Byloje dėl 18 teisėjų nusikalstamo susivienijimo atsakovu patraukta ir Generalinė prokuratūra

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Byloje dėl 18 teisėjų nusikalstamo susivienijimo atsakovu patraukta ir Generalinė prokuratūra

 

 

Vilniaus apylinkės teisme rugpjūčio 3 d. pradėta nagrinėti savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus 1 mln. eurų ieškinys Lietuvos Respublikai dėl teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sistemingo dokumentų klastojimo ir nusikalstamo susivienijimo teismuose ir generalinėje prokuratūroje.

 

Parengiamajame posėdyje teismas išnagrinėjo 6 ieškovo prašymus, kai kuriuos patenkino, kai kuriuos atmetė.

 

A.Drižius savo ieškinyje nurodė, kad 1 mln. eurų turtinės ir neturtinės žalos jis patyrė dėl daugiau nei 12 metų besitęsiančio neteisėto persekiojimo, 38 baudžiamųjų ir civilinių bylų, 8 kartų, kai A.Drižius buvo nuteistas taip vadinamų „teisėjų“ vien už tai, kad rašė straipsnius, t.y. sąžiningai dirbo savo darbą.

 

„ Kartu skaičiuoju ir turtinę žalą – antstolių užgrobtas mano žemės sklypas Vilniaus rajone dėl tariamų skolų A.Sadeckui, sugriautas gyvenimas, galų gale bandymas mane nužudyti, inscenizuojant autoavariją“, teigia A.Drižius.

 

Byla nagrinėjanti teisėja Kurakienė sutiko patraukti atsakovu šioje byloje ir Generalinę prokuratūrą, mat šios prokurorai nuolat klastojo baudžiamąsias bylas A.Drižiui, „tyrė“ jo nusikaltimus, rašė „kaltinamuosius aktus“, ir palaikė kaltinimus teisme.

„Prokurorai savo kaltinime rašė : „A.Drižius tęsė nusikalstamą veiklą – ir toliau rašė straipsnius“, - teigė A.Drižius, - straipsnių rašymas Lietuvoje dar nėra pripažįstama nusikalstama veikla, todėl prašau patraukti įvardinti ir tuos prokurorus, kurie man klastojo bylą, ir patraukti atsakovu šioje byloje ir Generalinę prokuratūrą“, - teigė A.Drižius.

Teisėja sutiko su tokiu prašymu ir nurodė pateikti GP savo atsiliepimą šioje byloje.

Tačiau teisėja Kurakienė nurodė, kad ji negalinti iš karto panaikinti cenzūros, kaip prašė A.Drižius viename iš prašymų.

Ieškovo Aurimo Drižiaus prašymai šioje byloje:

1. Nedelsiant panaikinti teismo įvestą cenzūrą, įvesta 2008-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje nr. 2-117-734-2009, kadangi dėl šios įvestos cenzūros buvau nuteistas septynis kartus, mano turtas parduotas varžytinėse, likęs turtas ir banko sąskaitos taip pat areštuotas, ir taip pat gali būti parduotas varžytinėse. Todėl prašau nedelsiant panaikinti įvestą cenzūrą, nes man ir mano sutuoktinei kasdien daroma žala (teismas nurodė, kad toks prašymas yra netinkamai surašytas).

2. Kadangi visose mano išvardintose bylose buvau teisiamas pagal A.Sadecko skundus ir jo nurodytos veikos, dėl kurių buvo prašoma Aurimą Drižių traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d., turi visuomeninę reikšmę, nes veikų aprašyme nurodyta, kad intemetinio tinklapio www.laisvaslaikraštis.lt ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2015-02-02 - 2015-03-05 publikacijose rašoma: „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, ...teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai“, „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą““, todėl yra pagrindas prokurorui pradėti baudžiamąjį procesą pagal LR BPK 409 str. 1 d..

BPK 409 straipsnis. Perėjimas iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą nurodo, kad „Jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą“.

 

Todėl prašau šios bylos medžiagą perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės vyriausiajam prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti.

(Teismas nurodė, kad ši byla yra civilinė, o ne privataus kaltinimo, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas)

3. Patraukti atsakovu ir generalinę prokuratūrą, kadangi ji mane persekiojo už straipsnį "Mafija visiškai užvaldė generalinę prokuratūrą", kaltinimą man šioje byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūra,  mane nuteisė Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėja N.Vigelienė, kuri net savo nutartyje parašė, kad „Tai, kad nuteistasis sakė tiesą, nėra teisiškai reikšminga“. Kitaip sakant, teisėja pati pripažino, kad aš sakau tiesą, ir savo straipsnyje buvau parašęs tiesą, tačiau būtent todėl ir buvau nuteistas – tiesos sakymas Lietuvoje buvo  prilygintas nusikalstamai veiklai. Kaip žinia, tas pats Vilniaus apylinkės teismas dar 2009 m. buvo įvedęs cenzūrą – uždraudęs man rašyti straipsnius, kuriuose tas pats A.Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, ir jos privatizavimu bei G.Kiesaus nužudymu. Tie patys Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai nuo 2009 m. net penkis kartus, klastodami savo nutartis, t.y. įrašydami į jas žinomai melagingus duomenis, atmesdavo mano prašymus panaikinti cenzūrą. Tai darė daugiau nei dvidešimt Vilniaus apylinkės ir apygardos teisėjų  - jie sąmoningai, žinodami, kad nuteisia nekaltą žmogų, mane teisdavo ir nuteisdavo – pradžioje baudomis, paskui laisvės apribojimu, galiausiai kalėjimu lygtinai ir kalėjimu.

Galiausiai išplėstinei LAT kolegijai mane išteisinus, civilinėje byloje Nr. 2-143 81 -294/2016 gruodžio 7 d. Vilniaus apylinkės teismo teisėjas G.Seikalis nutartimi pripažįsta, kad mano skundas pagrįstas, įpareigoja padengti man žalą ir svarbiausia – pripažįsta, kad teisėjai veikia nusikalstamai.

Tai yra teisėjas G.Seikalis nurodo, kad kita to paties teismo teisėja Nida Vigelienė sąmoningai, žinodama, kad nuteisia nekaltą žmogų, nuteisė A.Drižių - jos kolega teisėjas Gintaras Seikalis nustatė, kad "ieškovas įrodė teismo pareigūnų veiksmų neteisėtumą bei priežastinį ryšį". 

Teismas nurodė, kad „...Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal minėtą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos - žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.24č straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai CK 6.272 str. 1 d. prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ir (arba) neturtinė žala.

Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigūnų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad neteisėti teismo ir pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovas buvo nuteistas, nors rašė tiesą, jam buvo skirtas laisvės apribojimas ir 40 valandų priverstinio darbo.

Konstitucijos 44 straipsnis įtvirtiną masinės informacijos cenzūros draudimą.

Šiuo atveju, susipažinus su panaikintais pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė teismo pareigūnų veiksmų neteisėtumą bei priežastinį ryšį, todėl šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju išteisinamasis nuosprendis reiškia pareigūnų veiksmų neteisėtumą, apribojant ieškovo laisvę“.

Todėl prašau patraukti atsakovu šioje byloje ir Generalinę prokuratūrą (teismas šį prašymą patenkino)

 

4. Taip pat prašau iškviesti apklausti šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N.Vigelienę, taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjus Patackienę, Punį ir V.Švedienę

. Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Gintaro Dzedulionio persekiojimo už kritiką

Galiausiai Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras  Dzedulionis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-369-365/2016, ir atmetęs mano skundą,  2016 m. birželio 9 d. man žodžiu išaiškino, kodėl aš šiame teisme visada esu nuteisiamas – tik todėl, kad kritikuoju „teisėsaugą“.

Gavau teisėjo Gintaro Dzedulionio man teisme perskaityto moralo garso įrašą. Šis teisėjas kartu su savo kolegomis Jolanta Čepukėniene ir Alenu Piesliaku mane nuteisė birželio 9 d. nutartimi už tariamą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko šmeižtą. Vien už tai, kad parašiau savo straipsniuose, kad buvau daug kartų nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, o minėtas teismas nusprendė, kad tai šmeižtas dėl vienintelės priežasties – nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus. 

Tačiau prokuratūra ir teismai jau daugiau nei aštuoni metai klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai, todėl pasiekti, kad jis būtų nuteistas dėl melagingų parodymų – neįmanoma misija. „Visa teismų sistema klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“, - pripažino mano nuomonę kaip pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G.Rainys kitoje byloje, kurioje A.Sadeckas taip pat kaltino mane šmeižtu. Tačiau šioje byloje svarbu kas kita – teisėjas G.Dzedulionis man nepatingėjo paskaityti moralo, iš kurio aš supratau, kad vienintelė priežastis, kodėl aš esu nuteistas – kad „per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“. „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, - tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis.

Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“. Nors Konstitucija sako, kad „draudžiama persekioti už kritiką“, teisėjas Dzedulionis tai daro, ir tai atvirai deklaruoja.

Čia pirmą parką Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio. 

Toliau pažodžiui pateikiamas teisėjo G.Dzedulionio moralas, birželio 9 d. skaitant šio teismo nutartį:

„Vilniaus apygardos teismo nutartis. Apygardos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A.Drižius buvo nuteistas bauda pagal BK str. Teisėjų kolegija nutaria : nuteistojo Aurimo Drižiaus apeliacinį skundą atmesti.  Norėčiau A.Drižiui paaiškinti spendimo motyvus – jus savo apeliacinį skundą motyvavote tuo, kad buvo prokurorės Kisinienės ir teisėjos Norkūnaitės nutartys, kuriuose buvo išsakyta nuomonė, kad A.Sadecko parodymai neatitinka tikrovės. Nenoriu aš ginčytis su tomis aplinkybėmis ar su savo kolegomis, tačiau aš noriu pasakyti, kad šiuose bylose tas klausimas nebus niekada nagrinėjamas. Kolegija žiūrėjo į tą jūsų skundą per tą prizmę, kurią nurodė apygardos teismas, ji žiūrėjo ir per tą nuostatą, kurią išsakė Aukščiausiasis teismas. Tai yra ne per tą draudimą, o kitaip tariant, kad tai yra žmogaus teisės rašyti apie teisėsaugos institucijų darbą. Mes bandėme žiūrėti į šią visą situaciją ir per šią prizmę. Bet, užkliuvo vienas momentas, kurio mes niekaip negalėjome išspręsti. Bet kurie jūsų straipsniai, kurie yra rašomi apie teisėsaugos institucijų darbą, jie akcentuoja labai didelį dėmesį į jūsų ir A.Sadecko tarpusavio santykius. Tos aplinkybės, jos dominuoja bet kokį straipsnį jūs berašytumėte. Gal jums reiktų biškį pakeisti savo poziciją, nes...čia gal ne mūsų nutarties dalykas, bet toks pastebėjimas. Po Aukščiausiojo teismo nutarties keičiasi požiūris į tą jūsų situaciją, po bižki. Gal būt, jums nereikia taip aštriai akcentuoti viso dėmesio, rašant apie teisėsaugos institucijų darbą. Va tokia yra situacija.

- A.Drižius : Jūs žiūrėkite įstatyme, kaip parašyta, o ne mano santykių su Sadecku. Žiūrėkite, kaip parašyta įstatyme, o jūs dabar teisinatės prieš mane, baikite tas nesąmones.

- Teisėjų kolegija yra gyvi žmonės, kurie žiūri normaliai į tą situaciją. Taip nebuvo, kad viens du ir priėmė nutartį.

- Taigi aš suprantu, kad jūs atsiskaitote tam Sadeckui? Tai ne naujiena.

- Aš Sadecko nesu matęs akyse.

- Tai sakote, kad Sadeckas niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu? Jūs galite man įrodinėti, kad juoda yra balta, tačiau aš vis tiek matysiu, kad juoda yra juoda.

- Ponas Drižiau, aš pilnai pritariu Norkūnaitės išvadoms dėl to, bet šioje byloje šie klausimai nėra nagrinėjami.

Beje, tai pačiai teisėjų kolegijai buvo pateikti įrodymai, kad A.sadeckas asmeniškai taisė „Mažeikių naftos“ reorganizavimo įstatymą, po kurio jis buvo privatizuotas ir iš jo dingo „Nacionalinio saugumo pagrindų“ įstatymo nuostata, kad strateginės Lietuvos įmonės gali būti parduodamos tik NATO šalyse registruotoms įmonėms, be to, daug kartų svarstė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymo pakeitimus, pats juos asmeniškai taisė, tačiau teisėjo D.Dzedulionio nutartyje aiškinama, kad A.sadeckas niekaip nesusijęs su minėtu „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Galima būtų pagalvoti, kad teisėjai nemoka lietuvių kalbos ir nesupranta, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime“, tačiau net ir čia teisėjams buvo suteikta pagalba. Teisme apklausta Lietuvių kalbos instituto profesorė Kalėdienė termina „dalyvauti privatizavime“ paaiškino taip – „atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas“. Nors A.sadeckas atliko esminius „Mažeikių naftos“ privatizavimo veiksmus, t.y. keitė privatizavimo įstatymus ir sprendė, kam ir kokiomis sąlygoms gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos, tačiau teismai iki šiol galvoja, kad A.sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu. 

Net ir po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija mane išteisino cenzūros byloje,  ir paprašiau atnaujinti visas kitas cenzūros bylas, Vilniaus apygardos teismo teisėja Valinskienė  nusprendė, kad net išplėstinės LAT kolegijos išaiškinimas, kas yra, o kas nėra neteisėta veikla, jos nedomina, ir kad neva „teismo sprendimas kitoje byloje negali būti priskiriamas prie naujai paaiškėjusių aplinkybių“.

Teisėja A.Valinskienė taip pat nurodė, kad „tiek prokurorai, tiek ir teismai, atlikdami jiems priskirtas funkcijas, yra saistomi įstatymų, kurių turi griežtai laikytis“.

Labai teisingas pastebėjimas, tuo labiau, kad teismai bent dešimt kartų, mane nuteisdami, laužė Konstituciją ir įstatymus, viešai juos ignoravo ir niekino. O dabar teisėja Valinskinė prisiminė įstatymą, nors jis aiškiai sako, kad „Į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus“.

Remdamasis išdėstytu, prašau iškviesti apklausti teisėją G.Dzedulionį šioje civilinėje byloje

 

5. Nors Teismų įstatymo 2 punktas skelbia, kad „teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų“. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo teisėjai R.Patackienė, V.Švedienė ir S.Punys, nagrinėdami baudžiamąją bylą Nr. 1A-424-562/2014, mane sąmoningai pasiuntė į kalėjimą, suklastoję savo nutartį. 

Teismų įstatymo 2 punktas skelbia, kad „teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų“. Šiuo atveju teisėjai R.Patackienė, V.Švedienė ir S.Punys ne tik kad neklausė įstatymo, bet priešingai – dar ir patys sugalvojo būdą, kaip jį apeiti ir nuosprendyje man paaiškino, kad  „Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką  Konvencijos 10 straipsnis negarantuoja visiškai neribotos saviraiškos laisvės spaudai net dėl rimtų viešojo intereso klausimų. Įgyvendindami savo teisę Į saviraiškos laisvę spaudos atstovai privalo veikti laikydamiesi savo pareigų ir atsakomybės, kaip reikalaujama Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje. Be to. pagal Konvencijos 10 straipsnį garantuojama apsauga suteikiama su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai siekdami pateikti tikslią ir patikimą informaciją sutinkamai su atsakingos žurnalistikos principais...Taigi nagrinėjamu atveju A. Drižiaus teisė skleisti informaciją apibrėžta Įstatymų nustatyta tvarka priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl kurio nevykdymo jis ir yra nuteistas. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei. Priešingas sprendimas iš esmės reikštu, kad naudojantis saviraiškos laisve galima nepaisyti, vykdant pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį priimtų teismo sprendimų dėl asmens garbės ir orumo gynimo. Tokia situacija būtu nesuderinama su teisinga Konvencijos 8 ir 10 straipsnyje garantuojamų teisių pusiausvyra“. Tai yra minėti teisėjai sugalvojo, kaip apeiti Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, ir patys sugalvojo, kad „sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei“, nors joks teisės aktas to nesako, priešingai – Konstitucija draudžia cenzūrą.

(teismas nutarė, kad klausimas dėl liudininkų – Vilniaus apygardos teismo teisėjų apklausos – bus sprendžiamas kitame posėdyje)

 

Remiantis išdėstytu, prašau pripažinti neteisėtais Vilniaus apygardos teismo teisėjų  G.Dzedulionio,  Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės, Vytauto Zeliankos, A.Valinskienės, Rūtos Petkuvienei, R.Patackienės, Virginijos Švedienės ir Stasio Punio, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Valdo Petraičio,  Miroslavo Gvozdovičiaus, neteisėtais minėtose baudžiamosiose ir civilinėse bylose:

 

Taip pat prašau prijungti prie šios civilinės bylos šias bylas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-117-734-2009 (ja buvo įvesta cenzūra)

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamoji byla Nr. 1-693-503/2011 (teisėjas Petraitis, aš buvau nuteistas dėl cenzūros)

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamoji byla Nr. 1-258-503/2014 (teisėjas Petraitis, aš nuteistas dėl cenzūros)

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamoji byla Nr. 1A-964/2011 (teisėjas Gvozdovičius, aš nuteistas dėl cenzūros)

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamoji byla Nr. 1-750-648/08 (teisėjas Pažarskis, nuteistas dėl tariamo Sadecko šmeižto)

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-242-270/2013 (teisėjas Zaicevas, tariamas turto prievartavimas)

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-312-806/2015 (teisėja  Lekrauskienė tariamas Sadecko šmeižtas)

8. Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-369-365/2016 (teisėjas Dzedulionis, tariamas Sadecko šmeižtas)

(teismas nusprendė šio prašyme netenkinti, nes tai labai apkraus bylą, be to, sprendimus iš šios bylos bus galima bet kada pasiimti iš Liteko sistemos)

 

 

 

 

 

 

 

Peržiūros: 1331

Komentarai   

+11 # jeronimas 2017-08-04 20:05
Vis dar neprarrandu vilties,kad Lietuvoje atsiras dusios velniui nepardavusiu teiseju.Tikiu ,kad Aurimas Drizius sitoj sunkioj teisingumo siekimo byloje laimes,pasieks teisinguma.juk negali taip buti,kad teismai naikintu teisinguma kartu su valstybinio masto niekseliais,arba net nusikalteliais.Nejau net bandymas nuzudyti zurnalista,teisejams neatveria akiu?kas tas toks Sadeckas,kad valdo visus teismus,prokuraturas??? Sekmes,Aurimai.!!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Viaceslav Liminovic 2017-08-05 00:01
Kitas ieskinys bus nuo manes tokiam pat nusikalstamam susivuenijimui teiseju, prokuroru, advokatu,antstoliu, milicininku,politikanu.
Viaceslav Liminovic
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # kiek 2017-08-09 14:57
girdejau kels bylas prokuraturai ir tie, kurie jau sesti metai persekiojami sukurptose Garliavos bylose
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # vidmantas 2017-08-09 16:22
Kokią galią turi Sadeckas, kad jam paklūsta teisėjų klanas?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti