Badautojai jau kalba apie apkaltą Daliai Grybauskaitei (pildoma), ir reikalauja teisti būrį "teisėjų"

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.76 (17 Votes)

 

Badautojai jau kalba apie apkaltą Daliai Grybauskaitei

Aurimas Drižius

 

„Jau savaitę prie prezidentūros vyksta bado akcija, ir aš taip suprantu, kad poniai prezidentei yra psichologiškai labai sunku įveikti tuos 75 metrus nuo prezidentūros iki badautojų, - sakė Zigmas Vaišvila, - todėl ir norime kad vyktų pokalbis ir susikalbėjimas, supratimas, kas vyksta Lietuvoje, vykdant teisingumą Lietuvoje. Diskutuojant su bado akcijos organizatoriumi Donatu Šulcu, man atrodo, kad man pavyko surasti klausimą, kuris yra išskirtinė prezidento kompetencija, ir niekas kitas šioje valstybėje pagal Konstituciją to negali daryti. Aišku, tai galėtų padaryti ir prezidentų taryba. Kalbėsime apie konkrečius teisėjus, kurie ne tik pažeidė bet kokius reikalavimus teisėjams, bet ir akivaizdžiai įvykdė galimai nusikalstamas veiklas".

„Jau savaitė, kai sėdime prie prezidentūros, ir prašome prezidentės atkreipti dėmesį į padėtį teisėsaugoje, - sakė bado akcijos organizatorius Donatas Šulcas, - per tą savaitę parengėme pirmą prašymą. Nors prezidentė per savaitę nesugebėjo ateiti ir pasidomėti, nei atsiuntė kokio padėjėjo. Niekas į mus nekreipia dėmesio. Todėl pirmas mūsų prašymas – teisėjo ir prokuroro asmeninė atsakomybė. Kartu reikalaujame, kad būtų atleisti iš pareigų Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius, šio teismo teisėjai Zigmas Kavaliauskas ir Vidmantas Milė. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo sudaryta teisėjų kolegija - Zigmas Kavaliauskas, Raimondas Jurgaitis, Boleslovas Kalainis. Šie teisėjai nagrinėjo baudžiamąją bylą, bandė aiškintis, tačiau nuosprendį šioje vietoje pasirašė ne paskirtos sudėties teismas. Iš kažkur atsirado teisėjas Vidmantas Milė, kuris net nenagrinėjo šios bylos, tačiau pasirašė nuosprendį. O kolegijos pirmininkas Z.Kavaliauskas buvo parašęs teismo posėdžio protokole, kad nuo 2015 m. lapkričio teismo posėdžiuose dalyvauja teisėjas Milė. Kaltinamasis kreipėsi skundu į Aukščiausiąjį teismą, ir šis paprašė informacijos iš Šiaulių apygardos teismas. Šio teismo pirmininkas V.Kursevičius parašė, kad teisėjas Milė minėtą nuosprendį pasirašė "dėl neapdairumo". Tai akivaizdi klastotė. Kaip gali teisėjas "dėl neapdairumo" pasirašyti nuosprendį byloje, kurios jis net nenagrinėjo? Reiškia, visas tas teismo procesas yra "makaronai ant ausų" - neva teisėjai eina į pasitarimų kambarį, sprendžia bylos esmę ir balsuoja. Tačiau yra priešingai - viskas iš anksto suderinta ir nuspręsta. Todėl prezidentės ir prašome atleisti minėtus teisėjus iš pareigų. bado akcijoje toliau rinksime medžiagą apie teisėjų veiklą, ir teiksime reikalavimus prezidentei. Tačiau pirmiausiai prašysime teisėjų asmeninės atsakomybės už jų priimtus sprendimus. Taip pat prašysime panaikinti teisėjų vienvaldystę, nes šiandien vienas teisėjas sprendžia žmogaus likimą. Jis pasitaria pats su savimi ir skelbia sprendimus, kurie yra visiška nesąmonė, Lietuvos Respublikos vardu".

"Kalba apie apie Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtą bylą - kai ji pasiekė Aukščiausiąjį teismą, šio kolegijos pirmininkas Pikelis užklausė kolegų Šiauliuose - kas čia darosi, kad bylą nagrinėja vienas teisėjas, o pasirašo kitas, - kalbėjo signataras Zigmas Vaišvila, - Šiaulių apygardos teismo pirmininkas parašė raštą, kuris yra rašytinis teismo pirmininko prisipažinimas apie įvykdytas nusikalstamas veikas. Kursevičius pripažįsta, kad toje byloje nuosprendį pasirašė Vidmantas Milė, kuris bylos nagrinėjime nedalyvavo. Kursevičius taip pat parašė LAT kad Z.Kavaliauskas aptarinėjo šios bylos aplinkybes su V.Mile, ir šis "žinojo minėtos bylos aplinkybes ir neapdairiai pasirašė nuosprendį". 

Z.Vaišvila priminė, kad ne taip seniai prezidentė atleido iš pareigų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Bieliauskienę už tai, kad ši kažką ne taip kažkam pasakė.

"Pone prezidente, Šiaulių apygardos teismas pripažįsta, kad nuosprendžius pasirašo teisėjai, kurie nedalyvavo nagrinėjant bylas, - sakė Z.Vaišvila, - kokio konkretumo dar jums reikia? Todėl šiandien kreiptasi dėl visų trijų teisėjų skubaus atleidimo ir į prokuratūrą - dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. tai nusikaltimas, kurį raštu patvirtino ir dangsto Šiaulių apygardos teismo pirmininkas. Patys prisipažino, kad slepia. Tai jau dugnas. jeigu žiniasklaida to nepastebės, manau, kad ji yra nei žiniasklaida, nei Lietuvos žiniasklaida. Todėl noriu tik palinkėti kantrybės bado akcijos organizatoriams". 

"Dėl šio įvykio Grybauskaitė neturi jokios išeities - arba ji tuos tris teisėjus remia ir su jais susitapatina, arba turi juos atleisti, - sakė Z.vaišvila, - manau, kad šią spaudos konferenciją žiūrės visi teisėjai ir jie jau turės susimąstyti, ką daro". 

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko ir Daukanto aikštėje Vilniuje vykstančios akcijos „Už teisingumą Lietuvoje“ organizatoriaus ir dalyvio Donato Šulco pranešimas spaudai. 2017-08-28 d. Vilnius

 

 

Neįtikėtina - svetimas bylas pasirašinėjantis teisėjas Vidmantas  Mylė (nuotr.) dar yra ir Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos narys 

 

Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga ir signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Generalinį Prokurorą Evaldą Pašilį dėl trijų Šiaulių apygardos teismo teisėjų atleidimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

 

Protesto akcijos „Už teisingumą Lietuvoje“, vykstančios Daukanto aikštėje Vilniuje, dalyvis Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga pateikė šiuos faktus patvirtinančius rašytinius įrodymus. Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius 2016-05-05 raštu Nr. G-1495 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patvirtino šiuos faktus:

a) Baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 Šiaulių apygardos teisme išnagrinėjo teisėjai Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis ir Boleslovas Kalainis.

b) 2015-12-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1A-402-309/2015 pasirašęs teisėjas Vidmantas Mylė šios bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo.

c) Baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Zigmas Kavaliauskas šios bylos sprendimą aptarinėjo su teisėju Vidmantu Myle, kuris nebuvo bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys.

d) Teisėjas Vidmantas Mylė, kuris nebuvo baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys, „..žinojo šios bylos aplinkybes, todėl neapdairiai pasirašė šį išteisinąmąjį nuosprendį“.

 

Tokiu būdu Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. Kursevičius 2016-05-05 raštu Nr. G-1495 patvirtino, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-11-05 d. ir 2015-12-16 d. teismo posėdžių protokoluose baudžiamojoje byloje Nr.1A-402-309/2015 žinomai melagingai įrašyta, jog bylos nagrinėjime dalyvavo teisėjas V. Mylė, kuris nebuvo paskirtas nagrinėti šią bylą ir kuris neturėjo teisės aptarinėti jo nenagrinėtos bylos sprendimo variantus; dalyvauti bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo Z. Kavaliausko vadovaujamajame teisėjų pasitarime ir balsavime, „neapdairiai“ pasirašyti 2015-12-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.

Pranešėjų nuomone, Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus ir teisėjų Zigmo Kavaliausko ir Vydmanto Mylės įvykdytos veikos yra ne tik akivaizdūs Teisėjų etikos kodekso, Teismų įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Konstitucijos pažeidimai, kurių įvykdymą raštu dangstė Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius, bet ir akivaizdžios galimai nusikalstamos veikos. Tuo Šiaulių apygardos teismo pirmininkas tapo galimai nusikalstamų veikų bendrininku. 

Šios galimai nusikalstamos veikos įvykdytos atvirai ir pripažįstant jas. Jos nesuderinamos su teisėjo pareigomis ir garbe, valstybės teisėjams patikėtomis pareigomis vykdyti teisingumą valstybės vardu. Teisėjo ir teismo pirmininko pareigų nevykdymas, piktnaudžiavimas jomis, teismo dokumentų klastojimas, teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus įvykdytas teisėjų Zigmo Kavaliausko ir Vydmanto Mylės atliktų galimai nusikalstamų veikų slėpimas yra teisėjo vardo ir teismo vykdomo teisingumo proceso diskreditavimas. 

 

Dėl šių akivaizdžių ir Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus raštu patvirtintų faktų Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga ir signataras Zigmas Vaišvila prašo:

1. Respublikos Prezidentės - pradėti Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus ir teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vydmanto Mylės atleidimo iš teisėjų pareigų procedūras.

2. Lietuvos Respublikos Generalinį Prokurorą - dėl nurodytų teisėjų galimai nusikalstamų veikų pradėti ikiteisminį tyrimą.

 

 

Šiaulių apygardos teisme – nusikaltimų virtinė, nuosprendį pasirašė teisėjas, net nedalyvavęs byloje, jį melu gelbėja teismo pirmininkas

 

 

Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius (nuotr. viršuje) : nuosprendžius gali "neapdairiai" pasirašyti ir byloje nedalyvavęs teisėjas

 

Šiaulių apygardos teismo teisėjai, dengdami vienas kito nusikaltimus, klimpsta vis giliau – viskas prasidėjo nuo to, kad nuosprendį byloje pasirašė teisėjas, kuris net nedalyvavo byloje dėl didelės pinigų sumos.

 

Visa istorija prasidėjo, kai Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Arimalda Brunienė pirko parduotuvę, esančią Laisvės a. 21, Šeduvos m. Radviliškio r. iš vietos verslininko Romualdo Plungės ir po to ją fiktyviai perleido kitam asmeniui. Nors A.Brunienė buvo pažadėjusi sumokėti už pirkinį 150 tūkst. litų, tačiau sandėrio dieną pasiteisino, kad neturi pinigų, ir sandoris buvo užregistruotas pas notarą.

 „R.Plungė pardavė parduotuvę A.Brunienei, tačiau ši jį apgavo, pinigų nesumokėjo, o vietos policija ir FNTT jam už tai dar bylą iškėlė, - 'Laisvam laikraščiui" pasakojo R.Plungę teisme atstovavęs visuomenininkas Donatas Šulcas, - R.Plungės buhalterė buvo parengusi kasos pajamų orderį, kad pinigus atvežusi A.Brunienė galėtų jį pasirašyti, ir atidavė jį Plungei. A.Brunienė atvažiavo į tą parduotuvę, prieš tai jau buvo pervedusi per banką 150 tūkst. litų, o dar 150 tūkst. turėjo sumokėti grynais, ir paaiškino, kad pinigų neturi, nes kažkas ją apgavo ir nesumokėjo. Sutarė, kad pinigus atveš kitą dieną pas notarą, kur sutartis bus patvirtinta. Tačiau pas notarą A.Brunienė vėl pasiskundė R.Plungei, kad pinigų dar neturi, kažkam jo akivaizdoje skambino, ir pažadėjo, kad pinigus sumokės per dvi savaites. R.Plungė, kadangi buvo geras A.Brunienės pažįstamas, kelis kartus iš jos skolinosi pinigų, ir patikėjo, kad gaus pinigus – sutartis buvo notariškai patvirtinta. Nors jokių pinigų R.Plungė negavo, ir ant kasos pajamų orderio nepasirašė, kad pinigus gavo – tiesiog buvo labai paprastai apgautas. Vėliau paaiškėjo, kad A.Brunienė jau anksčiau buvo du kartus teista už panašias veikas – dokumentų klastojimą ir sukčiavimą“.

 

Tada R.Plungė kreipėsi į savo pažįstamus iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto, kurie parašė skundą policijai ir FNTT, kad dėl sukčiavimo būtų pradėtas tyrimas.

 

 

Tačiau Šiaulių „teisėsauga“ iš karto parodė, kad minėta ponia A.Brunienė turi tvirtą užnugarį Šiaulių teismų ir prokuratūros sistemoje – ši pačiam pareiškėjui ir nukentėjusiam Romualdui Plungei  iškėlė baudžiamąją bylą už tariamai netvarkingą buhalteriją – atseit neįtraukė į buhalteriją tos 150 tūkst. litų sumos, o ją parodė kaip „skolą". 

Kartu R.Plungė kreipėsi ir civiline tvarka į teismą, kad jo įmonei būtų priteista 150 tūkst. litų suma iš A.Brunienės, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas Mackevičius atsisakė priimti bylos įrodymus, ir kviesti liudininkus, ir R.Plungės ieškinys buvo atmestas. „Po tokio sprendimo Plungę ištiko priepuolis“, - pasakojo D.Šulcas. 

 Prokuratūra taip pat savotiškai nagrinėjo ir sukčiavimo bylą – nors savo atsiliepime FNTT A.Brunienė rašė, kad pinigus ji sumokėjo į bendrovės kasą, tačiau kai bendrovės buhalterė įrodė, kad ji nedavė kasos pajamų orderio, reiškia, kad jokių pinigų nebuvo įnešta į kasą. Tada A.Brunienė pakeitė parodymus ir teisme teigė, kad pinigus ji neva atidavė R.Plungei notarų kontoroje, prieš tvirtinant sutartį. Kai kreipėmės į  prokuratūrą dėl melagingų Brunienės parodymų, tai prokurorai nusprendė, kad tai tebuvo „sąžiningas suklydimas“ – vieną kartą sakai taip, kitą priešingai. Nors Brunienė buvo du kartus įspėta dėl melagingų parodymų, ir jos parodymai teisme skyrėsi nuo parodymų FNTT, prokurorai neįžiūrėjo nusikaltimo“.

 

 

„Aš manau, kad tą Arimaldą Brunienę dengia Radviliškio rajono meras Čepanonis, - LL sakė D.Šulcas, - mes žinome, kad Radviliškio rajono savivaldybės pinigai yra plaunami per invalidų sąjungą – skiriami pinigai įvairiems projektams, tačiau faktiškai tie projektai neįgyvendinti, o pinigai išplauti. 

 

Šiaulių apygardos teisme – nusikaltimų virtinė

 

Itin savotiškai R.Plungės ir jo buhalterės byla buvo nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme ir FNTT. 

Nors pareiškėjai  ir buvo išreiškę prašymą neleisti tirti pareiškimo dėl sukčiavimo FNTT Šiaulių valdybai, tyrimą vis dėl to buvo patikėta atlikti FNTT Šiaulių valdybai - tai pačiai institucijai dėl kurių pareigūnų veiksnių ir buvo skundžiamasi.

 

„Po akivaizdžių teisinių machinacijų FNTT Šiaulių valdybos tyrėjas Gintautas Glodenis, ikiteisminiam tyrimui vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei Jūratei Tamašauskienei, šiurkščiai tyčia pažeidžiant Žmogaus teises bei laisves, pareiškėjui Romualdui Plungei (taip pat liudytojai Teodorai Asačiovienei) sufabrikavo baudžiamąją bylą, - pasakojo D.Šulcas, - Radviliškio rajono apylinkės teismas (teisėja Vilma Šiukštienė), darydamas esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pripažino R. Plungę kaltu (taip pat kaltinamąją Teodorą Asačiovienę). Apie esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą - baudžiamosios bylos sufabrikavimą liudytojams (pareiškėjui) iš jų pačių parodymų nepasisakė, savo atsisakymo vertinti esminį Žmogaus teisių bei laisvių pažeidimą, nemotyvavo“.

 

Tada R.Plungės skundą ėmėsi nagrinėti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Raimundo Jurgaičio ir Boleslovo Kalainio, kuri nuteistuosius išteisino. Paskelbus Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendį paaiškėjo, kad nuosprendį pasirašė ne tas kolegijos teisėjas, kuris Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Vaclovo Iždono 2015-07-23 Potvarkiu buvo paskirtas ir dalyvavo nagrinėjant R. Plungės (Teodoros Asačiovienės) apeliacinį skundą.

 

„R.Plungė šiame procese pilnai įrodė, kad tų pinigų jis negavo, net apklausta notarė paliudijo, kad pas ją niekas pinigų nemoka – ateina jau atsiskaitę, - sakė D.Šulcas, - kai jis įrodė, kad pinigų negavo, tada buvo atmestas ir kitas kaltinimas – kad jis neva aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. O jie galvojo, kad jeigu Plungę prispausim per prokuratūrą ir teismui, jis atsisakys pretenzijų į tuos pinigus. Tačiau baudžiamojoj byloj Plungė įrodė, kad jokių pinigų iš Brunienės jis negavo, ir jis buvo išteisintas“.

„Aš manau, kad Brunienė per Čepononį priėjo prie Šiaulių apygardos teismo, aš beveik žinau, kurio, nes toje virtuvėje verdu, - pasakojo D.Šulcas, - ir tas teismas civilinėje byloje nustatė, kad neva Brunienė sumokėjo Plungei tuos pinigus. Tik aš nežinau, kodėl jie į nuosprendį įrašė kitą teisėją, kuris net byloje nedalyvavo – gal pinigų nepasidalino?“.

 

„Mūsų sąjunga, dalyvaudama teismo posėdžiuose matė, kad R. Plungės baudžiamąją bylą nagrinėjo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Raimundo Jurgaičio ir Boleslovo Kalainio, - pasakojo D.Šulcas, - tą patį patvirtina ir LITEKO informacinėje sistemoje viešai skelbiama informacija. Tačiau susipažinus su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu matosi, jog nuosprendį pasirašė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, o teisėjas kuris net nedalyvavo procese, t.y. - teisėjas Vidmantas Mylė. Tai, kad teisėjas Vidmantas Mylė nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1A-402-309/2015 yra melagingai nurodoma ir elektroninėje sistemoje http://eteismai.lt/byla/55211916180608/1 A-402-309/2015.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Audronės Kartanienės, Aldonos Rakauskienės ir Alvydo Pikelio kasacine tvarka išnagrinėjusi išteisintojo R. Plungės kasacinį skundą, remdamasi Šiaulių apygardos teismo pirmininko V. Kursevičiaus 2016-05-05 rašto Nr. G-1495 informacija jog, teisėjas V. Mylė baudžiamoje byloje yra nagrinėjęs proceso klausimus, per neapdairumą (cituojama - neapdairiai) pasirašė išteisinamąjį nuosprendį, 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka“.

 

D.Šulcas mano, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius, teikdamas informaciją aukščiausiajai teismo institucijai - Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, įžūliai ir ciniškai meluoja: apeliacinės instancijos Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vidmantas Mylė anksčiau jokių proceso dalyvių skundų šioje byloje nenagrinėjo, teisėjui Vidmantui Mylei nedalyvavus teisiamojo posėdžio pirmininko Zigmo Kavaliausko vadovaujamo teisėjų pasitarime ir balsavime, teisėjas Vidmantas Mylė pagal Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus negalėjo aptarinėti net teorinio bylos sprendimo varianto (BPK 299 str.), o tuo labiau net „neapdairiai“ pasirašyti išteisinamojo nuosprendžio.

  

„Akivaizdu, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius, teikdamas oficialią informaciją, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Alvydo Pikelio 2016-04-14 paklausimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2K-222-697/2016, akivaizdžiai nuslėpė faktus, kad apeliacinės instancijos Šiaulių apygardos teismo posėdžio pirmininkas Zigmas Kavaliauskas į 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. oficialius teismo dokumentus - teismo posėdžio protokolus žinomai melagingai įrašė posėdyje nedalyvavusį teisėją Vidmantą Mylę, kuris niekada anksčiau nėra nagrinėjęs proceso dalyvių skundų; niekada neturėjęs teisės ir negalėjęs aptarinėti teorinius, jam nežinomos bylos sprendimo variantus; niekada nedalyvavęs ir negalėjęs dalyvauti posėdžio pirmininko Zigmo Kavaliausko vadovaujamajame teisėjų pasitarime ir balsavime - negalėjo ir neturėjo teisės, „apdairiai ar neapdairiai“ pasirašyti po oficialiu teismo dokumentu - 2015 m. gruodžio 16 d. išteisinamuoju nuosprendžiu“, - teigia D.Šulcas.

 

Jis taip pat mano, kad minėta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Raimundo Jurgaičio ir Boleslovo Kalainio (Vydmanto Milės),  tiesioginiu teisėjo pareigų nevykdymu, su teisėjo garbe nesuderinamu ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkančiu poelgiu, ne tik kad aplaidžiai ir apgaulingai vykdė teisėjo pareigas, absoliučiai nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, teisėjų etikos reikalavimų, pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui, tačiau padarė tyčinius šiurkščius įstatymų pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 228 str. (Piktnaudžiavimas), 229 str. (Tarnybos pareigų neatlikimas), atsisakė vykdyti konstitucinę pareigą - vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str.).

 

„Apie tai, kad buvo suklastotas ne tik 2015 m. gruodžio 16 d. teisės aktas (teismo išteisinamasis nuosprendis), tačiau ir 2015-11-05 teismo posėdžio protokolas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Audronės Kartanienės, Aldonos Rakauskienės ir Alvydo Pikelio, remdamasis tik vieninteliu, aiškia melagingu, aiškia tendencingu, pagal įstatymo reikalavimus nepatikrintu, Šiaulių apygardos teismo pirmininko, teisėjo V. Kursevičiaus 2016-05-05 rašto Nr. G-1495 informacija, atsisakė pasisakyti, savo atsisakymą matyti akivaizdų kolegų Šiaulių apygardos teismo teisėjų Zigmo Kavaliausko, Raimundo Jurgaičio ir Boleslovo Kalainio (Vydmanto Milės) padarytą šiurkštų pažeidimą (nusikaltimą), nemotyvavo“, - teigia D.Šulcas.

 

Jis taip pat stebisi, kodėl Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija įstatymų nustatyta tvarka nepatikrinusi aiškiai melagingos, aiškiai prieštaraujančią nuo baudžiamojoje byloje esančios, informacijos atsisakė baudžiamojoje byloje atskleisti TIESĄ ir teisiškai reikšmingas aplinkybes.

 

Jis kreipėsi į generalinį prokurorą Pašilį, kad dėl teisėjų daromų nusikaltimų būtų atliekamas tyrimas, tačiau šis prašymą nusiuntė į Panevėžio prokuratūra, kuri išvis neturi jokių įgaliojimų pradėti tyrimų dėl teisėjų veiklos – tai gali padaryti tik generalinis prokuroras.

 

„Parašiau pareiškimą, kad už teisėjo Vydmanto Milės tiesioginį teisėjo pareigų nevykdymą, su teisėjo garbe nesuderinamą ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantį poelgį (šiurkštų įstatymų pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 228 str. (Piktnaudžiavimas), 229 str. (Tarnybos pareigų neatlikimas), aplaidžiai vykdė teisėjo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų, teisėjų etikos reikalavimų, pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui, būtų pradėtas tyrimas, - sakė Šulcas, - tačiau vietoj to prieš mus pačius buvo pradėtas tyrimas dėl „nepagarbos teismui“, o  teisėjas Vytautas Kursevičius ir teisėja Birutė Simonaitienė yra pripažinti nukentėjusiais baudžiamojoje byloje, kurioje Romualdas Plungė ir Donatas Šulcas kaltinami „viešai įžeidę“ teisėjus kritikuodami teismų sprendimus.

 

Jis mano, kad teismai jau seniai yra ne teisingumą vykdančios įstaigos, o Šiaulių apygardos teismo teisėjai Egidijus Mockevičius ir teisėja Birutė Simonaitienė atvirai atsisako klausyti įstatymų, vykdyti įsiteisėjusių nuosprendžių ar sprendimų sąlygas, atvirai gina nusikaltimus padariusius asmenis, vykdo korupcinius užsakymus, tačiau dar ir inicijuoja (fabrikuoja) baudžiamuosius persekiojimus už teismų kritiką instancine tvarka; vykdydami atvirai korupcinius užsakymus atiminėja piliečių turtą; atsisako vykdyti teisingumą ir tyčia pažeidinėja Žmogaus teises bei laisves.

 

Būtent Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, teisėjas Vytautas Kursevičius kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo (fabrikavimo) Romualdui Plungei už apeliacinių skundų pasirašymą Lietuvos apeliaciniam teismui, o tai dar kartą patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, teisėjas Vytautas Kursevičius ne tik dengia nusikaltimus padariusius kolegas, yra jų bendrininkas, tačiau pats aktyviai vykdo nusikaltimus: žinomai melagingai įskundžia asmenis išdrįsusius instancine tvarka apskųsti netinkamus teismų sprendimus, fabrikuoja baudžiamuosius persekiojimus pilietiškiems asmenims - Lietuvos Respublikos piliečiams.

 

„Tie teisėjai galvoja, kad mes esame runkeliai, nežinome įstatymų, ir jie gali daryti su mumis ką nori, - sakė D.Šulcas, - lygiai taip pat elgiasi ir generalinis prokuroras Pašilis, kuris tik vienas gali pradėti tyrimą dėl teisėjų nusikaltimų, tačiau siunčia mano skundą į Panevėžio prokuratūrą, kuri nustato, kad mano teiginiai yra „deklaratyvūs“.

 

Mokslininkas E. Satkevičius: „Noriu pasakyti, kad prokuratūra ir teismai tyčiojasi iš Lietuvos žmonių – prieš trejus metus padavėm generalinei prokuratūrai skundą dėl Lietuvos gyventojų skaičiaus klastotės – oficiali statistika teigia, kad šiuo metu iš Lietuvos yra išvaryta tik apie 100 tūkst. viengungių ir tik apie 100 tūkst. daugiavaikių šeimų, kurių kiekviena išsivežė po 4-5 vaikus. Tai akivaizdi klastotė. Nes iš tikrųjų iš Lietuvos yra išvaryta virš dviejų milijonų žmonių – pagal oficialią statistiką, iš Lietuvos išvaryta apie 500 tūkst. nepilnamečių vaikų iki 18 metų amžiaus, o jie sudaro penktadalį gyventojų, tai suaugusiųjų turėjo būti išvaryta keturis kartus daugiau – t.y. 2 mln. žmonių. O Statistikos departamentas skelbia, kad iš Lietuvos išvyko tik apie 800 tūkst. žmonių. O valdžia ir prezidentė žino tikrąją padėtį, tačiau toliau kvailina žmones – todėl ir klausiu – ar nereikėtų badaujantiems kreiptis į Seimą, kad prezidentei už tą nuolatinį melą būtų surengta apkalta?“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2270:mokslininkas-e-satkevicius-didziulius-emigracijos-mastus-bando-maskuoti-elitas&catid=33&Itemid=141&highlight=WyJzYXRrZXZpXHUwMTBkaXVzIl0=

Į šį klausimą Z.Vaišvila atsakė, kad nereikia leisti valdžios atstovams pabėgti nuo konkrečių klausimų. „Pabandome diskutuoti apie akciją, ir rengiame įrodymus apie savo ar kitas bylas, - sakė Z.Vaišvila, - todėl telkiamės ir galvojame, kaip tą pateikti ir daryti – žiūrėsime, kokia reakcija. Rodykite faktais ir dokumentais, kaip dirba „teisėsauga“. 

 

 

Peržiūros: 4926

Komentarai   

+33 # Zenonas Priekuliškis 2017-08-28 12:20
Tikra tiesa, kiek susidūriau su teismais, jie jokio teisingumo nevykdo. Klaipėdoje prilygsta UABui. Kuriame dalyvauja: teisėjai, prokurorai, antstoliai, ne išimtis ir kai kurie brangūs advokatai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-27 # Gut 2017-08-28 15:19
Feisbukas išmetė reklaminį pasiūlymą paskaityti propagandinio portalo Sputnik straipsnį apie tai, kad Lietuvoje prie prezidentūros tęsiasi bado streikas, kuriame dalyvauja keli šimtai žmonių.
Ok, galvoju, suprantu, kad propaganda, bet keli šimtai žmonių, tai jau verta susidomėti.
Atsidarau tekstą. Paskaitau. Pasirodo, kad sputnikistai prie prezidentūros rado penkis žmones, ne kelis šimtus, bet tie penki sakė, kad badaujančių yra keli šimtai. Iš tų penkių nevalgiusių kalbėjo tik du. Ir abu prisidėjo prie bado akcijos, nes nusivylė Lietuvos teismais - prieš juos žmonos sufabrikavo bylas, kad esą jie jas mušė. O iš tikrųjų nemušė.
Toks tai bado protestas, kuris Sputnike vis tęsiasi.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+17 # jankistanas 2017-08-28 18:41
Kelių šimtų būti negali,nes leidimas tik iki 100išduotas.Mažiau opijatų vartok,
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+20 # bacila 2017-08-28 19:07
Manau, kad dirbtinis ledas galų gale pajudėjo. Susidomėjimas tikrai yra ir vis didėja. Neabejoju, kad sekančio posėdžio metu, SEIMO konferencijų salė bus sausakimša. Pats įdomumas dar tik prasideda.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+17 # Renata 2017-08-28 19:35
Biurokratija, kai kurių teisėjų sprendimai ant tokios rybos, kai sunku suprasti ar tai korupcija ar tai silpnaprotiškumas....?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+26 # Klanas 2017-08-28 20:45
Prezidentei ne tik sunku 75 metrus nueiti iki badaujančių, bet ji net neskaito LR piliečių laiškų. O dabartinio badavimo atveju ji neis, nes jei per žema - geriau susitiks su NATO generolu, nes ją pastoviai "RUSAI PUOLA".
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+15 # apskritai 2017-08-28 22:42
teisejai atsiskleide,kai Vagnorius jienms poakele algas,kad neimtu kysiu
teisejaams ir kysis ir gera alga
pasirodo Lietuvoj normalu jau 20metu maziausiai
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+15 # uzkiso 2017-08-28 22:45
net visiems burnas prie Mickeviciaus paminklo Lansbergio ir kitu tarnybu klapciukas Tuckus
Tfu -tai p[rimena ka-TSRS-"brandu socialkizma"anot marksizmo dest.Lansbergio,kai vedantieji uzkisdavo visiems aponentams burnas
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-26 # Mila 2017-08-29 08:39
Aha, prezidente turi viska mesti ir lekti su psichiskais nesveikais vatnikais tartis :lol:
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti