaip padaryti, kad po skyrybų visas turtas liktų jai. Nes ji jau teisės magistrė, ir visi mano pareiškimai yra policijos atmetami kaip nepagrįsti. 

- Ką konkrečiai tavo žmona padarė, kad visas turtas jai atitektų?

- Mes jau vedę 20 metų, ir visą tą laiką aš pakliūdavau į policijos akiratį dėl visokių smulkmenų arba kaip įmonės vadovas. Per vienus metus įmonę tris kartus tikrino VMI ir transporto policija. Aš jau ir su jais sunkiai tvarkiausi, o dar žmogus, kurį pasamdžiau biurokratiniams reikalams, dar mane ir apvogė – persivedė į savo sąskaitą 94 tūkst. įmonės eurų. Tačiau dėl tokios veiklos jis kitoms įmonėms padarė 400 tūkst. eurų, ir visa tai privedė prie bankroto. Aš pats buvau vairuojantis direktorius, ir tai buvo mano vaikystės svajonė. Man dar teko parduoti savo žemės sklypą, kad atsiskaityti su kreditoriais. Likau basas nuogas. Negana to, žmona susirado draugą prokuratūroje. Nes Asta Kažužienė, antstolių rūmų valdytoja, yra jos vaikystės draugė, ir jos vyras prokuroras. Todėl neišvengiamai piknikų metu mano žmona susipažino su ta kompanija ir vienas prokuroras tapo mano žmonos nauju draugu. Į žmonos gimtadienius rinkdavosi elitinė publika – toks policijos komisaras, kuris supirkinėja narkomanų vogtus telefonus ir juos pardavinėjo tame lombarde, kurio savininkas – vienas Naujos Vilnios banditėlis. Praktiškai tuo užsiima3-ias policijos komisariatas, nes gyvenau prie stoties, kur yra Sodu g. 25, tokiame pastate, kuriame aš gyvenau tris savaites, ir už jo tvoros – jau autobusų stoties peronas. UAB „Mano aplinka“ tvarko šią teritoriją ir aš joje esu dirbęs – praeitą žiemą traktoriumi valiau teritoriją aplink Seimą.

- Tai koks ten incidentas įvyko su žmona?

- Vasario pabaigoje sėdėjau vakare pas sūnų kambaryje apie 23 val., jam sakiau, kad jau eitų miegoti, ir išgirdau, kad apačioje trepsi kareiviški batai. Atidariau duris ir matau – du policininkai, vienas ant piršto suka antrankius ir man sako : „Smurtauji?“. Sakau, kad „ne“, ir paklausiau, ką jie čia veikia? Atsakė, kad mano žmona pasiskundė, kad aš neva smurtauju. Tada paprašiau, kad policininkai tuo metu nufotografuotų mano žmonos išvaizdą, kad kol aš grįšiu iš komisariato, nepasikeistų jos išorė. Kelias dienas jie laikė kalėjime, paskui tyrėjas mane nuvežė į Riešę namo,  man pasakė, kad galiu susirinkti savo daiktus ir dingti, o jis palauks Ramūnės. Tas policijos tyrėjas Kazlauskas jau familiariai bendravo tiek su ja, tiek su manimi, į policijos darbą tai nebuvo panašu nuo pačių pirmų bendravimo akimirkų. Kuo esu kaltinamas, sužinojau tik paskutinę dieną areštinėje – tyrėjas Kazlauskas įkišo mane į tokią metras ant metro dėžę ir davė pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Sako – jeigu pasirašai, tada tave paleisime. Jeigu ne – va, už durų konvojus jau laukia vežti į kalėjimą. Skaitau tuos kaltinimus – jame parašyta, kad Dainius Petkus, paguldęs ant lovos savo žmoną, du kartus kumščiu trenkė jai į veidą – vieną kartą į nosį, kitą – į dešinę akį. Paskui aš ją dar smaugiau, o paskui Ramunė Petkuvienė „išsisukusi išbėgo į kiemą, paskambino 112 ir iškvietė policiją“. Manau, kad ji dar spėjo mane apibūdinti – kad aš vairuotojas, alkoholikas, narkomanas ir pan. Tada sakau tam tyrėjui Kazlauskui – padarome eksperimentą – tu atsigulk ant kušetės, aš tau trenksiu, ir jeigu tu iš karto atsistosi, aš pasirašysiu, ką tik nori. Tyrėjas atrėžė, kad aš gudrauju ir pridūrė, kad „jeigu Ramūnei nepavyks įrodyti savo teiginių, mes tau pritaikysime priverstinę psichiatrinę ekspertizę“.  O jeigu nesipriešinsiu ir nesiskeryčiosiu, tai gausiu   1,5 metų kalėjimo lygtinai ir galėsiu sėdėti kaime ir ožkas ganyti. Pasakiau, kad toks ir buvo mano žmonos planas – mane iškraustyti, nuteisti, atimti vaikus ir dar prisiteisti alimentus, pasilikti sau šeimos namą. Supratau, kad mano vaikams bus pasakyta, kad tėvas arba durnas, arba sėdi kalėjime, ir atmintį apie mane greitai ištrins, pristačiusi savo naują draugą prokurorą, kurio su Dainiumi nepalyginsi, nes jis vaikšto su kostiumu. Pagal žmonos veiksmus man atrodo, kad ji buvo taip suplanavusi visus veiksmus. Tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad aš prieš ją smurtavau, tik savo žodžius. O kad aš jai neva trenkiau į nosį, tai ji matyt sugalvojo todėl, kad dar prieš mūsų vestuves 1996 m. Ramunė buvo orientacininkė, miške užkliuvo, nugriuvo ir susitrenkė ar susilaužė nosies pertvarą. Ji man pati tai pasakojo, ir aš taip pagalvojau, kad ji taip pateks kaip įrodymą, nes ji jau 20 metų dirba teismo sekretore, ir visus teismo medicinos ekspertus vadina vardais. Anksčiau ji dirbo Vilniaus apygardos teisme, ir net buvo sekretore toje byloje, kur buvo teisiamas dainininkas Kanta. Ji man viską papasakojo apie teismo darbą – kaip ji rašė sprendimus ant popieriaus dar prieš tai, kai teisėjų kolegija dar neatsistojo nuo stalo ir nenuėjo į savo „pasitarimų kambarį“ parūkyti. Žmona parsinešdavo bylas namo, nes nespėdavo tvarkytis – žiūrėdavau visokių lavonų nuotraukas. Kada man tai atsibodo, pasakiau, kad daugiau tų bylų namo neneštų, nes net mano lova buvo visa apkrauta jos popieriais. Nutėškiau tuos popierius ant žemės ir prasidėjo aštresni konfliktai, nes atsiklijavo bylos nuotraukos. Ar yra toje smurto artimoje aplinkoje byloje medicinos ekspertų išvados? Nežinau, nes aš septynis mėnesius negaliu susipažinti su ta byla. Nors esu apskundęs šiuos veiksmus prokurorui Vidai Bracevičienei. Praėjus 20 dienų negavau atsakymo vėl nuėjau į prokuratūrą – man pasakė, kad jau atsakyta raštu ir išsiųsta tyrėjo Valdo Kazlausko melagingai byloje nurodytu adresu Molėtų pl. 137. O tas adresas kaip atsirado – kai tyrėjas Kazlauskas man būnant areštinės dėžutėje įkišo rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir paskaičiau, kad man draudžiama lankytis Lelijų 14 – ten, kur mano namai. Kartu parašyta, kad draudžiama pasišalinti iš adreso Lelijų 14. Tada klausiu tyrėjo, ką jis ten prirašė – kaip aš galiu ir būti, ir nebūti toje pačioje vietoje? Tačiau kadangi aš tuo metu buvau su UAB „Bobkatoma“ striuke – dirbau toje bendrovėje, tai Kazlauskas man parašė, kad aš pasižadu būti ten, kur „Bobkatoma“ registruota. Pagalvojau, kad tokią nesąmonę demokratinėje Lietuvoje sugebėsiu apskųsti, nebūdamas kalėjime. Nes už durų jau laukė konvojus – jeigu nepasirašau, mane įgrūda atgal į rūsį. Pasirašiau, ir išėjau, ir nuo to laiko prokuratūra matyt siunčia visus dokumentus į „Bobkatomą“, kur aš jau seniai nedirbu. Nors ketinau kaime ūkininkauti, ir jau buvau sumokėjęs avansą už traktorių vienam žmogui Tauragėje, tačiau kitą dieną mane išsivežė policija. 

- Tačiau jeigu bus nagrinėjama skyrybų byla, tai turtas bus dalijamas per pusę?

- Nebus jokios skyrybų bylos, nes mes su žmona gyvename išsiskyrę jau nuo 2000 m. Tada ji dirbo Vilniaus apygardos teisme, o aš savo viename gyvenimo etape buvau narkomanas. Vėliau nutariau susitvarkyti ir heroino nebevartoti. Pabandžiau pats mesti, tačiau nepavyko – per savaitę kentėjimo nutupinėjo visos dantų karūnėlės. Pabandžiau kreiptis į daktarus – nuvažiavau į Naujos Vilnios ligoninę, paprašiau, kad pašalintų skausmą medikamentais. O su galva pats susitvarkysiu. Po dviejų savaičių jau buvau atsigavęs, ir sakau daktarams, kad norėčiau namo. Daktarai atsakė, kad nori su mano galva dar padirbėti, tačiau atsakiau, kad ten svečių neįsileidžiu, pats susitvarkysiu. Dar penkias dienas derėjomės, ir mane paleido. Tačiau kadangi aš buvau teistas - policija mane sulaikė su 15 gramų heroino, tačiau byloje figūravo tik 0,04 gramo – likutį pasiėmė policija sau, o mane nuteisė lygtinai tik už heroino likučius ant maišelio sienų. O teisė mane apylinkės teismas, už kurio sienų – apygardos teisme dirba mano žmona. Ji atbėgo ir sako, kad reikia skirtis, nes jai gali blogai baigtis darbe. Taip ir susitarėm – teisme sutarėm ir skyrybų bylą sutvarkė tik sekretorė per 15 minučių. Kad tai buvo fiktyvios skyrybos, įrodo ir tai, kad nuo 2000 m. iki dabar mes su žmona gyvenome kartu, susilaukėm dar dviejų vaikų. Ir dabar žmonai teisiškai labai patogi situacija – namas jai priklauso, nes aš pasirašiau dar tada dovanojimo sutartį. Nes žmona klausė – o jeigu tave persekios ir priteis pinigų? O jeigu padovanosi man, namas lieka man ir vaikams, ir aš ten galėsiu gyventi iki senatvės. Įforminome tai pas notarą, kad visas turtas yra žmonos nuosavybė. O mano žmona visą tą laiką mokėsi teisės ir dabar yra teisės magistrė, ir aš jai dabar nebereikalingas nei kaip vairuotojas, nei kaip traktoristas. Ji man dažnai sakė, kad jos aplinkos žmonės jai sako, kad aš ir mano aplinka yra debilai. Kitaip sakant, žmona pasijuto aukštesne rase, ir jai matyt dabar patogiau turėti draugą prokurorą.

- Tačiau jokio fizinio smurto jos atžvilgiu nevartojote?

- Tuo metu tikrai ne, nors šiaip gyvenime esu naudojęs – du kartus iki vestuvių ir vieną kartą – po vestuvių dienos, kol apsitrynėm. Ji man pasiūlė tuoktis, aš neprieštaravau, tačiau jai pasakiau – tu  žinai, koks aš, Karoliniškių aktyvus vaikinukas, ir kad aš nepasikeisiu. Ji sutiko su manim, tačiau matyt, jautėsi viltis, kad ji mane išauklės. 

- Tai kaltinimai smurtu prieš žmoną yra visiškai išgalvoti?

- Absoliučiai, nes dar likus dviem mėnesiams iki apkaltinimo žmona įrašinėjo pokalbį su manimi ir bandė mane išprovokuoti. Dirbau su „Bobcatu“ po 14 valandų, ir grįžau nusikalęs, griuvau miegoti, o žmona sako – reikia pasikalbėti. Sakau kalbėk – tačiau klausantis to valandos pokalbio įrašo atrodo, kad ji viską daro, kad aš tik atsistočiau ir trenkčiau jai į snukį. Nes mes per vestuves buvome sutarę, kad aš netoleruosiu tam tikro jos elgesio, nes yla vis tiek iš maišo išlys. Po valandos pokalbio aš pataluose radau telefoną su įjungta įrašymo lempute – supratau, kad žmona viską įrašinėja. Labai supykau, kad ji ėmėsi tokio „mentiškų“ priemonių, ir pasakiau, kad jeigu ji dar kartą tai padarys, labai supyksiu. Tačiau aš jos tikrai nemušiau – aš pats labai pasikeičiau dar prieš keturis metus, kai visiškai nustojau gerti alkoholį – 2013 m. birželio 1 d. nutariau, kad daugiau nebegersiu. Tai buvo mano apsisprendimas, ir jis sutapo su mano žmonos palinkėjimu – kaip būtų gerai, kad tu nebegertum. Tačiau aš pats pamačiau, kad jeigu aš savaitgalį prisigeriu, tai pirmadienį dar garuoju, ir kad man tai trukdo gyventi. Supratau, kad man tai trukdo gyventi. Nutariau, kad vasarą pjaudamas žolę, alaus nebegersiu. Atėjo ruduo, ir aš matau, kad visai gerai jaučiuosi ir negerdamas. Man dar užstrigo žmonos  žodžiai, pasakyti per minėtą konfliktą - aš tave įkišiu į kalėjimą ar psichuškę, kur tu iš savo šūdų klijuosi kulverstukus ir būsi tuo patenkintas. Man taip ta frazė įstrigo, kad iki šiol ją pažodžiui prisimenu. 

 

Komentarai   

+2 # manau 2017-09-07 15:56
buves ar esamas norkomanas neturetu dalivauti bado akcijoje ...nes Miliutems to ir reikia
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # na va 2017-09-07 17:06
ne vienas asilas tom kobrom namus dovanojo,ogi todel ,kad asilas,nors kaip gyvulys asilas sako protingas,ko nepasakysi apie homo sapiens'a,jau neduok die su bobomis susideti tk ir ziurek kokia zapalo padaris,turiu labai daug praktikos,taciau zmogus nenori mokytis nei is savo nei issvetimu klaidu,todel taip ir tesis,kobros triumfuos,o vyrai taip vadinami kentes,sakau ir savo adresu,lygiai toks pats minkstakunis kaip ir daugelis
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Zenonas Priekuliškis 2017-09-07 17:21
Nemanyčiau, jeigu jau buvęs, niekur nebegali dalyvauti. Kyšininkai viską išsisprendžia ir badauti tikrai neis, o kurie neduoda kyšių ar nėra susaistyti pažintimis šioje ašarų pakalnėje teisybės neranda. Yra ir labai padorių žmonių, kurie palaiko bado akciją, deja dėl savo reputacijos nedalyvauja. Klaipėdos visuomenininkai visiškai palaiko bado akciją. Provokatoriams ne. Kiaulių snukiai lai lenda į prezidentūrą, tik ten jiems vieta.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti