NATO filmas -,,pasakėlė rūsio”? Istorinė tiesa ir istorijos klastojimas

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.25 (2 Votes)

NATO filmas -,,pasakėlė iš rūsio”? Istorinė tiesa ir  istorijos klastojimas

 

vienas iš pagrindinių vokiečių okupantų talkininkų garbintojų V. Landsbergis (foto jis greta ,,Facebook" puslapio ,,Raudonojo meškučio pėdsakais" šefo V. Mrazausko. ^iame puslapyje žeminami kitaip manantys žurnalistai ir šlovinami NATO propagandiniai filmai 

 

Nuo liepos pradžios Lietuvoje  ir už jos ribų daug triukšmo kelia  NATO filmo apie pokario pasipriešinimą Baltijos kraštuose pasirodymas. Kas tai per kūrinys? Tokio filmo pasirodymas gal būtų sveikintinas, tačiau yra svarbi aplinkybė- tai ne istorinis filmas, o grynai  propagandinis kūrinys. Jame visiškai nutolta nuo istorinės tiesos. Kadangi šiame filme buvo garbinami kai kurie visuotinai žinomi nacistiniai nusikaltėliai-kaip J. Noreika-generolas Vėtra,  A. Baltūsis-Žvejys, J. Krikštaponis  ir kiti panašūs veikėjai, tai  neužilgo Rusijos URM atstovė M.Zacharova paskelbė oficialų užsienio žinybos pareiškimą, kuriame pasmerkė atvirą nacistinių nusikaltėlių garbinimą. Tada žibalo į ugnį gerokai papylė  Lietuvoje pasižymėjęs istorijos klastotojas A.Anušauskas ir kiti jo bendražygiai, propagandos asas N. Maliukevičius, nomenklatūrinis žurnalistas A. Tapinas bei kiti veikėjai. Jie ėmė tiesiog ciniškai meluoti, neigdami istorinius faktus (egzistuoja LR Istorijos instituto pažymos dėl J. Krikštaponio, J. Noreikos-generolo Vėtros ir kai kurių kitų jų bendražygių veiklos-jose teigiama, kad šie asmenys Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo masinėse taikių žmonių žudynėse. Išvados su LR Istorijos direktoriaus R. Miknio parašu.  Šio straipsnio  autorius yra asmeniškai susipažinęs šių pažymų turiniu).  Jie NATO filmuko ,,herojus“, faktiškai Holokausto ir kitų nacistinių nusikaltimų dalyvius vadino ,,didvyriais“ ir garbino jų veiklą. 

Gal NATO veikėjai kada sukurs filmuką apie masinius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje?

  Šia istorija susidomėjo kai kurie Europarlamento  nariai. Jie parengė įstatymo projektą dėl galimų sankcijų Lietuvai paskelbimo, jei mūsų šalyje ir toliau bus garbinami nacistiniai nusikaltėliai.  Šis įstatymo projektas  bus teikiamas Europarlamento rudens sesijoje, prie jo rengimo prisidėjo europarlamentarai iš Čekijos, Latvijos, Prancūzijos, Italijos ir kai kurių kitų šalių.  Gal Europarlamento atstovai susidomės ir dabarties įvykiais Lietuvoje? Gal ir NATO veikėjai susidomės dabarties įvykiais-masiniais žmogaus teisių pažeidimais mūsų krašte? 

Juk tariamai ,,demokratinėje” Lietuvoje nuožmiai persekiojamas A. Drižius ir kai kurie kiti pažangūs žurnalistai, politinėse bylose nuteisti A. Paleckis, D.Šulcas, V. Lekstutis, už grotų nukankinta kovotoja su narkomafija S. Rakauskienė, 2014 m. gruodį tiesiog gatvėje Vilniuje neofašistiniai smogikai užmušė kompozitorių T. Dobrovolskį, o Kaune 2013 m. gruodžio 7 d. tiesiog gatvėje iki sąmonės netekimo sumušė aktyvų Socialistinio Liaudies fronto narį I. Krinickį (jis mirė ligoninėje 2014 m. pradžioje). 2016 m. spalio mėnesį savo namuose Radviliškio rajone rastas nužudytas aktyvus žmogaus teisių gynėjas J. Vedeckis, šis nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.  Lietuvoje pastoviai vyksta ir masinės kratos-pastarųjų kelių metų bėgyje kratos vyko Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko D. Šulco namuose, vaikus į stovyklas Rusijoje vežusių kai kurių Vilniaus mokytojų namuose, antikarinio aktyvisto A. Dolženko namuose, A.Paleckio bendražygės D. Raugalienės namuose, opozicijos aktyvistų G. Grabausko, O. Titorenko, J. Valiukėno ir dar visos grupės jų bendražygių namuose, leidyklos ,,Politika“ vadovo P. Masilionio namuose  bei kitose vietose. 

Vis labiau regimi ir cenzūros požymiai. Štai 2017 m. kovo 8 d. Vilniuje buvo vykdyta krata leidykloje ,,Politika“ ir leidyklos vadovo P. Masilionio namuose, konfiskuota tik ką išleistos G. Sapožnikovos knygos ,,Išdavystės kaina” penki šimtai egzempliorių. Formaliai nedraudžiama, bet faktiškai stumiama į pogrindį žymioji V. Petkevičiaus knyga  ,,Durnių laivas”, ši knyga plinta tik taip vadinama samizdatu.  Iš bibliotekų lentynų išimama per Antrąjį pasaulinį karą hitlerinių okupantų  nužudyto čekų žurnalisto J. Fučiko knyga ,,Reportažas su kilpa ant kaklo”, iš bibliotekų bei knygynų šalinamos ir N. Starikovo knygos, ir kai kuri kita klanams nepatinkanti literatūra. Įvairiais būdais persekiojama ir leidykla ,,Baltosios gulbės“, visaip šmeižiama bei žeminama šios leidyklos vadovė N. Erkelenz. 

2017 m. liepos 13 d. buvau Vilniuje, teko dalyvauti Antakalnio kapinėse vykusiame Vilniaus išvadavimo iš vokiečių fašistinių okupantų 73-ujų metinių minėjime. Kiek vėliau  tą dieną teko bendrauti su Rusijos TV atstovais, kurie domėjosi Antrojo pasaulinio karo bei pokario įvykiais, pabrėždami, jog nori susipažinti su tikrais istoriniais faktais. Kadangi šio straipsnio autorius ir amžinatilsi jo kolega A. Bosas buvo ilgai persekiojami dėl istorinės tiesos apie J. Noreiką-generolą Vėtrą ir kai kuriuos jo bendražygius atskleidimo( kai kurie straipsniai apie šiuos ,,herojus“ publikuoti ir ,,Laisvame laikraštyje“), tai filmavomės prie Vilniaus centre esančios paminklinės lentos J. Noreikai.  Po ilgo tyrimo prokurorai 2014 m. vasaros pabaigoje  nutraukė bylą G. Grabausko ir A. Boso atžvilgiu. Jie  konstatavo jog ,,straipsnių autoriai nusikalstamų veikų nevykdė, jie rėmėsi istoriniais šaltiniais“. 

Nacistinių nusikaltimų tema 2015-2017 metais teko eilę kartų bendrauti su  Rusijos, Latvijos TV atstovais, pastaruoju metu šia tema  teko bendrauti ir su   Olandijoje gyvenančiais nacistinių nusikaltimų tyrėjais. Nagrinėdamas šiuos procesus, pastebėjau vieną svarbią, kartais į antrą planą nustumiamą aplinkybę-XX amžiuje Lietuvai ir kitiems Baltijos kraštams labai pakenkė vokiškas  imperializmas. Jo ištakos siekia kryžiuočių klestėjimo laikus. Tuomet kryžiuočiai kelis šimtus metų degino ir niokojo Lietuvą. Veliau vokiškas imperializmas įgijo naujas ir  labai grėsmingas formas. Lietuvai labai pakenkė Pirmasis pasaulinis karas. Jam baigiantis vokiečių okupantai rado bendrą kalbą su Lietuvos kraštutiniais nacionalistais,  juos apginklavo, o šie tada vykdė masines žmonių žudynes.

 Antrasis pasaulinis karas buvo daug nuožmesnis, susijęs su žiauriomis žudynėmis, su rusofobijos ir  antisemitizmo plėtra. Vokiečių fašistiniai okupantai ir jų vietiniai talkininkai nuo 1941 m. birželio   iki 1944 m. gruodžio mėnesio  Lietuvos teritorijoje nužudė apie 700 tūkstančių žmonių. Lietuvoje tuomet veikė net 14 konclagerių. Bet ar apie tai kalba NATO bonzos?  Ar apie tai kalba jų vietininkai Lietuvoje-tokie kaip A. Anušauskas, R. Juknevičienė, S. Gorodeckis, A. Daugirdas, A.Tučkus, A. Ūsienė ir kiti panašus veikėjai? Jie užsiima rusofobijos ir antisemitizmo kurstymu. Štai šių metų pavasarį tokie kraštutiniai veikėjai sukėlė didžiulį triukšmą dėl tarybinių partizanų gretose veikusios buvusios Vilniaus geto kalinės F. Brancovskajos veiklos. Ši žydų kilmės moteris buvo apkaltinta neva masinio genocido vykdymu, nepateikus tam jokių konkrečių įrodymų. ,,Facebook“ socialiniame tinkle tiesiog liejosi antisemitiniai paskviliai su necenzūrinių žodžių  bravada. Tokia NATO parankinių taktika-neigti istorinę tiesą ir skleisti įvairius pramanus. 

Pokario partizanai buvo kelių kategorijų

Grįžtant prie pokario partizanų, vėlgi būtina remtis istoriniais duomenimis.  Šiuos partizanus galima suskirstyti  į keturias  kategorijas. Pirma kategorija-tai nacistiniai nusikaltėliai. Jie tarnavo vokiečių okupantams nuo pat 1941 m. birželio, buvo susitepę daugelio taikių Lietuvos ir Baltarusijos žmonių krauju. Antra -tai į miškus išėję idealistai, nuoširdžiai tikėję kovos už laisvę idėjomis.  Trečia -tai  karinės tarybos vengę ir į miškus išėję jaunuoliai. Ir ketvirta kategorija- ,,Amerikos  balso“  agitacija patikėję žmonės. Žinau tai ir pagal artimą pavyzdį-senelio iš mamos pusės brolis Stanislovas patikėjo saldžia ,,Amerikos balso“ propaganda, išėjo i mišką ir už pusmečio žuvo. Tokia Lietuvos istorija-vingiuota ir prieštaringa. Jei NATO filmuke būtų dėstomi šie dalykai, tai į to kūrinio pasirodymą žvelgčiau pozityviai. Tačiau NATO bonzos nuėjo kitu keliu. Siauros propagandos keliu. 

1919-1920 m. baltojo teroro vykdytojus apginklavo vokiečių okupantai

Fašistinių nusikaltimų ištakos-tai 1918-1920 metų įvykiai. 1918 metų įvykiai buvo prieštaringi. Nuo jų  prasidėjo baltasis teroras. Tačiau reikia pažvelgti į viską iš eilės. Daugelis gerai žinome apie tokį pozityvų reiškinį kaip 1918 m. Vasario 16-osios Aktas.  Bet kiti procesai-kai kurių neva garbingų valstybės vyrų kėslai pavesti Lietuvą Vokietijos protektoratu dažnai nutylimi ir stumiami į antrą planą. Grupė Valstybės tarybos veikėjų su su A. Smetona priešakyje tarėsi su Vokietijos valdžios atstovais, kad Lietuva taps faktiniu šios šalies protektoratu. Įvyko net skilimas Valstybės tarybos gretose-dalis jos narių nepritarė A.Smetonos sandėriams su vokiečių okupantais ir iš tarybos pasitraukė. Ir toliau buvo tęsiama linija, kad Lietuva tampa karalyste, faktiškai pavaldžia Vokietijai. 1918 m. liepos 11 d. aktu Lietuva paskelbta karalyste, o Lietuvos karaliumi paskelbtas vokietis Urachas. Tik Vokietijos pralaimėjimas Pirmajame pasauliniame kare sutrukdė iki galo įgyventi šį klastingą planą. 

1919-1920 metų  įvykiai Lietuvoje šiek tiek primena tuos procesus, kurie prasidėjo Ukrainoje po 2014 m. vasario mėnesį įvykdyto Maidano. Skirtumas tas, kad ukrainiečių neofašistus apmokė ir apginklavo Amerikos slaptųjų tarnybų atstovai, į pagalbą pasitelkę ir kai kuriuos Lietuvos bei Lenkijos specialistus, o Lietuvoje tuomet kraštutinių smogikų būrius apginklavo vokiečių okupacinės pajėgos.  Štai Žemaitijoje žudynes ir represijas vykdė P.Plechavičiaus būriai, faktiškai apginkluoti bei aktyviai remiami fon der Golco vadovaujamų vokiečių okupantų. 1919 metais P. Plechavičiaus būriai siautė Telšių, Plungės, Rietavo, Mažeikių, Sedos apylinkėse ir kitose Žemaitijos vietose. Baltasis teroras tesėsi ir vėliau-štai 1920 m.  kovo 12 m. grupė Plechavičiaus būrio smogikų netoli Rietavo šaudė į literatą, poetą  V. Rekašių. Jis buvo mirtinai sužeistas, kitą dieną mirė.  Mažeikių krašte P.Plechavičiaus atsiusti smogikai veikė nuožmiai-jie pastoviai plėšė ir žemino vietos gyventojus, o  1919 m. kovo 4 d. sušaudė Buknaičių kaimo tarybos pirmininką J.Vaičkų ir jo pavaduotoją I. Žiubiką. Baltasis teroras plito per visa kraštą. Kitose Lietuvos vietose  siautėjo kitos vokiečių apginkluotos formuotės-V. Grigaliūno- Glovackio būriai, J. Šarausko būriai. Marijampolės kapinėse randasi gerai prižiurimas J.Zonelio ir J. Gabrio kapas. Šiuos kairiuosius aktyvistus 1919 m. vasario pabaigoje tiesiog gatvėje nušovė vokiečių okupantų apginkluoti vietos baltaraiščiai.  Tokie veikėjai siautėjo ir kitur. Buvo ir atvejų, kai vokiečiai tiesiogiai susidorojo su aktyviais piliečiais. Štai Radviliškio rajono Baisogalos apylinkėje 1919 m.  kovo  24 d. vokiečių okupantai nušovė Baisogalos Darbininkų ir valstiečių tarybos pirmininko pavaduotoją J. Beržinskį ir šios tarybos narį B. Aleksandravičių.

 Vieną iš susidorojimo faktų literatas, Ispanijos pilietinio karo dalyvis A.Jasutis aprašė apybraižoje ,,Tarnagalos miško tragedija“.  Šio kūrinio herojus-tai darbininkas, Panevėžio krašte veikęs kairiųjų aktyvistas S. Lukšys. Jis buvo nužudytas 1919 m. balandžio 7 d. Tarnagalos miške, netoli kelio Panevėžys-Upytė.  ,,Kai baltiesiems  atsitraukus , artimieji rado Lukšį, jis nebuvo panašus į žmogų, visas aptekęs kraujais, nagai nulupti, viena ausis nupjauta, kūne rasta keturiolika kulkų skylių. Štai taip tie, kurie dabar skelbiasi tautos gelbėtojais, atsiskaitė su Stasiu Lukšiu, kuris buvo ištikimas kovotojas už darbo žmonių teises, aktyvus dar 1905 m. revoliucijos dalyvis. Tuomet buvo sumuštas kazokų, o dabar visai nukankintas vokiečių okupantų remiamų baltųjų smogikų“-tai ištrauka iš šios A. Jasučio apybraižos. 

Istorinė tiesa-išgarbinti ,,didvyriai“ žudė Lietuvoje ir Baltarusijoje

Tačiau grįžkime prie  karo ir pokario įvykių. Pravartu susipažinti su konkrečiais  ,,herojais“. Štai Jonas Čeponis-Vaidevutis gyvena iki šiol, net duoda pareiškimus į prokuratūrą, reikalauja persekioti tuos piliečius, kurie atskleidžia istorinę tiesą. J. Čeponis pokario laikais įvykdė daug nusikaltimų-įsilauždamas į fabrikus, į įvairius kitus pastatus vogė, plėšė, grobdavo ginklus.  O tokie kaip  Juozas Krikštaponis, Jonas Noreika-generolas Vėtra, Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, Antanas Slučka-Šarūnas, Antanas Starkus –Montė ir daug kitų veikėjų jau senai žuvę. Jie išgarbinti, tačiau   Lietuvos istorijos instituto bei nacizmo nusikaltimų tyrėjų duomenimis, remiantis konkrečiais istoriniais faktais vykdė masines žudynes kartu su vokiečių okupantais. Detaliai pažvelkime į NATO garbinamų herojų veiklą: 

-Jonas Čeponis-Vaidevutis. Jo nusikaltimų  faktų daug, J. Čeponis tiesiog vogė, plėšė, degino. Archyviniai duomenys: ,,Iš Jono Čeponio parodymų. 1948 m. vasario 9 d. /1945 m. gruodžio pradžioje įstojau į pogrindinę organizaciją, į kurią mane įtraukė Lietuvos laisvės armijos dalyvis Antanaitis. Iš pradžių buvau susijęs su ginklų ir fiktyvių dokumentų tiekimu. 1946 m. pavasarį aš per Vainikonį gavau tris pistoletus ir keliasdešimt šovinių. Kiek vėliau per Vainikonį gavau penkiolika pasų, dešimt darbo pažymėjimų ir antspaudą. 1947 m. gruodžio mėnesį įstojau į gaujos brigadą ,,Birutė“. 1947 m. rudens pradžioje kartu su kitais brigados  dalyviais-,,Vyčiu“, ,,Katinu“ ir kitais dalyvavau apiplėšiant Kauno biskvitų fabriką ,,Viktoriją“. Iš ten mes pagrobėme dvi tonas cukraus, miltų ir biskvitus. 1947 m. rugpjūčio mėnesį kartu su ,,Katinu“, ,,Valteriu“ ir kitais dalyvavau ginkluotame vieno Kauno rajono tarybinio ūkio apiplėšime. Mes pagrobėme keturias kiaules ir iš tarybinio ūkio darbuotojų atėmėme du pistoletus. 1947 m. gruodžio pradžioje per ryšininkę užmezgiau ryšį su ,,Tauro“ apygardos vadu ,,Žveju“, kuris įtraukė mane į šią organizaciją“.  Toliau tęsiasi kiti ,,žygdarbiai“-plėšimai, pinigų vagystės. Iki arešto-1948 m. vasario pradžioje. Dar gerai, kad su minėtu vadu ,,Žveju“ (tas pats A. Baltūsis, žymus žudynių organizatorius) J. Čeponis susipažino tik 1947m. gruodžio pradžioje. Nes kitu atveju gal būtų buvęs įtrauktas į  1947 m. lapkričio  15 d. vykdytą Opšrūtų kaimo sunaikinimą. Apie šią istoriją informacija pateikiama straipsnyje kiek toliau. 

-Juozas Krikštaponis. Smetoninės kariuomenės leitenantas. Nuo 1941 m. birželio mėnesio vykdė masines žudynes Ukmergėje, Želvos apylinkėse, Ramygaloje. Žudė žydus, kairiuosius aktyvistus ir jų šeimų narius. Kiek vėliau įstojo i A. Impulevičiaus vadovaujamą  policijos batalioną, tapo kuopos vadu. Neužilgo buvo pasiustas į komandiruotę. Ir ką gi vykdė šis ,,didvyris“? Istoriniai faktai-Baltarusijos  Rudiansko mieste J. Krikštaponio vadovaujama kuopa žudė vietos žydus, komjaunuolius ir tarybinius karo belaisvius. Už tokią veiklą paaukštintas, gavo kapitono laipsnį. Veikla aišku buvo ,,vertinga“ vokiečiams, bet labai brutali-dauguma žmonių buvo sušaudyti, keliolika aukų pakarta. O dabar Ukmergėje viena iš pagrindinių miesto aikščių pavadinta J. Krikštaponio vardu, čia randasi ir jam skirtas paminklas. Klausimas dėl J.Krikštaponio paminklo pašalinimo bei to, kad būtų pakeistas aikštės pavadinimas, buvo iškeltas jau eilę kartų. Spaudoje pasirodo šiai temai skirti straipsniai, vyko tam skirti piketai, Ukmergės vadovams pateikti raštai su reikalavimais pašalinti J. Krikštaponio paminklą. Įvairių visuomeninių organizacijų atstovai du kartus tuo klausimu lankėsi pas Ukmergės merą. 

-J.Noreika-generolas Vėtra. Apie šį ,,herojų“ daug rašyta įvairiuose šaltiniuose, ir vyko daug   diskusijų įvairiose vietose. Jo veiklą aprašė publicistas E. Balčiūnas, žurnalistai A. Bosas ir G. Grabauskas, nacistinių nusikaltimų tyrėjas A. Melamedas, žurnalistė B. Dilpšienė ir kiti aktyvūs piliečiai. J. Noreikos pagrindiniai nusikaltimai-tai žaibiškas Plungės žydų sunaikinimas( jis buvo vienas iš pagrindinių šios barbariškos akcijos organizatorių), tai aktyvus dalyvavimas Telšių ir Šiaulių žydų naikinime. Be to, būdamas vokiečių okupacinei valdžiai pavaldus Šiaulių apskrities  viršininkas, J. Noreika buvo artimai susijęs ir su masinių represijų kairiųjų aktyvistų atžvilgiu organizavimu. 

-Jonas Misiūnas-Žalias Velnias. Tai vienas iš nuožmiausių nacistinių nusikaltėlių. Nuo 1941 m. birželio mėnesio kartu su kitais baltaraiščiais dalyvavo masinėse žydų žudynėse Vievyje, Vilniaus apylinkėse,  Trakuose, Kaišiadorių apylinkėse. Kiek vėliau įstojo į vokiečiams pavaldaus policijos bataliono gretas. Dalyvaudavo kairiųjų aktyvistų areštuose ir sušaudymuose. Nuo 1943 m. pradžios komandiruotas į  Baltarusiją, ten žudė prieš vokiečių okupantus kovojusius vietos partizanus, dalyvavo ir baudžiamosiose operacijose prieš taikius vietos gyventojus (kaimų deginimo akcijose. Baltarusijoje per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta šimtai kaimų). Po pusmečio grįžo į Lietuvą. Tęsė tarnybą policijoje. Vokiečių okupantams traukiantis iš Lietuvos, J. Misiūnas su grupe kitų policininkų išėjo į miškus, nuo 1944 m. vasaros pabaigos ėmė formuoti ginkluotus būrius. Dalyvavo masinėse žudynėse. Jo aukomis tapdavo ištisos šeimos, tame tarpe seneliai, vaikai, nėščios moterys. Štai vienos iš liudininkių O. Ūdrienės teigimu, J.Misiūnas nušovė jos nėščią tetą. Dabar išgarbintas, jo vardu pavadinta  aikštė Kaišiadoryse, įvairiose Lietuvos vietose randasi jam skirti paminklai, leidžiamos jam skirtos knygos. Egzistuoja jo pasekėjų grupuotė-taip vadinama ,,Žalio Velnio brolija“. 

-Juozas Vitkus –Kazimieraitis. Tai smetoninės armijos pulkininkas, dar 1940 m. pabaigoje užmezgęs ryšius su į Lietuvą atsiustais vokiečių abvero agentais. Nuo pat fašistinės okupacijos  pradžios 1941 m. birželio pradėjo aktyviai vykdyti žydų ir tarybinių karo  belaisvių žudynes. Buvo paskirtas vieno iš trylikos Lietuvoje įkurtų ir vokiečiams pavaldžių policijos batalionų vadu. Šiam batalionui buvo priskirta  saugoti Vilniaus getą, be to, šio bataliono padaliniai vykdavo į baudžiamas operacijas Lenkijoje, Baltarusijoje.   Dabar išgarbintas, jo vardu pavadintas Kaune dislokuotas J. Vitkaus karinis batalionas, jo vardu pavadintos gatvės Kaune, Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose. 

NATO garbinami hitleriniai diversantai Lietuvoje naikino ištisus kaimus ir sprogdino kultūros namus

 Jau minėti J. Misiūnas, J. Vitkus  buvo ištikimi vokiečių okupantų talkininkai. Tik jiems neteko garbės mokytis abvero mokyklose. O apie 300 pokario partizanų buvo abvero mokyklose parengti hitleriniai diversantai. Ir ką  gi jie nuveikė? Gal jie kovojo už laisvą Lietuvą? Vėlgi remkimės faktais. Štai viena iš pogrindžio grupių- pagrinde iš hitlerinių diversantų ir buvusių hitlerinės policijos darbuotojų vadovaujamas  J.Baltūsio- Žvejo būrys  1947 m. lapkričio 15 d. velai vakare užpuolė Vilkaviškio rajone esantį Opšrūtų kaimą, dauguma kaimo gyventojų buvo nužudyti, o pastatai sudeginti. Šio barbariško išpuolio aukos- 33 žmonės. Iš jų 14 –vaikai iki dvylikos metų. Jauniausia auka-dviejų metų mergaitė. Seniausia auka-83 metų senukas. Apie kokią ,,kovą už laisvę“ galima kalbėti, kai tiesiog vykdytos žmonių skerdynės, kaimo likvidavimas? 

J. Baltūsio-Žvejo foto irgi rodoma NATO propagandiniame filme.   Beje, dar konkretus faktas-J. Baltūsis –Žvejas nuo 1943 m.  vasario iki 1944 m. vasario mėnesio saugojo Maidaneko koncentracijos stovyklą. Jis ten nuvyko kaip  vieno iš vokiečiams pavaldžių policijos batalionų būrio vadas ( šiam daliniui vadovavo majoras B. Bajerčius). Vėliau jis pakilo pareigose( 1943 m. balandžio mėnesį paskirtas kuopos vadu), jam suteiktas kapitono laipsnis.  Kitas atvejis-1949 m. gegužės 1  d. vėlai vakare hitlerinis diversantas A. Starkus-Montė su dar keliais veikėjais susprogdino  Šimonių kultūros  namus ( Kupiškio rajone). Prieš keletą dienų iki tol A. Starkus- Montė dėl šio teroro akto vykdymo tarėsi su A. Slučka-Šarūnu, jie nusprendė kad kultūros namus reikia sprogdinti gegužės 1-osios vakare. Tuo metu Šimonių kultūros namuose vyko šokiai, žuvo 17 jaunuolių, dar 13 buvo sunkiai sužeisti. Vėl iškyla klausimas- ar tai ,,kova už laisvę“?. Kupiškio ir Anykščių rajonų gyventojai su nustebimu kalba apie A. Starkaus-Montės ir jo bendražygių išgarbinimą. Jiems jie tėra žudikai, budeliai. Bet landsberginės propagandos asui A. Anušauskui ir NATO bonzoms tokie žudikai yra didvyriai. 

Prie teroro  aktų galimai prisidėjęs A. Tučkus dangsto nacistinius nusikaltėlius

Kas tie hitleriniai diversantai? Jų biografijos margos. Antanas Slučka  buvo smetoninės armijos viršila. 1941 m. birželio pabaigoje A. Slučka Troškūnuose su vaišėmis pasitiko vokiečių okupantus ir  kartu su vietos dvarininku A. Paroju, ,,žymiojo“ P. Plechavičiaus giminaičiu J. Stanevičium bei klebonu A. Juška subūrė baltaraiščių būrį. Jie žudė žydus Troškūnuose, Kavarske, Anykščiuose, Utenos apylinkėse. Gaudė ir žudė vietos socialistus, komunistus, buvusius valsčių raštinių darbuotojus. Nuo 1941m. spalio A. Slučka įstojo į vokiečių valdžiai pavaldžios policijos batalioną. Buvo paskirtas būrio vadu, šis padalinys pagrinde saugojo geležinkelį. 1942 m. gegužės mėnesį A. Slučka iš policijos pasitraukė į ramesnį darbą-buvo paskirtas Troškūnų valsčiaus sekretoriumi. Nuo 1944 m. pradžios vokiečių okupantai visoje Lietuvoje ėmė burti taip vadinamus savisaugos būrius-iš vietos gyventojų sudarytas, okupacinei valdžiai tarnaujančias sukarintas formuotes. A. Slučka ėmėsi iniciatyvos  ir Troškūnuose subūrė tokį būrį, jame buvo virš dvidešimt žmonių. 

Ką gi veikė šis būrys? Štai kokie faktai-1944 m gegužės pabaigoje keli savisaugos būrio nariai įsiveržė pas senyvo amžiaus Troškūnų gyventoją, ją mušė, reikalavo pasakyti-kur galima rasti prieš vokiečių okupantus kovojantį partizaną P. Binkį. Gerokai sumušę senutę ir ją apiplėšė, jie iš trobos išsinešdino. O štai 1944 m. birželio  10 d.  iš vieno eigulio gavo informaciją, kad netoli Troškūnų turi pasirodyti prieš vokiečius kovojančio ,,Gražinos“ partizanų junginio atstovai. A. Slučka ir visas jo būrys iškeliavo į baudžiamąją operaciją. Miške pastebėję tarybinius partizanus, pradėjo į juos šaudyti, žuvo būrio vadas K. Štaras ir kovotojas J. Kepalinskas. Dar keli partizanai buvo sužeisti. Atskubėjus pastiprinimui, A. Slučkos būrys pasitraukė į Troškūnus, o partizanai išgabeno žuvusiųjų K. Štaro, J. Kepalinsko kūnus, išvežė ir sužeistuosius. Kas čia per veikla? Tai ,,kova už laisvę“? Tiesa karti, bet ji tokia-A. Slučka ir jo bendražygiai tiesiog tarnavo vokiečių okupantams, mušė senukus, žudė prieš vokiečius kovojančius partizanus. Nuo 1944 m. rugpjūčio pabaigos A. Slučka mokėsi vokiečių abvero mokykloje,  1944m. gruodžio 7 d. nuleistas į Lietuvos teritoriją parašiutu  iš vokiečių lėktuvo( konkrečiai-Žaliosios girios masyve netoli Vabalninko Biržų rajone). 

Ir kas gina hitlerinius diversantus bei kitus ,,didvyrius“?  Vienas iš tokių-tai  prie paminklų sprogdinimo organizavimo galimai prisidėjęs A. Tučkus. Tai buvęs V. Landsbergio patarėjas. Kai kurių liudininkų teigimu, A. Tučkus sumokėjo pinigus už Kryžkalnio paminklo sprogdinimą 1990 metais. Prokurorai A. Tučkaus veiklos netyrė, visa ta istorija dar apaugusi įvairiomis versijomis, tad ir teigiame aptakiai-A. Tučkus galimai buvo vienas iš sprogdinimo užsakovų. 2013 m. lapkričio mėnesį šis veikėjas nuvyko į Kijevą ir ten kurstė nuversti vietos valdžią, taigi jau kaitino Maidano aistras. O 2015 m. lapkričio mėnesį A. Tučkus kreipiasi su pareiškimu į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą G. Grabausko atžvilgiu dėl jo straipsnių apie nacistinius nusikaltėlius. Prokurorai prašymą svarstė, bet tyrimo pradėti nesiryžo. Matyt prisiminė, jog 2014 m. rugpjūčio  26 d.  teko nutraukti baudžiamąją bylą A. Boso ir G. Grabausko atžvilgiu dėl tariamo J. Noreikos ir kitų nacistinių nusikaltėlių įžeidimo. Šis tyrimas truko dešimt mėnesių  ir konstatuota jog šie žurnalistai rėmėsi istoriniais faktais. Tačiau taip jau įdomiai klostosi, kad nacistiniai nusikaltėliai vis vien kai kurių jėgų labai mėgstami.  Štai vykdant 2015 m.  sausio 15 d. prokuratūroje pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 121 straip.( Antikonstitucinių grupių kūrimas) G. Grabausko namuose 2015 m. kovo 19 d. vykdyta krata. Jos metu buvo paimtos ir išneštos J.Misiūno –Žalio Velnio bei kai kurių jo bendrininkų foto, nacistinių nusikaltėlių sąrašai,  kuriuose be J. Misiūno, yra ir J. Vitkus-Kazimieraitis, ir kiti pasižymėję ,,herojai“. 2017m. pradžioje, jau rengiantis teismo procesui, J.Misiūno-Žalio Velnio foto ir šie sąrašai įtraukti prie tariamų ,,daiktinių įrodymų”. Ką lems tokie svarūs ,,įrodymai“, pamatysime šio politinio teismo proceso atomazgoje. Kol kas prokurorė E Mikalainienė  vengia šios temos. 

,,Žali velniai” atgimsta

 Dabarties įvykiai Lietuvoje rodo, kad fašizmo grėsmė reali. Be paplitusio jau tradicinio hitlerinių diversantų ir kitokių tamsių ,,didvyrių“ garbinimo Lietuvoje jau atvirai vyksta neofašistiniai žygiai, rengiamos pabrėžtinai pompastiškos visuotinai pripažintų nuožmių nusikaltėlių pagerbimo ceremonijos. Štai 2017 m. liepos   1 d. vėl  vyko jau tradicinis žygis ,,Žalio velnio takais“ ( skirtas pagarbinti J.Misiūną-Žalią Velnią) , jame dalyvavo apie  2000 žmonių. Į žygį atvyko ir vokiečių okupaciniai daliniai su šarvuota technika.  Kodėl gi nedalyvauti renginyje, kai žygis gerai parengtas, jo dalyviai atvežami autobusais, gerai vaišinami, o dar galima susitikti ir su okupacinės vokiečių armijos kariškiais, apžiūrėti jų ginklus. O liepos 2 d. Kaune vyko  iškilmingas  J. Vitkaus- Kazimieraičio minėjimas. Čia dalyvavo ne tik jau minėti A. Anušauskas, A. Tučkus, R. Juknevičienė, bet ir pats patriarchas V. Landsbergis su savo palyda. Pasidžiaugta, kad J. Vitkaus garbei jau kuriami filmai, teigiama, kad ateityje reikia dar pastatyti šiam veikėjui skirtus paminklus. 

Kas organizavo ,,Baltramiejaus naktis”?

Pokario laikais įsigalėjęs brutalus  teroras buvo tapęs kasdienybe. ,,Baltramiejaus naktys”  tada jau nieko nestebino. Ko gero ir teroro vykdytojų slapyvardžiai iliustruoja jų vertybes.  Štai pasvarstykime ką simboliškai reiškia slapyvardžiai? –J. Misiūnas-Žalias Velnias, J. Jankauskas-Demonas, F. Gavėnas-Vampyras,  K.Kregždė-Hitleris. Ir tada pažvelkime į konkrečius faktus, į veiklos etapus, kaip veikė kai kurie NATO filmuko herojai? Tokie kaip  A. Starkus- Montė , A. Slučka- Šarūnas ir  dar didelė grupė jų bendražygių.  Pirmas etapas-nuo pat 1941 m. birželio mėnesio  ištikimai tarnavo vokiečių okupantams-žudė žydų kilmės žmones, kairiųjų pažiūrų žmones-vietos socialistus, komunistus, komjaunuolius, tarybinius karo belaisvius. Antras etapas-1944 m. jie praėjo kelių mėnesių apmokymo kursus vokiečių abvero mokyklose, buvo parengti kaip hitleriniai diversantai ir su ginklais, pinigais, ryšio priemonėmis nuleisti į Lietuvos teritoriją parašiutais iš vokiečių lėktuvų. Trečias etapas-vykdė nuožmias žudynes, teroro aktus. Šaudė, korė, degino,  sprogdino. Jų aukomis tapo daug taikių žmonių-vyrų, moterų, vaikų. 

Ar atsikratysime NATO ,,vertybių“?

NATO propagandinio filmo pasirodymas   perdaug  nestebina. NATO ,,vertybes” žinome iš istorinių įvykių. Štai pačios  centrinės NATO ašies-JAV lėktuvai 1999 metais kelis mėnesius bombardavo Jugoslaviją. Vien todėl, kad JAV kariaunai norėjosi pastatyti Jugoslavijos vadovus į kampą, nes jie neklausė jų nurodymų, kaip kad dabar jų klauso Lietuvos elitas. Per antskydžius nuo JAV bombų ir raketų žuvo virš 2000 žmonių, tame tarpe daug vaikų ir senukų. Sugriauti keli vaikų darželiai, ligoninė, kelios ambulatorijos. O ką jau kalėti apie tolimesnius JAV ir kitų NATO partnerių ,,žygdarbius”-sugriautas  Irakas, nužudyti šimtai tūkstančių vietos gyventojų. Apginklavus B. Asado valdžiai opozicines jėgas, inspiruotas karas Sirijoje pavertė šią šalį apgriauta ir nuniokota teritorija. JAV slaptosios tarnybos iš esmės rėmė taip vadinamą Maidaną Ukrainoje, kas lėmė šios šalies sužlugdymą. Tad ar nuostabu, kad iš esmės JAV valdoma NATO  propagandos mašina sukurė filmą apie ,,Baltijos didvyrių kovas”?  Reklamavo ir garbino tuos žalius velnius, vampyrus, generolus vėtras, montes bei kitus nacistinius nusikaltėlius. Jie  teoriškai galėjo sukuri istoriniais duomeninis pagristą dokumentinį filmą, bet sukurė tik propagandinį paskvilį. Nes jiems nereikia tiesos, reikia tik kurstymo, skaldymo ir karų. Lietuvoje vis tas pats- tęsiasi ,,sodybų tuštėjimo metas”, esame skurdinami, skaldomi, išvaromi į Vakarus.  Kas nesuitinka išvykti arba vergauti klanams,  tie spaudžiami, šmeižiami, kratomi, teisiami. Ir taip tęsis  iki to laiko, iki to istorinio lūžio,  kada atsikratysime NATO ,,vertybių”, tos ,,mirties kultūros”. Tik tada Lietuva bus laisva ir taiki. 

Giedrius Grabauskas

 

Peržiūros: 1489

Komentarai   

+9 # Jone 2017-08-02 22:15
nereikia spjasut i sulini is kurio gali tekt gert....
cia turiu omeny -nelot apie partizanus
apie KGB stukacius,koki Lansbergi
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-2 # jau 2017-08-04 10:13
lot reikia apie stukacius uzgrobusius valdzia,ir partizanai isdavikus tokius siusdfavo tolyn...
jie tersia misko broliu varda
nors jus neterstumete-padedami siems "zydeliams"
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # LKP 2017-08-04 22:41
zinojo kad geras stukacius apdums visus patriotus
taip Lansbergis uzhiponiotizavo keleta verbuotu tremtiniu,bet nei vieno partizano-jie su juo nesusidejo,kas beliko tik LKP (b) kuopele
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # taigi 2017-08-06 23:29
amerika sake isvaduos partizanus,o isvadavo komunistus ir KGB stukacius-kaip Lansbergi ir Braza-zinojo kad kitiems jei p[atikesi Lietuva 0jinaui byus nepriklausoma-o siems -liks ubage tarnaite
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti